Baudžiamoji byla Nr. 1-581-503/2018

(Proceso Nr. 1-01-1-22259-2017-3)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.4.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei – Pečkienei, kaltinamajam E. A., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiajai E. B., jos atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

E. A. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, būtent: 2017-05-08 apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., kilusio asmeninio konflikto metu, kumščiu du kartus sudavė E. B. į galvos ir veido sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, lengvą bendro sumušimo sindromą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. neprisipažino kaltu, padaręs anksčiau aprašytą nusikalstamą veiką. Iš esmės teismui paaiškino, jog praeitų metų pavasarį, prieš devintą valandą vakaro,  grįždamas iš RF, praėję Rusijos – Lietuvos  sieną, įsėdo į automobilį ir laukė draugės. Ši atėjo. E., pavardės neatsimena, priėjusi prie jo automobilio, atsidarė šio dureles ir pradėjo šaukti. Jis iš automobilio išlipo. Po to ši dar labiau šaukė, grasino ir trenkė jam skėčiu. Priėjo moterys (liudytojos N. S., E. E.), o E. rėkavo. Jis paskambinęs 112, palaukė gal 10 minučių, po to su automobiliu  išvažiavo. Po to, perskambinęs minėtu numeriu, pasakė, kad atvyks į policijos skyrių. Atsakė, kad tuo metu gal su akiniais nukentėjusioji buvo. Tačiau, kai ši bėgo, ji parkrito kažkur užsikabinusi. Toje vietoje buvo trinkelės, o tvora toliau. Nukentėjusioji buvo kritusi. O skambino bendrajam pagalbos centrui, ir pasakė, kad jį užpuolė. Be to, sakė, kad nepajėgtų sumušti. Gi jam nukentėjusioji sudavė smūgius, bet ši jį sumušti nepajėgtų. Jis jai smūgių nesudavė. Taip pat atsakė, kad teisiamojo posėdžio metu liudijusios liudytojos N. S. ir E. E. yra nukentėjusios draugės. Jis šias su nukentėjusiąja  matydavo kartu, jos bendraudavo. Minėtos liudytojos prie jo automobilio buvo priėję, šios su nukentėjusiąja kažką šnekėjo, tačiau jis negirdėjo apie ką. Be to, šios liudytojos jam ir nukentėjusiajai iš paskos neatėjo, šios paskiau priėjo, o paskiau tiesiog jos kalbėjosi. Nežino koks nukentėjusios motyvas buvo jį užsipulti, jis  su ja nei karto nesipyko. Be to, gerai nepamena, ar nukentėjusi buvo su akiniais, lyg tai laikė kažką rankoje. Taip pat atsakė, kad palaiko paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nukentėjusiosios tuo metu buvo jo atžvilgiu pasakyti žodžiai „gaidys“, o jo šiai pasakyti „višta“. Tačiau po jo pasakymo žodžio „višta“ ši jam trenkė du sykius skėčiu į galvos sritį, į ausį. Po to jis stovėjo pasimetęs. O nukentėjusioji apsisuko, bėgo, užsikabino ir krito ant pilvo srities. Į ką ši užsikabino jis neatkreipė dėmesio. Tačiau ji bėgo link tvoros, link išėjimo vietos, o ten šone dešinėje pusėje buvo tvora. Po to nukentėjusioji atsistojo ir pradėjo rėkauti. Paskiau tos dvi moterys (liudytojos N. S. ir E. E.) atėjo. Šios kažką kalbėjo su nukentėjusiąja. Jis su N. S. ir E. E. nešnekėjo, jam asmeniškai jos nieko nesakė. Taip pat atsakė, kad gal nukentėjusioji išsigando, kad bėgo, gal galvojo, kad atgal gaus, ar ką. Patikino, jog jam asmeniškai minėtos liudytojos nieko nesakė, šios su nukentėjusiąja tarpusavyje ten  šnekėjosi. Nieko nežino apie nukentėjusiosios mėlynę ant veido. Teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, papildomai paaiškino, jog nukentėjusioji kažkaip sukosi ir krito. Jis skambino 112 numeriu. Po to važiavo į Marijampolę. Bevažiuojant jam pasidarė bloga, todėl užsuko pas medikus. Po to jį vakare policijos pareigūnas apklausė komisariate. Gi, pareigūnas atvažiavo į ligoninę, paprašė grįžtant užsukti apklausai. Neatsimena, ar jo apklausos metu pareigūnas apžiūrėjo jo rankas. Jį apklausė ir tiek, nežino kokia buvo jo procesinė padėtis. Tačiau pareigūnui papasakojo kaip viskas buvo. Neatsimena, ar jis buvo apklausiamas prieš nukentėjusiąją, ar po jos apklausos. Jį apklausinėjo policininkas, šio pavardės neprisimena. O medikai peršvietė, apžiūrėjo, surašė kas yra, davė siuntimą pas kitus medikus. Atsakė, kad nukentėjusioji parkrito daugiau priekiu. Jis negali atsakyti už kito liudytojo parodymus. Neatsimena, ar prieš jo pirmąją apklausą, ar po šios iš jo buvo paimtas pareiškimas. Pirmą vakarą tik surašė kaip viskas buvo, sakė ateis kitas tyrėjas. Po to buvo du ikiteisminiai tyrimai. Galiausiai viena – pagal nukentėjusiosios. Pagal jo pareiškimą prokuroras nutraukė tyrimą, šį jis neskundė. Taip pat atsakė, kad po įvykio su nukentėjusiąją pas jį rankos buvo švarios. Dėl galimai išlikusių ant jo rankų pėdsakų jo niekas nekvietė, jo rankų niekas neapžiūrėjo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. B. atsakė, kad iki teismo nagrinėjamo įvykio kaltinamąjį pažinojo iš matymo. Gegužės 8 d., viskas vyko Kybartuose, netoliese muitinės, vietoje esančioje iki geležinkelio pervažos. Lijo. Ji, parėjus pro muitinės postą, priėjo prie tokio namelio, ėjo po šio stogeliu parūkyti. Šalia šio namelio stovėjo baltos spalvos automobilis. Nes ateidama matė, kad stovi automobilis, - baltas Opel. Tačiau jai iš tos vietos nesimatė, kad automobilyje yra vairuotojas. Jai berūkant, A. išlipo iš minėto automobilio, atsistojo prie šio. Šis jos paklausė - „kodėl jūs mane visi puolat?“. Ji, priėjusi arčiau jo, šiam pasakė, kad jo niekas nepuola. Nors prieš tai ji jį buvo mačiusi muitinėje. Be to, dėl to ilga istorija ...  Gal juodu apsižodžiavo, ir jis jai du kartus kumščiu sudavė į veidą. Tai buvo greta minėto jo automobilio. Jis jai sudavė vieną kartą į kairę pusę galvos, šalia ausies, ir dar kartą į veidą. Tuo metu jis buvo susinervinęs, o smūgiai buvo vienas paskui kitą. Smūgiai buvo pakankamai stiprūs, nes ji susvirduliavo, nukrito akiniai ir šie sulūžo. Po smūgių ji jautė skausmą ir buvo išsigandusi. Be to, nuo jo smūgio ji susvyravo, atsirėmė nugara į tvorą, esančią šalia. Sekančią dieną jai buvo bloga, pykino, vėmė. Po antro smūgio atėjo dvi moterys ir pradėjo šaukti. Tos moterys jai nebuvo pažįstamos. Moterys pradėjo rusiškai rėkti. Ieškinį palaiko. Taip pat paaiškino, jog į medikus kreipėsi sekančią dieną, o policijos pareigūnus išsikvietė iš karto po įvykio. Jie pokalbio telefonu metu jos klausė, ar reikalinga medikų pagalba. Ji atsakė, kad nereikalinga. Į medikus kreipėsi sekančią dieną, pas šeimos gydytoją, nes naktį pradėjo vemti, buvo bloga. Todėl ryte paskambino šeimos gydytojai. Buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, buvo išrašyti vaistai, kuriuos gėriau. Kai kaltinamasis išgirdo, kad kviečiu pareigūnus, jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Tos dvi moterys atbėgo prie manęs. Jos po įvykio manęs nepaliko, sulaukė atvykstančių pareigūnų. Patikslino, jog įvykio metu buvo vakaras, apie 20 val., tačiau nebuvo tamsu, buvo prietema, nestipriai lynojo. Taip pat atsakė, kad kaltinamojo smurto jos atžvilgiu metu ji akinius buvo užsidėjusi. Po kaltinamojo smūgių į jos galvą ištrūko jos akinių stiklas, nulūžo rėmelio kojytė. Be to, atsakė, kad ji nesudavė smūgio kaltinamajam. Turėjo skėtį, jį laikė rankoje. O liudytojas gal buvo anksčiau mačiusi, tačiau su jomis bendravusi nebuvo. Ji vaikšto į Kaliningrado sritį. Iš karto į medikus nesikreipė, nes buvo šokas. Nepamena, ar pareigūnai siūlė kreiptis į medikus. Anksčiau su kaltinamuoju konfliktų nėra buvę. Nieko nežino apie kaltinamajam nustatytus sužalojimus. Pasilenkusi nežiūrėjo, ar kas nors yra kaltinamojo automobilyje, o kad buvo, sužinojo tyrimo eigoje. Automobilis stovėjo, o E. (kalinamasis) stovėjo prie automobilio durelių. Tiksliai neatsimena, bet turbūt jo automobilio durelės buvo atidarytos. Ji rūkė šalia jo automobilio, tarp automobilio ir jos buvo nedidelis atstumas. Kai E. išlipo, ji priėjoarčiau jo, apeidama automobilį. O jos akiniai buvo įsigyti prieš pusantrų metų. Akiniai kainavo du šimtus eurų. Tokie pat akiniai šiuo metu  kainuoja tris šimtus eurų. Be to, po kaltinamojo smūgio ji nepargriuvo, tačiau atsirėmė į tvorą. Po antro smūgio sulūžo akiniai. Taip pat atsakė, kad kaltinamasis iš pradžių nerėkavo, sakė „kodėl jūs visi prie manęs puolat, kabinėjatės“. Jai taip atrodė, kad jis tai sako jai, nes daugiau nieko nebuvo. Ji jo paklausė, kodėl jis rėkauja. Jis tuo metu buvo išlipęs iš mašinos ir atsisukęs į jos pusę, todėl ji suprato, kad jis kalba su ja. Aiškiai suprato, kad žodžius jis sako jai. Ji jo paklausė,  kas atsitiko, kodėl rėkauja. To jo klausė priėjusi prie jo arčiau. Jis sakė, kad nieko neskundžia, iš kur visi prisigalvoja, kad jis skundžia. Ji pasakė, kad jei jis skundžia, tai žmonės nieko neprisigalvoja. Buvo kalbama, kad muitinėje sąrašai padaryti, kad jis tuos sąrašus padaręs. Jis buvo susipykęs su moterimi, prieš tai - su jos mama. O ji (nukentėjusioji)  pasitaikė matyt ne vietoje ir ne laiku. Yra moterų su kuriomis jis konfliktavo, nors ten jos nebuvo. O tuo metu jų dviejų konfliktas truko labai trumpai, dvi – tris minutes. Gal jis buvo su visais susipykęs ir todėl buvo jo išsiliejimas ant jos, nes jis tą dieną su visais konfliktavo. Negali niekaip E. A. vertinti, tik ji pasakė paskalas, ką žmonės kalbėjo. Be to, kai po viso to ji domėjosi, daug sužinojo. O prieš konfliktą, kai jie laukė eilėje į Lietuvą, ant jo rėkė moteris, kad jis ją paskundė. Turbūt muitinėje yra sąrašiukas žmonių įnešančių į Lietuvą cigaretes. Jame yra įrašyta jos mama. Tačiau jos mama nei karto už teisės pažeidimą nebausta. Taip pat atsakė, kad iš karto po įvykio ji skambino bendruoju pagalbos telefonu. O kaltinamojo vardą ir pavardę sužinojo policijoje po įvykio. Iki įvykio žinojo kaltinamąjį iš matymo. Taip pat atsakė, kad tai buvo 2017-05-08 vakare, apie 20 val. Po įvykio, netrukus ji skambino policijai. Ji nežiūrėjo į laikrodį,t. y. kuriuo laiku jis jai sudavė, t. y. negali pasakyti minučių tikslumu. Nors jis turėjo girdėti, kad ji skambino pareigūnams. Be to, ji jam pasakė, kad skambina pareigūnams. O kol ji kalbėjosi su pagalbos centro darbuotojais, jis nuvažiavo. Ji negirdėjo jo pokalbio su pagalbos centro darbuotojais. Pareigūnai atvažiavo pakankamai greitai, jie sakė tokio automobilio nesutikę. Taip pat atsakė, kad nėra nei karto bausta už kontrabandą. Taip pat atsakė, kad nežino,  ar ji yra  sąrašuose muitinėje dėl galimos cigarečių kontrabandos. O jos mama buvo sąrašuose. Ji, atvykstant policijos pareigūnų, valandos nelaukė, gal šių laukė iki pusės valandos. Jai atrodė, jog pareigūnai greitai atvažiavo. Negali tiksliai pasakyti, gal šie  atvažiavo už dešimt ar penkiolikos minučių. Atsakė, kad teisme apklausiamos liudytojos E. C. (M.) kaltinamojo automobilyje  nematė, tačiau  gal ši galėjo būti automobilyje. O muitinėje šios liudytojos nematė. Teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, papildomai paaiškino, jog kaltinamojo smūgiai jos atžvilgiu buvo vienas paskui kitą, nežino po kurio smūgio nukrito akiniai, tačiau šie nukrito ant žemės. Liudytojos buvo prieš tai, po to ji paskambino policijai (po tų smūgių). Be to, buvo viena moteris, ji ieškojo akinių, bet nenorėjo eiti į teismą. Jos akinius rado, po to atvyko pareigūnai ir jiems ji šiuos padavė. Ji nemato be akinių, nemato į tolį, nemato smulkių daiktų ant žemės. Patikslino, kad į įvykio vietą buvo dar viena moteris atėjusi, jos dviese ieškojo akinių, šiuos rado, po to ta moteris nuėjo. Moteris rado jos akinius ir stiklą atskirai. Ji namuose turi tuos akinius, juos pas tyrėją nešė. Po smurto veiksmų ji kvietė policiją. O atėjusi moteris jai padėjo ieškoti akinių. Akinius pateikė policijos pareigūnams komisariate. Pareigūnai nieko neieškojo, jie atvažiavę ją išsivežė, dar kažką fotografavo, viskas buvo trumpai. Turi namuose akinius, šių stikliuką atskirai. Kai buvo apklausos, tyrėjai buvo šiuos nunešusi. Ji tuos akinius saugo. O į įvykio vietą atvyko du policijos pareigūnai. Su jais vyko į policijos komisariatą, kur ją apklausė, apklausos valandos nežino. Ji tuos akinius pati paėmė savo rankomis, juos saugo namuose. Nematė, ar pas kaltinamąjį ant rankų buvo likę kokių nors smurto požymių. Atsakė, jo kai ieškojo akinių, buvo prieblanda. Rusų tautybės moteris mačiusi iš matymo, į paskutinį teismo posėdį ji jas atvežė ir parvežė. Akinių ieškojo instinktyviai, nes tai jos daiktas, ji be akinių nemato.Be to, ji nėra visiškai akla, mato siluetus, mato žmones.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. C. (buvusi pavardė M.) atsakė, kad nukentėjusi matyta iš matymo, o kaltinamąjį pažįsta. Ir nukentėjusioji ir kaltinamasis iš Marijampolės. Paaiškino, jog ji grįžo iš RF į Lietuvą. Jai sėdint automobilyje ir ruošiantis išvažiuoti iš tos vietos, kur stovėjo ši, priėjo įpykusi nukentėjusioji. Ši atidarė automobilio dureles ir koliodama necenzūriniais žodžiais vairuotoją, reikalavo išlipti. Be to ši jam grasino, kad nevaikščios savo kojomis, kad pasamdys berniukus, kad kojas sulaužys. Jis ramiai paklausė, kas yra, kas darosi. Ji užsimojo lietsargiu, jis užsidengė, o moteris traukdamasi atatupsta užkliuvo už kupsto ir vertėsi aukštielninka. Visą vaizdą ji (liudytoja) matė būdama  automobilyje. Be to, vairuotojas buvo išlipęs, mašinos durelės buvo atidarytos. Buvo pavakarys. O su kaltinamuoju kartu buvo atvažiavę iš Marijampolės. O prieš minėtą įvykį, jis  jau buvo grįžęs iš RF, sėdėjo automobilyje, o ji vėliau grįžo, atsisėdo į jo automobilį, užsisegė saugos  diržą ir jiedu ruošėsi važiuoti. Tada pribėgo nukentėjusioji, keikėsi „riebiais“ rusiškais keiksmažodžiais. Po to E., išlipęs iš automobilio, paklausė, ko ji rėkia. Tada ji skėčiu sudavė jam į galvą. Skėtis buvo juodos spalvos, sustumiamas, storu galu (rankena). Ji užsimojo skėčio  antgaliu (rankena) ir porą sykių sudavė jam, t. y. du kartus. Po to jis užsidengė galvą ir pasilenkė, kad daugiau ji nesuduotų jam į galvą. Be to, automobilio durys buvo atidarytos, todėl jis kažkaip persilenkė, kad nepasiektų jo galvos. Ji, du sykius jam sudavusi, traukėsi atbula, užsikabino gal už žolių kupstų tarp plytelių ir krito aukštielninka. Tačiau nematė, ant ko ji nukrito, nes ji (liudytoja) iš automobilio nebuvo išlipusi. Tai vyko šalia automobilio, vairuotojo pusėje. Po to kaltinamasis atsisėdo į vairuotojo pusę, buvo užsiėmęs galvą. O nukentėjusioji rėkė - „čia tau bus gaidį“. Po to nukentėjusioji skambino policijai, gal už kokių dviejų trijų minučių. Kaltinamasis taip pat skambino policijos pareigūnams. Pralaukus gana ilgai, ji (liudytoja)  pradėjokalbėti, įkalbinėti kaltinamąjį, kad jai reikia į namus. Jis paskambino policijai, pasakė, kad nelauks ir jiedu išvažiavo. Važiuojant į namus, jis pasakė, kad jam bloga. Tada pasiūlė vykti į priimamąjį Vilkaviškyje. Be to, kaltinamasis  du kartus skambino policijai. Pirmąjį kartą, kad pranešti apie įvykį, o antrą kartą, kad nelauks policijos pareigūnų. Atsakė, kad tuo metu ji tikrai buvo kaltinamojo automobilyje. O jo automobilis - baltas Opelis. Be to, kai jiedu  atvažiavo į muitinę, kaltinamasis automobilį pastatė galu į gatvę, priekiu į tvorą. Muitinė jiems buvo už nugaros. Nukentėjusioji puikiai žino, kad jiedu kartu buvo atvažiavę. Be to, ši ėjo iš paskos jos iš muitinės posto ir turėjo matyti, ir suprasti, kad ji yra tame automobilyje. Be to, nuo jos atsisėdimo į automobilį iki konflikto praėjo gal dvi-trys minutės. Be to, tuo metu ne dėl sąrašų pyktis buvo, nes nukentėjusioji pribėgusi pareiškė, kad jos mamą jis pasiuntė „ant trijų žodžių“. Ji tuo metu jam pasakė „tu mano mamos nesiuntinėsi“. O tuo metu ši buvo atėjusi viena, jos mamos nebuvo. Be to, tuo metu dauguma jos žodžių buvo keiksmažodžiai, nes ji tikrai buvo tame automobilyje. Atsakė, kad ji matė kaip nukentėjusioji pargriuvo aukštielninka ir po to kažką susirinko. Tačiau nematė, nežino, ką ši susirinko, nors prieš tai ši ji rankoje turėjo lietsargį. Gal šiai telefonas iškrito, nes ji atsikėlė ne iš karto. Taip pat atsakė, kad nukentėjusioji buvo su akiniais. Be to, kai nukentėjusioji skambino policijos pareigūnams, ji koliojosi, pasakė, kad sulūžo akiniai. Konflikto metu ši buvo su akiniais. Be to, nukentėjusioji pasakė, kad padarys taip, kad daugiau per muitinę jiedu nevaikščios ir turės problemų. Taigi nukentėjusioji policijos pareigūnams pasakė, kad būk tai  ją užpuolė, nors ji pirma pradėjo tą barnį ir užpuolė žmogų (kaltinamąjį). Taip pat atsakė, kad ji (liudytoja) nelipo, neišlipo iš automobilio,  ir kai nukentėjusioji atsistojo, nematė, ar ši buvo su akiniais, ar be akinių. Ji ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad nukentėjusioji  kalbėjo telefonu, bet girdėjo šiai sakant „kontrabandistas sulaužė mano akinius“. Tačiau gal akiniai sulūžo kai ji krito, ar tuo pačiu skėčiu užkabino. Taip pat atsakė, kad kitų asmenų įvykio vietoje ji nematė. Nors kai nukentėjusioji atsistojo, po kokių 3-5 minučių priėjo dvi moterys, ji su jomis kalbėjo rusų kalba. Ji aiškino joms kas nutiko, sakė, kad ją užpuolė kontrabandistas. Taip pat atsakė, kad kai E. buvo suduoti smūgiai, jis buvo prie pat automobilio. O ji tuo metu buvo automobilyje, buvo šiame pasilenkusi, nes jai smagu pažiūrėti kaip kiti pykstasi.  Taip pat atsakė, kad įvykio metu buvo apsiniaukę, bet nelijo. Ji tuo metu sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusėje. Po suduotų smūgių kaltinamajam, jos reakcijos į tai nebuvo, ji nebuvo išlipusi iš automobilio. Tačiau automobilio keleivio pusės durys buvo atidarytos. Moterys kalbėjo rusų kalba, klausė kas nutiko, jos kalbėjo ir daugiau, bet ji ne viską suprato. Rusakalbių moterų amžiaus negali pasakyti, nes jų nematė, jos kalbėjosi. Apie jas sprendžiu iš balsų, bet negali pasakyti, ar tai tos moterys, kurios buvo per akistatą. Taip pat atsakė, kad viso konflikto metu ji buvo pasilenkusi, todėl matė, ką veikė A., ką jis darė  rankomis. Tačiau ji nematė už ko nukentėjusioji užkliuvo. O A. nesudavė smūgių nukentėjusiai, nes jis dengėsi rankomis nuo nukentėjusiosios smūgių skėčiu. Be to, nukentėjusioji A. išvadino „<...>, <...>“. O į ligoninę A. pasiūlė važiuoti ji, kai šis pasiskundė, kad svaigsta galva.Su skėčio rankena sudavė į kairę galvos pusę. Be to, ji mačiusi kaip tos dvi rusų tautybės moterys (liudytojos N. S. ir E. E.) eidavo apsipirkti su nukentėjusiąja. Nukentėjusi rankoje rankinės neturėjo. O šios akinių apibūdinti negali, nes nekreipė dėmesio į detales. Matė, kad ši buvo susirišusi plaukus. Nors buvo akiniai, jai atrodo, tamsūs. O nukentėjusiosios skėtis buvo juodas, sustumtas, galas juodas, storos plastmasės, riestas su kabliu. Rusakalbės priėjo prie nukentėjusios, nes matomai išgirdo triukšmą, nes moteris (nukentėjusioji) rėkė, šaukė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. E. paaiškino (parodė), jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją žino. Neturi priežasties teisme sakyti ne tiesą. O ji perėjo sieną ir ėjo į parduotuvę Kybartų mieste. Kai kerta Rusijos – Lietuvos sieną, ji visuomet sustoja. Tą dieną ji laukė savo draugės N. S., kol ši susitvarkys dokumentus. Ji šios laukė prie tokio namelio, o netoliese šio stovėjo automobilis. Po to jos minėta draugė atėjo. Jos stovėdamos pasus tvarkėsi, kas ką. Po to matė, kaip nukentėjusioji nuo kelio priėjo prie to automobilio ir jie kalbėjosi pakeltu tonu. Po to, jos draugė N. S., kuri stovėjo arčiau minėto automobilio, o ji (liudytoja) šiek tiek toliau nuo šio, suriko „ką tu darai“. Po to ji pažiūrėjo į tą pusę. Pamatė, kad nukentėjusioji stovėjo užsidengusi veidą. Po to N. S. kaltinamajam pasakė „ką tu darai, kaip gali mušti moterį“. Po to nukentėjusioji  pasiėmė akinius, paėjo toliau su jomis. Nukentėjusioji  visa drebėjo, o jos  jai pasakėme kviesti policiją. Nukentėjusiajai  po akimi buvo kraujosruva. Po to jos, nukentėjusiajai palikę jų duomenis, nuėjo, nes skubėjo. Aš pati smūgio nemačiau. Mano draugė stovėjo arčiau, aš šiek tiek už pastato. Ji Atsakė, kad ji kaltinamojo smūgio nukentėjusiosios atžvilgiu nematė. Ji tik, draugei sušukus,  pribėgo prie nukentėjusiosios, o ši stovėjo užsidengusi veidą. Po to, nukentėjusioji pasilenkusi pakėlė akinius. Šiuos parodė, jie buvo sudaužyti. Ji nesuprato, ką kaltinamasis ir nukentėjusioji kalbėjo, tačiau supratau, kad jie kalbėjosi pakeltu tonu. Ji buvo apklausta du kartus ikiteisminiame tyrime. Buvo atliekama akistata. Dalyvavo vertėjas. Pamena kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, man jie buvo išversti. Kiek pamena, tai ji ikiteisminio tyrimo metu tą patį paaiškino. Taigi, kai ji priėjo, pribėgo prie nukentėjusiosios, kaltinamasis nukentėjusiajai  jau buvo sudavęs. Ikiteisminio tyrimometu ji sakė, ką matė jos  draugė (N. S.). Taip pat atsakė, kad nukentėjusioji po suduoto smūgio nebuvo parkritusi. Ji beveik viską matė, nes tik dalis sekundės buvo praėję nuo minėto smurto. Nukentėjusioji stovėjo užsidengusi veidą. Ji tuo metu buvo viena. Pas kaltinamąjį automobilyje sėdėjo mergina. Kaip ji priėjo prie nukentėjusios, buvo N. S. ir dar viena moteris, kurios nepažįsta. O kaltinamojo automobilyje sėdėjo viena mergina. O kai ji su N. S. priėjo prie namelio, tuo metu kaltinamasis stovėjo prie automobilio, girdėjo asmenų pakeltus balsus. Jai, būnant už namelio, ne viskas matėsi, tačiau jos draugė viską matė. Po konflikto kaltinamąjį matė policijos komisariate. Po konflikto toje vietoje daugiau kaltinamojo nematė. Taip pat atsakė, kad minėtų įvykių metu nukentėjusioji turėjo rankoje skėtį. Nukentėjusios iki įvykio nepažinojo, gal matė pasienyje kelis kartus. Kaltinamąjį taip pat kelis kartus pasienyje mačiusi. Be to, nukentėjusi prieš konfliktą pati priėjo prie kaltinamojo. Teisėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (1 t., b.l. 127-129), atsakė, kad nukentėjusiosios akiniai nukrito, nes ši akinius pakėlė. Gerai atsimena aplinkybes, bet jau tiek laiko praėjo. Prisimena kaip pareigūnas rašė protokolą. Jai uždavinėjo klausimus, vertėjas vertė, ji atsakinėjo. Mano, kad išvertė jai į rusų kalbą, kas buvo surašyta. Tačiau nežino kaip toje apklausoje viskas buvo, gal jie nesuprato vieni kitų, bet ji praktiškai viską (įvykius) matė. Šiandien sako tai, ką matė. Atsakė, jog jai teismo posėdžio metu parodytuose procesiniuose dokumentuose jos parašai. Taip pat atsakė, kad po minėtų įvykių nukentėjusioji drebėjo, laikė užsidengusi akį. Ji su drauge jos neklausinėjo, tačiau N. S. kaltinamojo atžvilgiu šaukė „kodėl muši moterį“. Jos sakė kviesti policiją. Ji pati buvo išsigandusi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. S. paaiškino (parodė), atsakė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją  mačiusi.  Neturi priežasties teismo posėdyje sakyti netiesą. Ji matė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai. Bet prieš tai, jo ji su drauge E. E. perėjo Rusijos - Lietuvos sieną. Joms einant link Kybartų miesto, kairėje pusėje stovėjo pastatas. Einant link jo, ji išgirdo riksmus. Iš už kampo matė, kaip kaltinamasis sudavė kumščiu merginai per veidą. Šis kumščiu jai sudavė paeiliui du kartus. Prieš tai nukentėjusioji buvo užsidėjusi akinius. Po kaltinamojo minėtų smūgių nukentėjusiosios  akiniai nukrito. Po to ji su drauge kaltinamąjį sudrausmino. Paskui tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pradėjo tyliau kalbėti, ji su drauge nuėjo. Prie to pastato stovėjo kaltinamojo automobilis, šiame sėdėjo mergina. Mergina sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Ji lietuvių kalbos nesupranta, todėl prieš kaltinamojo smurtą nesuprato ką jie vienas kitam sakė. Tačiau jie ginčijosi, pykosi. Apie ką ginčijosi nesuprato. Kaltinamasis už nukentėjusiąją aukštesnis ir bendravo emocionaliai. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į veidą, į kaktos sritį, dėl to nukrito akiniai. Po to ši užsidengė veidą rankomis. Tai sakė policijoje apklausiama pareigūno. Be to, nukentėjusioji po kaltinamojo smūgio jai nepargriuvo. Nukentėjusioji susvyravo, bet išsilaikė. Nepamena, ar nukentėjusioji turėjo skėtį, ji skėčio nematė. Tuo metu jos draugė E. E. buvo šalia jos. Ji (liudytoja) nuo nukentėjusios buvo atstumu gal penkių, šešių metrų atstumu, arti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė E. Š. paaiškino (parodė), jog nei vieno iš sėdinčių salėje piliečių (nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios) neatsimena. Neprisimena įvykio Kybartų mieste, gegužės pradžioje, praeitais metais. Įvykio neatsimena, nes dirbant operatyvinėje grupėje įvykių būna daug. Gali būti, kad buvo įvykio vietoje. Negali pasakyti, ką ten sutiko, ką kas kalbėjo. Netgi nežino kokiu laiku tai vyko. Taigi negali pasakyti aplinkybių, nes neatsimena. Neatsimena, kad būtų apklaususi kaltinamąjį ir nukentėjusiąją šio byloje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas Ž. G. paaiškino (parodė), jog nei vieno iš sėdinčių salėje piliečių (nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios) neatsimena. Tačiau atsimenu kažką, būtent, kad ten buvo kažkoks įvykis su moterimi, kad kažkas užpuolė. Tačiau nuo to laiko daug laiko praėję, todėl įvykio aplinkybių tikrai negali patikslinti. Mano, jog įvykio vietoje  su pareigūne E. Š. buvo. Jo  parašas yra įvykio vietos apžiūros protokole. Įvykio vietoje buvo nukentėjusioji, ši apie daiktus tikrai nieko nesakė. Tačiau gal kažką pasakė, jis galėjo nepastebėti kažkokios smulkmenos. O nukentėjusiąją vežė į komisariatą. Tačiau įvykio vietoje išmėtytų daiktų nerado, nes tai būtų įforminta. Galėjo būti, kad nukentėjusioji apžiūrai pateikė komisariate akinius. Jei būtų radęs įvykio vietoje, būtų forminęs kaip rastą daiktą įvykio vietoje. Kaltinamojo tikrai neatsimena. Ne jis vertina, kas reikšminga, ką jam asmuo, šiuo atveju nukentėjusioji  davė, tą jis apžiūri pagal galimybes ir įrašo į procesinį dokumentą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal šio kodekso 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamasis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažinimo padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios E. B. anksčiau aprašytais paaiškinimais.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojosE. E. anksčiau aprašytais paaiškinimais.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos N. S. anksčiau aprašytais paaiškinimais.

2017-05-08 E. B. protokolu - pareiškimu,kuriame fiksuota, kad 2017-05-08 d. apie 20. 50 val. viešoje vietoje, t. y. J.Basanavičiaus gatvėje, Kybartuose, netoli muitinės teritorijos, elgdamasis agresyviai, prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. ne mažiau vieną kartą rankos kumštimi jai sudavė į kairę veido pusę, dėl ko jai sulūžo akiniai, iš matymo pažįstamas asmuo E. A., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėja jautė fizinį skausmą, į medikus dėl to nesikreipė. (11., b.l. 4-5).

2017-05-08 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėta įvykio vieta, esanti J. Basanavičiaus 12A, Kybartai, Vilkaviškio r. sav. Nuvykus į įvykio vietą stebima, kad įvykio vieta neaptverta vaizdo stebėjimo, kameromis nestebima. Įvykio vieta yra prie pastato kuris stovi Rytų - Vakarų kryptimi. Prie pastato Rytinės sienos yra automobilių stovėjimo aikštelė į kuria laisvas patekimas. Apžiūrint įvykio vietą pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b.l. 61-62).

2017-05-08 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pagal kurį E. B. pateikė akinių dalis (1 t., b.l. 142).

2017-05-08 daiktų apžiūros protokolu,kuriame užfiksuota atlikta akinių apžiūra. Akiniai juodos spalvos rėmeliu, be kairės pusės stikliuko. Stebimas sulūžęs kairės pusės stikliuko laikymo rėmukas viršutinė daly, taip pat stebima sulūžusi kairės pusės akinių auselė per lankstą. Ant sulūžusios auselės stebimi iš vidinės pusės užrašai G653 55 16 135 C15 (11., b.l. 143-145).

2017-05-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio pateiktoje specialisto išvada Nr. G366/2017(09),kurioje užfiksuota, kad E. B. klinikiniais duomenimis konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas buvo padarytas kietu buku daiktu, galimai 2017-05-08 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. (11., b.l. 101).

2017-05-11 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius raštu Nr. 41D(A) -273irpateiktuel.p. garso įrašu, jog fiksuotą 2017-05-08 20.59 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. B. kvietėsi pagalbą. Atlikta šio įrašo stenograma, įrašas įrašytas į CD diską. Fiksuoti pranešėjos žodžiai „... Nu čia mes biskį buvom dėl muitinės sukonfliktavę ir jisai puolė muštis, sulaužė akinius, sudaužė viską, trenkė per veidą....“ (1 t., b.l. 148, 149, 150).

2017-06-09, 2018-03-05 iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministarijos Pagėgių rinktinės gauta informacijaapie Rusijos Federacijos piliečių N. S. ir E. E. Lietuvos Respublikos sienos kirtimus per Kybartų tarptautinį pasienio kontrolės punktą. E. E. kirtimo laikas - 2017-05-08 20.53 val., N. S. kirtimo laikas 2017-05-08 20.54 val. (lt., b.l. 157-158, 161-162).

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti

 - akinių dalimis, kurios grąžintos saugoti E. B. (lt., b.l. 146).

- 2017-10-12 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateiktais garso įrašais, įrašytais į CD ir saugomais bylos medžiagoje (1 t., b.1.149, 153).

Kaltinamasis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažinimo padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Iš esmės jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusioji, priėjusi prie jo automobilio, sukėlė žodinį konfliktą. Į tai jis jai atsakė žodžiu. Dėl to ji jam trenkė du sykius skėčiu į galvos sritį. Po tokių jos veiksmų jis stovėjo sutrikęs. Po to nukentėjusioji apsisuko, bėgo ir krito veidu į žemę. Netrukus nukentėjusioji atsistojo, pradėjo šaukti, rėkavo. Netrukus atėjo nukentėjusiosios pažįstamos E. E., N. S.. Jos kažką tarpusavyje kalbėjosi, tačiau nei viena jam nieko nesakė. Po to jis du sykius paskambino bendrosios pagalbos telefonu dėl pagalbos. Tačiau skubėjo, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Pakeliui į Marijampolę jam pasidarė bloga, todėl nuvyko į Vilkaviškio ligoninės priimamąjį.

Šiuos jo paaiškinimus iš esmės palaikė teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. C..

Anksčiau aprašyti kaltinamojo E. A. ir liudytojos E. C. paaiškinimai paneigti teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios E. B., liudytojų N. S. ir E. E. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Iš esmės nukentėjusioji nurodė, jog ji stovėjo netoliese kaltinamojo automobilio. Iš automobilio išlipo kaltinamasis. Po jų dviejų apsižodžiavo, kaltinamasis jai paeiliui du kartus kumščiu sudavė į galvos ir veido sritį. Dėl to ji jautė fizinį skausmą bei nukrito nuo jos veido akiniai. Po to į įvykio vietą atėjo liudytojos N. S. ir E. E.. Liudytoja N. S. iš esmės patvirtino tai, kad iš pradžių išgirdo asmenų riksmus, ir iš karto po matė, kaip kaltinamasis du kartus paeiliui kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą. Po smūgių nukentėjusiajai nukrito akiniai. Po to ji su E. E. priėjo prie kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kaltinamąjį sudrausmino. Liudytoja E. E. iš esmės patvirtino tai, kad girdėjo kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio vietoje pakeltais tonais kalbėjosi. Po to ji išgirdo, kaip jos draugė N. S. sušuko kaltinamajam, - „ką tu darai“. Tuo pat atsisukusi pamatė, kaip nukentėjusioji stovėjo užsidengusi veidą. Tiek N. S., tiek E. E. nepatvirtino tai, kad matė, jog nukentėjusioji skėčiu sudavė kaltinamajam per galvą, jog būtų nuo kaltinamojo bėgusi, kritusi.

Nenustatyta, kad anksčiau nurodyti, - nukentėjusioji E. B., liudytojos E. E., N. S. dėl kokių tai aplinkybių teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti kaltinamąjį E. A.. Šių asmenų anksčiau aprašyti paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, aiškūs, neprieštarauja tarpusavyje, kitiems, išskyrus Bendrojo pagalbos centro pateiktam E. A. telefoniniam pokalbiui,  byloje esantiems duomenims. Šių asmenų paaiškinimai patvirtina teismo nustatytas, anksčiau  aprašytas kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Todėl teismas šių asmenų paaiškinimais tiki ir šie yra kaltinamojo E. A. kaltės įrodymai.

Anksčiau aprašytuose procesiniuose dokumentuose, raštuose ir CD, būtent: E. B. protokole - pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, savanoriško akinių dalių pateikimo protokole, šių apžiūros protokole, specialisto išvadoje, Bendrojo pagalbos centro darbuotojo rašte dėl E. B. pranešimo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno surašytos aplinkybės, Bendrojo pagalbos cento pateiktas E. B. telefoninis pokalbis, akinių dalys, kurios grąžintos saugoti E. B., patvirtina teismo nustatytas, anksčiau aprašytas kaltinamojo E. A. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nenustatyta, kad minėti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, netinkamai įforminti. Todėl šie duomenys yra kaltinamojo E. A. kaltės įrodymai.

2017-10-12 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašte Nr. 41D(A) -519 nurodytos aplinkybės bei E. A. garso įrašas (1 t., b.l. 152, 153, 154, 155), nepaneigė nukentėjusiosios E. B. ir liudytojųE. E., N. S. teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus.

Ištyręs, įvertinęs anksčiau aprašytus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis E. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu E. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios E. B., liudytojos N. S. paaiškinimai patvirtina tai, kad E. A. atliko kryptingus, nuoseklius, pakartotinius smurto veiksmus E. B. atžvilgiu. Tai rodo, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140  straipsnio 1 dalį. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo E. A. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. A. neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, administracine tvarka baustas.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę E. A. už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat teisingumo principu. Baudžiamosios teisės kontekste teisingumo principas reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, užtikrinanti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų realizavimą.

Skirdamas kaltinamajam E. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinačios aplinkybės, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes bei į kaltinamojo asmenybę. Anksčiau E. A. neteistas. Jo atžvilgiu naujo ikiteisminio tyrimo nepradėta. Pagal tai teismas sprendžia, jog jis nelinkęs nusikalsti ir pagrįstai manytina,  jog ateityje nebenusikals. Todėl jam už padarytą nusikaltimą skirtina švelniausia iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje  numatytų bausmių bausmė – viešieji darbai. Šių dydis parenkamas įvertinus tai, kad nenustatyta E. A. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės. Be to, į tai, kad E. B. priėjusi prie E. A. iš pradžių sukėlė žodinį konfliktą prieš šį, kuris turėjo įtakos E. A. nusikalstamai veikai jos atžvilgiu.

Nukentėjusioji E. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo jos naudai iš E. A. priteisti 271,73 EUR turtinei ir 1000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 85-88).

Daiktais, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – akinių dalimis, ir nukentėjusiosios E. B. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais įrodyta, kad dėl E. A. nusikalstamos veikos ji patyrė turtinę žalą. Tačiau E. B. jokiais nenuginčijamais įrodymai neįrodė, jog ji dėl E. A. nusikaltimo patyrė 271,73 Eur turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji jokiais įrodymais nepagrindė tai, jog po nukentėjimo nuo E. A. jai atsirado pagrįsta būtinybę įsigyti lęšius. Be to, nepaneigta, jog, jai turint sugadintų akinių abu stiklus, šiuos stiklus akinių meistras negali įdėti atitinkamai pagal stiklų dydį į panašius akinių rėmelius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. B. jokias įrodymais nepagrindė, tai, kad prieš E. A. jos akinių sugadinimą šie buvo nauji (neseniai įsigyti). Todėl jos turtinis reikalavimas pagrįstas iš dalies. Pagal tai bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK 6.263 straipsniu, E. B. ieškinio turtinis reikalavimas tenkintinas iš dalies.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo E. A. kaltė padarius E. B. atžvilgiu baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Be to, jis padarė šį nusikaltimą prieš E. B.,  šiai esant neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje E. B. surašytus bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog E. B. dėl E. A. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. E. B. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 1000 EUR. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, bei kad E. A. nusikalstama veika E. B. padaryti padariniai nebuvo sunkūs, jog E. B. neprireikė ilgesnio gydymo, kitų medikų ir psichologo pagalbos, o byloje nėra duomenų, kad E. A. turtinė padėtis gera, ar labai gera, sprendžia, kad 1000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai E. B. priteistinas mažesnis nei jos prašomas priteisti iš kaltinamojo E. A. neturtinės žalos atlyginimo dydis, būtent 300,00 EUR. Šis dydis nustatomas ir dėl to, jog pagal byloje esančius duomenis (anksčiau aprašytus kaltinamojo, liudytojų E. E., N. S., paaiškinimus), bei paties E. B. duotus teisiamojo posėdžio metu paaiškinimus neabejotina, kad E. B. nekviesta, be jokios būtinos priežasties priėjo prie E. A., kuris anksčiau galimai buvo pranešęs muitinės pareigūnams asmenis, kurie užsiima kontrabanda, ir viena iš šių asmenų jos motina, ir iš pradžių sukėlė žodinį konfliktą, - nepasitenkinimą minėta E. A. veikla,  prieš šį, kuris turėjo įtakos tuoj pat E. A. nusikalstamai veikai jos atžvilgiu. Todėl neabejotina, kad ji iki jos sužalojimo elgėsi neapdairiai, neatsakingai.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 85,94 EUR žalos atlyginimo PSDF biudžetui dėl nukentėjusiosios E. B. gydymo (1 t., b.l. 92, 93). Kaltinamojo E. A. kaltė nežymiai sutrikdžius E. B. sveikatą įrodyta. Civilinis ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų E. B. buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jos gydymą buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, tokiu pat būdu įrodyta, kad suteiktų E. B. gydymo paslaugų kaina – 85,94 EUR. Todėl ieškinys pagrįstas. Pagal tai ir CK  6.246- 6.249, 6.280, 6.283 straipsnius ieškinys tenkintinas. Priteistina iš kaltinamojo E. A. turtinės žalos atlyginimas Valstybinės ligonių kasos naudai.

Teismas, vadovaudamasis BPK 296, 297, 301, 303 -307 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

p r i p a ž i n t i E. A. kaltu pagal BK 140  straipsnio 1 dalį už nežymų sveikatos sutrikdymą ir už tai jį nubausti 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, šiam įsiteisėjus šią priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios E. B. pareikštą civilinio ieškinio reikalavimą dėl 271,73 EUR turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo E. A. patenkinti iš dalies. Priteisti iš E. A. 100,00 EUR (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo E. B. naudai. Likusios E. B. ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo dalies netenkinti.Nukentėjusiosios E. B. pareikštą civilinio ieškinio reikalavimą dėl 1000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo E. A. patenkinti iš dalies. Priteisti iš E. A. 300,00 EUR (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo E. B. naudai. Likusios E. B. ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalies netenkinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš E. A. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai 85,94 EUR (aštuoniasdešimt penkis eurus 94 ct) žalai atlyginti. Įpareigoti E. A., įsiteisėjus nuosprendžiui, per tris mėnesius, 85,94 EUR sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, nurodant juridinio asmens kodą – 191351679, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus turinčius reikšmės nusikaltimui nagrinėti:

- akinių dalis, kurios grąžintos saugoti E. B. (1 t., b.l. 146), palikti E. B.;

- 2017-10-12 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateiktus garso įrašus, įrašytus į CD ir saugomus bylos medžiagoje (1 t., b.1.149, 153), palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės  apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus arba kitus šio teismo rūmus.

Teisėjas                                                 Valdas Petraitis