Civilinė byla Nr. e2A-923-852/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05271-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.39.2.13

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Lukra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl laidavimo draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Magirnis“, uždaroji akcinė bendrovė „RTS Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Megrame“, uždaroji akcinė bendrovė „Megrame sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „Lukra“, uždaroji akcinė bendrovė „Prie Lėvens“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, V. P..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jonavos paslaugos“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ 14 023,80 Eur laidavimo draudimo išmoką, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. liepos 13 d. su uždarąja akcine bendrove „Magirnis“ (toliau – ir UAB „Magirnis“, Rangovė) sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO38335 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią UAB „Magirnis“ įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo statybos darbus. Minėta sutartimi Rangovė, be kita ko, įsipareigojo pateikti nustatytos sumos draudimo bendrovės išduotą garantinio laikotarpio laidavimo raštą, kurio pagrindu draudimo bendrovė laiduoja už Rangovės garantinių įsipareigojimų įvykdymą. Rangovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti atsakovė 2018 m. lapkričio 16 d. išdavė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. 514929416 (toliau – Laidavimo draudimo raštas), kuriuo atsakovė įsipareigojo padengti ieškovės nuostolius, kildinamus iš dėl Rangovės kaltės atsiradusių defektų šalinimo ir neviršijančius 16 780,99 Eur sumos. Laidavimo draudimo rašte nustatyta, kad draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei Rangovė savo pareigų pagal Rangos sutartį nevykdo dėl paskelbto nemokumo ar bankroto.

2.       Ieškovė paaiškino, kad garantiniu laikotarpiu, t. y. 2020 m., pastebėti atnaujinto daugiabučio gyvenamojo namo fasado defektai (įtrūkusios fasado sienos, susibangavusios plokštės ir kt.). Rangos darbų defektai atsirado jau po Rangovės bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė, pastebėjusi defektus, kreipėsi į ekspertus UAB „Skena“ su prašymu atlikti fasado kokybės patikrinimą ir nustatyti defektų atsiradimo priežastis. 2020 m. rugsėjo 9 d. UAB „Skena“ pateikė ieškovei „(duomenys neskelbtini), namo fasadų apdailos kokybės patikrinimo ir defektų priežasties nustatymo aktą“ (toliau – Aktas), kuriame nustatė, kad vykdant projektą buvo nesilaikoma bendrųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų ir techninio darbo projekto reikalavimų, o tai sąlygojo atsiradusius defektus. Pasak ieškovės, ji 2020 m. spalio 12 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. pateikė atsakovei raštus, kuriais reikalavo, kad atsakovė padengtų nuostolius, atsiradusius dėl Rangovės nekokybiškai atliktų darbų, kadangi pačiai Rangovei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Atsakovei nereaguojant į prašymus, ieškovė 2021 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl Laidavimo draudimo raštu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo, kartu su pretenzija pateikė sąmatą, kurioje nurodyta, kad defektų šalinimo kaštai (darbai ir medžiagos) sudarys 14 023,80 Eur. 2021 m. lapkričio 25 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo nesutiko atlyginti ieškovės reikalaujamų nuostolių. Atsakovė rėmėsi formaliais pagrindais ir prašė pateikti įrodymus dėl kreipimosi į Rangovę, nors atsakovei buvo žinoma, jog Rangovė yra likviduojama. Ieškovės nuomone, egzistuoja visos Laidavimo draudimo rašte nustatytos sąlygos, t. y. Rangovė netinkamai atliko darbus, nekokybiškai atliktų darbų padariniams pašalinti ieškovė patirs ženklius nuostolius, o Rangovė prisiimtų įsipareigojimų negali atlikti dėl bankroto bylos iškėlimo.

3.       Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Laidavimo draudimo raštu ji įsipareigojo, gavusi raštišką pagrįstą reikalavimą, atlyginti naudos gavėjui jo patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su dėl draudėjo kaltės atsiradusių defektų šalinimu, jeigu draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu sutartyje numatytomis sąlygomis, neviršijančius 16 780,99 Eur. Atsakovės nuomone, šiuo atveju įvykis negali būti pripažįstamas draudžiamuoju, kadangi byloje nėra informacijos, ar ieškovė dėl defektų šalinimo kreipėsi į Rangovę. BUAB „Magirnis“ buvo bankrutuojanti, tačiau ne išregistruota įmonė. Ieškovė turėjo teisę ir galimybę reikšti pretenzijas tiesiogiai Rangovei, teikti reikalavimus dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ar imtis kitų savo interesų gynybos būdų. Be to, fasado darbus atliko subrangovė UAB „RTS Baltic“, todėl draudėjui BUAB „Magirnis“ faktiškai šių darbų neatlikus, nėra galimybės pripažinti jo kaltės dėl defektų atsiradimo. Pažymėjo, kad iš nuotraukų, kurios yra užfiksuotos Akte, nesimato nė vieno defekto. Akte nefiksuojama, kad reikia pakeisti visas plokštes, nepaaiškinta, kokiais kriterijais vadovaudamasi vadybininkė, rengusi lokalinę sąmatą, įvertino, kad reikia išardyti 168 kv. m plokščių, o įsigyti 195 kv. m. Ieškovė taip pat nepaaiškino, kaip tariamai banguotos plokštės užkerta kelią toliau naudoti pastatą. UAB „Skena“ darbuotojai vienašališkai atliko ardymo darbus – nugręžinėjo kniedes, nuiminėjo plokštes. Ieškovė, leidusi atlikti tokius darbus be atsakovų ir / ar BUAB „Magirnis“, UAB „RTS Baltic“ atstovų žinios, prisiėmė tokių veiksmų riziką. Atlikus ardymo darbus, neįvardinant jų lokalizacijos ir apimčių, be kita ko, to dėl kažkokių priežasčių dar ir nefiksavus nuotraukomis, dabar jau nebėra galimybės įsitikinti, kaip plokštes buvo sumontavę BUAB „Magirnis“ subrangovai. Atsakovė taip pat nurodė, kad įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagal Laidavimo draudimo taisyklių Nr. 058 (toliau – Taisyklės) 18 punktą, kadangi nėra pagrįstas nuostolių dydis.

4.       Trečiasis asmuo BUAB „Magirnis“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo darbus, kurių defektus ieškovė įrodinėja, atliko subrangovė UAB „RTS Baltic“. Objekte atliktus darbus ieškovė iš UAB „Magirnis“ priėmė be pretenzijų pagal pasirašytus atliktų darbų aktus, kuriuose nenurodė jokių pastabų (žymų) apie nustatytus darbų defektus ar darbų neatitiktis projekto reikalavimams. Darbų eigoje nebuvo pareikšta pretenzijų dėl netinkamai vykdomų darbų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsniu, ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl darbų trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Atkreipė dėmesį, kad objekte ieškovė buvo pasitelkusi statinio techninį prižiūrėtoją, kuris tikrino darbų atitiktį projekto ir normatyviniams reikalavimams, darė įrašus statybos darbų žurnale dėl darbų atitikties. BUAB „Magirnis“ nuomone, ieškovės nurodyti defektai nėra pagrįsti patikimais ir leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovė reiškia pretenzijas dėl darbų defektų, kurie tariamai egzistavo dar darbų atlikimo metu, tačiau ieškovė jų nepastebėjo, nors galėjo ir turėjo pastebėti, jeigu tokie defektai būtų egzistavę. BUAB „Magirnis“ teigimu, ieškovė neįrodė ir civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Ieškovė prašo priteisti būsimą 14 023,80 Eur žalą, įskaitant PVM, pagal pačios ieškovės vadybininkės sudarytą lokalinę sąmatą. Tačiau šia sąmata kaip įrodymu negalima remtis, nes, pirma, nėra įrodymų, kad ją sudariusi vadybininkė turi reikiamą kvalifikaciją tokiai sąmatai parengti, antra, tai yra šališkas asmuo – ieškovės darbuotoja, trečia, ieškovė nepagrįstai į savo būsimus nuostolius įtraukia ir 2 433,88 Eur PVM sumą. O jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą, trečiojo asmens nuomone, turi būti taikoma CK 6.259 straipsnio 1 dalis ir atsakovės atsakomybė turi būti sumažinta, nes pati ieškovė yra kalta dėl nuostolių atsiradimo. Jeigu ieškovė, kaip užsakovė, kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju būtų tinkamai vykdę darbų priežiūros ir kontrolės funkcijas, ieškinyje nurodyti darbų defektai, jeigu jie egzistuoja, būtų buvę pastebėti dar darbų atlikimo / priėmimo metu.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Megrame“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovei iš atsakovės negavus atsakymo per draudimo taisyklėse nustatytą terminą (30 d.), prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, taigi ieškinio senaties terminas suėjo 2021 m. lapkričio mėn., o ieškinys pateiktas teismui 2022 m. kovo 7 d. UAB „Megrame“ nuomone, ieškovės į bylą pateiktas Aktas nėra tinkamas ir leistinas įrodymas Rangovės tariamai neteisėtiems veiksmams nustatyti, kadangi: 1) nuo darbų perdavimo 2018 m. lapkričio 12 d. iki Akte nurodytos tyrimo datos 2020 m. rugsėjo 9 d. praėjo beveik 2 metai ir nėra aišku, kaip pastatas buvo eksploatuotas, ar nebuvo jokių fizinių kontaktų, kitų veiksnių, kurie galėjo daryti įtaką pastato būklei, jos pasikeitimui; 2) Akte nėra pateikta, kokia informacija ir kokiais dokumentais (kokybės standartais) vadovaujantis buvo atliekamas tyrimas; 3) Akte teigiama, kad neva buvo nesilaikoma bendrųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų ir teisės aktų reikalavimų, tačiau nepaaiškinama, kokių konkrečiai reikalavimų ir rekomendacijų buvo nesilaikoma, kur tokie reikalavimai numatyti; 4) iš Akte esančių nuotraukų apskritai nėra matomi jokie ieškinyje minimi defektai; 5) Akte nėra nurodoma ir (ar) kitaip nustatyta tariamai nekokybiškų darbų apimtis, ji apskritai nenurodyta; 6) tariami defektai niekaip neužkerta kelio tinkamai naudotis daiktu. UAB „Megrame“ teigimu, ieškovė nepagrindė atsiradusios žalos fakto ir dydžio. Draudikas įsipareigojo atlyginti tik tiesioginius ir tik patirtus nuostolius. UAB „Megrame“ taip pat nurodė, kad net jei teismas vertintų, jog žala pagrįsta, o neteisėti veiksmai įrodyti, ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo tuo pagrindu, kad jie kilę dėl netinkamo darbų atlikimo. Jokių pretenzijų nei darbų atlikimo, nei darbų perdavimo metu nustatyta nebuvo.

6.       Trečiasis asmuo UAB „RTS Baltic“ atsiliepime ieškovės ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. UAB „RTS Baltic“ nuomone, ji statybos darbus atliko tinkamai, o plokštės įskilo dėl netinkamos jų kokybės. Necentriškumo ir nerūdijančio plieno įvorių nebuvimo „defektai“ turėjo būti žinomi ir buvo žinomi ieškovės ir UAB „Magirnis“ techniniams prižiūrėtojams darbų perdavimo momentu, todėl pastabos dėl šių aplinkybių turėjo būti arba įrašytos darbų perdavimo–priėmimo aktuose ir statybos darbų žurnale, arba atlikti statybos darbai apskritai neturėjo būti priimti. Akte pateikiamos išvados, kad montuojant fasado plokštes neva buvo nesilaikyta bendrųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų bei techninio darbo projekto reikalavimų, yra grindžiamos tik prielaidomis, kadangi Akte nenurodyta, kokių konkrečių rekomendacijų nebuvo laikytasi ir kuris techninio darbo projekto reikalavimas buvo pažeistas. UAB „Skena“ darbuotojai negalėjo įvardinti ir gamintojų rekomendacijų nesilaikymo, kadangi kaip yra pripažįstama pačiame Akte, tokių rekomendacijų pateikta apskritai nebuvo. Pati ieškovė 2018 m. lapkričio 12 d. darbų priėmimo–perdavimo akte patvirtino, kad vykdant darbus nukrypimų nuo projekto nebuvo. Be to, UAB „Skena“ darbuotojams atliekant plokščių ardymo bei įvorių nugręžimo darbus nebuvo pakviesti ir nedalyvavo nei UAB „RTS Baltic“, nei BUAB „Magirnis“ atstovai.

7.       UAB „RTS Baltic“ taip pat nurodė, kad dar kartą nuvyko į ginčo objektą ir įsitikino, kad suskilinėjusios yra tik vienos rūšies fasado plokštės – dažytos tamsiai pilkos spalvos plokštės „Latonit“, kurios į objektą buvo patiektos UAB „Lukra“. Kitos fasado plokštės – rudos ir pilkos spalvos plokštės „Cembrit“, kuriomis UAB „RTS Baltic“ taip pat atliko fasado apdailos darbus objekte, nėra suskilinėjusios. Visų plokščių montavimo darbai atlikti laikantis bendrųjų vėdinamųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų, kadangi nei fasado plokštėms „Latonit“, nei fasado plokštėms „Cembrit“ jokių specialių montavimo sąlygų nebuvo nustatyta. Visi plokščių montavimo darbai buvo atliekami tinkamai, su įgaliotų asmenų priežiūra, todėl labiausiai tikėtina, kad tiek šio ginčo objekte, tiek kituose ieškovės objektuose fasado plokštės trūkinėja dėl plokščių netinkamos kokybės. Kadangi suskilinėjo tik vieno tiekėjo fasado plokštės „Latonit“ ir tik tamsiai pilkos spalvos, akivaizdu, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, jog tai yra plokščių montavimo darbų trūkumas. Priešingu atveju būtų suskilinėjusios ir kito gamintojo fasado plokštės „Cembrit“. UAB „RTS Baltic“ pažymėjo, kad ieškovė turėjo ir daugiau analogiškų daugiabučių namų modernizavimo objektų, kurie buvo renovuojami pagal tokius pačius projektus ir kurie susiduria su tokiais pačiais defektais – fasado plokštės „Latonit“ kituose analogiškuose objektuose yra taip pat sutrūkinėjusios. Taigi atsakingais už atsiradusius defektus turėtų būti pripažintos ieškovė ir UAB „Megrame“ (kaip pasirinkusios šias plokštes) bei „Latonit“ plokščių tiekėja UAB „Lukra“.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Lukra“ atsiliepime dėl ieškinio tenkinimo prašė spręsti teismo nuožiūra. UAB „Lukra“ nuomone, plokštės sutrūkinėjo ne dėl netinkamos kokybės, o dėl netinkamo jų sumontavimo – jos buvo priveržtos netinkamai ir / ar per stipriai. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Aktas. Fibrocementinių plokščių „Latonit“ eksploatacinių savybių deklaracija patvirtina, kad šios plokštės atitinka Europos standartą EN 12467:2012. Plokščių bandymus atliko notifikuota valstybinė įstaiga „Prahos techninių ir statybinių produktų bandymo institutas“. Šioje eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodoma, kad plokštės atitinka standartą. Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatas patvirtina, kad visos nuostatos, susijusios su eksploatacinių savybių pastovumo vertinimu ir tikrinimu bei aprašytos EN 12467:2012 standarto priede pagal 1 sistemą, yra taikomos ir kad fibrocementinės plokštės „Latonit“ atitinka visus pirmiau nurodytus nustatytus reikalavimus. KTU architektūros ir statybos instituto bandymų protokolai patvirtina, jog plokštės atitinka standartą. KTU architektūros ir statybos institutas bandymus atliko vadovaudamasis standarte numatyta metodika. UAB „Lukra“ taip pat pažymėjo, kad yra kreipusis į Lietuvos standartizacijos centrą dėl Europos standarto EN 12467:2012 išdavimo UAB „Lukra“ pardavinėjamoms plokštėms ir šį standartą yra gavusi. UAB „Lukra“ įsistiklinimu, nurodyti įrodymai patvirtina, kad fibrocementinės plokštės „Latonit“ yra kokybiškos ir tinkamos naudoti.

9.       Trečiasis asmuo V. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Rangovė ir subrangovė statybos darbus atliko tinkamai, pagal visus reikiamus projektinius sprendinius, o plokštės įskilo dėl netinkamos jų kokybės. Jeigu fasadinės plokštės būtų įrengtos nesilaikant montavimo taisyklių, neišlaikant konkrečių atstumų ar netinkamai įrengiant fiksuotus taškus, fasadinės plokštės būtų įskilusios praėjus vos keliems mėnesiams. Esant dideliam kniedžių necentriškumui fasadinių plokščių kiaurymės atžvilgiu, įskaitant pastato deformacijas, fasadinių plokščių svorį, fasadinės plokštės įskiltų vos per kelis mėnesius nuo jų sumontavimo. Šiuo atveju fasado įrengimo darbai buvo eksploatuojami keletą metų, kol buvo pastebėti fasadinių plokščių įtrūkimai, konkrečiai tik vienos rūšies fasado plokščių – tamsiai pilkos spalvos plokščių „Latonit“, kurios į objektą buvo patiektos UAB „Lukra“. Esminę reikšmę plokštės stabilumui turi nerūdijančio plieno įvorės ir kniedės, jos yra tiekiamos kartu su gaminiu, siekiant išlaikyti vieningą gamintojo sistemą, kartu pasiekiant gaminio technines specifikacijas. Todėl nerūdijančio plieno įvorės ir kniedės buvo tiekiamos kartu su plokštėmis „Latonit“. Ar minėtos medžiagos atitinka specifikacijas ir gali atlaikyti visas pastato deformacijas, paaiškėja ne darbų priėmimo–perdavimo momentu, o ilgalaikėje pastato eksploatavimo perspektyvoje. Rangovė ir subrangovė atliko visus darbus pagal projektinius sprendinius, tai patvirtina valstybinės komisijos išduotas statybos užbaigimo aktas, todėl nesuprantamos Akte pateiktos išvados, kad montuojant fasado plokštes neva buvo nesilaikyta bendrųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų bei techninio darbo projekto reikalavimų, juo labiau, kad atstumai tarp sumontuotų fasadinių plokščių yra matomi vizualiai apžiūrėjus pastatą. UAB „Eicosolution“ eksperto dr. D. K. vertinimo akte nurodyta, kad tikėtina, jog sumontuotų fibrocementinių plokščių stiprumas nėra pakankamas bei neatitinka keliamų techninių charakteristikų (pagal LST EN 12467:2012+A1:2016) minimalių techninių reikalavimų. Tokia išvada daroma, nes atlikus kitų virš penkių objektų patikrą ir padarius laboratorinius bandinius nustatyta, kad „Latonit“ fibrocementinės plokštės neatitinka deklaruojamų techninių charakteristikų. Be to, ant tų pačių namų ((duomenys neskelbtini) gatvėse) sumontuotos kitos („Cembrit“) fibrocementinės plokštės nėra sutrūkinėjusios, todėl laikytina, kad tai nėra montavimo klaida, o yra nekokybiškos plokštės. Atsakingais už atsiradusius defektus turėtų būti pripažinti ieškovė, BUAB „Magirnis“ ir UAB „Lukra“.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Prie Lėvens“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, atsiliepimą grindė analogiškais argumentais, kurie išdėstyti V. P. rašytiniuose paaiškinimuose.

11.       Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad byla vieną kartą jau buvo išnagrinėta tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje, todėl bylą nagrinėjant pakartotinai, be kita ko, turėtų būti atsižvelgta į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje nustatytas aplinkybes ir išvadas. Apeliacinės instancijos teismas jau yra įvertinęs ir atmetęs visus atsakovės 2021 m. lapkričio 25 d. rašte išdėstytus atsisakymo išmokėti laidavimo draudimo išmoką motyvus. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, tačiau, įvertinus tarp ieškovės ir Rangovės, už kurios atliktų darbų kokybę yra laidavusi atsakovė, santykių prigimtį, šis ieškovės reikalavimas savo esme atitiktų CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialųjį užsakovo rangos sutartyje nustatytą teisių gynimo būdą, t. y. reikalavimą sumažinti (grąžinti permoką ir priteisti grąžintiną sumą) darbų kainą nekokybiškai atliktų darbų apimties verte. Rangovės atsakomybė dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų yra preziumuojama, todėl ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti tik defektų, kurių egzistavimą jau yra konstatavęs Vilniaus apygardos teismas, faktą. Už atsiradusius apdailos plokščių defektus yra atsakinga būtent Rangovė. Tai, kad plokštės suskilinėjo būtent dėl Rangovės neteisėtų veiksmų, patvirtina statybų konsultacijas teikiančios ir ekspertizes atliekančios įmonės UAB „Skena“ Aktas. UAB „RTS Baltic“ atstovas A. N. pripažino, jog plokščių montavimo metu stabilaus tvirtinimo taškuose įvorės nebuvo naudojamos ir jog tokiam plokščių tvirtinimo būdui buvo gautas Rangovės pritarimas. Fasado apdailos plokštės sutrūkinėjo dėl netinkamai atliktų plokščių montavimo darbų. Už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą užsakovui atsako generalinis rangovas. Ginčo Rangos sutartyje nebuvo numatyta jokių šios teisės normos išimčių, todėl nepaisant to, kad plokščių montavimo darbus faktiškai vykdė UAB „RTS Baltic“, ieškovei už tinkamą visų darbų atlikimą, jų kokybę ir garantinių įsipareigojimų vykdymą buvo atsakinga būtent Rangovė. Net jei byloje būtų nustatyta, jog apdailos plokštės sutrūkinėjo dėl to, jog jos buvo nekokybiškos, už atsiradusius defektus ieškovei vis tiek yra atsakinga būtent Rangovė, nes statybinės medžiagos, įskaitant ginčo apdailos plokštes, pagal Rangos sutartį buvo Rangovės atsakomybė. Ieškiniu prašomos priteisti sumos dydis pagrįstas atitinkamą kvalifikaciją turinčios ieškovės darbuotojos su specialia programa „Sistela“ parengta defektų šalinimo išlaidų lokaline sąmata. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, turinti kompetencijos vertinti nuostolių dydžius, todėl, siekdama atsikirsti į ieškovės argumentus dėl defektų ištaisymo išlaidų dydžio, turėjo galimybę pateikti savo įrodymus, patvirtinančius kitą nei ieškovės nurodytą žalos dydį, tačiau to nepadarė. Atsakovė ir pakartotinio bylos nagrinėjimo metu toliau kvestionavo parengtos sąmatos patikimumą ir objektyvumą, tačiau įrodymų, kad ieškovės apskaičiuotos defektų šalinimo išlaidos yra nepagrįstai didelės į bylą taip ir nepateikė. Ieškovės prašoma priteisti draudimo išmoka yra ne tik ne per didelė, bet faktiškai padegs tik dalį dėl Rangovės kaltės atsiradusių defektų taisymo išlaidų. Kol buvo nagrinėjama ši byla, ieškovė ginčo defektų šalinimo darbus pradėjo organizuoti savo sąskaita. Techninio prižiūrėtojo funkcijos neapėmė pareigos stovėti kiekvienam darbus atliekančiam darbininkui už nugaros ir tikrinti, ar jis tinkamai plokštėje išgręžė skylę ir, ar prieš kniedydamas įdėjo į ją įvorę ir pan., juolab techninis prižiūrėtojas nėra ir niekaip negalėtų būti atsakingas už netinkamos kokybės plokščių panaudojimą.

12.       Bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovės atstovės prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ginčas kilęs ne iš rangos sutarties, o iš draudimo teisinių santykių. Laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra draudimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo sutarties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pasakė, kad šiuo atveju ieškovė gina savo teises reikalaudama draudimo išmokos iš esmės kaip nuostolių kompensacijos, todėl turi pareigą įrodyti rangovės veiksmų, kurie sąlygojo defektų atsiradimą, neteisėtumą ir tokiu būdu rangovės prievolę įvykdyti garantinius įsipareigojimus. Ieškovė tai įrodinėjo UAB „Skena“ Aktu, tačiau nagrinėjat šią bylą pirmą kartą apklaustas A. Z. iš pradžių palaikė savo išvadą, po to vieną išvadą atsiėmė, taip pat teigė, kad plokščių kokybė nebuvo tirta, todėl ši priežastis, dėl kurios galimai atsirado plokščių suskilinėjimai, buvo tiesiog atmesta. Minėtas asmuo nurodė, kad gali būti ir pastato deformacijų, bet to netyrė, taigi Aktas negali būti laikomas patikimu rašytiniu įrodymu. Byloje yra pateikta teismo eksperto D. K. išvada, kuri nėra nuginčyta. Joje konstatuota, kad plokštės yra nekokybiškos, dėl atsiradusių plokščių trūkumų nėra kalti montavimo darbai. Namo modernizavimo statybos darbai (daugiabučio namo fasadas dengiamas apdailos plokštėmis) buvo atliekami ir kituose 8 objektuose. Šie objektai buvo modernizuoti 5 skirtingų rangovų, todėl labiau tikėtina, kad jų darbo technologijos ir specifika yra skirtinga, sprendimus dėl atliekamų darbų priėmė skirtingi asmenys. Nėra įtikinama, jog skirtingi rangovai (darbų vadovai, specialistai, darbų vykdytojai, prižiūrėtojai), vykdydami skirtingų pastatų statybos darbus, padarytų tokias pačias statybos (technologines) klaidas, su tokiomis pačiomis pasekmėmis. UAB „Lukra“ atstovas vieno iš teismo posėdžio metu patikino, kad ne visų plokščių bandymai yra atliekami, plokštės tiriamos selektyviai ir nėra jokių duomenų, kad šios konkrečios plokštės, kurios buvo panaudotos, atitinka kokybę. Rangovė žalos neatlygino ne dėl nemokumo, o dėl to, kad nesutiko su savo atsakomybe. Ieškovė kreipėsi į atsakovę tada, kai Rangovė tapo nemoki. Elgdamasi nesąžiningai, ieškovė negali turėti pagrįsto lūkesčio, kad atsakovė vykdys nepagrįstą prievolę. Techninės priežiūros vadovas patvirtino, kad visi plokščių montavimo darbai buvo atlikti tinkamai, pagal projektą, jis jokių pastabų dėl atliekamų darbų neturėjo. Jo nuomone, plokštės „Latonit“ buvo blogos, UAB „Lukra“ teikė šias plokštes su gerais dokumentais, tačiau plokščių savybės buvo apgaulingai pagerintos. Be to, ieškovė neturėjo pagrindo turėti teisėto lūkesčio, kad bus atlygintos nepatirtos išlaidos.

13.       Teismo posėdžių metu trečiojo asmens BUAB „Magirnis“ atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad plokštės blogai sumontuotos. Jokių pastabų dėl darbų kokybės priėmimo aktuose nebuvo. UAB „Skena“ Aktas neatitinka patikimumo reikalavimų. Jei būtų nustatyta, kad plokštės sumontuotos netinkamai, tai turėjo pastebėti techninis prižiūrėtojas. Be to, defektai neįrodyti, nes ieškovė neįrodė, kad plokščių banguotumas, skilimai viršijo leistinus nuokrypius.

14.       Teismo posėdžių metu trečiojo asmens UAB „RTS Baltic“ atstovai prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad darbai atlikti netinkamai, be to, ieškovė neįrodė tiesioginių nuostolių. A. Z. sakė, kad plokštės „Latonit“ turi blogą reputaciją, tačiau plokštes išsirinko pati ieškovė. UAB „RTS Baltic“ vadovas papildomai paaiškino, kad įvorės nebuvo naudojamos, nes tai leidžiama pagal statybos taisykles. Įvorės užtikrina plokštės fiksavimą, todėl jų naudojimas ar nenaudojimas jokios įtakos skilinėjimui ar banguotumui neturi. Plokštės suskilinėjo dėl galimai netinkamos kokybės.

15.       Teismo posėdžių metu trečiojo asmens UAB „Megrame“ atstovai prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju, nes neįrodytas netinkamas prievolių vykdymas, be to, ieškovė prašo būsimų nuostolių. Ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl ieškinio senaties termino taikymo.

16.       Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo UAB „Lukra“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad defektai yra nustatyti, o dėl ko jie atsirado, nėra esminis klausimas. Plokščių kokybei pagrįsti buvo teikiami sertifikatai, bandymų protokolai. Tik ekspertizė gali paneigti plokščių kokybę.

17.       Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo V. P. nurodė, kad montavimo darbai buvo atlikti tinkamai, plokštes galima montuoti be įvorių pagal statybos taisykles. Didžiausia tikimybė, kad plokštės sutrūkinėjo dėl prastos kokybės, kuri neatitiko teikiamų sertifikatų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 14 023,80 Eur laidavimo draudimo išmoką ir 8 624,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 106,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

19.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 13 d. ieškovė su UAB „Magirnis“ sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO38335, kurios pagrindu Rangovė įsipareigojo parengti darbų techninį darbo projektą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe pagal užsakymo metu ieškovės pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą / techninį darbo projektą, atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), modernizavimo statybos rangos darbus. Statybos techninę priežiūrą objekte ieškovės užsakymu vykdė statybos techninis prižiūrėtojas V. P.. Faktiškai fasado plokščių montavimo darbus objekte atliko subrangovė UAB „RTS Baltic“ pagal 2018 m. kovo 7 d. su UAB „Magirnis“ sudarytą statybos darbų rangos sutartį. 2018 m. lapkričio 12 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu Rangovė perdavė ieškovei atliktus statybos rangos darbus. Minėtame akte nurodyta, kad darbai atlikti pagal projektą, nukrypimų nuo projekto nebūta. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. lapkričio 16 d. išdavė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. 514929416, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovei, kaip naudos gavėjai, tinkamai vykdant Rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus, gavus jos raštišką pagrįstą reikalavimą, atlyginti ieškovei jos patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su dėl Rangovės kaltės atsiradusių defektų šalinimu, jeigu Rangovė neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu Rangos sutartyje numatytomis sąlygomis, neviršijančius 16 780,99 Eur draudimo sumos. Laidavimo draudimo laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. Laidavimo draudimo rašte nustatyta, kad draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei Rangovė savo pareigų pagal Rangos sutartį nevykdo dėl paskelbto nemokumo ar bankroto. 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3821-275/2019, įsiteisėjusia 2019 m. lapkričio 7 d., UAB „Magirnis“ iškelta bankroto byla. 2020 m. liepos 2 d. priimta nutartis dėl Rangovės likvidavimo.

20.       Teismas nurodė, kad byloje esantys UAB „Magirnis“ 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštai, adresuoti UAB „RTS Baltic“ ir UAB „Lukra“, patvirtina, kad jau 2019 m. ieškovė pastebėjo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), defektus – sutrūkinėjusias fasado apdailos plokštes. Byloje esantis 2020 m. gegužės 7 d. statinio apžiūros aktas Nr. KOS22/20 patvirtina, kad ginčo name vizualiai nustatytas apie 180 kv. m sutrūkinėjusių fasado plokščių plotas. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į UAB „Skena“ dėl minėto namo fasado apdailos kokybės patikrinimo ir defektų priežasties nustatymo. 2020 m. rugsėjo 22 d. UAB „Skena“ parengė „(duomenys neskelbtini), namo fasadų apdailos kokybės patikrinimo ir defektų priežasties nustatymo aktą. Akte nurodyta, kad statinio ekspertas A. Z. ir techninis prižiūrėtojas V. B., dalyvaujant ieškovės atstovui, 2020 m. rugsėjo 9 d. atliko pastato (duomenys neskelbtini), fasadų vizualinę apžiūrą ir fasadų apdailos plokščių techninės būklės analizę. Akte konstatuota, kad vykdant projektą buvo nesilaikoma bendrųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų (ar buvo naudojamos gamintojo rekomendacijos neaišku, nes nepateiktos) ir techninio darbo projekto reikalavimų. Leistinų temperatūrinių deformacijų neužtikrinimas padarė įtaką fibrocementinių fasadinių apdailos plokščių įtrūkimams ir banguotumui. To priežastis: 1) didelis kniedžių necentriškumas fasadinių plokščių kiaurymės atžvilgiu; 2) nerūdijančio plieno įvorių nenaudojimas charakteringose stabilaus tvirtinimo taškuose; 3) per stiprių kniedžių naudojimas. Akte taip pat konstatuota, kad tikslinga demontuoti fasadines plokštes, patikrinti karkaso įrengimo kokybę ir, laikantis techninio darbo projekto reikalavimų ir fasado įrengimo rekomendacijų, atlikti naują fasadų apdailą. Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pagal Laidavimo draudimo raštą kompensuoti defektų pašalinimo išlaidas – 12 372,75 Eur. 2021 m. gegužės 12 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę, klausdama, kada bus atlyginta žala. 2021 m. rugsėjo 14 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama padengti 14 023,80 Eur nuostolius pagal ieškovės vadybininkės daugiabučių namų apskaitai parengtą lokalinę sąmatą.

21.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi minėtą sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl, teismas privalo atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad vertinant garantinio laidavimo draudimo rašto tikslą draudikas negali atsisakyti vykdyti savo prisiimtų prievolių remdamasis formaliais teiginiais dėl išduoto laidavimo rašto sąlygų pažeidimo. Pažymėjo, kad aplinkybė, ar ieškovė prieš kreipdamasi į atsakovę pateikė reikalavimą dėl defektų šalinimo Rangovei, kuriai yra iškelta bankroto byla, nėra esminė, sprendžiant dėl atsakovės kaip draudikės prievolės išmokėti draudimo išmoką. Tokio reikalavimo pateikimas Rangovei laikytinas formaliu, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad Rangovė po bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą ir objektyviai galėjo, ieškovei pareikalavus, įvykdyti savo garantinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeistos sutarties įvykdymo termino užsakovas patyrė nuostolių, jis turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį.

22.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsiradę defektai yra esminiai ir jų ištaisymas yra susijęs su patiriamomis išlaidomis. Nurodė, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai bei atsižvelgiant į rangovo atliktų darbų kokybės garantijos įstatyminį reglamentavimą – už nustatytus defektus yra atsakinga būtent Rangovė. Ji būtų turėjusi nustatytus fasado defektus ištaisyti, tačiau bankrutavo, todėl ieškovė savo teises gina reikšdama ieškinį dėl laidavimo draudimo išmokos, kaip ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo, priteisimo. Teismas, pasisakydamas dėl Rangovės veiksmų neteisėtumo, nurodė, kad ieškovė neteisėtus Rangovės veiksmus įrodinėja UAB „Skena“ parengtu Aktu. Šiame Akte nustatyta, kad fasadinės plokštės stabiliuose taškuose buvo montuojamos be įvorių. Nors atsakovė ir tretieji asmenys, išskyrus UAB „Lukra“, ginčija Akte pateiktas išvadas, tačiau techninis prižiūrėtojas V. P. bei plokštes montavusios subrangovės UAB „RTS Baltic“ vadovas patvirtino faktą, kad įvorės nebuvo naudojamos, todėl teismas laikė šią aplinkybę nustatyta.

23.       Teismas nurodė, kad UAB „Magirnis“ parengto daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalies „TS-13 fibrocementinė plokštė“ 1.1.2 punkte nurodyta, kokias savybes turi atitikti fasado antigrafiti plokštės („Eternit“, „Pictura“ arba atitikmuo). Nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą, teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Aktą surašęs A. Z. paaiškino, kad ieškovės užsakymu nustatinėjo plokščių suskilimo priežastį bei padarė išvadą, kad plokštės sutrūkinėjo, nes buvo netinkamai sumontuotos, kadangi pragręžus keletą kniedžių, nebuvo įvorių, skylės buvo išgręžtos necentriškai. Teismo posėdyje UAB „RTS Baltic“ (duomenys neskelbtini) A. N., be kita ko, paaiškino, kad turi statybinį išsilavinimą, techninės priežiūros atestatą. A. N. manymu, plokštės galėjo suskilti dėl blogos plokščių kokybės, o kai plokštė deformuojasi, skylė gali atrodyti necentriška; yra specialus prietaisas, todėl labai sunku necentriškai įgręžti. Teismas aktreipė dėmesį, kad V. P. teismo posėdyje nurodė, kad medžiagas pasirinko Rangovė, o plokštės gali būti montuojamos su įvorėm arba be jų, statybininkų asociacijos taisyklėse nurodyta, kad gali būti montuojama ir be įvorių, darbai atlikti tinkamai ir nors plokščių dokumentai buvo geri, bet galimai savybės neatitiko dokumentų, tačiau tyrimai nebuvo atlikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad, nors fasado plokščių montavimas be įvorių neatitiko techninio darbo projekto reikalavimų, tačiau kadangi įvorių paskirtis yra sumažinti pragręžtos skylės skersmenį, kad įgręžus kniedę, plokštė būtų užfiksuota dvejuose stabiliuose taškuose, kniedžių nenaudojimas negalėjo būti nustatytų defektų, t. y. plokščių suskilinėjimo ir bangavimo priežastis. Įvorės nenaudojimas, jei visos skylės vienodo dydžio, būtų nulėmusios didesnį plokščių judėjimą nuo atmosferos poveikio, o ne jų skilinėjimą, deformavimąsi. Tuo tarpu kniedžių gręžimas į mažesnio diametro skyles gali būti prilyginamas kniedžių įgręžimui į didesnio skersmens skylę, kurioje jau yra įvorė, ką patvirtina ir faktas, kad kitos ant namo tuo pačiu metodu ir tos pačios subrangovės montuotos plokštės nesuskilinėjo.

24.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kaip esminiu įrodymu, pagrindžiančių jos teiginius apie defektų atsiradimo priežastį, rėmėsi Aktu bei vertino, kad minėtas Aktas gali būti naudojamas tik kaip tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimo patvirtinimas, t. y. kad plokštės sutrūkinėjusios, banguotos, kad montuojant plokštes nebuvo naudojamos įvorės, bet ne kaip patikimas įrodymas nustatyti priežastį, dėl kurios atsirado fasado plokščių defektai. Sprendė, kad Akto išvados padarytos paviršutiniškai, netiksliai, neįvertinus kitų galimų defektų atsiradimo priežasčių, todėl jo išvadomis teismas nesivadovo. Teismas vertino, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, leidžia daryti išvadą, kad, tarp projekto neatitinkančios plokščių montavimo metodikos ir atsiradusių defektų nėra priežastinio ryšio, o fasado defektai atsirado, t. y. plokštės sutrūkinėjo, deformavosi dėl netinkamos plokščių kokybės.

25.       Nurodė, kad nors plokščių tiekėja UAB „Lukra“ teikė Rangovei sertifikatus, bandymų protokolus, patvirtančius plokščių atitiktį keliamiems reikalavimams, tačiau, kaip patvirtino ir UAB „Lukra“ atstovas teismo posėdžio metu, sertifikatai išduoti ir bandymai atlikti ne šioms konkrečioms namo renovacijoje panaudotoms plokštėms, t. y. ne konkrečiai plokščių partijai, kuri buvo naudojama ginčo namo renovacijai. Todėl sprendė, kad šių dokumentų pateikimas savaime neužtikrina tinkamos konkrečiame ginčo objekte naudotų „Latonit“ plokščių kokybės. Nurodė, kad šiuo atveju garantiniu laikotarpiu sutrūkinėjo tik „Latonit“ plokštės su antigrafiti danga. Kitos ant namo esančios plokštės (tiek „Latonit“, tiek „Cembrit“), nors ir buvo montuotos tuo pačiu metodu, veikiant tokioms pačioms atmosferos sąlygomis nesutrūkinėjo, nesideformavo. Byloje dalyvavę asmenys nurodė, kad „Latonit“ plokštės su antigrafiti danga sutrūkinėjo ir kituose objektuose (duomenys neskelbtini), kuriuose dirbo kiti rangovai ir subrangovai. Faktą, kad kitų namų (duomenys neskelbtini) „Latonit“ plokštės taip pat sutrūkinėjusios patvirtina UAB „Ecosolution“ vertinimo aktas. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendė, kad Rangovė pažeidė Rangos sutarties 9.4.11 punktą, pagal kurį įsipareigojo darbams vykdyti naudoti medžiagas, atitinkančias projektinėje dokumentacijoje nustatytus reikalavimus, tikrinti medžiagų kokybę.

26.       Teismas sprendė, kad šie neteisėti veiksmai – netinkamos kokybės plokščių naudojimas – nulėmė defektų atsiradimą. Nurodė, kad neatsižvelgiant į tai, kad „Latonit“ plokščių tiekėja buvo UAB „Lukra“, būtent Rangovė atsako ieškovei už plokščių kokybę, be to, kaip kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas, tokiu atveju UAB „Magirnis“ kaltė preziumuojama. Todėl teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad net ir tuo atveju, jei defektai atsirado dėl netinkamos plokščių kokybės, už defektų ištaisymą vis tiek yra atsakinga Rangovė. Pažymėjo, kad atsakovė, išduodama Laidavimo draudimo raštą pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį prisiėmė riziką dėl Rangovės defektų šalinimo ir jos nemokumo, todėl privalo vykdyti savo įsipareigojmus. Draudikės atsisakymas dėl formalių priežasčių vykdyti savo įsipareigojimus nėra suderinamas su Statybos įstatymo 41 straipsnio tikslais. Pabrėžė, kad, be kita ko, pati atsakovė pripažįsta, kad plokščių kokybė buvo netinkama, o Laidavimo draudimo raštas išduotas pagal konkrečią Rangos sutartį, kurioje aptarta tiek subrangovų pasitelkimo galimybė, tiek nuostata, kad darbai atliekami Rangovės medžiagomis. Todėl ginčo situacija negali būti pripažįstama nedraudžiamuoju įvykių pagal Taisyklių 21 punktą.

27.       Pasisakydamas dėl atsakovės pareigos sumokėti išmoką esant draudžiamajam įvykiui, teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovė pretenzijos atsakovei pateikimo metu dar nebuvo išleidusi prašomos išmokėti sumos defektams pašalinti, nedaro ieškovės nuostolių netiesioginiais. Pažymėjo, kad fasado defektų šalinimas ir tam patiriamos išlaidos yra tiesiogiai susiję su nustatytais UAB „Magirnis“ neteisėtais veiksmais (Rangos sutarties pažeidimu), ieškovė prašo atlyginti nuostolius fasado defektams pašalinti, o ne atlyginti negautas pajamas. Todėl ieškovės nuostoliai nėra netiesioginiai. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje išaiškino, jog byloje esant duomenims apie žalos faktą, teismas turi nustatyti nuostolių dydį, net jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl to vien ieškovo pateiktų įrodymų tam tikri įrodomosios vertės trūkumai nesudaro pagrindo ieškinį atmesti visiškai. Atsakovė yra savo srities profesionalė, kuri administruoja žalos bylas, turi kompetencijos vertinti nuostolių dydžius, todėl, siekdama atsikirsti į ieškovės argumentus, turėjo galimybę pateikti savo įrodymus, patvirtinančius kitą nei ieškovės nurodytą žalos dydį.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

28.       Trečiasis asmuo UAB „Lukra“ apeliaciniame skunde prašo: 1. Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo motyvuojamosios dalies toliau nurodomus motyvus: 1) Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad šią instrukciją UAB „Lukra“ buvo pateikusi Rangovei ar subrangovei UAB „RTS Baltic“. (skundžiamo sprendimo 56 punktas); 2) Teismo vertinimu, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, leidžia daryti išvadą, kad, tarp projekto neatitinkančios plokščių montavimo metodikos ir atsiradusių defektų nėra priežastinio ryšio, o, kaip pripažįsta ir pati atsakovė, fasado defektai atsirado, t. y. plokštės sutrūkinėjo, deformavosi dėl netinkamos plokščių kokybės (skundžiamo sprendimo 64 punktas); 3) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Rangovė pažeidė Rangos sutarties 9.4.11 punktą, pagal kurį ji įsipareigojo darbams vykdyti naudoti medžiagas, atitinkančias projektinėje dokumentacijoje nustatytus reikalavimus, tikrinti medžiagų kokybę. Šie neteisėti veiksmai – netinkamos kokybės plokščių naudojimas – nulėmė defektų atsiradimą (skundžiamo sprendimo 65 punktas); 4) Pagal CK 6.665 straipsnio 5 dalį, jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, neatsižvelgiant į tai, kad „Latonit“ plokščių tiekėja buvo UAB „Lukra“, būtent Rangovė atsako ieškovei už plokščių kokybę, be to, kaip minėta, ir kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas, tokiu atveju UAB „Magirnis“ kaltė preziumuojama. Taigi pritartina ieškovės pozicijai, kad net ir tuo atveju, jei defektai atsirado dėl netinkamos plokščių kokybės, už defektų ištaisymą vis tiek atsakinga Rangovė (skundžiamo sprendimo 66 punktas); 5) Pažymėtina, kad netinkamos kokybės medžiagų panaudojimas pagal savo esmę taip pat laikytinas darbų defektu. Kadangi darbų atlikimo ar priėmimo metu plokščių kokybės trūkumai nebuvo akivaizdūs, ieškovė ar jos techninis prižiūrėtojas negali būti laikomi kaip nors atsakingi už atsiradusius defektus (skundžiamo sprendimo 67 punktas); 2. Priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Skundžiamame sprendime yra visiškai nepaminėta aplinkybė, kad 2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas D. T., statybų objekto vadovas, ginčo laikotarpiu dirbęs UAB „Magirnis“. D. T. parodė, kad UAB „Lukra“ plokščių montavimo instrukciją buvo pateikusi (2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 10.30 min.). Todėl teismo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad Latonit plokščių montavimo instrukciją UAB „Lukra“ buvo pateikusi Rangovei ar subrangovei UAB „RTS Baltic“ yra nepagrįsta.

28.2.                      Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad fasado defektai atsirado, t. y. plokštės sutrūkinėjo, deformavosi dėl netinkamos plokščių kokybės (skundžiamo sprendimo 64 punktas). UAB „RTS Baltic“ savo atsiliepime nurodė, jog visų plokščių montavimo darbai atlikti laikantis bendrųjų vėdinamųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų, kadangi nei fasado plokštėms „Latonit“, nei fasado plokštėms „Cembrit“ jokių specialių montavimo sąlygų nebuvo nustatyta. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Magirnis“ statybų vadovas D. T. 2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu parodė, kad skirtumų tarp plokščių montavimo technologijų gali būti (2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 12.58 min.). „Latonit“ fasadinių plokščių montavimas skiriasi nuo kitų plokščių gamintojų rekomendacijų, kadangi Latonit plokštės yra neorientuoto plaušo (rišamosios plokštės masės  medžiagos -  fibro pluošto kryptis).  „Latonit“ fasadinės plokštės montuojamos naudojant vieną standų tvirtinimo tašką iš kurio plokštė gali laisvai judėti visomis kryptimis (Montavimo instrukcija punktas 7.6.2) , kadangi yra neorientuoto plaušo plokštė , o „Cembrit“ fasadinės plokštės privalo būti tvirtinamos 2 standžiais taškais.   UAB „Magirnis“ šios aplinkybės buvo žinomos, jie buvo supažindinti su Latonit plokščių montavimo ypatumais. Sprendime taip pat nurodoma, kad suskilinėjusios yra tik vienos rūšies fasado plokštės – dažytos tamsiai pilkos spalvos plokštės „Latonit“, kurios į objektą buvo patiektos UAB „Lukra“. Kitos fasado plokštės – rudos ir pilkos spalvos plokštės „Cembrit“, kuriomis UAB „RTS Baltic“ taip pat atliko fasado apdailos darbus objekte, nėra suskilinėjusios. UAB „Lukra“ nuomone, kad suskilinėjo tik Latonit plokštės, nes Latonit plokštėms taikyta ta pati montavimo technologija kaip „Cembrit“ plokštėms. Tai, kad Latonit plokštės buvo montuojamos nesilaikant jos montavimo instrukcijos teismo posėdžio metu patvirtino ir liudijęs UAB „RTS Baltic“ (duomenys neskelbtini) A. N..

28.3.                      Teismas priėjo išvados, kad nors fasado plokščių montavimas be įvorių neatitiko techninio darbo projekto reikalavimų, tačiau kadangi įvorių paskirtis yra sumažinti pragręžtos skylės skersmenį, kad įgręžus kniedę, plokštė būtų užfiksuota dvejuose stabiliuose taškuose, kniedžių nenaudojimas negalėjo būti nustatytų defektų, t. y. plokščių suskilinėjimo ir bangavimo pasekmė. Apeliantė nesutinka su šia teismo išvada. Nurodo, kad naudojant įvores jos privalo būti 2mm ilgesnės nei plokštės storis – šiuo atveju plokštės buvo 8mm storio, tai įvorės turėjo būti naudojamos 10mm ilgio (Montavimo instrukcija punktas 2.3.4), kad užtikrintų laisvą plokštės plėtimąsi (pirmyn-atgal) esant temperatūriniams svyravimams ir metalo konstrukcijos, ant kurių sumontuotos plokštės, deformacijoms. Latonit plokščių montavimo  instrukcijoje tas nurodyta. Taip pat instrukcijoje, be kita ko, nurodyta, kad galima montuoti Latonit plokštes be įvorių, bet tada privaloma naudoti spec. Kniedžių montavimo antgalį, kuris leidžia išgauti tą patį 2mm laisvumą (neleidžia užveržti kniedės iki galo palikdamas 2mm laisvumą) (montavimo instrukcijos punktas 3.6.8 , Pav. Nr 2.). UAB „Skena“ parengtame Akte konstatuota, kad vykdant projektą buvo nesilaikoma bendrųjų fasadinių plokščių montavimo rekomendacijų (ar buvo naudojamos gamintojo rekomendacijos neaišku, nes nepateiktos) ir techninio darbo projekto reikalavimų. Leistinų temperatūrinių deformacijų neužtikrinimas padarė įtaką fibrocementinių fasadinių apdailos plokščių įtrūkimams ir banguotumui. To priežastis: 1) didelis kniedžių necentriškumas fasadinių plokščių kiaurymės atžvilgiu; 2) nerūdijančio plieno įvorių nenaudojimas charakteringose stabilaus tvirtinimo taškuose; 3) per stiprių kniedžių naudojimas.

28.4.                      Teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, įvertino technologinių ir mokslinių žinių reikalaujančio objekto, t. y. fasadinės plokštės kokybę. Kartu su atsiliepimu UAB „Lukra“ pateikė teismui fibrocementinių plokščių „Latonit“ eksploatacinių savybių deklaraciją, eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatą, patvirtinantį, kad fibrocementinės plokštės „Latonit“ atitinka visus nustatytus reikalavimus, taip pat KTU architektūros ir statybos instituto bandymų protokolus Nr. KAM 17/170 (atsiliepimo priedas Nr. 3) ir Nr. 20/83 (atsiliepimo priedas Nr. 4), kurie patvirtina, jog plokštės atitinka standartą. Trečiojo asmens nuomone, minėti teismo sprendimo motyvai turėtų būti šalinami ir UAB „Lukra“ atlyginamos 2 894 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

29.       Trečiasis asmuo UAB „Megrame“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.                      Teismas netinkamai aiškino laidavimo draudimo rašto sąlygas bei nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos priteisė būsimus, o ne realiai ir faktiškai patirtus bei pagrįstus ieškovės nuostolius. Teismo pateiktas laidavimo draudimo rašto sąlygų aiškinimas reiškia sutarties sąlygų pakeitimą prieš šalių valią. Ieškovė nepagrindė jai neva kilusios žalos fakto, o tarp šalių sudarytu Laidavimo draudimo raštu atsakovė prisiėmė pareigą ieškovei atlyginti tik jos tiesioginius ir patirtus nuostolius, susijusius su dėl draudėjo kaltės atsiradusių defektų šalinimu. Be to, ieškovė žalą grindžia lokaline sąmata, kuri yra grindžiama Aktu, kuris laikytinas nepagrįstu ir netinkamu įrodymu, nepatvirtančiu darbų defektų fakto.

29.2.                      Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties terminą pagal apeliantės reikalavimą. Teismas nurodė, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę atsakovė, kaip ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Kadangi atsakovė taikyti ieškinio senaties termino neprašo, todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju negali būti taikomas ir teismas dėl jo skaičiavimo detaliau nepasisakė. UAB „Megrame“ pažymi, kad tretieji asmenys turi visas šalies teises ir pareigas, išskyrus teises, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl turi teisę prašyti taikyti ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta, kad ieškovė yra praleidusi sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

29.3.                      Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pasisakė dėl reikalavimų, kurie byloje nėra pareikšti ir yra savarankiškos bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. teismas nepagrįstai sprendė dėl Rangovės atsakomybės, o net jei tai ir darė pagrįstai, teismo išvados neteisingos. Teismas vertino, kad rangovė pažeidė rangos sutartį, nes pasitelktos statybinės medžiagos buvo nekokybiškos. Taip pat vertino, kad nors rangovė fasado plokštes montavo ne pati, tačiau pagal rangos sutartį už defektus atsakinga būtent rangovė, o tai nepanaikina atsakovės įsipareigojimų pagal Laidavimo draudimo raštą. Apaliantės vertinimu, teismo padarytos išvados dėl rangovės atsakomybės yra nepagrįstos, kadangi vertinti jos atsakomybės šioje byloje teismas apskritai negalėjo, be to, naudoti aptariamas „Latonit“ plokštes daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbams nurodė būtent ieškovė. Be to, rangovė šioje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), todėl spręsti dėl rangovės atsakomybės šioje byloje teismas neturėjo pagrindo, ieškovė pareiškė reikalavimus tik atsakovei.

29.4.                      Teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, pateikė nepagrįstas išvadas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, o išvadas grindė prielaidomis. Be to, nevertino  ir nepasisakė dėl šalių atsakomybės ir rizikos pasiskirstymo, ignoravo aplinkybę, kad būtent ieškovės nurodymu buvo naudojamos konkrečios medžiagos vykdant rangos darbus, todėl ne rangovei, o ieškovei tenka tokių medžiagų netinkamos kokybės rizika.

30.       Trečiasis asmuo UAB „Lukra“ atsiliepime į UAB „Megrame“ apeliacinį skundą nurodė, kad skundo argumentai tiek, kiek jie susiję su teiginiais, jog UAB „Lukra“ tiektos fibrocementinės plokštės „Latonit“ yra nekokybiškos, yra laikytini nepagrįstais. Atsiliepimą iš esmės grindė savo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

31.       Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į UAB „Megrame“ apeliacinį skundą nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Megrame“ apeliacinis skundas turi būti patenkintas pilna apimtimi; prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

31.1.                      Laidavimo draudimo sutartys yra nuostolių draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam įvykiui, ieškovei išmokėti draudimo išmoką, lygią ieškovės realiai patirtiems nuostoliams. Be to, kadangi laidavimo draudimo sutartis yra ne sumų, o nuostolių draudimo sutartis, todėl šalis, prašanti priteisti draudimo išmoką, turi pagrįsti, kokius nuotolius ji patyrė. Atsakovė pažymi, kad teismo sprendimas turi įtakos trečiojo asmens UAB „Megrame“ teisėms ir pareigoms, todėl teismas privalėjo išspręsti ieškinio senaties klausimą trečiojo asmens prašymu. Atsakovės manymu, teismas dėl Rangovės atsakomybės šioje byloje spręsti negalėjo, šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas ne iš rangos sutarties, o iš draudimo teisinių santykių. Be to, naudoti aptariamas „Latonit“ plokštes daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbams buvo ieškovės sprendimas. Anot atsakovės, teismas nustatė, kad darbų trūkumai atsirado dėl UAB „Lukra“ neteisėtų veiksmų, o būtent, kad pardavė netinkamos kokybės plokštes „Latonit“, o tai eliminuoja Rangovės pareigą atsakyti už darbų trūkumus.

32.       Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į UAB „Lukra“ apeliacinį skundą nurodo, kad trečiojo asmens UAB „Lukra“ apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo motyvus:

32.1.                      Atsakovė nesutinka su trečiojo asmens UAB „Lukra“ argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš ieškinio ribų, spręsdamas dėl defektų kilmės ir priežasčių, kadangi šioje byloje buvo svarbu nustatyti, ar kilo defektai, o defektų kilmė ir pobūdis faktinei aplinkybei, ar AB „Lietuvos draudimui“ kils pareiga išmokėti draudimo išmoką, reikšmės neturi. Atsakovė pažymi, kad Laidavimo raštu ji įsipareigojo atlyginti ieškovei jos patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su dėl Rangovės kaltės atsiradusių defektų šalinimu, neviršijančius 16 780,99 Eur. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra, ar ieškovės nurodyti vėliau paaiškėję trūkumai (įtrūkusios fasado sienos, susibangavusios plokštės ir kt.), gali būti vertinami kaip Rangovės darbų defektai. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje Nr. e2A-800-653/2023 (perdavęs bylą nagrinėti ir naujo pirmosios instancijos teismui) nurodė, kad šiuo atveju ieškovė gina savo teises reikalaudama draudimo išmokos iš esmės kaip nuostolių kompensacijos, todėl turi pareigą įrodyti rangovo veiksmų, kurie sąlygojo defektų atsiradimą, neteisėtumą ir tokiu būdu rangovo prievolę įvykdyti garantinius įsipareigojimus, kaip vieną iš laidavimo draudimo sąlygų. Taigi defektų atsiradimo kilmė (priežastis) ir pobūdis turėjo svarbiausią įtaką nagrinėjant šią bylą.

32.2.                      Byloje nustatyta, kad „Latonit“ plokštės, kurių tiekėjas buvo UAB „Lukra“, buvo netinkamos kokybės, kurios ir nulėmė defektų atsiradimą. Tai patvirtina liudytojų parodymai: ieškovės techninio prižiūrėtojo V. P., UAB „RTC Baltic“ (duomenys neskelbtini) A. N.; UAB „Lukra“ atstovo paaiškinimai apie tai, jog ne visų plokščių bandymai yra atliekami, plokštės tiriamos selektyviai ir nėra jokių duomenų, kad šios konkrečios plokštės, kurios buvo panaudotos, atitinka kokybę; teismo eksperto D. K. išvada dėl nekokybiškų plokščių; faktas, kad kituose objektuose yra nustatyti „Latonit“ pilkos spalvos plokščių įtrūkimai, nors objektuose dirbo penki skirtingi rangovai.

32.3.                      Atsakovė atkreipia dėmesį, kad apeliantė apeliacinį skundą grindžia naujais argumentais apie „Latonit“ plokščių montavimo technologiją ir šios technologijos skirtumus nuo „Cembrit“ plokščių montavimo technologijos. Nurodo, kad tokie argumentai nebuvo nurodyti ir tirti pirmosios instancijos teisme, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atvirkščiai, byloje yra nustatyta, kad fasadinių plokščių montavimo taisyklės yra vienodos visoje Lietuvoje.

33.       Trečiasis asmuo BUAB „Magirnis“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Megrame“ apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

33.1.                      Apeliantė pagrįstai teigia, kad ieškovė turi teisę tik į tiesioginių finansinių nuostolių, kaip draudimo išmokos, atlyginimą ir neturi teisės reikalauti būsimų dar nepatirtų nuostolių atlyginimo, nes tai neatitinka Laidavimo draudimo rašto ir Taisyklėse nustatytų draudiminio įvykio sąlygų. Net jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ieškovė turi teisę kaip draudimo išmokos reikalauti būsimų nuostolių, ieškovė patikimais ir leistinais įrodymais neįrodė būsimų nuostolių. Anot trečiojo asmens, teismas netinkamai įvertino į bylą ieškovės pateiktus įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš UAB „Serfas“ įsigijo 49 fibrocementines plokštes, kurių vertė 6 685,40 Eur su PVM, o 2022-12-06 su MB „AM paslaugos“ sudarė fibrocementinių plokščių keitimo daugiabučiuose namuose darbų pirkimo sutartį. Todėl nepagrįstai nusprendė, kad šie įrodymai patvirtins, kad ieškovė ateityje patirs nuostolius, atitinkančius prašomą priteisti draudimo išmoką. Be to, PVM suma neturėjo būti įtraukta į nuostolių sumą.

33.2.                      Ieškovė neprašė ir nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senatį, nes ieškovė neįrodė, kad ieškinio senaties termino eigoje egzistavo objektyvios priežastys, trukdančios iškovei pareikšti ieškinį. Taigi ieškovė praleido ieškinio senatį ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių priežasčių. BUAB „Magirnis“ pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai sprendė rangovės, subrangovės ir tiekėjos atsakomybės klausimus, nes šioje byloje jokie ieškinio reikalavimai minėtiems tretiesiems asmenims nebuvo pareikšti. Be to, teismas nepagrįstai nevertino to, kad ieškovė iš rangovės priėmė darbus pagal pasirašytus atliktų darbų aktus, kuriais be pretenzijų priėmė atliktus darbus. Todėl remiantis CK 6.662 straipsniu, ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl darbų trūkumų kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. BUAB „Magirnis“ teigimu, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad ieškovė turi teisę į draudimo išmoką, kuri grindžiama būsimais nuostoliais, byloje turi būti taikoma CK 6.259 str. 1 dalis ir atsakovės atsakomybė turi būti sumažinta, nes pati ieškovė yra kalta dėl nuostolių atsiradimo.

34.       Trečiasis asmuo BUAB „Magirnis“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Lukra“ apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliantės UAB „Lukra“ apeliacinį skundą ir pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo jos ginčijamus motyvus. Nurodo, kad pritaria apeliantės argumentui, jog teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai sprendė rangovės, subrangovės ir tiekėjos atsakomybės klausimus, nes šioje byloje jokie ieškinio reikalavimai minėtiems tretiesiems asmenims nebuvo pareikšti. Nurodo, kad teismas turėjo apsiriboti tik vertinimu, ar yra įvykusios reikšmingos sąlygos draudimo išmokos išmokėjimui, tačiau neturėjo vertinti, dėl kokių konkrečių priežasčių (darbų broko ar plokščių trūkumų) sutrūkinėjo plokštės. Anot trečiojo asmens, plokščių kokybė turėtų būti atskiros bylos nagrinėjimo dalykas, jeigu reikalavimai būtų pareikšti rangovei ar tiekėjai.

35.       Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo trečiųjų asmenų UAB „Megrame“ ir UAB „Lukra“ apeliacinius skundus atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo motyvus:

35.1.                      Ieškovė pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl iš laidavimo draudimo santykių kilusios atsakovės (draudikės) pareigos atlyginti ieškovės (naudos gavėjos) nuostolius, atsiradusius dėl rangovės netinkamai įvykdytų prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovės 2018 m. lapkričio 16 d. išduotame garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašte buvo numatyta sąlyga, jog atsakovė įsipareigoja atlyginti nuostolius, kurie yra susiję su dėl rangovės (draudėjos) kaltės atsiradusiais defektais. Atitinkamai, ieškovė, siekdama pagrįsti savo teisę į draudimo išmokos gavimą, šioje byloje turėjo įrodyti ir įrodinėjo, jog dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų yra kalta būtent rangovė. Todėl teismas, spręsdamas, ar fasado plokščių suskilinėjimas yra draudiminis įvykis, ne tik galėjo, bet ir privalėjo įvertinti rangovės atsakomybės klausimą. O rangovo atsakomybė dėl statybos darbų kokybės garantiniu laikotarpiu yra nustatyta įstatymu.

35.2.                      Atmestini ir apeliantės UAB „Megrame“ argumentai, jog už plokščių kokybę yra atsakinga ne rangovė, o ieškovė. Ieškovė pažymi, kad Rangovės atsakomybė už netinkamų medžiagų kokybę yra numatyta įstatyme ir rangos sutartyje. Rangos sutarties 2.1 punkte numatyta, jog rangovė įsipareigoja parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų Techninį darbo projektą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti statybos rangos darbus. Byloje nėra ginčo, jog fasado apdailoms darbams skirtas plokštes iš pasirinkto tiekėjo UAB „Lukra“ įsigijo rangovė. Techninio darbo projekto brėžinyje MG-17-06-TDP-SAK-05 rangovė, kaip projektuotoja, nurodė, jog fasadų apdailai siūlo naudoti apdailos plokštes Etermit arba jų analogus. Kita vertus, nei rangos sutartyje, nei teisės aktuose nėra numatyta išimties, jog išankstinis statybinių medžiagų suderinimas su užsakovu atleidžia rangovą nuo įstatyme numatytos atsakomybės už tokių medžiagų kokybę.

35.3.                      Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog labiausiai tikėtina defektų atsiradimo priežastis buvo tai, kad rangovė fasado apdailos darbams panaudojo netinkamos kokybės apdailos plokštes. Teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus (atsakovė ir jos pusėje esantys tretieji asmenys laikėsi vieningos pozicijos, jog defektai atsirado dėl fasado apdailai panaudotų plokščių netinkamos kokybės), liudytojų parodymus ir įvertinęs šių duomenų visumą, įskaitant, bet neapsiribojant tuo, jog „Latonit“ plokštės su antigrafiti danga sutrūkinėjo ne tik ginčo name, bet ir kituose objektuose, kuriuose dirbo kiti rangovai ir subrangovai, bei UAB „Ecosolution“ vertinimo aktą, kuriame yra nurodyta, kad „atlikus kitų virš penkių objektų patikrą ir padarius laboratorinius bandinius nustatyta, kad „Latonit“ fibrocementinės plokštės neatitinka deklaruojamų techninių charakteristikų“ (4 t. el. b. l. 95).

35.4.                      Ieškovė, pasisakydama dėl reiškiamo reikalavimo atlyginti būsimus nuostolius, nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartyje Nr. e2-487-567/2023 yra pasisakęs dėl labai panašios situacijos: daugiabučio namo administratorius rangovo bankroto byloje teikė kreditorinį reikalavimą, kurį grindė nustatytų defektų šalinimo lokaline sąmata. Bylą nagrinėję tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai su bankroto administratoriaus argumentais, jog defektai nėra pašalinti ir jokių išlaidų daugiabučio namo administratorius kol kas nėra patyręs, nesutiko, kadangi „kreditorės reikalavimas savo esme pripažintinas atitinkančiu užsakovės teisę reikalauti sumažinti (gražinti permoką ir priteisti gražintiną sumą) darbų kainą nekokybiškai atliktų darbų apimties verte. Šiuo atveju lokalinėje sąmatoje nurodyti 12 095,37 Eur yra pareiškėjo atsakovei nepagrįstai sumokėtos (faktiškai patirtos) išlaidos už nekokybiškai atliktus rangos darbus, šis reikalavimas egzistavo bankroto bylos iškėlimo metu. Pareiškėja, reikšdama finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, siekia šias lėšas susigrąžinti.“ Be to, Laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad: Naudos gavėjas per protingą laikotarpį turi raštiškai informuoti Draudiką apie Draudėjo atliktų pagal Sutartį darbų bet kokių defektų atsiradimą, už kuriuos laidavo Draudikas, ir dėl kurių gali atsirasti Naudos gavėjo tiesioginiai nuostoliai bei Naudos gavėjas neturi teisės šalinti jokių darbo trūkumų ar pažeidimų be raštiško Draudiko pritarimo per laikotarpį nuo raštiško pranešimo pateikimo Draudikui iki pretenzijos pateikimo. Todėl ieškovė iki pretenzijos – reikalavimo išmokėti draudimo išmoką – pateikimo atsakovei atsiradusių defektų net ir teoriškai savo iniciatyva pašalinti negalėjo.

35.5.                      Ieškovė nurodo, kad ieškinį teismui pateikė nepraleidusi įstatyme numatyto senaties termino. Pažymi, kad į atsakovę dėl laidavimo draudimo išmokos išmokėjimo pirmą kartą kreipėsi 2020 m. spalio 12 d. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl papildomų duomenų pateikimo, kuriuos ieškovė teikė 2020 m. lapkričio 9 d., 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. kovo 31 d.. Taigi anksčiausias momentas, kada ieškovė galėjo (arba turėjo) suprasti, jog jos teisės galimai yra pažeistos, yra tada, kai ieškovei 2021 m. kovo 31 d. pagal atsakovės prašymą pateikus papildomą informaciją, atsakovė per 30 dienų terminą jokio sprendimo dėl išmokos išmokėjimo taip ir nepriėmė. Todėl laikytina, jog vienerių metų ieškinio senaties termino eiga galėjo prasidėti nebent 2021 m. gegužės 1 d. ir baigtis 2022 m. gegužės 1 d. Vis dėl to, apie tai, jog ieškovės teisės į draudimo išmokos gavimą yra pažeistos, ieškovei objektyviai tapo žinoma tik tada, kai ji gavo 2021 m. lapkričio 25 d. atsakovės raštą dėl atsisakymo išmokėti garantinio laidavimo draudimo išmoką. Ieškovė taip pat nesutinka ir su apeliantės nuomone, jog ji, būdama trečiuoju asmeniu, turėjo visas šalies procesines teises ir pareigas, tame tarpe – prašyti taikyti ieškinio senatį, kadangi pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

36.       Trečiasis asmuo UAB „RTS Baltic“ atsiliepime į trečiųjų asmenų UAB „Lukra“ ir UAB „Megrame“ apeliacinius skundus prašo trečiojo asmens UAB „Megrame“ apeliacinį skundą tenkinti: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; dėl trečiojo asmens UAB „Lukra“ apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

36.1.                      UAB „Lukra“ nuomone, tik „Latonit“ plokštės suskilinėjo būtent todėl, kad „Latonit“ plokštėms taikyta ta pati montavimo technologija, kaip „Cembrit“ plokštėms. UAB „RTS Baltic“ pažymi, kad suskilinėjo tik tamsiai pilkos spalvos plokštės „Latonit“ (antigrafiti tipo), o baltos spalvos „Latonit“ plokštės yra sveikos, todėl ta paneigia apeliantės argumentus dėl „Latonit“ plokščių montavimo instrukcijos nesilaikymo. Apeliantė taip pat teigia, kad buvo būtina naudoti įvores arba kniedžių montavimo antgalį kuris leidžia išgauti 2 mm laisvumą, tačiau tai yra visiškai nauji argumentai, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme ir kurių patvirtinimui ar paneigimui reikia specialių žinių. Trečiasis asmuo pažymi, kad BUAB „Magirnis“ buvęs statybų vadovas D. T. 2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu parodė, kad rangovo atlikti plokščių montavimo darbai nenaudojant įvorių atitiko statybos darbų technologinę kortelę. Teismas taip pat sprendė, kad įvertinus „Latonit“ plokščių montavimo instrukcijos nuostatas matyti, kad plokščių fiksavimas be įvorių pagal instrukciją taip pat galimas. Trečiasis asmuo pažymi, kad nors plokščių tiekėja UAB „Lukra“ teikė rangovei sertifikatus, bandymų protokolus, patvirtančius plokščių atitiktį keliamiems reikalavimams, tačiau, kaip patvirtino ir UAB „Lukra“ atstovas teismo posėdžio metu, sertifikatai išduoti ir bandymai atlikti ne šioms konkrečioms namo renovacijoje panaudotoms plokštėms.

36.2.                      Trečiasis asmuo pažymi, kad sutinka su apeliantės UAB „Megrame“ pozicija ir prašo šį apeliacinį skundą tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliaciniai skundai netenkinami.

37.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

38.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 14 023,80 Eur laidavimo draudimo išmoką ir 8 624,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 106,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.

39.       Apeliacinius skundus dėl teismo sprendimo yra pateikę tretieji asmnys UAB „Lukra“ ir UAB „Megrame“.

40.       Apeliantė UAB „Lukra“ nurodo, kad dėl ieškinio tenkinimo iš esmės neprieštarauja, bet nesutinka su teismo motyvais. Apeliantės vertinimu, teismo išvados apie nustatytus faktus ir priežastingumą sukuria nepagrįstą prejudiciją, kurios pagrindu atsakovė gali reikšti atgręžtinius reikalavimus, nukreiptus į UAB „Lukra“, nors tokios aplinkybės nebuvo šios bylos ngrinėjimo dalyku.

41.       Apeliantė UAB „Megrame“ ginčija teismo išvadas dėl nuostolių realumo, kaip sąlygos draudimo išmokai išmokėti, nesutinka su teismo vertinimu, kad pagal jos prašymą negali būti taikoma ieškinio senatis reikalavimams, kylantiems iš draudimo santykių (nepaisant to, kad atsakovė neprašė taikyti senaties), ir taip pat mano, jog teismas neteisingai nustatė, kad rangovas yra atsakingas už rangos darbų trūkumus, kurie atsirado dėl panaudotų nekokybiškų medžiagų, kurias, apeliantės teigimu, pasirinko pats užsakovas.

 

Dėl ginčo nagrinėjimo ribų (dėl UAB „Lukra“ apeliacinio skundo)

 

42.       Apeliantės UAB „Lukra“ nuomone, pirmosios instancijos teismas viršijo ieškinio ribas, spręsdamas dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų kilmės ir priežasčių. Teigia, kad šiame ginče buvo svarbu nustatyti, ar kilo defektai – dėl to šalys sutarė, o defektų kilmė ir pobūdis faktinei aplinkybei, ar AB „Lietuvos draudimui“ kils pareiga išmokėti draudimo išmoką, reikšmės neturi.

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu apeliantės UAB „Lukra“ vertinimu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas reikalauja nustatyti rangos sutarties pažeidimą ir nuostolių priežastingumą. Dėl tokių bylos nagrinėjimo ribų jau buvo pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje, kuria byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

44.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

45.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

46.       Tuo atveju, jei dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino užsakovas patyrė nuostolių, jis turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

47.       Šiuo atveju ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ ieškiniu prašo priteisti draudimo išmoką kaip nuostolius, t. y. reiškia reikalavimą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Šis reikalavimas nėra formalus ir negali būti tapatinamas su specialiosiose normose (pvz., CK 6.665 straipsnyje, CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalyse), numatytu užsakovo teisių gynimo būdu, kuris remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, pakeičia bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir nereikalauja, jog ieškovas įrodytų rangovo veikos neteisėtumą bei nuostolių priežastingumą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad ieškovė atsakovu šioje byloje pasirinko draudiką, o ne rangovą, projektuotoją ar techninį prižiūrėtoją, todėl nebuvo pagrindo šiame ginče taikyti įrodinėjimo pareigos paskirstymo išimčių, kurios taikomos sprendžiant ginčus tarp rangos santykių dalyvių. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštu Nr. 514929416 atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo atlyginti naudos gavėjui jo patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su dėl draudėjo kaltės atsiradusių defektų šalinimu, jeigu draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu, sutartyje numatytomis sąlygomis, neviršijančius 16780,99 Eur draudimo sumos. (e. bylos t. 2, b. l. 16). Todėl ieškovė prašydama priteisti draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo raštą turi pareigą įrodyti rangovo veiksmų, kurie sąlygojo defektų atsiradimą, neteisėtumą ir tokiu būdu įrodyti rangovo prievolę įvykdyti garantinius įsipareigojimus, kaip vieną iš laidavimo draudimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šioje byloje yra sprendžiama dėl draudimo išmokos, kuri reiškia nuostolių atlyginimą ir kad šiame ginče ieškovė privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas kaip tai yra nurodyta cituojamoje teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-22-934/2023 ir kt.).

48.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės UAB „Lukra“ argumentus, kad teismo sprendimas yra siurprizinis, t. y. kad ji negalėjo tikėtis, jog teismas konstatuos, kad ieškovės nuostoliai yra tiesiogiai susiję su rangovo pasirinktomis nekokybiškomis medžiagomis, kurias tiekė trečiasis asmuo. Kaip jau minėta, tokios bylos nagrinėjimo ribos ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės buvo išaiškintos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje, todėl trečiajam asmeniui turėjo būti suprantama, jog teismas tirs aplinkybes ir priežastis, kurios paaiškintų, kodėl garantiniu laikotarpiu sutrūkinėjo fasado plokštės. Teismo išvados dėl to nėra netikėtos. Apeliantės nuomonė, kad teismo išvados turėjo būti kitokios, t. y. kad garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų priežastis yra ne fasado plokščių kokybė, bet nekokybiškai atlikti montavimo darbai, savaime nereiškia, jog teismo procesas turėjo reikšmingų trūkumų, o tai, ar teismo išvados yra tinkamai pagrįstos įrodymais, teisėjų kolegija pasisakys atskirai.

 

Dėl prašymo pašalinti motyvus iš teismo sprendimo (dėl UAB „Lukra“ apeliacinio skundo)

 

49.       Apeliantė UAB „Lukra“ prašo pašalinti iš teismo sprendimo motyvus, kurie suponuoja išvadą, jog rangos darbų trūkumai yra susiję su netinkamai parinktomis medžiagomis („Latonit“ plokštėmis), už kurių pristatymą buvo atsakingas trečiasis asmuo UAB „Lukra“. Tačiau kaip jau konstatuota, pirmosios instancijos teismas teisingai apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas ir pagrįstai vertino priežastis, dėl kurių atsirado rangos darbų trūkumai, taip pat pagrįstai vertino, kaip šiuose rangos santykiuose savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė faktiškai rangos darbus atlikęs subrangovas bei medžiagų tiekėjas. Tokio pobūdžio teismo sprendimo motyvai yra susiję su byla, sudaro šio sprendimo esmę ir dėl to negali būti šalinami.

50.       Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas konstatavo, jog pagal CK 6.665 straipsnio 5 dalį, jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl neatsižvelgiant į tai, kad „Latonit“ plokščių tiekėja buvo UAB „Lukra“, būtent rangovė UAB „Magirnis“ atsako ieškovei už plokščių kokybę. Apeliantė remdamasi šiuo teismo teiginiu, tvirtina, kad teismas konstatavo rangovo atsakomybę, nepaisant to, ar medžiagos buvo nekokybiškos, todėl apeliantės tvirtinimu, kiti teismo argumentai, kuriais vertinama medžiagų kokybė, yra pertekliniai ir nereikalingi, nes sukuria nepagrįstą prejudiciją. Tačiau teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad šioje byloje teismas sprendė dėl draudimo išmokos (nuostolių atlyginimo), todėl pagrįstai vertino, kad ieškovas turi įrodyti konkretų sutarties pažeidimą, ir tik nustatęs konkretų pažeidimą (šiuo atveju susijusį su panaudotomis nekokybiškomis medžiagomis), sprendė, ar įvykis yra draudiminis, t. y. ar rangovas turėjo šalinti tokius trūkumus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu, ir ar užsakovas patyrė nuostolių.

51.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad „Latonit“ plokščių montavimo instrukciją UAB „Lukra“ buvo pateikusi rangovei (UAB „Magirnis“ ar subrangovei UAB „RTS Baltic“, nors 2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu apklaustas D. T., statybų objekto vadovas, ginčo laikotarpiu dirbęs UAB „Magirnis“, parodė, kad UAB „Lukra“ plokščių montavimo instrukciją buvo pateikusi (2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 10.30 min.).

52.       Teisėjų kolegija apeliaciniame skunde apeliantės UAB „Lukra“ suformuluotą prašymą pašalinti iš teismo sprendimo atskirtus teiginius, įskaitant ir paminėtą dėl plokščių montavimo instrukcijos neperdavimo, vertina kaip nesutikimą su teismo nustatytu faktu, jog fasado trūkumai garantiniu laikotarpiu atsirado dėl nekokybiškų plokščių. Tačiau teismo išvados dėl faktų yra padarytos remiantis ne atskirais teiginiais, bet byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika bei kt.).

53.       Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, būtų nukrypęs nuo paminėtos praktikos ar pažeidęs kitas įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neaptarė visų įrodymų visais įmanomais aspektais, neleidžia spręsti apie tai, jog teismo išvados nėra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma.

54.       Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad D. T. teismo posėdyje paaiškino, kad prieš įsigyjant fasado plokštes buvo lyginamos kelių tiekėjų plokštės, paaiškino, kad jis buvo susipažinęs su „Latonit“ plokščių montavimo instrukcija prieš jas užsakant, teigė, kad, jo nuomone, instrukcijos nurodymai dėl plokščių tvirtinimo buvo įtraukti į techninį darbo projektą (2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10.30 min.). Tačiau pirmosios instancijos teismas visus šiuos paaiškinimus įvertino, taip pat tyrė UAB „Lukra“ pateiktą „Latonit“ plokščių montavimo instrukciją (e. bylos t. 6, b. l. 13) ir teismo sprendime pasisakė dėl joje įtvirtintų nuostatų (sprendimo 62 pastraipa). Tai, kad teismas nenustatė, kada ir kam konkrečiai instrukcija buvo perduota, šiuo atveju nelemia teismo išvadų nepagrįstumo dėl nustatytų rangos darbų trūkumų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, konstatavo, kad „Latonit“ plokščių montavimo instrukcijos nurodymai neturėjo esminės reikšmės, kadangi šios plokštės ir pagal gamintojo instrukciją galėjo būti montuojamos tokiu būdu, kaip jos faktiškai buvo sumontuotos objekte (duomenys neskelbtini), t. y. kad įvorė, pagal „Latonit“ plokščių montavimo instrukcijos 2.3.4 punkto nuostatas nėra būtinas šios apdailos plokštės tvirtinimo elementas (e. bylos t. 6, b. l. 13). Spręsdamas apie plokščių sutrūkinėjimo priežastis, pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitus įrodymus, bei kitas aplinkybes – teismas įvertino, kad tuo pačiu metodu tomis pačiomis priemonėmis ir kniedėmis buvo sumontuotos visos namo (duomenys neskelbtini) plokštės, bet sutrūkinėjo tik vieno gamintojo ir vienos rūšies „Latonit“ antigrafiti plokštės. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad įvorės nenaudojimas, jei visos skylės vienodo dydžio, būtų nulėmusios didesnį plokščių judėjimą nuo atmosferos poveikio, o ne jų skilinėjimą ir deformavimąsi. Dėl to teismas motyvuotai atmetė UAB „Lukra“ argumentus, kad rangos darbų trūkumai garantiniu laikotarpiu atsirado dėl neteisingai atliktų montavimo darbų, o ne dėl panaudotų medžiagų savybių.

55.       Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo, neturėdamas specialiųjų žinių, įvertino technologinių ir mokslinių žinių reikalaujančio objekto, t. y. fasadinės plokštės kokybę. Apeliantė pažymi, kad „Latonit“ plokščių kokybę įrodo fibrocementinių plokščių „Latonit“ eksploatacinių savybių deklaracija, kuri patvirtina, kad šios plokštės atitinka Europos standartą EN 12467:2012. Tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais taip pat nesutinka. Teismas, konstatuodamas kad „Latonit“ antigrafiti fasadinių plokščių deformaciją ir suskilinėjimą nulėmė šių plokščių savybės, įvertino visumą byloje surinktų įrodymų, teismas rėmėsi specialistų A. Z. ir D. K. paaiškinimais, įvertino techninio prižiūrėtojo V. P. paaiškinimus, UAB „RTC Baltic“ (duomenys neskelbtini) A. N. paaiškinimus bei apeliantės UAB „Lukra“ atstovo paaiškinimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktame UAB „Skena“ atstovo A. Z. parengtame akte yra pateiktos išvados, jog fasado plokščių suskilinėjimą galėjo nulemti netinkamas jų sumontavimas, t. y. įvorės nenaudojimas fiksuotuose taškuose ir tai, kad tuose fiksuotuose taškuose plokštės buvo tvirtinamos necentriškai (e. bylos t. 1, b. l. 11-20), tačiau teisme apklaustas A. Z. tokių išvadų nepalaikė, patvirtino, kad akto išvados padarytos neatsižvelgiant į plokščių kokybę, nes ji nebuvo tirta. Teismas nurodė ir kitas aplinkybes, kurios kelia abejonių dėl UAB „Skena“ akte nurodytų tikėtinų defektų atsiradimo priežasčių, t. y. tai, kad akte pateikta tik viena fotonuotrauka su necentrišku plokštės fiksavimu ir kad fiksavimo anga plokštėje galėjo išsicentruoti dėl plokštės deformacijos. Teismas įvertino, kad byloje nebuvo paneigti subrangovo UAB „RTC Baltic“ atstovo paaiškinimai, kad montuojant plokštes centravimo įrankis buvo naudojamas, o be šio įrankio išgręžti skylę karkase kniedės tvirtinimui būtų sudėtinga. Spręsdamas dėl defektų atsiradimo priežasčių, teismas taip pat rėmėsi UAB „Eicosolution“ specialisto D. K. išvada, kad fasado plokštės „Latonit“ neatitinka kokybės reikalavimų ir tai, tikėtina, buvo jų deformacijos priežastis. Šioje išvadoje pažymima, kad atlikus kitų penkių objektų ((duomenys neskelbtini)) patikrą ir padarius laboratorinius bandinius buvo nustatyta, kad „Latonit“ fibrocementinės plokštės neatitinka deklaruojamų techninių charakteristikų (e. bylos t. 4, b. l. 75-95).

56.       UAB „Lukra“ pažymi, kad ji buvo pateikusi eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatą, kuris pažymi, kad visos nuostatos, susijusios su eksploatacinių savybių pastovumo vertinimu ir tikrinimu bei aprašytos EN 12467:2012 standarto priede pagal 1 sistemą yra taikomos ir kad fibrocementinės plokštės „Latonit“ atitinka visus pirmiau nurodytus nustatytus reikalavimus, taip pat pateikė KTU architektūros ir statybos instituto bandymų protokolus Nr. KAM 17/170 ir Nr. 20/83, kurie patvirtina, jog plokštės atitinka standartą. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog objekte (duomenys neskelbtini) ant namo fasado sumontuotos „Latonit“ antigrafiti plokštės atitinka deklaruotas kokybės savybes. KTU architektūros ir statybos instituto bandymų protokole (e. bylos t. 4, b. l. 9) pažymėta, kad atsparumo bandymai buvo atlikti su užsakovo UAB „Lukra“ atrinktomis ir atvežtomis „Latonit“ plokštėmis, todėl bandymų rezultatai negali būti laikomi objektyviais. Teismas teisingai nurodė, kad Latonit“ plokštės, kurios buvo sumontuotos (duomenys neskelbtini), nebuvo tiriamos, o D. K. išvadoje, kaip minėta, patvirtinama, kad kituose penkiuose objektuose deformuotos „Latonit“ plokštės buvo tirtos laboratoriškai ir rezultatai parodė, kad jos neatitinka deklaruotų savybių.

57.       Apeliantė UAB „Lukra“ teigia, kad „Latonit“ fasado plokštės buvo kokybiškos, o rangos darbų trūkumų galėjo būti ir daugiau, nei jie nurodyti UAB „Skena“ parengtame akte, t. y. kad fasado plokštės galėjo deformuotis dėl netinkamai įrengto karkaso. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantei UAB „Lukra“ buvo žinoma, jog teismas tirs plokščių deformacijos priežastis ir kad tokių priežasčių nustatymas bus susijęs su specialių žinių taikymu, tačiau trečiasis asmuo neprašė skirti teismo ekspertizės nei panaudotų plokščių kokybei įvertinti, nei kitiems rangos darbų trūkumams įrodyti. Apeliantė neprašo skirti ekspertizės ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio civiliniuose ginčuose šalys veikia dispozityviai, o teismas nėra aktyvus ir savo iniciatyva nerenka įrodymų.

58.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, leidžia daryti išvadą, kad tarp rangovo pasirinktos plokščių montavimo metodikos ir atsiradusių defektų nėra priežastinio ryšio, o fasado defektai atsirado, t. y. plokštės sutrūkinėjo, deformavosi dėl netinkamos plokščių kokybės. Atsižvelgiant į tai, teismas taip pat teisingai konstatavo, kad Rangovė pažeidė Rangos sutarties 9.4.11 punktą, pagal kurį ji įsipareigojo darbams vykdyti naudoti medžiagas, atitinkančias projektinėje dokumentacijoje nustatytus reikalavimus, tikrinti medžiagų kokybę. Šie neteisėti veiksmai – netinkamos kokybės plokščių naudojimas – nulėmė defektų atsiradimą garantiniu laikotarpiu.

59.       Pagal CK 6.665 straipsnio 5 dalį, jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi neatsižvelgiant į tai, kad „Latonit“ plokščių tiekėja buvo UAB „Lukra“, būtent rangovė atsako ieškovei už fasado plokščių kokybę.

60.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad darbų atlikimo ar priėmimo metu plokščių kokybės trūkumai nebuvo akivaizdūs, todėl pati ieškovė ar jos paskirtas techninis prižiūrėtojas negali būti laikomi iš dalies atsakingais už defektus, atsiradusius dėl nekokybiškų medžiagų.

 

Dėl trečiojo asmens UAB „Megrame“ apeliacinio skundo

 

61.       Apeliantė UAB „Megrame“ 2018 m. lapkričio 18 d. laidavimo sutartimi (e. bylos t. 2, b. l. 131) yra laidavusi už UAB „Magirnis“, t. y. yra įsipareigojusi atsakyti AB „Lietuvos draudimui“, jei UAB „Magirnis“ neįvykdys savo prievolių pagal Garantinio laidavimo draudimo raštą Nr. 514929416. Pagal šį kontralaidavimą UAB „Megrame“, kartu su UAB „Magirnis“ ir UAB „Megrame sistemos“ yra solidariai atsakinga AB „Lietuvos draudimui“ už išmokėtos draudimo išmokos grąžinimą ir netesybų sumokėjimą.

62.       UAB „Megrame“ taip pat yra rangos sutarties Nr. CPO38335/1-46/2017 šalis, t. y. kartu su UAB „Magirnis“ ir UAB „Megrame sistemos“ veikė kaip rangovas (e. bylos t. 5, b. l. 162).

63.       Apeliantė, veikdama atsakovo AB „Lietuvos draudimo“ pusėje, remiasi iš draudimo santykių kildinamais argumenatais, kurie, apeliantės vertinimu, rodo, kad draudikas pagal laidavimo draudimo sutartį neturėjo mokėti draudimo išmokos dėl neįvykusio draudiminio įvykio ir veikdama rangovo procesinėje pusėje, ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad rangovas darbus atliko iš savo medžiagų ir todėl atsako už jų kokybę.

64.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės UAB „Megrame“ argumentus, kad rangos darbai buvo vykdomi ne iš rangovo medžiagos, bet iš užsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ medžiagos. Pagal Rangos sutarties 3.2 punktą į perkamų rangos darbų kainą įėjo rangovo paslaugos, susijusios su techninio projekto parengimu ir medžiagų kaina (Rangos sutarties 3.2 punktas, e. bylos t. 5, b. l. 162). Be to, pagal Rangos sutarties 9.4.11 punktą rangovė įsipareigojo darbams vykdyti naudoti medžiagas, atitinkančias projektinėje dokumentacijoje nustatytus reikalavimus, tikrinti medžiagų kokybę. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad rangovas parengė techninį darbo projektą, kuriame nurodė parinktas medžiagas ir taip pat susitarė su UAB „Lukra“ dėl fasado plokščių „Latonit“ tiekimo. Pagal rangovo UAB „Magirnis“ sudarytą subrangos sutartį su UAB „RTS Baltic“ subrangovas įsipareigojo atlikti tik fasado įrengimo darbus, į kuriuos „Latonit“ plokščių kaina neįskaičiuota (e. bylos t. 1, b. l. 60). Visa tai rodo, kad UAB „Magirnis“ kaip generalinis rangovas buvo įsipareigojęs atlikti darbus iš savo medžiagų ir faktiškai darbus atliko iš tokių medžiagų. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas dėl fasado plokščių „Latonit“ pasirinkimo aplinkybių, neteisingai vertino statybų objekto vadovo, liudytojo D. T. parodymus. Liudytojas D. T. teisme paaiškino, kad „UAB „Magirnis“ vadovų lygyje buvo sprendžiamas klausimas kokia plokštę įsigyjam, kadangi plokštės kainą sudarydavo renovacijos objekte didžiąją dalį pinigų, tai prieš pradedant dar projektuot ir įsigyjant buvo grubiai sakant paleidžiamas konkursas kelių tiekėjų ir atsirenkama plokštė. Plokštė buvo atsirinkta. Plokštė buvo vadovų lygyje derinama su užsakovu. Čia buvo tik du užsakovai, arba „Jonavos paslaugos“, arba savivaldybė Jonavos. Tai jie susiderindavo, kokį tiekėją jie planuoja pasirinkti būtent tam adresui, gaudavo patvirtinimą kažkokį žodinį ar ne žodinį, aš nežinau, pritarimą ir tada ta plokštė atsiguldavo į projektą ir su tuo projektu išimamas leidimas ir atliekami darbai“ (2024 m. sausio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 10:32 – 11:42 min.). Teisėjų kolegija, vertindama šiuos liudytojo paaiškinimus, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad toks medžiagų tiekėjo suderinimas su užsakovu, nepatvirtina teisiškai reikšmingo fakto, kad rangos darbai faktiškai buvo vykdomi ne iš rangovo medžiagos. CK 6.665 straipsnio 5 dalyje numatytas atvejis, kai rangos darbai yra vykdomi iš rangovo medžiagos, neabejotinai reškia teisinę medžiagų priklausomybę rangovui, o ne užsakovo suderinimą ar pasirinkimą. Kaip jau minėta, šiuo atveju pagal rangos sutartį darbai turėjo būti atlikti iš rangovo medžiagų, ir faktiškai susitarimą su UAB „Lukra“ dėl „Latonit“ plokščių tiekimo sudarė būtent generalinis rangovas. Todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad UAB „Magirnis“ kaip rangovas, remiantis CK 6.665 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsako užsakovui už medžiagų kokybę taip pat kaip šių medžiagų pardavėjas. Paminėtina, kad UAB „Jonavos paslaugos“ niekada nedisponavo vykdant rangos darbus naudotomis medžiagomis, netikrino plokščių kokybės jų tiekimo metu, ir net teoriškai neturėjo tokios galimybės, nes nebuvo susijusi sutartiniais santykiais su tiekėju UAB „Lukra“. Paminėtina ir tai, kad Rangos sutartyje (techninėje specifikacijoje) buvo numatytos konkrečios fasado plokščių techninės charakteristikos, t. y. storis, degumo klasė, tankis, mechaninis atsparumas ir kt.  (e. bylos t. 5, b. l. 174), bet ne tokių plokščių prekinis ženklas ar gamintojas. Todėl faktas, kad užsakovas pritarė rangovo sprendimui naudoti konkretaus gamintojo fasado plokštę, kuri atitinka rangos sutartyje numatytas technines charakteristikas, nereiškia, kad rangos darbai buvo vykdomi iš užsakovo medžiagos ir kad užsakovas prisiėmė riziką, susijusią su tuo, kad medžiagos bus nekokybiškos.

65.       Apeliantė UAB „Megrame“ taip pat ginčija teismo išvadas dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pareigos išmokėti draudimo išmoką. Kaip jau minėta, Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštu Nr. 514929416 atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo atlyginti naudos gavėjui jo patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su dėl draudėjo kaltės atsiradusių defektų šalinimu, jeigu draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu, sutartyje numatytomis sąlygomis, neviršijančius 16780,99 Eur draudimo sumos. (e. bylos t. 2, b.l. 16). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad laidavimo draudimo sutartis suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių; laidavimo draudimo sutarties šalys yra užtikrinantis kito asmens prievolę asmuo (draudikas) ir asmuo, kurio prievolė užtikrinama (draudėjas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-611/2022, 17 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, o ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, o ne laidavimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-611/2022, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo draudimo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip draudimo teisiniai santykiai, jų pagrindu šalims kylantys įsipareigojimai ir jų apimtys nustatytini iš atitinkamų draudimo santykius reguliuojančių nuostatų.

66.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantės UAB „Megrame“ argumentus, kad draudimo išmoka neturi būti mokama dėl to, jog užsakovės nuostoliai nėra realiai patirti, o tik numatomi, kai ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ atliks defektų šalinimo darbus. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pagal Laidavimo draudimo raštą ieškovei kaip naudos gavėjai yra nustatytas draudimas šalinti darbų trūkumus ar pažeidimus be raštiško draudiko pritarimo (e. bylos t. 2, b.l. 16), todėl laidavimo draudimo rašto turinys negali būti aiškinamas kaip draudžiantis, ar ribojantis naudos gavėjo teisę reišti pretenziją iki kol žala realiai nėra pašalinta. Be to, ieškovė teisingai pažymi, kad teismų praktikoje nuostolių realums nėra siejamas su tuo, ar nukentėjusysis patyrė pinigines sąnaudos šalindamas defektus. Nagrinėjamu atveju padaryta žala, t. y. garantiniu laikotarpiu atsiradę rangos darbų defektai, yra aiškiai įrodyta ir taip pat nėra abejonių, kad užsakovė patirs realių išlaidų, šalindama šiuos defektus. Todėl šiuo atveju, skirtingai nei teigia apeliantė, ginčo objektu yra ne nuostolių realumas, bet jų dydis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Paminėtina, kad šioje byloje šalys turėjo galimybę teikti įrodymus apie tai, kokia būtų byloje nustatytų rangos defektų šalinimo vertė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti ieškovės pateiktus įrodymus apie sąnaudas, reikalingas defektams pašalinti. UAB „Jonavos paslaugos“ parengta defektų šalinimo išlaidų lokalinė sąmata rodo, kad fasado apdailos plokščių keitimo darbai sudarys 14 023,80 Eur, į šią sumą patenka 168,92 kv. m sienų nuardymas, 168,92 kv. m sienų aptaisymas plokštėmis, 195 kv. m fibrocementinių plokščių įsigijimas, pastolių įrengimas ir išardymas, statybinių šiukšlių išvežimas. Be to, ieškovė pateikė ir papildomus įrodymus ir paaiškinimus dėl nuostolių dydžio, t. y. ieškovė pateikė 2022 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SER2220244 ir jos apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus, pagrindžiančius, kad ieškovė pradėjo organizuoti defektų šalinimo darbus savo sąskaita, t. y. iš UAB „Serfas“ įsigijo 49 fibrocementines plokštes, kurių vertė 6 685,40 Eur su PVM. Ieškovė taip pat pateikė 2022 m. gruodžio 6 d. su MB „AM paslaugos“ sudarytą fibrocementinių plokščių keitimo daugiabučiuose namuose darbų pirkimo sutartį, kurioje yra nurodyti konkrečių darbų atlikimo įkainiai, pagal kuriuos defektų šalinimo darbai (be medžiagų) sudarytų 19 167,35 Eur be PVM. Pirmosios isntancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė ir kiti suinteresuoti tretieji asmenys įrodymų apie defektų šalinimo vertę neteikė, nors tokia teisė jiems buvo išaiškinta.

67.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje yra įrodytos visos draudimo išmokos mokėjimui būtinos sąlygos. Teismas atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovė yra pažeidusi procedūrą dėl pretenzijos pareiškimo, t. y. kad ji nesilaikydama Laidavimo draudimo rašte numatytų procedūrų pretenziją pareiškė tiesiogiai draudikui prieš tai nesikreipdama į rangovą. Dėl paminėtos pretenzijos pareiškimo procedūros reikšmės jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad šiuo atveju aplinkybė, ar ieškovė prieš kreipdamasi į atsakovę pateikė reikalavimą dėl defektų šalinimo rangovui, kuriam yra iškelta bankroto byla, nėra esminė sprendžiant dėl atsakovės, kaip draudikės, prievolės išmokėti draudimo išmoką.

68.       Apeliantė UAB „Megrame“ prašo atmesti ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo remiantis tuo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė svarstyti jos prašymą dėl senaties termino taikymo, motyvuojant tuo, kad prašymą reiškia trečiasis asmuo, o ne atsakovas. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015 pateiktais išaiškinimais, kad „priimtas sprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis) ir jie laikytini turintys tiesioginį materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi, jų teisė gintis nuo pareikšto reikalavimo apima ir teisę prašyti taikyti ieškinio senatį“. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta pagrįstu, t. y. sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti prašymą dėl senaties taikymo, nepaisant to, kad UAB „Megrame“ nėra draudimo teisinio santykio šalis, iš kurios kildinami ieškinio reikalvimai. Kaip jau minėta, šiuo atveju trečiasis asmuo turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą dėl bylos baigties kaip laiduotojas ir asmuo, veikiantis rangos sutarties – rangovo pusėje. Teisėjų kolegija vertina, kad šis procesinis pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, išsprendžiant apeliantės prašymą taikyti ieškinio senatį pareikštam ieškinio reikalavimui.

69.       UAB „Megramė“ nurodo, kad ieškovė yra praleidusi sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 str. 7 d.). Apeliantė nurodo, kad ieškovė dar 2020 m. spalio 12 d. pateikė pretenziją atsakovei, kurioje nurodė pastebėtus defektus ir prašė kompensuoti defektų pašalinimą (e. bylos t. 2, b. l. 27). Nors šis raštas nėra pavadintas pretenzija, tačiau jis laikytinas pretenzija pagal turinį, nes šiame dokumente buvo: (i) paaiškinta situacija, nurodant tikslias datas ir aplinkybes; (ii) defektų priežasties nustatymui pasitelkti ekspertai, pateikta ekspertų išvada; (iii) prašoma kompensuoti defektų pašalinimą; (iv) pateikiama sąmata (12 372,75 Eur). Apeliantė teigia, kad pagal Laidavimo draudimo taisyklių 56.3 punktą, atsakovė, gavusi visą informaciją, reikšmingą̨ draudžiamojo įvykio fakto, aplinkybių̨, pasekmių̨ bei draudimo išmokos dydžio nustatymui bei pagrindimui, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų̨ privalo išmokėti naudos gavėjui draudimo išmoką̨. Apeliantė teigia, kad ieškovės 2020 m. spalio 12 d. raštas buvo pakankamai išsamus, informatyvus, buvo pateikti reikšmingi ir esminiai duomenys, jokių naujų aplinkybių vėlesniais raštais ieškovė nepateikė, todėl, ieškovei iš atsakovės negavus atsakymo per draudimo taisyklėse nustatytą terminą (30 kalendorinių dienų), prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, o ieškinio senatis suėjo 2021 m. lapkričio mėn. Kadangi ieškovės ieškinys buvo pateiktas teismui tik 2022 m. kovo 7 d., t. y. ženkliai praleidus ieškinio senaties terminą, apeliantės įsitikinimu, teismas turėjo ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliantės UAB „Megrame“ argumentų pažymi, kad byloje yra nustatyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ į ieškovės 2020 m. spalio 12 d. pretenziją atsakė 2021 m. lapkričio 25 d. (e. bylos t. 2, b. l. 35). Byloje nėra duomenų, kad iki to laiko draudikas jau būtų priėmęs neigiamą sprendimą dėl draudimo išmokos skyrimo ir informavęs apie tai naudos gavėją. Pati apeliantė UAB „Megrame“ remdamasi kasacinio teismo praktika nurodo, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši yra pažeista. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė be pagrindo teigia, jog ieškovė turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą praėjus 30 dienų nuo 2020 m. spalio 12 d. pretenzijos pateikimo. Paminėtina, kad Laidavimo draudimo taisyklių 56.3 punkte numatytas 30 dienų terminas, per kurį draudikas turi priimti sprendimą dėl draudimo išmokos, yra skaičiuojamas nuo tada, kai, draudiko vertinimu, yra pateikti visi reikiami dokumentai, pagrindžiantys žalą. Dėl to ieškovei objektyviai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kada konkrečiai draudikas turi priimti sprendimą. Byloje nustatyta, kad ieškovė teikė pakartotines pretenzijas, patikslindama faktines ir teisines aplinkybes dėl draudiminio įvykio (e. bylos t. 1, b. l. 22, e. bylos t. 2, b. l. 29). Be to, AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. lapkričio 25 d. atsakė ieškovei būtent į 2020 m. spalio 12 d. pretenziją, taip iš esmės pripažindamas, kad draudikui reikėjo daugiau laiko administruojant žalą ir priimant sprendimą dėl šios pretenzijos. Paminėtina ir tai, kad šiame 2021 m. lapkričio 25 d. draudiko sprendime be kitų aplinkybių nurodoma, kad UAB „Jonavos paslaugos“ kaip naudos gavėjas kreipėsi per anksti, t. y. kad naudos gavėjas pagal šį laidavimo draudimo raštą savo reikalavimą (pretenziją) turėjo reikšti draudikui ne anksčiau, kaip praėjus 30 dienų nuo pateikto draudikui ir draudėjui raštiško pranešimo apie atsiradusius, dėl draudėjo kaltės, defektus dienos ir kad šiuo atveju nėra pateikta informacija, ar naudos gavėjas dėl defektų šalinimo kreipėsi į draudėją. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą žinojo anksčiau ir kad 1 metų ieškinio senaties terminas prasidėjo ne nuo tada, kai ieškovė gavo 2021 m. lapkričio 25 d. priimtą draudiko neigiamą sprendimą, o praėjus 30 dienų nuo 2020 m. spalio 12 d. pretenzijos pateikimo. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad draudikas dar iki 2021 m. lapkričio 25 d. būtų pranešęs naudos gavėjui apie priimtą neigiamą sprendimą. Be to, tokia aplinkybe, t. y. praleistu terminu, draudikas nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį 2022 m. kovo 7 d., ieškinio senaties termino nepraleido.

70.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, iš esmės tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

71.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

72.       Netenkinus apeliantų UAB „Lukra“ ir UAB „Megrame“ apeliacinių skundų, netenkinami ir jų prašymai priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

73.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra palankus ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“. Ieškovė nurodo, kad už advokato pagalbą rengiant atsiliepimus į apeliantų UAB „Lukra“ ir UAB „Megrame“ apeliacinius skundus, ji patyrė 1553,64 Eur išlaidų. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti įrodymai. Teisėjų kolegija vertina, kad šios išlaidos atitinka advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį. Todėl ieškovės prašymas priteisti šias išlaidas tenkinamas – išlaidos priteisiamos iš apeliančių lygiomis dalimis.

74.       Trečiasis asmuo UAB „RTS Baltic“ prašo priteisti 850 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pagal trečiojo asmens atsiliepimuose išdėstytą procesinę poziciją matyti, kad trečiasis asmuo iš esmės palaikė abiejų apeliantų, t. y. UAB „Lukra“ ir UAB „Megrame“, apeliacinius skundus ir juos prašė tenkinti. Dėl to laikytina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu atmetus apeliacinius skundus nėra apgintos trečiojo asmens UAB „RTS Baltic“ teisės ir jis neturi teisės gauti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Lukra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 156916523) lygiomis dalimis iš trečiųjų  asmenų UAB „Lukra“ (juridinio asmens kodas 302495528) ir UAB „Megrame“ (juridinio asmens kodas 302341672) 1553,64 Eur (tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus, 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 776,82 Eur iš kiekvieno.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Donata Kravčenkienė

 

 

                                        Kristina Lysionok

 

 

                                        Andrius Verikas