Administracinė byla Nr. eP-19-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00761-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.1; 60.2; 60.3.2;

60.3.10; 60.3.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D. dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą.

n u s t a t ė:

Pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. EKS-03/18 (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas teismo sprendimas, neapskųstas apeliacine tvarka, įsiteisėjo.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 28 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018, kuriuo prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punkte numatytais pagrindais. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 konstatavo, jog Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas (patvirtintas 2016 m. vasario 19 d. įvykusiame viešosios informacijos leidėjų ir skleidėjų organizacijų bei Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime) (toliau – ir Kodeksas) yra negaliojantis teisės aktas, o tai reiškia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2018 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018, pripažinęs Komisijos Sprendimą, kuriuo buvo nustatytas negaliojančio Kodekso pažeidimas, teisėtu ir pagrįstu.

ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju laikosi pozicijos, kad terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti nebuvo praleistas, kadangi termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eP-61-575/2020, kuria Visuomenės informavimo etikos asociacijos prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 netenkintas.

Pareiškėjo teigimu, terminas paduoti prašymui atnaujinti praleistą terminą yra laikytinas nepraleistu ir tuo pagrindu, kad 2020 m. gruodžio 17 d. buvo pateiktas prašymas Visuomenės informavimo etikos asociacijai, šiuo prašymu buvo prašoma panaikinti Komisijos Sprendimą, tačiau 2021 m. sausio 25 d. buvo gautas pranešimas, kad pateiktas prašymas nebus patenkintas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą byloje padavė 2021 m. sausio 28 d., o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimas, kuriuo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018 prašoma atnaujinti procesą, buvo priimtas 2018 m. liepos 25 d. ir įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 27 d. (ABTĮ 65 str. 4 d., 98 str. 1 d., 132 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 28 d.). Taigi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą paduotas ne tik vėliau nei po trijų mėnesių nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, bei ir vėliau nei po vienų metų nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009, 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo. Kaip minėta, prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punkte numatytais pagrindais.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios, kurios, be kita ko, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015, 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017). Todėl aplinkybės, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 konstatavo, jog Kodeksas yra negaliojantis teisės aktas, nėra pagrindo laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 jau buvo priimtas po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018 priėmimo ir įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju ir sužinojimas apie minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-575/2020, kurioje, kaip minėta, nebuvo tenkintas prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, nėra aktualus tikrinant, ar prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą pagrindą paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Visgi pabrėžtina, kad nors pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, tačiau naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika dažniausiai negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą, nes prieštarautų teisės principui lex retro non agit (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-40/2012, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-29-662/2018). Tad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 priimtas jau po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018 priėmimo ir įsiteisėjimo, konstatuotina, kad šiuo atveju sužinojimas apie minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-575/2020 nėra aktualus tikrinant, ar prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta pagrindą paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų.

Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi šį pareiškėjo prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą ir jame išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pareiškėjas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę sužinoti apie galbūt padarytą materialiosios teisės pažeidimą nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018 priėmimo (įsiteisėjimo) dienos, t. y. nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neturėjo galimybių sužinoti apie aplinkybes, dėl kurių Kodeksas vertintinas kaip negaliojantis, dar nuo minėto teismo sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos suformuotos taisyklės, dėl to vertintina, kad apie galbūt padarytą materialiosios teisės pažeidimą pareiškėjas turėjo sužinoti nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018 įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d., o ne nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eP-61-575/2020 priėmimo.

Nustačius, kad apie padarytą materialiosios teisės pažeidimą pareiškėjas turėjo žinoti dar nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018 įsiteisėjimo dienos, kaip niekuo nepagrįstas vertintinas ir pareiškėjo argumentas, kad terminas paduoti prašymui atnaujinti praleistą terminą yra laikytinas nepraleistu tuo pagrindu, jog 2020 m. gruodžio 17 d. buvo pateiktas prašymas Visuomenės informavimo etikos asociacijai, šiuo prašymu buvo prašoma panaikinti Komisijos Sprendimą, tačiau 2021 m. sausio 25 d. buvo gautas pranešimas, kad pateiktas prašymas nebus patenkintas.

Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas vėliau kaip po vienų metų nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018 įsiteisėjimo dienos, nors pareiškėjas ir prašo praleistą terminą atnaujinti, jei teismas nustatytų, kad toks terminas praleistas, tačiau terminas prašymui paduoti negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidęs nustatytą terminą ir nėra galimybės jį atnaujinti, todėl prašymą atnaujinti procesą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 159 str.1 ir 2 d., 161 str. 1 d.). Atsisakius priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjui grąžintina jo sumokėta 23 Eur žyminio mokesčio suma (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-2133-171/2018.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ 23 Eur (dvidešimt tris eurus) už prašymą atnaujinti procesą sumokėtą žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai          

        Artūras Drigotas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė