Civilinė byla Nr. 2A-140-357/2015

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00455-2014-3

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovei Ž. V. dėl išlaikymo vaikui sumažinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas T. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti iš jo nepilnamečiam vaikui K. V. priteisto išlaikymo dydį ir sumažinti iki 200 Lt / 57,92 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dukters būtinus poreikius patenkintų 400 Lt / 115,85 Eur suma per mėnesį, kurios puse įsipareigoja mokėti jis, puse – atsakovė. Nurodė, kad jam nėra žinoma, kokie yra dukters poreikiai, kiek jiems reiktų skirti lėšų, nes su dukra kartu negyvena, šiomis aplinkybėmis nesidomėjo. Nesutinka su atsakovės priešieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nes jis neturi lėšų mokėti atsakovės prašomą priteisti išlaikymą, be to, atsakovė nurodo per didelę sumą vaiko poreikių tenkinimui.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo padidinti nepilnamečiam vaikui K. V. priteisto išlaikymo dydį iki 500 Lt / 144,81 Eur. Nurodė, kad ieškovas geranoriškai nemoka minėto išlaikymo, piktybiškai vengia išlaikyti dukrą. Dėl to, kad bylos šalių duktė pradėjo lankyti mokyklą, atsirado papildomos išlaidos. Šiuo metu ji augina kūdikį, todėl dirbti negali. Jos pajamas sudaro 97 Lt išmoka jos mažesniam vaikui, 197 Lt / 57,06 Eur išlaikymo įsiskolinimas iš garantinio fondo. Dukters K. išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra apie 1000 Lt / 289,62 Eur.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. S. prašo ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodė, jog teismų praktikoje laikoma, kad vaiko minimalių poreikių patenkinimui yra reikalingas vienas minimalus darbo užmokestis - 1000 Lt / 289,62 Eur. Ieškovas yra darbingo amžiaus, turi galimybę mokėti išlaikymą, kuris atitinka puse minimalaus darbo užmokesčio sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovo T. V. ieškinį atsakovei Ž. V. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo bei atsakovės Ž. V. priešieškinį ieškovui T. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmetė. Teismas sprendė, kad K. V. išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 800 Lt / 231,70 Eur suma, nėra pagrindo nei didinti, nei mažinti priteisto išlaikymo dydžio. Nors teismų praktikoje suformuota nuostata, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma, atitinkanti minimalaus darbo užmokesčio sumą, tačiau pažymėjo, kad šis kriterijus yra orientacinis.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Ž. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą dalyje dėl atsakovės - Ž. V. priešieškinio tenkinimo visiškai ir padidinti atsakovo T. V. jo dukters K. V. išlaikymui priteistą išlaikymo dydį nuo 400 Lt / 115,85 Eur iki 500 Lt / 144,81 Eur, kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant išlaikymą į Ž. V. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki K. V. pilnametystės; priteisti patirtas išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktą medžiagą, nepakankamai įvertino institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktą poziciją ir buvo nepakankamai nekritiškas ieškovui T. V., kuris akivaizdžiai teikė klaidinančius, tikrovės neatitinkančius paaiškinimus teismo posėdžių metu, slėpė savo tikrąsias pajamas, demonstravo visišką apatiją savo vaiko teisėtiems interesams ir savo, kaip tėvo pareigų vykdymui.

2. Pažymi, kad apeliantė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius kiek ji išleidžia dukters K. V. išlaikymui - visos mėnesinės išlaidos viršija minimalų atlyginimą, be to, teismo posėdžių metu paaiškino, kad į šią sumą neįskaičiuotos išlaidos už būsto šildymą, komunalinius patarnavimus ir kitas vaiko poreikiams daromas išlaidas. Teismui yra pateikti įrodymai kiek atsakovė sumoka už gyvenamojo namo šildymą, dujas, elektrą ir pan. Šie įrodymai patvirtina ne tik išlaidų faktą ir jų dydį, bet ir tai, kad už šias paslaugas yra nemaži įsiskolinimai ir atsakovė juos sunkiai apmoka, todėl suprantama, kad šios būtinosios išlaidos būtinai turi atsispindėti teismo sprendime sprendžiant klausimą apie vaiko būtinąsias išlaidas ir išlaikymo dydžio parinkimą, tačiau teismas šių ypač svarbių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

3. Teismui nusprendus ne visas apeliantės nurodytas išlaidas laikyti būtinomis, teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principu privalėjo įvertinti ir tai, kad teismas ir pats turi realiai vertinti vaiko pragyvenimo išlaidas, įskaitant ir išlaidas būstui, atsakovė tebemoka kreditą už būstą, būsto šildymui ir pan. Tokiu atveju išlaidos būtų gerokai didesnės nei minimalus mėnesio darbo užmokestis.

4. Teigia, kad teismas neteisingai vertino šalių turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti vaikus. Teismas sprendime nepagrįstai vertino ne tik proceso šalių pajamas, bet ir atsakovės sugyventinio galimybę dengti dalį išlaidų K. V. išlaikymui. Teismas nepasisakė ir dėl atsakovės argumento, kad nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio nustatymo priėmimo momento, K. V. pradėjo lankyti vidurinę mokyklą ir dėl šios priežasties padidėjo poreikiai jos išlaikymui.

5. Teismas neteisingai sprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, neatsižvelgė, kad bylinėjimosi išlaidos proceso šalims turėtų būti paskirstytos proporcingai jų reikštiems reikalavimams, t.y. atsakovei turėtų būti priteista pusė jos patirtų išlaidų.

Pateiktu atsiliepimu ieškovas T. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad vien faktas, kad padidėjo mėnesio darbo užmokestis, nenustačius kitų būtinų sąlygų, tai nėra prezumpcija tuo pačiu didinti ir išlaikymo dydį nepilnamečiam asmeniui.

2. Teismas teisingai nustatė, kad ir pati atsakovė privalo rūpintis racionaliu išlaidų organizavimu ir įvertinęs bylos duomenis nustatė, kad pagal juos būtina išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui sudaro 740 Lt / 214,32 Eur, bei savo iniciatyva vertino, kad nepaisant to 800 Lt išlaikymo dydis, kuris reikalingas per mėnesį išlieka, nors pati apeliantė ir šios sumos pilnai leistinais įrodymais ir nepagrindę.

3. Kritikuodama ieškovą, kad jis gauna didesnes pajamas ir tokiu būdu turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, apeliantė visiškai neįvertina fakto, kad 197 Lt / 57,06 Eur suma, mokama iš garantinio fondo ir tokiu būdu atsiradus išlaikymo įsiskolinimui iš ieškovo pusės, priešingai tik patvirtina, objektyvią ir sunkią ieškovo turtinę padėtį, o ne piktybinį vengimą teikti išlaikymą bei tai, kad jis pakankamų pajamų reikiamų net dabartiniam išlaikymui teikti negauna.

4. Pažymi, kad jis paaiškino ieškinyje nurodytos sąvokos „pajamos“ prasmę, kad pajamas sudaro visa pinigų suma, kuri gaunama ir panaudojama būsto išlaikymui ir kitų poreikių tenkinimui ir kad tai nėra būtinai jo gaunamos ir uždirbamos pajamos, tačiau jas sudaro ir jo draugės teikiamas išlaikymas. Turtinę padėti nurodo ir pajamų deklaravimas. Apeliantė, teigia, kad teismas nevertino ir to fakto, kad po išlaikymo dydžio nustatymo K. V. pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko padidėjo išlaikymo dydis, tačiau nemini fakto, kad nelieka išlaidų darželiui, kuris paprastai yra mokamas ir tokiu būdu išlaikymo dydis vadovaujantis šių dienų dydžiais mažėti turėjo apie 200 Lt / 57,92 Eur.

5. Teismas netenkino šalių ieškinio ir priešieškinio pilna apimtimi, todėl ir spręsti išlaidų atlyginimo klausimo nebuvo pagrindo taip pat, nepriklausomai nuo nepatenkinto reikalavimo apimties.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                     Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

            Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

              Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kuriuo ieškovo teikiamo išlaikymo dydis nepilnametei dukrai liko nepakeistas.

              Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Iš gimimo liudijimo matyti (4 b. l., I t.), kad R. K. V. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina yra atsakovė, tėvas - ieškovas. Ieškovas prašė sumažinti iki 200 Lt / 57,92 Eur, o atsakovė prašė padidinti iki 500 Lt / 144,81 Eur Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu iš T. V. priteistą 400 Lt / 115,85 Eur išlaikymą K. V. iki jos pilnametystės (7-9 b. l., I t.).

              Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

              CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų sąrašą: kuro išlaidos - 280 Lt / 81,09 Eur, šokių užsiėmimai - 200 Lt / 57,92 Eur, popamokinė veikla - 90 Lt / 26,07 Eur, įmoka už planšetinį kompiuterį - 60 Lt / 17,38 Eur, drabužiai - 100 Lt / 28,96 Eur, maistas - apie 200 Lt / 57,92 Eur, pramogos – 150 Lt / 43,44 Eur (40 b. l., I t.). Atsakovė nurodė, kad būsto išlaikymo ir komunalinių išlaidų, tenkančių vaiko daliai, į šį sąrašą netraukia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad planšetinio kompiuterio įsigijimas negali būti priskiriamas prie būtinųjų poreikių tenkinimo bei pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė turi galimybę perkelti vaiką mokytis į kitą mokyklą, kuri būtų arčiau jos dabartinės gyvenamosios vietos, tokiu atveju sumažėtų ir transporto išlaidos. Taigi, bylos duomenimis būtinosios vaiko išlaikymo išlaidos, atsižvelgiant į aplinkybę, kad vaikas eina į mokyklą, lanko būrelius, išlieka 800 Lt / 231,70 Eur.

Konstatuotina, kad apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino vaiko poreikius, kadangi apeliantė įrodė, kad vaikui būtinos išlaidos sudaro dabartinį minimalų darbo užmokestį Lietuvoje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad didelės apeliantės nurodomos transporto išlaidos bei įmoka už  planšetinį kompiuterį nepriskiriamos prie būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą nurodė, kad į vaiko būtinąsias išlaidas neįskaito išlaidų už būsto šildymą, komunalinius patarnavimus ir kitas vaiko poreikiams daromas išlaidas. Kadangi apeliantė šių išlaidų įskaičiuoti į vaiko išlaikymą neprašė, teismas pažymi, kad būsto ir mokesčių išlaidos abiem bylos šalims esant sunkioje finansinėje padėtyje įprastai nėra priteisiamos ir tenka tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė neįrodė padidėjusių minimalių vaiko poreikių. Taip pat sutiktina su ieškovo argumentu, kad ankstesnės vaiko išlaidos, skirtos darželiui, dabar yra skiriamos mokyklos reikmėms įsigyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, laikydamasis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos koncentruotumo principų (CPK 183 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas priima procesinį sprendimą remdamasis įrodymų visetu, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktą medžiagą, nepakankamai įvertino institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktą poziciją ir buvo nepakankamai nekritiškas ieškovui T. V., yra nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė šiuo metu nedirba, augina kūdikį, jos gaunamas pajamas sudaro 97 Lt / 28,09 Eur išmoka vaikui (50 b. l., I t.) ir 197 Lt / 57,06 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kurį moka garantinis fondas (77 b. l., I t.), todėl jos finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantės sugyventinis gali prisidėti prie vaiko išlaikymo, kadangi vaiko išlaikymas yra tėvų pareiga ir teismas, spręsdamas išlaikymo klausimą, negali įpareigoti kitų asmenų, t. y. ne vaiko tėvų, teikti išlaikymo vaikui. Tuo tarpu ieškovas verčiasi individualia veikla (10 b. l., I t.). Iš pateiktų deklaracijų (19-21, 70-74 b. l., I t.) mokesčių inspekcijai matyti, kad jis gauna epizodines pajamas (už parduotą metalą). Iš jo banko sąskaitos matyti, kad jis savo sąskaitą yra papildęs piniginėms sumoms (57,58 b. l., I t.). Nors teigia jas pasiskolinęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, ieškovas nepateikė. Ieškovo finansinė padėtis yra sunki, tačiau kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovas turi galimybes savo finansinę padėti pagerinti. Ieškinyje ieškovas savo mėnesines pajamas nurodė kai siekiančias 800-1000 Lt / 231,70-289,62 Eur. Iš ieškovo vėlesnių paaiškinimų matyti, kad ieškovas ieškinyje sąvoką „pajamos“ įvardija kaip visą pinigų sumą, kuri gaunama ir panaudojama būsto išlaikymui ir kitų poreikių tenkinimui ir kad tai nėra būtinai jo gaunamos ir uždirbamos pajamos, tačiau jas sudaro ir jo draugės teikiamas išlaikymas. Iš ieškovo pajamų deklaracijų matyti, kad pelno iš individualios veiklos asmuo negauna, o epizodinės pajamos, susijusios su metalo pardavimu, įrodo, kad individuali veikla nėra pelninga. Sunkią ieškovo padėtį įrodo ir įsiskolinimas už išlaikymą. Teismas vertina, kad abiejų bylos šalių finansinė padėtis yra prasta. Kadangi ieškovas yra darbingas asmuo ir turi galimybę dirbti ir gauti nors ir minimalias pajamas, tačiau nededa tam jokių pastangų, jis privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad įstatymas numato pareigą tėvams mokėti išlaikymą ne bet kokių, o būtinų poreikių tenkinimui. Bylos duomenimis 400 Lt / 115,85 Eur suma vaiko išlaikymui yra pakankama, kadangi būtinosios vaiko išlaikymo išlaidos sudaro apie 800 Lt / 231,70 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra teismo diskrecijos teisė, kadangi nei vienos iš šalių reikalavimas nebuvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalims paliko jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o ieškovas neprašė už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantės Ž. V. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Teisėja                                      Rasa Bartašienė