Civilinė byla Nr. 3K-3-214/2007
Procesinio sprendimo
kategorija 124.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo
Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V.
O. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal atsakovės Valerijos Ostrianicos prašymą dėl proceso atnaujinimo
civilinėje byloje Nr. 2-581/1999 pagal ieškovo S. M. ieškinį
atsakovei V. O. dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto
nustatymo, tretieji asmenys: Telšių apskrities viršininko administracija, M. P., A. L., L. P.,
V. Z., D. B.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Prašymo esmė
Atsakovė nurodė, kad civilinėje
byloje Nr. 2-581/1999 Plungės rajono apylinkės teismas 1999 m. birželio 25 d.
sprendimu iš dalies tenkino: 1) ieškovo S. M. ieškinį,
nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. nuo
1937 m. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,74 ha žemės Plungės
rajone, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Paplatelės kaime; 2) atsakovės
priešieškinį, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad P.
M. nuo 1937 m. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 1 ha žemės
Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Paplatelės kaime. Teismas nutraukė
civilinės bylos dalį dėl J. M. nuosavybės teise valdytos
0,26 ha žemės ir P. M. nuosavybės teise valdytos 1 ha
žemės fakto nustatymo. Atsakovė jau vieną kartą kreipėsi į teismą dėl proceso
atnaujinimo, bet kasacinis teismas 2005 m. sausio 19 d. nutartimi paliko
nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti
procesą. Atsakovė 2006 m. kovo 23 d. vėl kreipėsi į teismą, prašydama
atnaujinti procesą ir nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra naujai
paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė ir teismų padarytos klaidos. Teismai savo
išvadas grindė archyviniais duomenimis, kad M. M. turėjo
tik 26,24 ha žemės ir ją buvo išpardavęs. Atsakovės nuomone, naujai paaiškėjusi
aplinkybė yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m.
gruodžio 23 d. rašte nurodyti duomenys apie neįtraukto į bylą asmens F. B. nuosavybės teisių į 2,90 ha žemės atkūrimą, iš kurių
matyti, kad M. M. iš viso priklausė 29,50 ha žemės. Tai
taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1942 m. vasario 15 d.
žemės atidavimo raštas (testamentas), 1943 m. liepos 30 d. sutartis, 1924 m.
vekseliai, D. L. 16,50 ha žemės sklypo planas ir sklypo
vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, abrisas, Žemės tvarkymo
departamento matininko Česlovo Juchnevičiaus 1932 m. atliktas „Žemės atsienojimo
planas“. Dėl to, perleidus 26,24 ha žemės kitiems asmenims, M.
M. liko apie 3 ha žemės. Taip pat atsakovė nurodė, kad Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. sausio 19
d. nutartyje padarė išvadą, kad vekselis nepatvirtina nuosavybės teisės
perėjimo fakto į 29,50 ha žemės M. M. . Tai prieštarauja
Plungės rajono apylinkės teismo 1992 m. liepos 24 d. sprendimui ir yra
pagrindas ginčyti visų trečiųjų asmenų nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Kasacinis
teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė neįrodė to, jog M. M.
padovanojo 1 ha žemės savo broliui P. M. . Atsakovės
nuomone, P. M. 1 ha žemės valdymo nuosavybės teise
pagrindą patvirtina liudytojų parodymai.
Remdamasi CPK 366 straipsnio 1
dalies 2, 9 punktais, atsakovė prašė atnaujinti civilinę bylą, panaikinti
Plungės rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria
nutraukta civilinės bylos dalis dėl P. M. (Mockevičiaus)
nuosavybės teise valdyti 1 ha žemės, ir dėl šios dalies priimti naują
sprendimą, nustatant, kad M. M. 1926 metais padovanojo
savo broliui, atsakovės seneliui, P. M. 1 ha žemės Plungės
rajone, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Paplatelės kaime, kurią P. M. valdė nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Plungės rajono apylinkės
teismas 2006 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą ir nurodė,
kad atsakovės nurodyti rašytiniai įrodymai byloje buvo pateikti ir teismai juos
įvertino. Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog F. B. neatlygintinai
suteiktas lygiavertis turėtajam žemės sklypas, kurio dalis patenka į buvusią
valstybinę žemę, neturi esminės reikšmės išnagrinėtos bylos baigčiai ir teismo
sprendime padarytoms išvadoms. Dėl to teismas nepripažino atsakovės pateiktų
įrodymų naujais įrodymais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė
atsakovės atskirąjį skundą ir Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos
20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad tai, jog iš
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto (atsakymo)
atsakovei tapo žinoma apie kitam nedalyvaujančiam byloje asmeniui grąžintą 2,65
ha dydžio žemės sklypą, kuris, atsakovės nuomone, yra M. M. žemės
sklypo dalis, yra nesusiję su nagrinėjama byla. Iš nurodyto rašto (atsakymo)
matyti, kad F. B. nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą,
kurio dalis patenka į buvusią valstybinę žemę. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė
nepatvirtina M. M. nuosavybės teise turėto žemės sklypo
dydžio ir dovanojimo sutarties fakto. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje
byloje taip pat negalima atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 9
punkte nustatytu pagrindu, nes byla buvo peržiūrėta apeliacine ir kasacine
tvarka.
III. Kasacinio skundo
teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d.
nutartį ir perduoti klausimą dėl proceso atnaujinimo iš naujo nagrinėti
apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1.
Bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė, kad duomenys apie F. B. nuosavybės teisės atkūrimą neturi reikšmės nagrinėjamoje
byloje, ir dėl to priėmė neteisėtas nutartis. Išnagrinėję bylą be nurodyto
asmens, teismai neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir neatskleidė bylos
esmės, nes iš F. B. nuosavybės teisės atkūrimo duomenų
galima nustatyti reikšmingą aplinkybę: kad F. B. suteiktos
valstybinės žemės pirminis savininkas buvo M. M. .
2.
Teismai neįvertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad nuo 1924
m. M. M. nuosavybės teise valdė 29,50 ha žemės. Tokie
įrodymai yra 1942 m. vasario 15 d. žemės atidavimo raštas (testamentas), 1943
m. liepos 30 d. sutartis, 1924 m. vekseliai, 2004 m. kovo 9 d. D.
L. 16,50 ha žemės sklypo planas ir jo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo
aktas, abrisas, sudarytas sprendžiant žemės grąžinimo F. B. klausimą,
Žemės tvarkymo departamento matininko Česlovo Juchnevičiaus 1932 m. parengtas
„Žemių atsienojimo planas“.
3.
Teismai, padarę neteisingą išvadą, kad 1942 m. vasario 15 d. žemės
atidavimo raštas (testamentas), 1943 m. liepos 30 d. sutartis, 1924 m.
vekseliai nepatvirtina fakto, jog M. M. nuosavybės teise
valdė 29,50 ha žemės, pažeidė civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo
principą, nes tų pačių įrodymų pagrindu nuosavybės teisės buvo atkurtos tretiesiems
asmenims. Kasatorės nuomone, tie patys faktai negali sukelti skirtingų teisinių
pasekmių keliems asmenims. Procesą būtina atnaujinti dėl to, kad būtų
išsiaiškinta, kodėl tie patys įrodymai yra reikšmingi atkuriant nuosavybės
teises vieniems asmenims, bet nereikšmingi – kitiems.
4.
Teismų išvada, kad M. M. negalėjo padovanoti savo
broliui P. M. 1 ha žemės, nes 26,24 ha žemės jis buvo
išpardavęs, yra nepagrįsta dėl to, jog iš viso M. M. turėjo
29,50 ha žemės.
5.
Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes paviršutiniškai vertino
liudytojų O. Bagdonienės ir A. S. parodymus, kurie
analogiškose bylose būtų turėję esminę įrodomąją reikšmę. Kasatorės manymu, nurodytų
liudytojų parodymai įrodo tai, jog pagal dovanojimo sutartį P.
M. įgijo iš M. M. nuosavybės teisę į 1 ha žemės.
Ieškovas
pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Bylą
nagrinėję teismai nustatė, kad Plungės rajono apylinkės teismas 1999 m.
birželio 25 d. sprendime nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus: kad ieškovo
tėvas J. M. (Mockus) iki
žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,74 ha žemės, atsakovės senelis P. M. (Mockevičius) – 1 ha žemės. Teismas nutraukė civilinės
bylos dalį dėl J. M. (Mockaus)
nuosavybės teise valdytos 0,26 ha žemės ir P. M. (Mockevičiaus)
– 1 ha žemės faktų nustatymo. Atsakovė 2003 m. birželio 30 d. pateikė prašymą
atnaujinti procesą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria civilinės bylos dalis
dėl P. M. nuosavybės teise valdytos 1 ha žemės nutraukta,
ir priimti naują sprendimą, nustatant, kad jos senelis P. M. 1926
m. gavo dovanų iš savo brolio M. M. 1 ha žemės Plungės
rajone, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Paplatelės kaime, ir ją valdė
nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos. Pirmosios instancijos teismas
nustatė prašomą faktą, bet Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu panaikino Plungės rajono
apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: atmetė
atsakovės prašymą ir paliko galioti Plungės rajono apylinkės teismo 1999 m.
birželio 25 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2005 m. sausio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą apeliacinės
instancijos teismo sprendimą. Atsakovė pateikė pakartotinį prašymą dėl proceso
atnaujinimo, nurodydama, kad jai paaiškėjo naujos aplinkybės. Be to, atsakovė
mano, kad, atmesdami pirmąjį prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismai
netinkamai taikė teisės normas ir vertino byloje esančius įrodymus.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis
teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip
ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S.
V. v. M. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-601/2006; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. A. P. ir kt., byla Nr. 3K-3-647/2005, 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus
miesto savivaldybė v. UAB ,,Pramoninė santechnika“ ir kt., byla Nr. 3K-3-485/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė proceso
atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad
dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės
apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais
(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. D. V. ir kt.,
byla Nr. 3K-3-44/2007; 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo kompanija
,,DA Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių r.
valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr.
3K-3-739/2000; 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. J. D., byla Nr. 3K-3-183/2001).
Kasatorius
teigia, kad iš F. B. nuosavybės teisės atkūrimo duomenų
galima nustatyti reikšmingą aplinkybę: kad F. B. suteiktos
valstybinės žemės pirminis savininkas buvo M. M. Šis
kasacinio skundo argumentas yra teisiškai nepagrįstas. Kasatorė, antrą kartą prašydama
atnaujinti procesą dėl, jos teigimu, naujai paaiškėjusių nurodytų aplinkybių
apie M. M. valdytą žemės sklypą ir jo dydį, remiasi nauju
įrodymu – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m.
gruodžio 23 d. raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“. Iš esmės kasatorė nurodo tą
pačią aplinkybę, t. y. kad M. M. nuosavybės teise
priklausė 29,50 ha žemės, tik ją įrodinėja nauju įrodymu. Pažymėtina, kad tuo
pačiu pagrindu atnaujinti procesą galima prašyti tik vieną kartą (CPK 374
straipsnis). Nepaisant to ir atsižvelgiant į tai, kad kasatorė pateikė naują
įrodymą nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai sprendė, ar jis galėtų
patvirtinti esmines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą
dokumentą, nustatė, kad F. B. nuosavybės teisės atkurtos į
žemės sklypą, kurio dalis patenka į buvusią valstybinę žemę. Iš nurodyto rašto
matyti, kad jame Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
remiasi tokiais dokumentais, kurie buvo pateikti teismams nagrinėjamoje byloje.
Be to, kasatorės pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos rašte nekalbama apie
tai, kad M. M. nuosavybės teise valdė 29,50 ha žemės, t.
y. nenurodyta naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir
negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1
dalies 2 punktas). Kasatorė nenurodo konkrečių kitų įrodymų, aplinkybių ir
duomenų, kurie yra F. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje
ir kurie galėtų patvirtinti tai, kad šiam asmeniui suteikto sklypo dalies
pirminis savininkas buvo M. M. , taip pat kad M. M. dovanojimo sutartimi perleido savo broliui P. M. 1 ha žemės, t. y. kasatorė nenurodė naujai paaiškėjusių
aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki nacionalizacijos buvusių žemės
savininkų turėtų žemės sklypų ribos nustatomos neatsižvelgiant į tai, kas yra
dabartiniai žemės sklypų savininkai. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismų išvada, jog valstybinės žemės suteikimas F. B. yra nesusijęs su nagrinėjama byla, nes tai nepatvirtina
M. M. nuosavybės teise turėto žemės sklypo dydžio ir
dovanojimo sutarties fakto, yra pagrįsta.
Kitais
kasacinio skundo argumentais ginčijami apeliacinės instancijos teismo ir
kasacinio teismo procesinių sprendimų, priimtų dėl ankstesnio atsakovės prašymo
atnaujinti procesą, pagrįstumas ir teisėtumas. Nurodytuose argumentuose
kasatorė nenurodo kitų pagrindų procesui atnaujinti, bet iš esmės tvirtina ir
įrodinėja, kad apeliacinės instancijos ir kasacinis teismai padarė neteisingas
išvadas. Taigi, nors nenurodydama, atsakovė remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies
9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad
nagrinėjama byla buvo peržiūrėta apeliacine ir kasacine tvarka, todėl konstatuoja,
jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9
punkto pagrindu procesas negali būti atnaujintas, yra teisiškai pagrįsta.
Dėl pirmiau
nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti
apeliacinės instancijos teismo nutarties kasaciniame skunde nurodytais
argumentais, todėl kasacine tvarka apskųstas teismo procesinis sprendimas
paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 11 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Česlovas Jokūbauskas
|
|
|
Sigitas Gurevičius
|
|
|
Egidijus Laužikas
|