Civilinė byla Nr. e2A-353-1070/2026
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00788-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.13.1.4; 1.2.15.4; 1.2.4.8; 1.4.2.3; 3.3.1.19.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Trumpulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivaisa“ ieškinį atsakovui S. Z. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir atsakovo S. Z. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rivaisa“ dėl darbo užmokesčio, netesybų, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. A. S. Z. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rivaisa“. DGK 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu nuspręsta išieškoti iš ieškovės atsakovui 1815,03 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 1000 Eur netesybas.
2. Ieškovė UAB „Rivaisa“, nesutikdama su DGK 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu, padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė atmesti atsakovo S. Z. reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis (toliau – ir Darbo sutartis) lietuvių bei rusų kalbomis. Šalių darbo santykiai tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, DGK nepagrįstai neįvertino atsakovui avansu išmokėtų sumų, kurios buvo įskaitytos į 2024 m. spalio – gruodžio mėnesiais jam mokėtiną darbo užmokesčio sumą. Su atsakovu ne tik kad buvo atsiskaityta, tačiau jis liko skolingas ieškovei 1971,09 Eur. Šalių darbo santykių metu atsakovui buvo priskaityta su mokesčiais 39 742,66 Eur atlyginimo, 3527,57 Eur atostoginių bei 29 079,10 Eur dienpinigių, iš viso – 72 349,33 Eur. Iš atsakovo atlyginimo išskaičiuota 16 015,80 Eur mokesčių. Atskaičius mokesčius, atsakovui mokėtina suma yra 56 333,53 Eur: 27 254,43 Eur atlyginimo ir 29 079,10 Eur dienpinigių. Visų komandiruočių metu atsakovui buvo mokamas avansas komandiruočių sąnaudoms atlyginti. Nepanaudota avanso suma buvo vertinama kaip darbo užmokesčio avansas ir įskaitoma į atsakovui mokėtiną darbo užmokestį. Atsakovui nurodytu laikotarpiu buvo išmokėta 60 120 Eur, o jo komandiruotėse turėtų išlaidų suma buvo 1815,38 Eur. Todėl atsakovas liko skolingas ieškovei 1971,09 Eur (60 120 – 56 333,53 – 1815,38).
4. Atsakovas S. Z. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė atmesti ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktų darbo laikotarpių ataskaitų ir mokėjimų suvestinės matyti, kad ji neatsiskaitė su atsakovu pilnai. Darbo užmokestis buvo mokamas ne kas mėnesį, bet pasibaigus atskiriems laikotarpiams. Įvertinus visus laikotarpius, permokas ir skolas, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovė liko skolinga atsakovui 3583,17 Eur darbo užmokesčio, todėl jos teiginiai apie visišką atsiskaitymą laikytini nepagrįstais.
5. Atsakovas S. Z. padavė priešieškinį, patikslintą 2025 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimu, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovės 4360,11 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigių, 7435,61 Eur atostoginių ir delspinigių, 5000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. atsakovui buvo nustatytas 85 Eur dienos darbo užmokestis. Už visą darbo pas ieškovę laikotarpį jam buvo neišmokėta 3672,60 Eur darbo užmokesčio, 0,008 proc. dydžio delspinigiai nuo šios sumos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (atleidimo iš darbo dienos) iki 2025 m. rugsėjo 4 d. (234 dienos), t. y. 687,51 Eur (3672,6 x 0,0008 x 234). Atostoginiai už 2022 m. skaičiuojami nuo 2022 m. gruodžio 1 d., imant 24 atostogų dienas per metus ir mokant 85 Eur už dieną. Atsakovas skaičiuoja atostoginius taip: 2022 m.: 1008 pradelstos dienos, bauda – 685,44 Eur (85 x 10 x 0,0008 x 1008), atostoginiai – 850 Eur; 2023 m.: prašymas suteikti atostogas nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. kovo 27 d. (10 dienų), 902 pradelstos dienos, bauda – 613,36 Eur (85 x 10 x 0,0008 x 902), atostoginiai – 850 Eur; prašymas suteikti atostogas nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. (14 dienų), 662 pradelstos dienos; bauda – 630,22 Eur (85 x 14 x 0,0008 x 662), atostoginiai – 1190 Eur; 2024 m.: prašymas suteikti atostogas nuo 2024 m. kovo 12 d. (7 dienos), 541 pradelsta diena, bauda – 257,52 Eur (85 x 7 x 0,0008 x 541), atostoginiai – 595 Eur; prašymas suteikti atostogas nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. 276 pradelstos dienos, bauda – 319,06 Eur (85 x 17 x 0,0008 x 276), atostoginiai – 1445 Eur. Bendra mokėtina atostoginių suma yra 7435,61 Eur. Atsakovo teigimu, atostogų metu, kai jis rūpinosi sunkiai sergančia motina, ieškovė neišmokėjo jam darbo užmokesčio. Todėl jis buvo priverstas dirbti ir negalėjo tinkamai ja pasirūpinti. Dėl to galbūt pablogėjo motinos sveikatos būklė ir ji nesulaukė planuotos operacijos, o atsakovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir stresą. Todėl atsakovas prašė priteisti iš atsakovės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
7. Ieškovė UAB „Rivaisa“ atsiliepime į atsakovo priešieškinį prašė atmesti atsakovo reikalavimus,. Ieškovės teigimu, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ne ieškovė, o atsakovas liko skolingas bendrovei po darbo santykių pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB „Rivaisa“ ieškinį, atmesdamas atsakovo S. Z. reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei atsakovo priešieškinį.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis. Darbo santykiai tarp šalių tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, nustatė, kad už laikotarpį nuo 2022 m. liepos iki 2024 m. gruodžio pagal ieškovės paskaičiavimą atsakovui turėjo būti išmokėta 39 742,66 Eur darbo užmokesčio, 3527,57 Eur atostoginių, 29 079,10 Eur dienpinigių, iš viso 56 333,53 Eur (atskaičius mokesčius). Teismas, įvertinęs banko pavedimo kopijas ir 2024 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį, nustatė, kad atsakovui nurodytu laikotarpiu buvo išmokėta 60 120 Eur. Teismas, įvertinęs avanso apyskaitų bei atskaitingiems asmenims išmokėtų sumų suvestines, nustatė, kad atsakovo komandiruotėse turėtų išlaidų sumą sudaro 1815,38 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovė su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi (60 120 Eur – 56 333,53 Eur – 1815,38 Eur).
10. Teismas taip pat nustatė, kad Darbo sutartyje buvo numatyta, jog darbuotojui negrąžinus nepanaudoto avanso, daromos išskaitos iš priskaičiuotų ir neišmokėtų dienpinigių (Darbo sutarties 6.4 punktas). Pagal Darbo sutarties 6.3 punktą, darbuotojams, vykstantiems į komandiruotę, gali būti mokami dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nustatyto dydžio dienpinigius, tačiau ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos nuostatas ir Finansų ministerijos patvirtintas komandiruočių į užsienį normas.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prieš kiekvieną komandiruotę ieškovės direktorius priimdavo įsakymą, kuriame, be kita ko, nurodydavo komandiruotės trukmę, kokia dalis dienpinigių (procentais) mokėtina. Pasak teismo, atsakovas, grįsdamas savo reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio, pateikė jo apskaičiavimo lenteles kiekvienai kadencijai, kuriose jis dienpinigius skaičiavo 100 proc.
12. Išanalizavęs atsakovo pateiktas komandiruočių detalizacijas, teismas nustatė neatitiktis tarp jose nurodytų datų, atsakovo pateiktų I ir IV „kadencijų“ datų, direktoriaus įsakymuose dėl atsakovo siuntimo į komandiruotę nurodytų datų ir sienų kirtimo laikotarpių. Iš ieškovės pateiktos 2022 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitos teismas nustatė, kad atsakovui pervesta 3015,04 Eur. Atsakovas pagrindė 845,59 Eur komandiruotės išlaidų, jam priskaičiuota 446,28 Eur dienpinigių ir 809,62 Eur darbo užmokesčio. Įvertinęs šiuos duomenis bei atskaitingų asmenų gautiną sumą teismas sprendė, kad 810,58 Eur už ratų remontą atsakovui buvo užskaityta kaip ir kitos komandiruotėje turėtos išlaidos. Teismo vertinimu, kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo nurodytas išlaidas tento juostai, iškrovimui, pakrovimui bei kitas išlaidas, byloje nepateikta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo skaičiavimai nėra tikslūs ir pagrįsti išlaidas patvirtinančiais dokumentais, sprendė nesivadovauti jais ir atmesti reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė nesutinkantis su atsakovo pateiktu atostoginių skaičiavimu ir jo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais dėl jų nesumokėjimo. Atostogų metu darbuotojui paliekamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuojamas pagal per paskutinius tris mėnesius gautą darbo užmokestį už dirbtą laiką. Teismas sprendė, kad atsakovo pateiktas atostoginių skaičiavimas pagal dienpinigius nėra tinkamas. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas pažymas apie atsakovui suteiktas atostogas, nustatė, kad atostoginiai buvo skaičiuojami pagal vidutinį valandinį darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį. Teismas konstatavo, kad vien tai, jog banko pavedimuose nebuvo nurodyta, kad mokami atostoginiai, savaime nereiškia, kad su darbuotoju nebuvo atsiskaityta. Teismo teigimu, ieškovės pateiktos pavedimų kopijos patvirtina, kad su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovo prašomų atostoginių.
14. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, kad ieškovė laikėsi įstatyme įtvirtinto reikalavimo visiškai atsiskaityti su darbuotoju, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog atsakovui padaryta neturtinė žala. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo patirtus neigiamus išgyvenimus ar ieškovės neteisėtus veiksmus, galėjusius juos sukelti. Teismui atmetus pagrindinius reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir atostoginių, netenkintas ir fakultatyvus reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Atsakovas S. Z. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir patenkinti atsakovo priešieškinį visiškai; nepanaikinus skundžiamos nutarties – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovo pateikti skaičiavimai yra prieštaringi. Teismas neargumentavo, kurie atsakovo paaiškinimai ir kaip neatitiko situacijos. Teismas tinkamai neišanalizavo ir neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų. Pasak atsakovo, jo skaičiavimai yra tikslūs, todėl darytina išvada, kad teismas priėmė sprendimą tinkamai neišnagrinėjęs į bylą pateiktų įrodymų, dėl to sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
15.2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik ieškovės paaiškinimais ir nevertindamas atsakovo į bylą pateiktų įrodymų bei paaiškinimų, nepagrįstai nurodė, kad 810,58 Eur už ratų remontą buvo užskaityta kaip kitos komandiruotėje turėtos išlaidos, o ne kaip darbo užmokestis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nurodytas aplinkybes. Ieškovės elgesys įrodinėjimo procese buvo pasyvus: parengiamajame teismo posėdyje teismas jai pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo dalyvavimą nurodytame įvykyje, tačiau papildomų įrodymų į bylą pateikta nebuvo ir teismas manė, kad jų yra pakankamai, daugiau duomenų ar informacijos nereikalavo.
15.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepakankamai atsižvelgė į reikšmingų ginčui įrodymų turinį ir nevertino atsakovo pateiktų į bylą įrodymų bei paaiškinimų. Teismas vadovavosi tik ieškovės (darbdavės) argumentais. Apelianto nuomone, teismas darbo ginčo byloje nebuvo aktyvus, neatsižvelgė į silpnesniosios bylos šalies – darbuotojo – interesus, netinkamai išnagrinėjo pateiktus įrodymus ir buvo šališkas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas sumokėjo atsakovui visą darbo užmokestį, nors surinkti įrodymai ir bylos aplinkybės leido ginčą išspręsti iš esmės kitaip.
16. Atsakovė UAB „Rivaisa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais, tinkamai nustatė, kad iš viso atsakovui turėjo būti išmokėta 39 742,66 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), 3527,57 Eur atostoginių ir 29 079,10 Eur dienpinigių, iš viso – 56 333,53 Eur (atskaičius mokesčius); atsakovo komandiruotėse patirtų išlaidų suma sudarė 1815,38 Eur; atsakovui buvo išmokėta 60 120 Eur suma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi. Darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraštis, avanso apyskaitos, atskaitingiems asmenims išmokėtų sumų suvestinė, banko pavedimų kopijos patvirtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde pateikti teiginiai dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio, atostoginių ar delspinigių sumų (kurios priešieškinyje, bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde skiriasi), yra nepagrįsti.
16.2. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo patirtus neigiamus išgyvenimus ar ieškovės neteisėtus veiksmus. Todėl atmetus pagrindinius atsakovo reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir atostoginių, pagrįstai buvo atmestas ir fakultatyvus reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo atmesti darbuotojo reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių įmokų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
19. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Rivaisa“ (darbdavė) ir atsakovas S. Z. (darbuotojas) pasirašė neterminuotą darbo sutartį, parengtą lietuvių ir rusų kalbomis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti UAB „Rivaisa“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nurodant, kad darbuotojas atlieka darbo funkcijas komandiruotėse (Darbo sutarties 1.1, 1.2 punktai). Darbo sutarties 1.3 punktu nustatytas minimalus valandinis atlygis, padaugintas iš koeficiento 1,65, numatant, kad darbo užmokestis išmokamas kartą per mėnesį pagal darbuotojo rašytinį prašymą; mokant darbo užmokestį vieną kartą, jis mokamas iki kito mėnesio 25 d. Darbo sutarties 4 punkte numatyta suminė darbo laiko apskaita pagal vairuotojų darbo vairavimo ir poilsio laiką, reglamentuojamą „TR (EB) Nr. 561/2006“, t. y. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85.
20. Darbo sutarties 6.3 punkte susitarta, kad darbuotojams, vykstantiems į komandiruotes, gali būti mokami dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nustatyto dydžio dienpinigius, tačiau ne mažesni, kaip 50 proc. dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos nuostatas ir Finansų ministerijos patvirtintas pagal komandiruočių į užsienį normas. Darbo sutarties 6.4 punkte nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja grąžinti į kasą nepanaudotą avanso likutį; darbuotojas sutiko, kad negrąžinus nepanaudoto avanso, daromos išskaitos iš priskaičiuotų ir neišmokėtų dienpinigių.
21. Šalių darbo santykiai nutruko (duomenys neskelbtini) DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovui pateikus darbdavei (duomenys neskelbtini) prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva. Ieškovės direktorius priimdamas (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl atsakovo atleidimo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodė neišmokėti atsakovui kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kadangi šis išnaudojo visas apmokamas atostogas.
22. Ieškovės bendrovėje galioja 2021 m. sausio 4 d. direktoriaus įsakymu patvirtina Darbo apmokėjimo sistema, kurioje numatyta, kad darbuotojų darbo užmokestį, priklausomai nuo atitinkamų reikalavimų, taikomų atitinkamos pareigybės darbo apmokėjimui, sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis, kuris gali būti nustatomas kaip valandinis atlygis arba mėnesinė alga; papildoma darbo užmokesčio dalis, jei tokia nustatoma konkrečiam darbuotojui šalių susitarimu ar mokama pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už pasiektus tikslus, nustatytus atitinkamiems darbuotojams ar pareigybėms; premijos, skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (Darbo apmokėjimo sistemos 1.2, 1.2.1-1.2.6 punktai).
23. Darbo apmokėjimo sistemos 4.8 punkte nustatyta, kad UAB „Rivaisa“ darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką; šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos. Darbo apmokėjimo sistemos 4.9 punkte įtvirtinta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose šiuo nutarimu, komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už MMA, padaugintą iš koeficiento 1,65, arba kai darbo užmokestis apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, mažesnį už minimalųjį valandinį atlygį, padaugintą iš koeficiento 1,65.
24. Pagal Darbo apmokėjimo sistemos 4.10 punktą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1433 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruotės išlaidų apmokėjimo“ patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti darbo sutartyje; darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
25. Pagal Darbo apmokėjimo sistemos 9.5 punktą už darbą per kalendorinį mėnesį atsiskaitoma ne vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo apmokėjimo sistemos 13.2 punkte nurodyta, kad ji patvirtinta konsultuojantis su UAB „Rivaisa“ darbuotojais / darbo taryba, laikantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų.
26. Darbo apmokėjimo sistemos Priede Nr. 9 nurodyta, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo mėnesinės bazinės algos ribos – ne mažesnė negu Vyriausybės nustatyta MMA, padauginus iš koeficiento 1,65 ir 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžio dienpinigiai, o konkretus bazinis darbo užmokesčio dydis nustatomas darbo sutartyje, sudarytoje su darbuotoju.
27. Ieškovė UAB „Rivaisa“ pateikė į bylą pažymą apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kurios duomenimis, atsakovui už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2025 m. sausio mėn. priskaičiuota: 39 742,66 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 3527,57 Eur atostoginių ir nepanaudotų atostogų kompensacija (neatskaičius mokesčių), 29 079,10 Eur kitų išmokų (dienpinigių, kurie pažymos, algalapių duomenimis neapmokestinti), iš viso – 72 349,33 Eur. Pažymos duomenimis, atskaičius pajamų mokestį, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (16 015,80 Eur), atsakovui turėjo būti išmokėta bendra 56 333,53 Eur suma (darbo užmokestis, atostoginiai, dienpinigiai).
28. Ieškovė UAB „Rivaisa“ taip pat pateikė į bylą įsakymus, parengtus ir sunumeruotus laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d., kurių duomenimis atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotes užsienio šalyse:
28.1. 2022 m. liepos 18 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d.: Lenkija (3 d.), Vokietija (2 d.), Belgija (3 d.), Prancūzija (56 d.), Ispanija (11 d.);
28.2. 2022 m. spalio 4 d. – 2023 m. kovo 12 d.: Lenkija (1 d.), Vokietija (2 d.), Belgija (1 d.), Olandija (1 d.), Prancūzija (129 d.), Ispanija (29 d.);
28.3. 2023 m. balandžio 3 d. – 2023 m. liepos 22 d.: Vokietija (1 d.), Belgija (2 d.), Prancūzija (72 d.), Ispanija (36 d.);
28.4. 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 2023 m. lapkričio 8 d.: Lenkija (1 d.), Vokietija (11 d.), Belgija (1 d.), Prancūzija (45 d.), Ispanija (12 d.);
28.5. 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. vasario 12 d.: Vokietija (14 d.), Belgija (5 d.), Olandija (2 d.), Šveicarija (1 d.), Prancūzija (14 d.), Ispanija (6 d.);
28.6. 2024 m. vasario 12 d. – 2024 m. kovo 8 d.: Lenkija (2 d.), Vokietija (1 d.), Belgija (2 d.), Prancūzija (18 d.), Ispanija (3 d.);
28.7. 2024 m. balandžio 5 d. – 2024 m. gegužės 18 d.: Lenkija (1 d.), Vokietija (3 d.), Belgija (2 d.), Čekija (2 d.), Liuksemburgas (1 d.), Italija (3 d.), Prancūzija (29 d.), Ispanija (4 d.);
28.8. 2024 m. birželio 3 d. – 2024 m. liepos 25 d.: Vokietija (8 d.), Austrija (1 d.), Prancūzija (26 d.), Ispanija (18 d.);
28.9. 2024 m. liepos 26 d. – 2024 m. rugsėjo 12 d.: Lenkija (2 d.), Belgija (7 d.), Olandija (1 d.), Vokietija (11 d.), Prancūzija (21 d.), Ispanija (5 d.);
28.10. 2024 m. rugsėjo 13 d. – 2024 m. lapkričio 13 d.: Lenkija (5 d.), Belgija (2 d.), Vokietija (5 d.), Italija (3 d.), Prancūzija (32 d.), Ispanija (15 d.).
29. Visuose įsakymuose buvo pavedama buhalterei apskaičiuoti ir apmokėti su komandiruotes susijusias išlaidas: 50 proc. dienpinigių išlaidas; kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos į nuolatinę darbo vietą transporto išlaidas; dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidas; ryšių išlaidas; valiutos keitimo kredito įstaigose išlaidas.
30. Iš ieškovės vadovo pateiktų atsakovo vairuotos transporto priemonės šalių sienų kirtimo duomenų matyti, kad į bylą nepateikti įsakymai dėl atsakovo komandiravimo į užsienio šalis laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. Iš pateiktų šalių sienų kirtimo duomenų matyti, kad ieškovė pripažįsta, jog nurodytais laikotarpiais atsakovas dirbo ir buvo komandiruotėse. Tai patvirtina ir atsakovo algalapiai už 2023 m. gruodžio bei 2024 m. rugsėjo mėn., kuriuose įtrauktos atsakovo darbo valandos ir minėtomis dienomis. Ieškovės vadovo skaičiavimais, nurodytais atsakovo vairuotos transporto priemonės šalių sienų kirtimo pažymose, atsakovui priklausė 50 proc. dienpinigių, paskaičiuotų, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytą dienpinigių normą konkrečioje šalyje, t. y. 22 165,50 Eur (100 proc. dienpinigių sumą sudarytų 44 331 Eur = 22 165,50 x 2).
31. Ieškovė UAB „Rivaisa“ pateikė į bylą avanso apyskaitas, kuriose nurodyti šie duomenys apie atsakovui išmokėtas sumas, jų panaudojimą:
31.1. 2022 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaita: atsakovas S. Z. gavo kaip avansą į komandiruotę 2022 m. birželio 29 d. – 2022 m. rugsėjo 22 d. bendrą 3015,04 Eur sumą, iš kurios buvo patvirtinta 2101 Eur, o 913,55 Eur buvo vertinama kaip likutis. Atsakovui buvo įskaityta 446,28 Eur dienpinigių; užsienio įmonėms išmokėta suma - 845,59 Eur (tarp jos – 810,58 Eur); apskaičiuotas 809,62 Eur darbo užmokestis už 2022 m. rugpjūčio mėn.
31.2. 2023 m. kovo 12 d. avanso apyskaita: atsakovas S. Z. gavo kaip avansą į komandiruotę 2022 m. spalio 21 d. – 2023 m. kovo 10 d. bendrą 4300 Eur sumą (neįskaičius 913,55 Eur likučio), iš kurios buvo patvirtinta 3295,79 Eur, o 1917,76 Eur buvo vertinama kaip likutis. Atsakovui buvo įskaityta 345,49 Eur dienpinigių; užsienio įmonėms išmokėta suma - 213,41 Eur; apskaičiuotas 759,15 Eur darbo užmokestis už 2022 m. spalio mėn.; 757,36 Eur už 2022 m. lapkričio mėn.; 1220,38 Eur už 2023 m. sausio mėn.;
31.3. 2023 m. liepos 22 d. avanso apyskaita: atsakovas S. Z. gavo kaip avansą į komandiruotę 2023 m. kovo 21 d. – 2023 m. liepos 21 d. bendrą 4538,57 Eur sumą (neįskaičius 1917,76 Eur likučio), patvirtinta 6395,34 Eur, o 60,99 Eur buvo vertinama kaip likutis. Atsakovui buvo įskaityta 4256,70 Eur dienpinigių; užsienio įmonėms išmokėta suma - 109,89 Eur; apskaičiuotas 644,45 Eur darbo užmokestis už 2023 m. kovo mėn.; 829,49 Eur už 2023 m. balandžio mėn.; 554,91 Eur už 2023 m. gegužės mėn.;
31.4. 2023 m. lapkričio 7 d. avanso apyskaita: atsakovas S. Z. gavo kaip avansą į komandiruotę 2023 m. liepos 31 d. – 2023 m. lapkričio 7 d. bendrą 6150,28 Eur sumą (neįskaičius 60,99 Eur likučio), patvirtinta 6211,27 Eur. Atsakovui buvo įskaityta 5150,62 Eur dienpinigių; užsienio įmonėms išmokėta suma - 58,08 Eur; apskaičiuotas 72,38 Eur darbo užmokestis už 2023 m. birželio mėn.; 930,19 Eur už 2023 m. rugsėjo mėn.;
31.5. 2024 m. vasario 11 d. avanso apyskaita: atsakovas S. Z. gavo kaip avansą į komandiruotę 2023 m. gruodžio 4 d. – 2024 m. vasario 9 d. bendrą 2470 Eur sumą, patvirtinta 1244,79 Eur, nurodytas likutis – 1225,21 Eur. Atsakovui buvo įskaityta 884,08 Eur dienpinigių; užsienio įmonėms išmokėta suma – 360,71 Eur;
31.6. 2024 m. kovo 8 d. avanso apyskaita: atsakovas S. Z. gavo kaip avansą į komandiruotę 2023 m. liepos 31 d. – 2023 m. lapkričio 7 d. bendrą 1300 Eur sumą (neįskaičius 1225,21 Eur likučio), patvirtinta 1780,17 Eur, likutis – 745,04 Eur. Atsakovui buvo įskaityta 1284,76 Eur dienpinigių; užsienio įmonėms išmokėta suma – 45 Eur; apskaičiuotas 450,41 Eur darbo užmokestis už 2023 m. gruodžio mėn.;
31.7. 2024 m. gegužės 19 d. avanso apyskaita: atsakovas S. Z. gavo kaip avansą į komandiruotę 2024 m. balandžio 4 d. – 2024 m. gegužės 17 d. bendrą 2300 Eur sumą (neįskaičius 745,04 Eur likučio), patvirtinta 3024,92 Eur, likutis – 20,12 Eur. Atsakovui buvo įskaityta 2344,36 Eur dienpinigių; apskaičiuotas 680,56 Eur darbo užmokestis už 2024 m. kovo mėn.;
31.8. 2024 m. liepos 25 d. avanso apyskaita: atsakovas S. Z. gavo kaip avansą į komandiruotę 2024 m. gegužės 24 d. – 2024 m. liepos 19 d. bendrą 2700 Eur sumą (neįskaičius 20,12 Eur likučio), patvirtinta 1640,50 Eur, likutis – 1079,62 Eur. Atsakovui buvo įskaityta 1620,50 Eur dienpinigių; UAB „Trelo“ išmokėta suma – 20 Eur;
31.9. 2024 m. rugsėjo 12 d. avanso apyskaita: atsakovas S. Z. gavo kaip avansą į komandiruotę 2024 m. liepos 26 d. – 2024 m. rugsėjo 6 d. bendrą 1900 Eur sumą (neįskaičius 1079,62 Eur likučio), patvirtinta 561,23 Eur, likutis – 2418,39 Eur. Atsakovui buvo įskaityta 438 Eur dienpinigių; užsienio įmonėms išmokėta suma – 52 Eur; apskaičiuotas 71,23 Eur darbo užmokestis už 2024 m. gegužės mėn.,
31.10. 2025 m. sausio 13 d. avanso apyskaita: atsakovas S. Z. gavo kaip avansą į komandiruotę 2024 m. rugsėjo 13 d. – 2024 m. gruodžio 9 d. bendrą 2241,76 Eur sumą (neįskaičius 2418,39 Eur likučio), patvirtinta 2689,06 Eur, likutis – 1971,09 Eur. Atsakovui buvo įskaityta 1873,50 Eur dienpinigių; užsienio įmonėms išmokėta suma – 110,70 Eur; apskaičiuotas 19,55 Eur darbo užmokestis už 2024 m. birželio mėn., 177,25 Eur darbo užmokestis ir 2024 m. liepos mėn., 160,89 Eur darbo užmokestis už 2024 m. spalio mėn., 335,14 Eur darbo užmokestis už 2024 m. gruodžio mėn.
32. Iš ieškovės UAB „Rivaisa“ sąskaitos AB SEB banke išrašų už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad minėtu laikotarpiu ji sumokėjo ieškovui bendrą 59 180 Eur sumą, mokėjimo paskirtyse nurodant „avansas“ arba „mokėjimas“. Be to, ieškovė pateikė į bylą jos sąskaitos Luminor banke mokėjimo pavedimą, kurio duomenimis 2023 m. rugsėjo 15 d. į atsakovo sąskaitą kaip avansas pervesta 200 Eur suma; 2023 m. kovo 30 d. į atsakovo sąskaitą kaip avansas pervesta 240 Eur suma. 2023 m. kovo 30 d., R. V. pervedė į atsakovo sąskaitą kaip pavedimą 300 Eur 2024 m. gegužės 29 d., 100 Eur kaip pavedimą 2024 m. birželio 28 d. 2024 m. gegužės 31 d. atsakovui sumokėta grynais 100 Eur kaip avansas. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo atsakovui jų darbo santykių metu bendrą 60 120 Eur sumą.
33. Į bylą buvo pateikti tachografo duomenys ir apie atsakovo S. Z. bendrą darbo laiką už kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), kurio pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo. Šie tachografo duomenys apie atsakovo išdirbtą laiką sutampa su ieškovės pateiktose į bylą atsakovo algalapiuose nurodytomis atsakovo darbo valandomis.
34. Ieškovės UAB „Rivaisa“ pažymos apie atsakovui suteiktas kasmetines atostogas duomenimis, šalių darbo santykių metu atsakovui buvo suteiktos 49 d. d. apmokamų atostogų: 2023-03-17 – 2023-03-30; 2023-11-13 – 2023-11-30; 2024-03-12 – 2024-03-20; 2024-12-02 – 2024-12-30; 59 k. d. nemokamų atostogų; nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 13 d. atsakovui buvo žymimos pravaikštos (12 d. d.), šiam neįspėjus darbdavės apie darbo santykių nutraukimą prieš 20 k. d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti ieškovės direktoriaus įsakymai dėl apmokamų ir nemokamų atostogų suteikimo atsakovui, priimti 2023 m. kovo 17 d., liepos 25 d., rugpjūčio 21 d., lapkričio 9 d., 2024 m. kovo 12 d., gegužės 20 d., lapkričio 13 d. Ieškovės teigimu, atsakovui darbo sutarties nutraukimo dieną nepriklausė kompensacija už nepanaudotas atostogas, nes šiam išdirbus UAB „Rivaisa“ 846 kalendorines dienas, jam priklausytų 46,36 darbo dienų atostogų, o jis atostogavo 49 darbo dienas. Iš ieškovės pateiktų pažymų, kuriose pateikiamas atostoginių skaičiavimas, nustatyta, kad atostoginiai atsakovui buvo skaičiuojami, vadovaujantis skaičiavimo dieną buvusiu jo vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu, paskaičiuotu už paskutinius tris mėnesius.
35. Atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis ieškovės bendrovėje buvo 1458,91 Eur, dienos – 76,78 Eur, valandos – 9,65 Eur.
36. Ieškovė paskaičiavo atsakovui darbo užmokestį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 39 742,66 Eur (atskaičius mokesčius 27 254,43 Eur). Šiuos duomenis patvirtina ieškovės buhalteriniai dokumentai (pažyma, atlyginimo lapeliai, atlyginimų priskaitymų suvestinė).
37. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo apeliaciniu skundu, nustatė, kad šis nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės dėl to, jog jo nuomone, teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, vadovaudamasis išimtinai ieškovės pateiktais įrodymais ir be pagrindo atmesdamas atsakovo įrodymus. Apelianto nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, gindamas darbuotojo kaip silpnesnės šalies interesus, bet veikė iš esmės ieškovės interesais.
Dėl pirmosios instancijos teismo atliko ginčo šalių įrodymų vertinimo
38. DK 214 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai darbo ginčuose dėl teisės taikomi tiek, kiek tai nepažeidžia įstatymų ir darbo teisės normų nustatytų teisinių prezumpcijų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami.
39. Kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, reikšdamas reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tai, vadovaujantis nurodyta DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, tam tikrų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių, be kita ko, aplinkybių, kokio dydžio buvo šiam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir ar šis darbo užmokestis jam buvo iki galo išmokėtas, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes šis organizuoja jam pavaldžių darbuotojų darbą, veda darbo laiko ir buhalterinę apskaitą, turi ar gali lengviau nei darbuotojas gauti atitinkamus įrodymus. Tačiau tai nereiškia, kad tokioje byloje darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 59 punktas).
40. Teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, tenka aktyvus vaidmuo (tiksliau – aktyvesnis už tą vaidmenį, kuris tenka nagrinėjant bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles). Kita vertus, tokio vaidmens teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, priskyrimas nereiškia, kad darbuotojui, kaip bylos šaliai, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jis yra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Vis dėlto darbuotojas, kad ir koks procesinis statusas jam suteikiamas, yra bylos šalis, todėl jis pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 42 punktas).
41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 64 punktas).
42. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 63 punktas)
43. Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas).
44. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-359-701/2019, 72 punktas).
45. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės į bylą pateiktais įrodymais apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį, atsakovo pozicija dėl ieškovės apskaičiuoto darbo užmokesčio ir jo apmokėjimo, prieina prie išvados, jog ieškovė kaip darbdavė pateikė į bylą patikimus ir pakankamus įrodymus, patvirtinančius, jog ji tinkamai apskaičiavo atsakovui darbo užmokestį pagal Darbo sutarties 1.3 punktą. Teisėjų kolegija prieina prie šios išvados, įvertinusi tai, kad atsakovui mokėtinas darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal minimalų valandinį atlygį, padaugintą iš koeficiento 1,65, priklausomai nuo jo išdirbtų valandų. Nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis buvo 4,47 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 5,14 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. – 5,65 Eur. Padauginus atsakovo vairuotos transporto priemonės tachografų užfiksuotą atsakovo darbo valandų skaičių iš valandinio atlygio pagal Darbo sutarties 1.3 punktą, nustatyta, kad atsakovo algalapiuose buvo nurodytas teisingai apskaičiuota darbo užmokesčio suma. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės ieškiniu, nebuvo nurodęs savo procesiniuose dokumentuose, kad ieškovės pateiktuose darbo užmokesčio skaičiavimuose neatspindėtos kažkurios dienos / naktys, kuriomis atsakovas dirbo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės į bylą pateiktais įrodymais (darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, atsakovo vairuotos transporto priemonės tachografo duomenimis), nenustatė, kad ieškovė, skaičiuodama atsakovui darbo užmokestį, neįvertino jo tam tikromis dienomis / valandomis atlikto darbo.
46. Teisėjų kolegija vertina kaip patikimus ir pakankamus ieškovės į bylą pateiktus jos buhalterinės apskaitos dokumentus (atlyginimų lapelius, pažymą apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį, atlyginimų priskaitymo suvestinė), kuriais ši įrodinėja atsakovui apskaičiuoto darbo užmokesčio dydį. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad minėtuose buhalteriniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys neprieštarauja vieni kitiems, t. y. duomenys, nurodyti viename buhalteriniame dokumente, atitinka tuos pačius duomenis, pateiktus kituose minėtuose buhalteriniuose dokumentuose. Nenustatyta, kad ieškovė, apskaičiuodama ieškovui mokėtiną darbo užmokestį, nukryptų nuo Darbo sutarties 1.3 punkte nurodyto darbo užmokesčio skaičiavimo modelio, įvertinus atsakovo išdirbtą laiką.
47. Šiuo atveju svarbu tai, kad nuo pat darbo santykių pradžios atsakovui buvo mokamos tam tikro dydžio lėšos kaip avansas, jam dar neišdirbus ieškovės bendrovėje ir mėnesio. Pirmą darbo ieškovės bendrovėje mėnesį (t. y. nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. (įskaitytinai) atsakovui buvo iš viso sumokėta avansu 1560 Eur. Iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas turėjo teisę į 394 Eur darbo užmokestį (2022 m. liepos mėn. algalapio duomenys). Ieškovės pateiktų sąskaitų išrašai patvirtina, kad ji periodiškai pervesdavo į atsakovo sąskaitą lėšas, viršijančias atsakovui mokėtiną darbo užmokestį bei Darbo sutartyje nustatytus 50 proc. dienpinigius. Todėl vadovaujantis Darbo sutarties 6.4 punktu (žr. šio sprendimo 20 punktą), Darbo apmokėjimo sistemos nuostatomis, permokėtų pagal Darbo sutartį dienpinigių likutis buvo skiriamas atsakovo darbo užmokesčiui. Toks veiksmas (dienpinigių likučio skyrimas konkrečiam darbo užmokesčiui) nebuvo aiškiai nurodomas į bylą pateiktose darbdavės lentelėse „Kam, už ką ir pagal kokį dokumentą išmokėta“. Tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovui nebuvo mokėtas darbo užmokestis tam tikrus mėnesius, kurie nenurodyti minėtose lentelėse, nes atsakovo žinioje likdavo ieškovės pervestų lėšų likučiai, kurie automatiškai buvo įskaitomi į mokėtiną darbo užmokestį. Šias aplinkybes patvirtina avanso apyskaitų duomenys (žr. šio sprendimo 31.1-31.10 punktus).
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo poziciją ir įrodymus, teiktus pirmosios instancijos teisme, prieina išvadą, kad atsakovas nebuvo nuoseklus. Atsakovas reikšdamas ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių, iš pradžių vadovavosi pačios ieškovės pažymoje nurodytais duomenimis, vėliau teikė į bylą savo skaičiavimus, kuriuose nurodė skirtingas darbo užmokesčio sumas, kurias, anot jo, ieškovė turėjo mokėti jam per dieną (65 Eur/ 70 Eur/ 75 Eur/ 80 Eur/85 Eur), nors akivaizdu, kad darbo užmokestis priklausė nuo išdirbtų valandų, bet ne dienų skaičiaus. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus skaičiavimus, prieina prie išvados, kad jie yra subjektyvūs, nepagrįsti objektyviais įrodymais ir nepaneigia ieškovės buhalteriniuose dokumentuose nurodytų atsakovui mokėtino darbo užmokesčio skaičiavimų pagal Darbo sutarties 1.3 punktą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino atsakovo skaičiavimų kaip patikimų bei paneigiančių ieškovės atliktą kalkuliaciją. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai neanalizavo kiekvienos atsakovo pateiktos lentelės konkrečių eilučių ir stulpelių, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovo įrodymai nebuvo įvertinti ar jie buvo įvertinti netinkamai. Nustačius, kad reikšminga dalis atsakovo parengtose lentelėse nurodytų duomenų (pvz. darbdavės įsipareigojimas nuo darbo santykių pradžios mokėti darbuotojui kasdien 65 Eur / 70 Eur / 75 Eur / 80 Eur / 85 Eur darbo užmokesčio; visos lentelėse nurodytos atsakovo išlaidos, mokėtinos užsienio įmonėms, vykdant darbo pareigas) nėra pagrįsta objektyviais įrodymais, darytina išvada, jog nebuvo pagrindo atskirai tirti kiekvieną nepatikimų atsakovo lentelių eilutę dėl jo apskaičiuoto darbo užmokesčio.
49. Atsakovas pateikė į bylą ieškovei išrašytą 2022 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą dėl 810,58 Eur apmokėjimo už ratų keitimą, kvitą, patvirtinantį šios sumos apmokėjimą 2022 m. rugpjūčio 26 d. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įskaitė 810,58 Eur už padangų keitimą į atsakovui mokėtiną darbo užmokestį, tačiau susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas vertino šias 810,58 Eur išlaidas kaip išlaidas, mokėtinas užsienio įmonėms, t. y. priskyrė jas komandiruotės sąnaudoms, atlygintinoms pagal įsakymų nuostatas dėl papildomų išlaidų, patiriamų komandiruotėse, atlyginimo darbuotojui (žr. šio sprendimo 9, 31.1 punktus). Atsakovas turėjo šias išlaidas, kai dar nebuvo įgijęs teisės į visą rugpjūčio mėn. atlyginimą, bet atsakovas jau turėjo pakankamą avansu sumokėtų lėšų likutį šioms išlaidoms apmokėti. Teisėjų kolegija prieina šią išvadą, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo komandiruotėse turėtų išlaidų suma buvo 1815,38 Eur. Bylos įrodymai patvirtina, kad į 1815,38 Eur sumą, sumokėtą atsakovo užsienio bendrovėms ir kompensuotą atsakovės pagal lentelės „Kam, už ką ir pagal kokį dokumentą išmokėta“ duomenis, įėjo ir 810,58 Eur išlaidos (žr. šio sprendimo 31.1-31.10 punktus).
50. Atsakovas taip pat pateikė į bylą kvitus, patvirtinančius 250,72 Eur išlaidas 2023 m. gruodžio 20 d., 16,50 Eur išlaidas 2023 m. gruodžio 12 d. Minėtuose kvituose nurodytos sumos buvo įtrauktos ieškovės į atsakovui atlygintiną sumą (žr. „Kam, už ką ir pagal kokį dokumentą išmokėta“ duomenis už 2024 m. sausio 1 d.). Todėl nėra pagrindo išvadai, jog šios sumos nebuvo kompensuotos atsakovui.
51. Atsakovas S. Z. pateikė DGK pokalbių su ieškovės direktoriumi garso įrašų transkripciją, kurios duomenimis atsakovas, išdirbęs ieškovės bendrovėje du metus, nuogąstavo, jog negauna laiku darbo užmokesčio, jog jam buvo žadama mokėti po 85 Eur per dieną, kad jis ketina išeiti iš ieškovės bendrovės į Lenkijos įmonę. Atsakovo lentelės parengtos šiam laikant, kad per dieną jam turi būti mokama konkreti vienoda suma kartu su dienpinigiais (65 Eur/ 70 Eur / 75 Eur / 80 Eur / 85 Eur), kai pagal Darbo sutartį, Darbo apmokėjimo sistemą, dienpinigių dydis priklauso nuo valstybės, į kurią atsakovas yra komandiruojamas, o darbo užmokesčio dydis priklauso nuo MMA, kuris 2022-2025 m. buvo skirtingas, bei nuo išdirbtų valandų, bet ne dienų skaičiaus. Atsakovas taip pat pateikė lapo kopiją, kuriame rusų kalba nurodoma, jog „nuo kitos kadencijos gegužės 85 Eur“, šalia šio įrašo yra parašas. Iš šio dokumento neaišku, kas, kada, kam, kokiam tikslui ir kokiomis aplinkybėmis surašė šį lapą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame lape užfiksuoti duomenys nepatvirtina ieškovės įsipareigojimo atsakovui mokėti 85 Eur darbo užmokestį per dieną, kai Darbo sutartyje, Darbo apmokėjimo sistemoje numatytas darbo užmokesčio ir dienpinigių skaičiavimas teoriškai gali skirtis kiekvieną dieną, priklausomai nuo išdirbtų valandų skaičiaus ir šalies, į kurią atsakovas yra komandiruojamas. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės nutarimu nustatyti dienpinigių dydžiai yra nevienodi ir priklauso nuo konkrečios šalies, į kurią darbuotojas yra komandiruojamas. Atsakovas tvirtindamas savo procesiniuose dokumentuose, kad jo lentelės parengtos ataskaitų, siųstų ieškovei elektroniniu paštu duomenimis, nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė duomenų, kad iki darbo ginčo kilimo ieškovė gavo elektroniniu paštu lentelėje užfiksuotus atsakovo duomenis ir skaičiavimus, priėmė ir sutiko su jais. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovo pateiktų lentelių duomenimis negalima vadovautis, nesant juos patvirtinančių kitų objektyvių įrodymų.
52. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad atsakovas įrodinėjo savo ieškinio reikalavimus iš esmės tik jo vienasmeniškai parengtomis lentelėmis, kurių duomenys nepagrįsti objektyviais, pvz. trečiųjų subjektų, parengtais įrodymais. Atsakovo pateikti duomenys nebuvo patikimi ir pakankami jo teigiamoms aplinkybėms įrodyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino šiuos įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nesant byloje pakankamų ir patikimų įrodymų atsakovo teigiamoms aplinkybėms įrodyti, pagrįstai nesivadovavo tik atsakovo paaiškinimais, vertindamas tai, ar atsakovas įrodė savo teigiamas aplinkybes. Tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, negali būti pagrindu laikyti netinkamu teismo atliktą įrodymų vertinimą, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus (žr. šio sprendimo 44 punktą).
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto motyvus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šalių pateiktų įrodymų vertinimo, konstatuoja, kad teismas iš esmės nepažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės. Pirmosios instancijos teismas pagrindė atsakovo pateiktų įrodymų prieštaringumą, nepatikimumą ir nepakankamumą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo pateiktais įrodymais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu šių dokumentų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės pateiktų įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių (tarp jų – ir tokių, kaip tachografo duomenys apie atsakovo išdirbtą laiką) ir neprieštaraujančių vieni kitiems, visumą bei padarė teisingą išvadą, jog ieškovė įrodė tai, kad sumokėjo atsakovui visą priklausiusį pagal Darbo sutartį darbo užmokestį ir atostoginius. Nustatytomis aplinkybėmis, kai atsakovas neteikė teismui objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovės skaičiavimus, konstatavimas, jog ieškovė pateikė nepakankamai įrodymų jos teigiamoms aplinkybėms įrodyti, reikštų neproporcingai didelės įrodinėjimo naštos priskyrimą darbdavei. Todėl apelianto motyvai, jog pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus, pažeisdamas CPK nustatytas taisykles, atmetami kaip nepagrįsti.
54. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovas skaičiavo 100 proc. dienpinigius, tai visgi sudarė pagrindą patikrinti, ar toks skaičiavimas buvo pagrįstas ne tik Darbos sutarties ir ieškovės vidinių taisyklių kontekste, bet ir teisės aktų, reguliuojančių dienpinigių nustatymo ir skaičiavimo tvarką, atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį. Šią išvadą suponuoja teismo pareiga būti aktyviam darbo bylose bei teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 414 straipsnio 1, 3 dalys, 417 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui neatlikus šių veiksmų, juos atlieka apeliacinės instancijos teismas, prieš tai informavęs šalis apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas 2026 m. sausio 27 d. nutartimi.
Dėl atsakovui S. Z. ieškovės UAB „Rivaisa“ priskaičiuotų ir išmokėtų dienpinigių
55. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, pakeistų 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 (toliau – ir Aprašas, redakcija, patvirtinta 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 277, įsigaliojusi nuo 2022 m. liepos 1 d.), 2 punktu, mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte. Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, negali būti nustatomi mažesni kaip 50 proc. šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai.
56. Aprašo 2 punkte taip pat nurodyta, kad, prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros; jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu.
57. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad dienpinigių mažinimas yra Vyriausybės nutarimu nustatyto teisinio reglamentavimo išimtis, kurios taikymui būtinas tam tikrų sąlygų egzistavimas: a) konkrečių dienpinigių dydžių nurodymas, juos diferencijuojant pagal objektyvius kriterijus; b) išimties įtvirtinimas konkrečios rūšies dokumente (kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); c) darbuotojų atstovų dalyvavimas dokumento rengimo ir priėmimo procedūroje (kolektyvinės sutarties rengime ir tvirtinime arba dalyvaujant informavimo ir konsultavimo procedūrose, jeigu dienpinigių mažinimas numatomas vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); d) darbuotojo supažindinimas raštu su jam mokėtinu dienpinigių dydžiu.
58. Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99, nustato, kaip, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomos komandiruočių sąnaudos (Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 1 punktas). Be to, tuo pačiu nutarimu patvirtintos ir Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisykles (Nutarimo 1.2 punktas).
59. Komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99, komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, mažesnį už minimalųjį valandinį atlygį, padaugintą iš koeficiento 1,65 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 2.5 punktas). Šis nutarimas taikomas 2003 metais prasidedančio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamajam pelnui apskaičiuoti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 2.1 punktas).
60. Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės taikomos apskaičiuojant komandiruočių kompensacijų (išskyrus kompensacijas, mokamas biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams) dydžius, laikantis nuostatos, kad šių kompensacijų dydžiai (išskyrus 2.3 ir 2.5 punktuose nustatytus atvejus), atitinka apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atskaitomas komandiruočių sąnaudas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 2.2 punktas).
61. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomomis komandiruočių sąnaudomis laikomos šios patirtos su vieneto darbuotojo komandiruote į užsienį susijusios išlaidos, tarp jų – dienpinigių išlaidos (Taisyklių 3.1 punktas).
62. DK 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nustačius, jog darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar darbo sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros, darbo sutarties sąlyga negali būti taikoma, o turi būti taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė.
63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sumažinti dienpinigių dydžiai buvo numatyti ieškovės direktoriaus 2021 m. sausio 24 d. patvirtintoje Darbo apmokėjimo sistemoje, kurioje apskritai nenurodyti kriterijai, kuriems esant gali būti mažinami dienpinigiai. Darbo apmokėjimo sistemoje įtvirtintos taisyklės dėl dienpinigių skaičiavimo, numato kad darbuotojams, nepriklausomai, į kokią valstybę jie komandiruojami, gali būti mokami 50 proc. sumažinti dienpinigiai (žr. šio sprendimo 24 punktą). Be to, Darbo apmokėjimo sistemoje, kaip Vyriausybės nutarimas, kuriuo turi būti vadovaujamasi skaičiuojant dienpinigius, nurodytas 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1433 (t. y. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Teisėjų kolegijai 2026 m. sausio 27 d. nutartimi pasiūlius ieškovei pateikti teismui vidinius aktus, atitinkančius Aprašo, įsigaliojusio nuo 2022 m. liepos 1 d., reikalavimus, byloje tokie dokumentai nebuvo gauti. Teisėjų kolegijos nuomone, nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajai Aprašo redakcijai, nustatant atsakovui kaip kilnojamojo pobūdžio darbą vykdančiam darbuotojui mokėtinus dienpinigius, negalėjo būti besąlygiškai įtvirtinamos Darbo sutarties 6.3 punkto ir Darbo apmokėjimo sistemos, neatitinkančios Aprašo naujos redakcijos, nuostatos dėl besąlygiško dienpinigių mažinimo iki 50 proc. (neatsižvelgiant į jokius objektyvius vidiniuose teisės aktuose nustatytus kriterijus), kadangi tai pablogino darbuotojo teisinę padėti palyginus su ta, kurią jam garantuoja darbo įstatymai (DK 3 straipsnio 7, 8 dalys). Vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, įsigaliojusiu nuo 2022 m. liepos 1 d., dienpinigių norma gali būti mažinama, esant iš anksto paskelbtiems ir objektyviems kriterijams (žr. šio sprendimo 55, 56 punktai). Todėl darbuotojo darbo sutartyje išreikštas abstraktus ir nemotyvuotas sutikimas, kad jis sutinka gauti 50 proc. dienpinigių normos, yra paneigiantis galiojantį teisinį reguliavimą ir savaime negali būti laikomas teisėtu pagrindu išmokėti mažesnius dienpinigius (DK 33 straipsnio 4 dalis).
64. Teisėjų kolegija, nustačiusi šias aplinkybes, vadovaudamasi teismui suteikta šios kategorijos bylose teise viršyti pareikštus reikalavimus, įspėjus apie tai šalis (CPK 414 straipsnio 3 dalis), kasacinio teismo praktiką, pagal kurią šia teise disponuoja ir apeliacinės instancijos teismas, turintis teisę peržengti apeliacinio skundo ribas CPK 320 straipsnio 2 dalies, 414 straipsnio 3 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019), peržengia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tinkamo ieškovės atsiskaitymo su atsakovu nebuvo aktyvus bei netyrė atsakovui paskaičiuotų dienpinigių teisėtumo pagal imperatyvias dienpinigių nustatymo ir skaičiavimo taisykles, galiojusias tuo metu, kai buvo sudaryta ginčo darbo sutartis, t. y. (duomenys neskelbtini).
65. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Aprašo redakcijai, darbdavė neturėjo teisės tik (duomenys neskelbtini) Darbo sutarties ir 2021 m. Darbo apmokėjimo sistemos pagrindu iš esmės nemotyvuotai (pagal naują Aprašo redakciją nenustatant objektyvių kriterijų) mažinti atsakovui mokėtinus dienpinigius 50 proc. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovui turėjo būti sumokėti 44 331 Eur dienpinigiai, atsižvelgiant į darbdavės vadovo pateiktus skaičiavimus dėl 100 proc. dienpinigių už atsakovo keliones į skirtingas užsienio šalis jo darbo laikotarpiu (žr. šio sprendimo 30 punktą). Iš ieškovės buhalterinių dokumentų nustačius, kad ji, skaičiuodama atsakovui mokėtinas sumas (tarp jų – 50 proc. dienpinigių), permokėjo jam 1971,09 Eur, konstatuojama, kad atsakovui nesumokėta 100 proc. dienpinigių dalis yra 13 280,81 Eur (44 331 – 29 079,10 – 1971,09).
66. Teisėjų kolegija, nustatydama šias aplinkybes, įvertino ir tai, kad Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nurodytos normos nepaneigia Apraše nurodytų nuostatų privalomumo. Minėtos Taisyklės negalėjo būti taikomos nustatant atsakovo atsakovui mokėtinus dienpinigius, nes atsakovui turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip minimalus valandinis atlyginimas, padaugintas iš koeficiento 1,65. Be to, šios Taisyklės reguliuoja ne dienpinigių dydžio nustatymą (išskyrus jūreiviams mokamus dienpinigius), bet darbuotojo pajamų (tarp jų – dienpinigių) (ne)apmokestinimą (žr. šio sprendimo 58-61 punktus).
67. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovė sumokėjo ieškovui visą darbo užmokestį ir jam priklausiusius atostoginius, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimų dėl minėtų sumų priteisimo. Šios aplinkybės nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui nebūti aktyviam, netiriant dienpinigių mažinimo pagrįstumo bei neviršyti ieškinio reikalavimų, nustačius dienpinigių mažinimo neteisėtumą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 414 straipsnio 1, 3 dalies, 417 straipsnio nuostatas. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, konstatuojant, jog Darbo sutarties nutraukimo dieną ieškovė nebuvo visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, atmesti ieškovės ieškinį ir patenkinti iš dalies atsakovo priešieškinį, priteisiant iš ieškovės atsakovui 13 280,81 Eur dienpinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, DK 33 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnio 7, 8 dalys).
68. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad ieškovė nebuvo atsiskaičiusi su atsakovu visiškai jų darbo santykių nutraukimo dieną ne dėl darbuotojo kaltės, bet dėl to, kad darbdavė neteisėtai mažino darbuotojui mokėtinus dienpinigius, visgi mano, jog šiuo atveju neturi būti taikoma DK 147 straipsnio 2 dalis.
69. Darbo teisėje finansinės sankcijos darbdaviui, kurias taikydamas teismas jų dydį apskaičiuoja kaip pagrindą naudodamas darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, siejama su vėlavimu atsiskaityti po darbuotojo atleidimo iš darbo (sankcija skaičiuojama už vėlavimo atsiskaityti laiką, bet ne daugiau nei už 6 mėn.; DK 147 straipsnio 2 dalis). Ši sankcija buvo nustatyta ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje DK redakcijoje (netesybos už vėlavimo atsiskaityti laiką įtvirtintos tuo metu galiojusios redakcijos DK 141 straipsnio 3 dalyje). Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo suformavęs nuoseklią teisės aiškinimo taisyklę, kad ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių jos yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu jos proporcingos teisės pažeidimams, už kuriuos yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Kompetencija įvertinti proporcingumą bei su tuo susijusi teisė sankcijos dydį mažinti yra suteikiama teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016, 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014 ir kt.).
70. Vertindama tai, ar nagrinėjamu atveju nustačius atsakovo teisių pažeidimą ir priteisus dėl to sumą, kurios dydis didesnis už priešieškinio reikalavimus dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas (11 795,72 Eur), reikšminga tai, kad atsakovui priteista nesumokėtų dienpinigių suma yra gana didelė, viršijanti atsakovo reikštus priešieškinio reikalavimus dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu priteisus atsakovui ir netesybas, paskaičiuotas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, tai neatitiktų proporcingumo teisės pažeidimui principo, nes akivaizdu, kad ieškovės bendrovėje galiojo tam tikros taisyklės dėl dienpinigių mažinimo, kurios neprieštaravo jų priėmimo metu galiojusioms teisės normoms, reguliavusioms dienpinigių skaičiavimą ir išmokėjimą darbuotojui. Pasikeitus imperatyviajam teisiniam reguliavimui, vidiniai teisės aktai nebuvo pakeisti laiku ir tai lėmė atsakovo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo daugiau, nei buvo prašoma, netesybų priteisimas šiuo atveju būtų neadekvatus ir disproporciškas. Todėl atmetus ieškovės reikalavimus ir patenkinus dalį atsakovo priešieškinio, šiam nepriteisiamos netesybos pagal DK 147 straipsnio 2 dalį.
71. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovė pažeidė imperatyvias darbo teisės normas, reguliuojančias dienpinigių, mokėtinų darbuotojui, mažinimą, mano, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl atsakovo neturtinės žalos atlyginimo (DK 151 straipsnis). Teisėjų kolegija prieina prie šios išvados, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas sieja savo neturtinę žalą su išgyvenimais, patirtais dėl sunkiai sirgusios motinos mirties. Pasak atsakovo, ieškovės kaltė šiuo pasireiškė tuo, kad dėl neteisėtai neišmokėtų sumų atsakovas neturėjo galimybės tinkamai pasirūpinti savo motina. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės neteisėti veiksmai galėjo daryti tam tikrą įtaką atsakovo finansinei padėčiai, bet ta įtaka buvo pernelyg nutolusi nuo neigiamų pasekmių (atsakovo motinos mirties), su kuriais atsakovas sieja savo išgyvenimus ir neturtinę žalą. Todėl nors atsakovė ir padarė darbo teisės pažeidimus, tačiau jie nesusiję su atsakovo neigiamais išgyvenimais dėl motinos mirties tokiu priežastiniu ryšiu, kuris gali lemti civilinės atsakomybės taikymą DK 151 straipsnio prasme. Dėl to panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priešieškinis tenkinamas iš dalies, netenkinant atsakovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
72. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kompensacijos už panaudotas atostogas skaičiavimo tvarkos, neįrodė, kad atostoginiai jam turėjo būti skaičiuojami nuo 85 Eur per dieną sumos.
Dėl procesinės bylos baigties
73. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, iš esmės nepažeidė abiejų šalių pateiktų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatydamas ieškovės sumokėjimo atsakovui darbo užmokesčio ir atostoginius aplinkybes. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neištyrė bei nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo netyrė, ar Darbo sutarties sąlygos dėl dienpinigių mokėjimo atitiko Darbo sutarties sudarymo metu galiojusias imperatyvias teisės normas dėl dienpinigių mažinimo galimybių. Teisėjų kolegijai ištyrus šias aplinkybes ir nustačius Darbo sutarties nuostatos dėl dienpinigių mokėjimo neatitiktį imperatyvioms darbo teisės normoms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmesti ieškovės ieškinį ir patenkinti atsakovo priešieškinį iš dalies, priteisiant jo naudai 13 280,81 Eur be teisėto pagrindo neišmokėtų dienpinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1, 3 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
74. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą atsakovo naudai, perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
75. Paduotu priešieškiniu atsakovas siekė 16 795,72 Eur turtinės naudos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą patenkinti priešieškinį iš dalies, priešieškinio reikalavimai patenkinti 79,07 proc. (13 280,81 x 100/16 795,72), atmesti – 20,93 proc.(100 – 79,07).
76. Ieškovė šioje byloje turėjo 111 Eur žyminio mokesčio ir 1452 Eur teisinių paslaugų išlaidas, atsakovas – 1400 Eur išlaidas, susijusias su priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimu. Atmetus ieškovės ieškinį, jai nepriteisiamas 111 Eur žyminis mokestis. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui priteisiama 1106,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteisiama 303,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimų įskaitymą, nustatoma, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 803,08 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą (CPK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 2 dalis).
77. Atsakovas sumokėjo už šioje byloje paduotą apeliacinį skundą 125 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai darbo ginčuose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir apeliacinės instancijos teisme, atsakovui grąžinamas jo sumokėtas 125 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčio inspekcija, vadovaudamasi teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
78. Priteisus atsakovui 13 280,81 Eur dienpinigius, iš ieškovės valstybei CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu, priteisiama 299 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas yra atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas nepateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių dokumentų. Todėl apeliacinės instancijos teismas neskirsto šių išlaidų.
79. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 726 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidas. Priėmus sprendimą apeliacinės instancijos teisme iš dalies atsakovo naudai, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (20,93 proc.) iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 151,95 Eur (726 x 0,2093) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1-3 dalys).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti iš dalies atsakovo S. Z. apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivaisa“ ieškinį atsakovui S. Z..
Patenkinti iš dalies atsakovo S. Z. priešieškinį.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivaisa“, juridinio asmens kodas 135458567, atsakovui S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 280,81 Eur (trylika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt Eur 81 ct) nesumokėtų dienpinigių ir 803,08 Eur (aštuonis šimtus tris Eur 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Atmesti kitą priešieškinio dalį.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivaisa“, juridinio asmens kodas 135458567, valstybei 299 (du šimtus devyniasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas.
Priteisti iš atsakovo S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rivaisa“, juridinio asmens kodas 135458567, 151,95 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Grąžinti atsakovui S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125 (vieno šimto dvidešimt penkių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1239 AB Swedbank (mokėtojas – D. R.).
Šis sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Svetlana Panina
Dalia Trumpulienė