Civilinė byla Nr. 2A-955-510/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis
29.4.;44.2.4.1.; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugpjūčio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovams G. J. ir K. S., jų atstovams advokatui Romaldui Briliui ir advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, atsakovams J. A., K. P. A. jų atstovui advokatui Česlovui Žukauskui, atsakovui J. A., jo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, trečiajam asmeniui J. A., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. J. ir K. S. bei atsakovų J. A., K. P. A. ir J. A. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-257-644/2009 pagal ieškovų G. J. ir K. S. ieškinį atsakovams J. A., K. P. A. ir J. A. su trečiuoju asmeniu J. A., dėl pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimo bei atsakovų J. A., K. P. A. ir J. A. priešieškinį ieškovams G. J. ir K. S. dėl pažeistų teisių atstatymo, iškeldinimo ir žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovai G. J. ir K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b.l. 2-6), kuriame prašė patvirtinti nekilnojamojo turto - 6 ha žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovai ieškinio atsisakė ir prašė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti (t. 4, b.l. 111). Atsakovai J. A., K. P. A. ir J. A. pateikė priešieškinį (t. 1, b.l. 94-95, t. 4, b.l. 56-57), kuriame prašė iškeldinti ieškovus iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Išmanų k., Balbieriškio sen., Prienų r., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir įpareigojant ateityje nepažeidinėti atsakovų kaip savininkų teisių, priteisti iš ieškovų 84233,40 Lt turtinės žalos: J. A. – 39891,26 Lt, K. P. A. – 22515,64 Lt, J. A. – 22546,64 Lt. Atsakovai nurodė, kad jiems bendrosios nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys Išmanų k., Prienų r., bei 9,1700 ha žemės sklypas, kuriame yra 2,4900 ha miško. J. A. priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei 344/917 dalis žemės sklypo, Kazimierui-P. A. priklauso l/4 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei 286/917 dalis žemės sklypo, J. A. priklauso 1/4 dalis gyvenamoje namo ir ūkinių pastatų bei 287/917 dalis žemės sklypo. Niekada nebuvo tariamasi dėl sodybos bei žemės sklypo pardavimo ieškovų pareiškime nurodytomis sąlygomis. Ieškovai be teisėto pagrindo naudojasi atsakovų namų valda. Ieškovai savavališkai nugriovė ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išpjovė 45 vnt. vaismedžių. Atsakovai patyrė 84233,40 Lt turtinės žalos, iš jų 64153,40 Lt dėl pastatų nugriovimo ir sodo išpjovimo ir 20080,00 Lt negautų pajamų.
Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu (t. 5, b.l. 26-31) priėmė ieškovų ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, priešieškinį tenkino iš dalies, iškeldino ieškovus, priteisė solidariai iš ieškovų J. A. – 7940,11 Lt, J. A. – 4075,40 Lt ir K. P. A. – 4074,49 Lt turtinės žalos atlyginimą; J. A. – 2729,70 Lt, J. A. – 3728,58 Lt ir K. P. A. – 728,40 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei 932,82 Lt bylinėjimosi išlaidų, solidariai iš atsakovų valstybei – 37,88 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovai nuo įsikėlimo į sodybą momento (2004 m. kovo 13 d.) iki 2005 m. gegužės 9 d. (civilinės bylos iškėlimo) valdydami sodybą buvo sąžiningi, t.y. iki to laiko jie buvo įsitikinę, kad su jais bus sudaryta sodybos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal 2004 m. vasario 28 d. ketinimų protokolą. Nuo civilinės bylos iškėlimo iki dabar ieškovai neteisėtai (nesąžiningai) valdo sodybą, kadangi ieškovai, žinodami, kad su jais nebus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, toliau naudojosi, valdė sodybą, neįleido į ją teisėtų savininkų – atsakovų ir jos neatlaisvino, t.y. žinojo, kad jie valdo sodybą neteisėtai. Teismas nustatė, kad atsakovams tikslinga priteisti 3690 Lt nuostolių už nuomą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie buvusią sodo būklę iki jo išpjovimo bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas vertino, kad atsakovams už sodo išpjovimą viso turi būti priteista – 500 Lt. Ieškovai savavališkai be savininkų žinios nugriovė ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai nenurodė, kokia buvo nugriautų pastatų vertė. Teismas vertindamas pastatų vertę, atsižvelgė į byloje esančius pastatų įvertinimus, kurie buvo padaryti 1998 m. birželio 15 d., į tai, kad per laikotarpį nuo 1998 m. iki pastatų nugriovimo 2004-2005 m., jie nebuvo remontuojami, pastatų susidėvėjimo laipsnis padidėjo, todėl priteisė 11900 Lt. Teismas laikė, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovai nugriovė, sunaikino vartus, vartelius ir tvorą. Byloje išklausyti ieškovų pateiktoje kompaktinėje plokštelėje esančius garso įrašus, nebuvo galimybės, nes plokštelė buvo sugadinta, o UAB (duomenys nesklebtini) atsisakė atlikti teismo paskirtą ekspertizę, kadangi jų specialistai nėra atestuoti Lietuvoje ir negali pasirašyti už melagingos išvados davimą. Teismas vertino, kad garso įrašas nėra leistina įrodinėjimo priemonė.
Ieškovai G. J. ir K. S. apeliaciniame skunde (t. 5, b.l. 33-44) panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kurioje priteista atsakovui J. A. 7940,11 Lt, J. A. 4075,40 Lt, K. P. A. 4074,49 Lt turtinei žalai atlyginti, grąžinti ieškovams sumokėto žyminio mokesčio dalį, įpareigoti pirmosios instancijos teismą grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą ieškovų įmokėtas pinigines sumas. Ieškovai nurodė, kad su atsakovų priešieškinio reikalavimu iškeldinti iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, sutiko bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį. 6 ha žemės sklypas, dėl kurio buvo surašytas ketinimų protokolas, nebuvo suformuotas. Vėliau paaiškėjo, kad 9,17 ha žemės sklypas yra regioniniame parke, todėl atidalinti minėto sklypo teisiškai neįmanoma. Tada atsakovai pasiūlė papildomai kartu pirkti ir 2,49 ha ploto mišką. Visas šias aplinkybes patvirtina byloje esantis ir visų atsakovų pasirašytas 2005-04-18 atsiliepimas, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino, nors jos turinio vertinimas leidžia kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Ieškovams iki pat 2007 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo nebuvo teisinio pagrindo abejoti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumu ir visą šį laiką elgėsi sąžiningai, todėl atskaitos tašku laikyti civilinės bylos iškėlimą kaip ieškovų (nesąžiningų) neteisėtų veiksmų pradžią yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas visiškai nevertino įrodymų ir nenustatinėjo faktinių aplinkybių, kodėl nebuvo pasiektas susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę 6 ha žemės sklypo ir ant jo esančių statinių pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovai sodybą sąžiningai valdo ir naudoja iki šiol. Be to, atsakovai ruošėsi parduoti žemės sklypą ir ant jo esančius statinius. Po civilinės bylos iškėlimo atsakovai toliau skelbė būtent apie sodybos pardavimą, o ne jos išnuomojimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovams hipotetines pajamas, nors byloje nebuvo jokių duomenų, kad atsakovai ruošiasi žemės sklypą ir sodybą kam nors išnuomoti. Be to visiškai neaišku, kuo vadovaujantis teismas apskaičiavo metinį žemės sklypo ir pastatų nuomos dydį. Sodą išpjauti ieškovams leido patys atsakovai, nes sodas buvo senas, neprižiūrėtas, apkrėstas grybu. Liudytojų M. B. ir J. S. parodymai sutapo su ieškovų bei liudytojų K. M. ir S. A. paaiškinimais, kad nuo senumo ir žiemą kilusios vėtros bei susikaupusio sniego įgriuvo pastatų stogai, todėl šie įgriuvę pastatai buvo demontuoti, kad nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei. Abiejų nugriautų pastatų susidėvėjimo procentas 1998 m. atininkamai buvo 51 ir 68 procentai, todėl 2004 metais pastatai negalėjo būti geros būklės ir patys galėjo sugriūti. Be to, ieškovams visiškai nekilo abejonių, jog visų trijų brolių vardu turi įgaliojimus juos atstovauti J. A. sutuoktinė J. A.. Vėliau buvo kalbėta, kad J. A. bus išduotas notarine forma patvirtintas įgaliojimas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar J. A. duodamas teismui parodymus, buvo sąžiningas ir neklaidino teismo, nes ekspertizės išvadose konstatuotas J. A. parašas ketinimų protokole. Ieškovai darydami įrašą atsakovams priklausančioje sodyboje buvo sąžiningi, laikė save teisėtais tos sodybos savininkais, todėl sprendime nurodomos aplinkybės, kad toks įrašo darymas yra prilyginamas operatyvinei veiklai, yra nepagrįstas. Ieškovai neprašė skirti ekspertizės, o tik kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini) atkurti sugadintoje kompaktinėje plokštelėje esančius pokalbių įrašus. Ieškovai savo apeliacinio skundo argumentus grindžia duomenimis kompaktinėje plokštelėje, kurioje nukopijuoti pokalbių įrašai yra identiški byloje esančioje sugadintoje kompaktinėje plokštelėje įrašytiems pokalbiams.
Atsakovai J. A., K. P. A. ir J. A. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą (t. 5, b.l. 77-83) prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovai privalėjo suprasti ir žinoti, kad tokių protokolų sudarymas su įstatymų nustatyta tvarka neįgaliotais asmenimis, negalėjo būti pagrindas įgyti nuosavybės teisę ar kokią kitokią teisę į sodybą. Ieškovai susiklosčiusius teisinius santykius suvokė ne kaip ikisutartinius, o sutartinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tokia pozicija nepagrįsta ir dėl to panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus. Ieškovai savo poziciją dėl valdymo sąžiningumo pagrindo pakeitė po kasacinio teismo nutarties. Toks elgesys procesine prasme vertintinas kaip nesąžiningas. Ieškovai užvaldė sodyboje esančius statinius, šulinį ir aplinkinę teritoriją, todėl nesuvokiamas ieškovų aiškinimas, kad atsakovai naudojosi sodyba. Sodas buvo išpjautas prieš sudarant tarpusavio susitarimo protokolą, sodas išpjautas neturint teisės to daryti. K. M. ir S. A., kurie yra ieškovų draugai, patys nematė kaip nugriuvo statiniai, jie vadovavosi kitų žmonių kalbomis bei paaiškino, kad statiniai nugriuvo dėl vėtros ir susikaupusio sniego. Statiniai buvo sveiki, nebuvo jokių gamtos stichijų, galėjusių sunaikinti statinius. Atsakovų J. A. ir K. P. A. veiksmai nedavė rimto pagrindo manyti, jog trečiasis asmuo yra jų atstovas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai pripažino padarę įrašą slaptai, jau prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme, jog įrašas padarytas sodyboje, t.y. atsakovų nuosavybėje, jog nėra atlikta įrašo ekspertizė, patvirtinanti, kad ten iš tiesų atsakovų balsai. Šiais įrašais buvo bandoma rinkti ieškovams palankius įrodymus, todėl teismas pagrįstai nutarė šiais įrašais nesivadovauti. Išklausius garso įrašo tariamą dublikatą paaiškėjo, jog pokalbiai užfiksuoti keliuose skirtinguose „failuose", pokalbis nėra vientisas, o įrašas sudarytas iš pokalbio ar pokalbių ištraukų, pokalbio dalyviai ginčijasi ir rėkauja, keičiasi kaltinimais, yra užduodami menami klausimai, todėl toks įrašas negali būti tinkamu įrodymu. Atsakovai nepripažįsta, kad įraše skamba jų balsai, o tai paneigiančių įrodymų nėra.
Atsakovai J. A., K. P. A. ir J. A. apeliaciniu skundu (t. 5, b.l. 49-52) prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria atsakovų priešieškinio reikalavimų dalis atmesta, ir šioje dalyje priešieškinį tenkinti. Atsakovai nurodė, kad ieškovai, žinodami, kad turtas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu, turėjo suprasti, kad toks susitarimas su vienu iš bendraturčių nereiškia nuosavybės teisės įgijimo į visą turtą ar preliminariosios sutarties dėl viso turto sudarymo. Vadinasi, ieškovai užvaldė sodybą žinodami, kad jie tokios teisės neturi, todėl toks jų elgesys laikytinas nesąžiningu, ir žala turi būti skaičiuojama nuo 2004 m. kovo 13 d. Jei nebūtų buvę ieškovų neteisėtų veiksmų, atsakovai būtų išnuomavę sodybą su žeme arba būtų patys valdę ir naudoję sodybą savo poreikiams tenkinti. Atitinkamos sodybos ir žemės nuomos kaina, kurią yra pasirengęs sumokėti protingas žmogus, atspindi atsakovų turėtus nuostolius, todėl teismas nepagrįstai mažino priteistiną nuostolių dydį.
Ieškovai G. J. ir K. S. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (t. 5, b.l. 72-76) prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Ieškovai nurodė, kad susitarimas dėl sodybos pardavimo ir perdavimo naudoti buvo tarp visų atsakovų. Ieškovų išsilavinimas yra neteisinis, todėl jie objektyviai negalėjo žinoti visų įstatymų nuostatų. Iš UAB (duomenys neskelbtini) parengtos lokalinės sąmatos visiškai neaišku, ar lokalinę sąmatą pasirašęs asmuo yra atestuotas turto vertintojas, todėl iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti, kokios buvo žemės sklypo ir ant jo esančių pastatų nuomos rinkos kainos tuo metu. Atsakovams priklausančio žemės sklypo kainos ir ant jo esančių statinių pagrindinę vertę sudarė būtent pats žemės sklypas, esantis vaizdingoje vietovėje, o labai apleisti statiniai buvo visiškai beverčiai.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad ieškovai J. A., K. P. A. ir J. A. yra gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių Prienų rajone, Išmanų kaime, bendraturčiai – jiems nuosavybės teisėmis atitinkamai priklauso ½, ¼ ir ¼ dalys šio turto (1t., b.l.46-48). Ieškovai J. A., K. P. A. ir J. A. yra 9,17 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai – jiems nuosavybės teisėmis atitinkamai priklauso 344/917, 287/917 ir 286/917 dalys šio sklypo (1t., b.l.46-48).
Kaip matyti iš byloje esančių 2004 m. vasario 28 d. ketinimų protokolo (1t., b.l.12) ir 2005 m. vasario 2 d. avansinio pinigų išmokėjimo dokumento (1t., b.l.13), vienas iš žemės ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendratučių J. A. įsipareigojo parduoti K. S. sodybą, už kurią ieškovai G. J. ir K. S. avansu sumokėjo 11000 Lt. 2005 m. vasario 2 d. tarpusavio susitarimų protokolu (1t., b.l.14) J. A. sutiko, kad ieškovai parduodamoje sodyboje tvarkytų aplinką, naikintų seną tvorą, sodą, išpjautų senus vaismedžius, tvarkytų gyvenamojo namo vidų ir išorę, tvartus, kitus ūkinius pastatus, naudotųsi dirbama žeme, pievomis, šuliniu. Pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl dėl jos patvirtinimo ieškovai 2005 m. gegužės 9 d. su ieškiniu kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą (1t., b.l.2). 2005 m. gegužės 25 d. atsakovai pasirašė pranešimą-įspėjimą (1t., b.l.105), kuriame nurodė ieškovams išsikelti bei uždraudė jiems atlikti bet kokius darbus sodyboje.
Atsakovai patikslintame priešieškinyje (4t., b.l.56-57) teigė, kad patyrė 84233,40 Lt žalą, kurią sudaro 64153,40 Lt suma dėl pastatų nugriovimo ir 20080 Lt negautos pajamos.
Ieškovai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą pagrindė teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovams pajamas, nors byloje nebuvo jokių duomenų, kad atsakovai ruošiasi žemės sklypą ir sodybą kam nors išnuomoti. Ieškovai taip pat nurodė, kad sodą leido išpjauti patys atsakovai, nes sodas buvo senas, neprižiūrėtas. Atsakovai apeliaciniu skundu prašydami patenkinti jų ieškinį pilnai, teigė, kad ieškovai užvaldė sodybą žinodami, kad jie tokios teisės neturi, todėl toks jų elgesys laikytinas nesąžiningu, ir žala turi būti skaičiuojama nuo 2004 m. kovo 13 d.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, laiko, kad apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o abiejų šalių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuo įsikėlimo į sodybą momento 2004 m. kovo 13 d. iki 2005 m. gegužės 9 d. (civilinės bylos iškėlimo) ieškovai, valdydami sodybą, buvo sąžiningi. Kaip minėta, vienas iš bendratučių atsakovas J. A. dar 2005 m. vasario 2 d. tarpusavio susitarimų protokolu (1t., b.l.14) leido ieškovams sodyboje tvarkyti aplinką, išpjauti senus vaismedžius, tvarkyti gyvenamojo namo vidų ir išorę bei atlikti kitus darbus. Ta aplinkybė, kad tokio sutikimo nebuvo išreiškę kiti bendraturčiai, neleidžia teigti, kad ieškovai buvo nesąžiningi. Ieškovai, tikėdamiesi, kad bus sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, sąžiningai manė, kad jie įgis nuosavybės teises, todėl turėdami vieno iš bendratučių sutikimą, turėjo pagrindą naudotis sodyboje esančiais pastatais ir žemės sklypu, bei turėjo teisę daryti savo nuožiūra sodybos pertvarkymo darbus. Pirmosios instancijos teismą pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad iki pat civilinės bylos iškėlimo, atsakovai nereikalavo, jog ieškovai išsikeltų iš sodybos ir nereiškė pretenzijų dėl jos užėmimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad laikotarpiu nuo civilinės bylos iškėlimo (2005 m. gegužės 9 d.) ieškovai neteisėtai (nesąžiningai) valdo atsakovams priklausančią sodybą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio padavimo metu ieškovams turėjo būti aišku, jog atsakovai nesutinka parduoti sodybą. Ta aplinkybė, jog patys ieškovai padavė ieškinį dėl pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo, įrodo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovų teisės įsigyti sodybą ieškovų nuosavybėn. Be to, 2005 m. gegužės 25 d. atsakovai surašė pranešimą ieškovams (1t., b.l.105), kuriame nurodė, kad draudžia jiems atlikti sodyboje bet kokius darbus, ir pareikalavo išsikelti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovai jau 2005 m. gegužės mėnesį privalėjo suprasti, kad jeigu jų reikalavimai dėl sutarties patvirtinimo nebus patenkinti, jie į pastatus ir žemės sklypą neįgis nuosavybės teisių. Ieškovai privalėjo suprasti, kad svetimo nekilnojamojo turto valdymas ir naudojimasis juo gali būti pripažintas neteisėtu, tai reiškia, kad ieškovai, nuo šio momento prisiėmė visą neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia ieškovai, ta aplinkybė, jog atsakovai nebuvo sudarė nuomos sutarčių, nereiškia, kad jie visiškai nepatyrė nuostolių dėl negalėjimo naudotis savo turtu. Prienų rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 9 d. atsakovai, negalėdami valdyti jiems priklausančios sodybos, dėl neteisėtų ieškovų veiksmų, neabejotinai patyrė nuostolių, kurie privalo būti atlyginti (CK 6.249 ir 6.251 straipsniai). Kadangi atsakovai iki tol niekada nebuvo gavę pajamų iš žemės ir pastatų nuomos, buvo pagrindas konstatuoti, kad atsakovai savo nuostolių negali tiksliai įrodyti. CK 6.249 straipsnis numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas šią normą, atsakovams priteisė 840 Lt negautų pajamų už žemės nuomą bei 2850 Lt negautų pajamų už sodybos (pastatų) nuomą, paskirstant atsakovams šias sumas proporcingai pagal turimas nuosavybės dalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad priteistos sumos atitinka CK 1.5. straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Prienų rajono apylinkės teismas taip pat tinkamai įvertino ir byloje surinktus įrodymus dėl žalos padarytos atsakovų turtui. Teismas pagrįstai laikė, kad atsakovai negalėjo tiksliai įrodyti nuostolių dydžio dėl sodo išpjovimo, todėl teismas turėjo pagrindą pats nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismo priteista 500 Lt suma už sodo išpjovimą taip pat atitinka teisingumo ir protingumo principams. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų reikalavimą dėl žalos, padarytos pastatų nugriovimu, priteisimo, detaliai išanalizavo ir sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai aptarė byloje esančius įrodymus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Apylinkės teismas, vertindamas ieškovų teiginius, kad ieškovai pastatų negriovė, nes jie patys sugriuvo dėl senumo ir 2004 metų gruodžio mėnesį buvusios vėtros, vertino ne tik liudytojų parodymus, bet ir rašytinius įrodymus apie tuo metu buvusias oro sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai ir byloje esantys įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovai savavališkai bei savininkų žinios nugriovė ūkinį pastatą ir dalį kito ūkinio pastato, ir todėl jie privalo atlyginti atsakovams padarytą žalą dėl pastatų nugriovimo. Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovų apeliacinio skundo argumentus, laiko, kad teismas tinkamai nustatė žalos dėl nugriautų pastatų dydį. Nesant tikslių duomenų, kiek nugriovimo metu pastatai realiai buvo verti, teismas pagrįstai vertino pastatų įvertinimus pagal Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis, atsižvelgė į pastatų nusidėvėjimą ir į nugriovimo apimtį. Dėl ūkinio pastato 5I1m dalinio nugriovimo teismas nustatė, kad atlygintinos žalos dydis yra 2900 Lt, o dėl ūkio pastato 6I1m nugriovimo teismas nustatė, kad ieškovai turi atlyginti 9000 Lt turtinę žalą, paskirstant proporcingai atsakovams pagal jų turimas nuosavybės dalis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškovų prašymą dėl garso įrašo prijungimo prie bylos, todėl ieškovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su garso įrašo vertinimu, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apibendrinant visą bylos medžiagą, yra pagrindas laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalauja CPK 185 straipsnis, bei tinkamai taikė žalos dydžio nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia apylinkės teismo sprendimo išvadų. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliaciniai skundai atmetami o Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo dalis, kuria teismas ieškinio dalyje bylą nutraukė, o taip pat teismo sprendimo dalis, kuria teismas patenkino priešieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo, apeliaciniais skundais nebuvo apskųsta, todėl šios teismo sprendimo dalys nėra apeliacijos dalykas.
Kadangi abu apeliaciniai skundai atmetami, šalių turėtos apeliaciniame procese bylinėjimosi išlaidos iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos.
Ieškovų apeliacinio skundo prašymai dėl dalies žyminio mokesčio ir įmokų į teismo depozitinę sąskaitą grąžinimo nėra apeliacijos dalykas, nes šie klausimai skundžiamu sprendimu nebuvo sprendžiami. Ieškovų apeliacinio skundo prašymai dėl dalies žyminio mokesčio ir įmokų į teismo depozitinę sąskaitą grąžinimo turi būti paduodami ir nagrinėjami Prienų rajono apylinkės teisme.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
n u t a r i a:
Apeliacinius skundus atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Ramūnas Mitkus
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Neringa Venckienė