Civilinė byla Nr. e2S-168-640/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09022-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“ ir T. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Grupė“ ieškinį atsakovams T. J., D. J., uždarajai akcinei bendrovei „Mašida“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Madaša“ dėl akcijų įsigijimo sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei pirkėjo teisių perkėlimo, trečiasis asmuo – S. S.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SKR grupė“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2021 m. birželio 25 d. D. J. ir UAB „Mašida“ sudarytą 30 883 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sandorio dalį, kurioje nurodyta, kad akcijas pagal šį sandorį nuosavybės teise įgyja D. J., ir perkelti akcijų įgijėjo teises atsakovui T. J.; 2) pripažinti negaliojančia 2023 m. balandžio 10 d. D. J. ir UAB ,,Madaša“ sudarytą 6 000 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sandorio dalį, kurioje nurodyta, kad akcijas pagal šį sandorį nuosavybės teise įgyja D. J., ir perkelti akcijų įgijėjo teises atsakovui T. J.

2.       2023 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas T. J. po civilinės bylos iškėlimo sumokėjo visą skolą ieškovei, todėl ieškovė prarado reikalavimo teisę byloje. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti jai solidariai iš atsakovų T. J., UAB ,,Mašida“ ir D. J. 7 526,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė paaiškino, kad bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti solidariai iš nurodytų atsakovų, nes tuo atveju, jei išlaidos būtų priteistos tik iš atsakovo T. J., ieškovė gali susidurti su ta pačia situacija, kuri buvo iki šios civilinės bylos iškėlimo, kai T. J. daug metų nevykdė savo prievolės ir antstoliai negalėjo iš jo išieškoti.

3.       Atsakovai taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydami priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „Mašida“ 3 600 Eur, o atsakovui T. J. – 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovų teigimu, bylinėjimosi išlaidos ieškovei šioje byloje negali būti priteistos dėl ieškinio nepagrįstumo, ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo bei fakto, kad ieškinio reikalavimo atsisakė pati ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą Nr. e2-13738-1169/2023 nutraukė. Teismas atmetė ieškovės ir atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, grąžino ieškovei UAB „SKR grupė“ 378,75 Eur žyminį mokestį.

5.       Nurodė, kad ieškovės suinteresuotumas byloje buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad ieškovė yra atsakovo T. J. kreditorė. Ieškovė siekė, kad ginčo akcijų savininku būtų pripažintas T. J. ir tokiu būdu ieškovė galėtų išieškoti bent dalį skolos iš atsakovo. Po ieškinio priėmimo, jau paskyrus byloje pirmąjį teismo posėdį, atsakovas T. J. grąžino atsakovei skolą, todėl ieškovė tapo nebesuinteresuota tolesniu bylos nagrinėjimu ir atsiėmė byloje pareikštą ieškinį.

6.       Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad T. J. grąžino skolą ieškovei, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai tenkinti geruoju ar kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti, nes ginčas byloje buvo kilęs ne dėl skolos priteisimo, o dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei pirkėjo teisių perkėlimo T. J. Taigi viena vertus, ieškinio pateikimą ir vėlesnį jo atsisakymą lėmė atsakovo T. J. veiksmai, kita vertus, šioje bylos stadijoje nėra pakankamai duomenų teigti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti ir galėjo būti tenkinami, net jei ieškovė ieškinio pateikimo metu buvo suinteresuota bylos baigtimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju kiekviena šalis turi prisiimti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, todėl šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetami.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

7.       Apeliantė ieškovė UAB „SKR grupė“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį dalyje, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinti ir grąžinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

8.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

8.1.       Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nėra vertinamas nei šalių procesinis elgesys, nei priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nei paties bylos proceso inicijavimo priežastys. Kas atitinkamai įrodo, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta teismui nevertinant nei CPK 94 straipsnio 1 dalyje, nei priežasties teorijoje nurodytų aplinkybių, o sprendimas atmesti ieškovės prašymą, neįvertinus tų aplinkybių, yra tinkamai nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo detaliai nurodė ieškinio atisakymo priežastis, pateikdama įrodymus apie jos reikalavimo teisės įvykdymą, teismas dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

8.2.       Teismas nevertino aplinkybių, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo T. J. vengė įvykdyti savo prievoles kreditoriams, įskaitant ieškovą ir trečiąjį asmenį. Tai patvirtina su ieškiniu pateiktas Antstolių informacinės sistemos išrašas, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenys. Atsakovo T. J. skola atsirado dar 2012 m. birželio 8 d. išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. Antstolis tuo pagrindu, kad skolininkas T. J. nebegavo apskritai jokio darbo užmokesčio (savo vardu registruoto turto ir anksčiau neturėjo), nutraukė išieškojimo bylą. Atitinkamai, ieškovė ir trečiasis asmuo nebeturėjo jokių kitų galimybių atgauti skolą kaip tik inicijuoti Actio pauliana bylas dėl T. J. sudarytų tariamų sandorių, kuriais jis savo turtą registruoja susijusių asmenų vardu. Būtent atsakovų nesąžiningi veiksmai, t. y. T. J. skolos nemokėjimas, jokios logikos ir argumentų neturinčio 50 Eur darbo užmokesčio mokėjimas, fiktyvus UAB ,,Mašida“ ir T. J. darbo santykių nutraukimas, akcijų įsigijimas statytinės D. J. vardu, buvo šios civilinės bylos iškėlimo priežastis. Teismas šių veiksmų ir jų įtakos civilinės bylos iškėlimui neįvertino.

8.3.       Po civilinės bylos iškėlimo visi atsakovai su ieškiniu nesutiko, atsakovė D. J. ginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (draudimo perleisti akcijas, kurias ji įgijo ginčijamų sandorių pagrindu), motyvuodama atskirąjį skundą antstolio patvarkymu ir išrašu iš vykdomosios bylos dokumentais, kuriuos akivaizdžiai gavo iš T. J. Atsakovė UAB ,,Mašida“ ne tik nesutiko su ieškiniu, bet ir dėjo visas įmanomas pastangas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties, kuria teismas įpareigojo ją pateikti UAB ,,Mašida“ pirminės apskaitos dokumentus, kurių pagrindu UAB ,,Mašida“ 2022 m. gruodžio 31 d. balanso aiškinamajame rašte yra fiksuota 134 280,55 Eur D. J. skola įmonei, nevykdymo. UAB ,,Mašida“ pažeidė net kelis teismo nutartimis nustatytus įrodymų pateikimo terminus.

8.4.       Pažymėjo, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo ir teismo nutarties dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš UAB ,,Mašida“, atsakovas T. J. nematė jokio reikalo įvykdyti ieškovės ir trečiojo asmens S. S. turimą reikalavimą, o toks atsakovo elgesys tęsėsi daugiau kaip 11 metų. Akivaizdu, kad skolos sumokėjimas yra šios civilinės bylos iškėlimo ir ypatingai teismo nutarties dėl įrodymų išreikalavimo bei vėlesnio teismo liudijimo išdavimo rezultatas. Tai patvirtina ir pačių atsakovų pateiktas prašymus dėl civilinės bylos nutraukimo ir šio prašymo argumentai. Patys atsakovai prašymuose dėl bylos nutraukimo aiškiai nurodė, kad dėl skolos sumokėjimo ieškovei ši civilinė byla turi būti nutraukiama. Tai, kad atsakovas sumoka skolą ir iš karto teikia tokį prašymą, įrodo atlikto mokėjimo priežastis (prieš tai vienuolika metų nematė priežasčių atlikti tokius mokėjimus). Tuo tarpu kita atsakovė tuo pagrindu iš karto teikia teismui prašymą nevykdyti nutarties dėl rašytinių įrodymų pateikimo, kurią prieš tai jau buvo pažeidusi keletą kartų, kas įrodo, kad teikti tų įrodymų atsakovai teismui nenorėjo. Teismas neįvertino ir atsakovų ypatingai nenorėtų teikti įrodymų, nes jų pagrindu teismas išdavė liudijimą, kurio pagrindu ieškovas į bylą pateikė atsakovės D. J. banko sąskaitos duomenis, kurie įrodo, kad pastaroji, gavusi iš UAB ,,Mašida“ pinigines lėšas, kurios fiksuotos kaip bendrovės paskolos direktorei ir akcininkei, tuos pinigus naudoja vykdydama T. J. prievoles išlaikyti nepilnamečius vaikus (t. y. už T. J. sumoka alimentus jo vaikams) ir pervesdama gautas pinigines lėšas į kitą savo banko sąskaitą. Pažymėjo, kad dalis T. J. skolos antstolei Aurelijai Puodžiukienei buvo sumokėta būtent iš D. J. banko sąskaitos. Jeigu atsakovas T. J. nebūtų įvykdęs ieškovės reikalavimo, ieškovė būtų teikusi teismui naują prašymą dėl kitos D. J. banko sąskaitos, kuri, ieškovės įsitikinimu, yra susieta su T. J. naudojamo banko mokėjimo kortele, duomenų gavimo. Tačiau kuomet atsakovas nebėra ieškovei skolingas, ieškovės domėjimas kito asmens banko sąskaitų duomenimis nėra nei tikslingas.

9.       Atsakovai T. J. ir UAB „Mašida“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį dalyje, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tenkinant atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

10.1.       Nurodė, kad atsakovai nesutiko su pareikštu ieškiniu, pasitelkė profesionalių teisininkų pagalbą, gindamiesi nuo akivaizdžiai nepagrįsto ieškovės reikalavimo, kad įgyvendintų savo procesines teises. Atsakovų elgesys proceso metu buvo tinkamas ir adekvatus, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą nepagrįstą reikalavimą. Atsakovai neturėjo kito pasirinkimo, nei gintis nuo pareikšto ieškinio, tokiu būdu patirdami bylinėjimosi išlaidas.

10.2.       Pažymėjo, kad ieškovė savo teisinį suinteresuotumą byloje grindė 2023 m. birželio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria trečiasis asmuo šioje byloje S. S. tariamai perleido dalį reikalavimo teisės ieškovei UAB „SKR Grupė“. Atsakovai jau teikdami atsiliepimus į ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, kėlė klausimus dėl šios sutarties ydingumo, t. y. kaip fiktyvaus, tariamo sandorio, sudaryto tarp trečiojo asmens šioje byloje, S. S. ir jo valdomos bendrovės, nepripažindami ieškovės, kaip turinčios teisinį suinteresuotumą šia byla. Atsakovas T. J. nebuvo informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą, kaip to reikalauja įstatymas, apie tariamą ieškovės reikalavimo teisę sužinojo tik gavęs šios bylos procesinius dokumentus.

10.3.       Tariamas ieškovės reikalavimas, nepaisant to, kad atsakovai jo nepripažino buvo patenkintas 2023 m. rugsėjo 15 d., nepriklausomai nuo atsakovų valios, t. y. trečiajam asmeniui, nedalyvaujančiam šioje byloje, įvykdžius tariamą prievolę už T. J., atlikus atitinkamo dydžio mokėjimo pavedimą į ieškovės banko sąskaitą. Todėl atsakovai nesutinka su nutartyje teismo suformuluotu teiginiu, kad ieškinio pateikimą ir vėlesnį jo atsisakymą lėmė atsakovo T. J. veiksmai.

10.4.       Pažymėjo, kad tą pačią dieną, kurią buvo atliktas minėtas mokėjimas, ieškovė siekdama dirbtinai palaikyti savo nepagrįstą ieškinio reikalavimą, 2023 m. rugsėjo 15 d. sudarė dar vieną fiktyvią reikalavimo perleidimo sutartį ir pateikė teismui. Minėta sutartis net nebuvo pateikta į vykdomąją bylą Nr. 0173/23/01286, kurioje išieškotojai yra ieškovė ir trečiasis asmuo S. S., kad būtų pakeista S. S. turimos reikalavimo teisės proporcija UAB „SKR grupė“ atžvilgiu. Ši aplinkybė patvirtina, kad minėta sutartis yra tariamas sandoris, siekiant dirbtinai vesti bylą, vilkinant procesą. Toks ieškovės ir trečiojo asmens elgesys negali būti suderinamas su CPK 94 str. nurodytu tinkamo procesinio elgesio standartu.

10.5.       Sutiko su teismo pozicija, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai šioje byloje tenkinti geruoju ar, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti, nes ginčas byloje buvo kilęs ne dėl skolos priteisimo, o dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei pirkėjo teisių perkėlimo T. J. Atsakovai taip pat sutinka, kad šioje bylos stadijoje nėra pakankamai duomenų teigti, kad ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti ir galėjo būti tenkinami, net jei ieškovė ieškinio pateikimo metu buvo suinteresuota bylos baigtimi. Esant šioms aplinkybėms, atsakovų vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „SKR grupė“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. 

12.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

12.1.       Nurodė, kad atsakovas T. J. niekada nepripažino ieškovės tariamos reikalavimo teisės ir nelaikė šios įmonės savo kreditore, bei jokių mokėjimų ieškovei neatliko. Atsakovai jau teikdami atsiliepimus į ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, kėlė klausimus dėl reikalavimo perleidimo sutarties ydingumo, t. y. kaip fiktyvaus, tariamo sandorio, sudaryto tarp trečiojo asmens šioje byloje, S. S. ir jo valdomos bendrovės. Ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 2023 m. rugsėjo 15 d., nepriklausomai nuo atsakovų valios, t. y. trečiajam asmeniui, nedalyvaujančiam šioje byloje, įvykdžius tariamą prievolę už T. J., atlikus atitinkamo dydžio mokėjimo pavedimą į ieškovės banko sąskaitą. 

12.2.       Pažymėjo, kad pareikštas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir pirkėjo teisių perkėlimo buvo visiškai nepagrįstas ir nesusijęs su tariama T. J. skola ieškovei, pagal minėtą reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovai nesutikdami su ieškiniu, į bylą teikė paaiškinimus ir įrodymus dėl jo nepagrįstumo ir iki pat bylos užbaigimo, ją nutraukiant, laikėsi nuoseklios pozicijos, nepripažindami ieškinio. Todėl priešingai nei nurodo ieškovė, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovų procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu būtų netinkamas.

12.3.       Atsakovas T. J. neneigė, kad jo kreditoriais ilgą laiką buvo fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantį S. S., kadangi po kai kurių nesėkmingų verslų vystymo, išaugus skoloms, nebuvo galimybės atsiskaityti su minėtais kreditoriais. Šiais metais, atsiradus finansinių galimybių atsiskaityti, T. J. atsiskaitė su visais savo kreditoriais. Visos vykdomosios bylos, kuriose T. J. buvo skolininko statusu, šiuo metu yra užbaigtos. Todėl ieškovės argumentas, kad su ja buvo atsiskaityta dėl šios bylos inicijavimo, neturi pagrindo. Jei atsakovas T. J. nebūtų norėjęs atsiskaityti su savo kreditoriais ir tik būtų siekęs, kad ši byla būtų užbaigta jos neišnagrinėjus, jis būtų galėjęs atsiskaityti su ieškove UAB „SKR grupė“, bet neatsiskaityti su kitais kreditoriais. Tuo tarpu atsakovas T. J. atsiskaitė su visais savo kreditoriais, įskaitant trečiąjį asmenį šioje byloje S. S.

13.       Ieškovė UAB „SKR grupė“ pateikė atsiliepimą į atsakovų atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti.

14.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

14.1.       Priešingai nei nurodo atsakovai, ieškovė 2023 m. birželio 21 d. išsiuntė pranešimą T. J. apie reikalavimo perleidimą.

14.2.       Nėra aišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu atsakovai teigia, kada reikalavimo perleidimo sutarties, kurios jie neginčijo nei šioje, nei jokioje kitoje byloje, yra fiktyvus sandoris. Tas faktas, kad sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų reikalavimo perleidimo sutarties nedaro fiktyviu sandoriu. Taigi tokie atsakovų teiginiai akivaizdžiai nepagrįsti.

14.3.       Nesutiko su atsakovų argumentais, kad byloje nedalyvaujantis asmuo S. K., sužinojęs apie ieškovės reikalavimo teisę į atsakovą T. J., nesant atsakovų valios sumokėjo ieškovei už T. J. 20 361,62 Eur, sugebėjo susiskaičiuoti nuo reikalavimo sutarties perleidimo susidariusias palūkanas, pavedime nurodydamas ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo datą ir ieškovės banko sąskaitos numerį. Taip pat S. K. 2023 m. spalio 12 d. pervedė antstolei už skolininką T. J. 21 394,94 Eur.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

16.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priėmus ieškovės ieškinio atsisakymą ir nutraukus bylą, teismas atmetė ieškovės ir atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) priėmė ieškovės UAB „SKR grupė“ ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „SKR grupė“ ieškinį atsakovams T. J., D. J., UAB „Mašida“ ir UAB „Madaša“ dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir pirkėjo teisių perkėlimo nutraukė. Taip pat teismas atmetė ieškovės ir atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodęs, kad ta aplinkybė, jog T. J. grąžino skolą ieškovei, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai tenkinti geruoju ar kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti, nes ginčas byloje buvo kilęs ne dėl skolos priteisimo, o dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei pirkėjo teisių perkėlimo T. J. Taigi viena vertus, ieškinio pateikimą ir vėlesnį jo atsisakymą lėmė atsakovo T. J. veiksmai, kita vertus, šioje bylos stadijoje nėra pakankamai duomenų teigti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti ir galėjo būti tenkinami, net jei ieškovė ieškinio pateikimo metu buvo suinteresuota bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju kiekviena šalis turi prisiimti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, todėl šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

18.       Ieškovė nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jos (ieškovės) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį dalyje, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinti ir grąžinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

19.       Atsakovai taip pat nesutikdami su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašo šioje dalyje skundžiamą nutartį pakeisti, tenkinant atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų

20.       Ieškovė UAB „SKR grupė“ atskirajame skunde nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teismo nėra vertinamas nei šalių procesinis elgesys, nei priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nei paties bylos proceso inicijavimo priežastys. Kas atitinkamai įrodo, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta teismui nevertinant nei CPK 94 straipsnio 1 dalyje, nei priežasties teorijoje nurodytų aplinkybių, o sprendimas atmesti ieškovės prašymą, neįvertinus tų aplinkybių, yra tinkamai nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo detaliai nurodė ieškinio atsisakymo priežastis, pateikdama įrodymus apie jos reikalavimo teisės įvykdymą, tačiau teismas dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

21.       Bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimo tvarka, kai teismas byloje nepriima sprendimo, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, reglamentuota CPK 94 straipsnyje. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Vertinant šalių procesinį elgesį, atsižvelgtina į įstatymų leidėjo valią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 1.5, 6.263 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

22.       Kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis nustatytina atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

23.       Kasacinis teismas išaiškino, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „SKR grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2021 m. birželio 25 d. D. J. ir UAB „Mašida“ sudarytą 30 883 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sandorio dalį, kurioje nurodyta, kad akcijas pagal šį sandorį nuosavybės teise įgyja D. J., ir perkelti akcijų įgijėjo teises atsakovui T. J.; 2) pripažinti negaliojančia 2023 m. balandžio 10 d. D. J. ir UAB ,,Madaša“ sudarytą 6 000 vnt. UAB ,,Mašida“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sandorio dalį, kurioje nurodyta, kad akcijas pagal šį sandorį nuosavybės teise įgyja D. J., ir perkelti akcijų įgijėjo teises atsakovui T. J.

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovės suinteresuotumas byloje buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė yra atsakovo T. J. kreditorė. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekė, kad ginčijami sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais ir ginčo akcijų savininku būtų pripažintas T. J. ir tokiu būdu ieškovė galėtų išieškoti bent dalį skolos iš atsakovo.

26.       Nustatyta, kad po ieškinio priėmimo, jau paskyrus byloje pirmąjį teismo posėdį, atsakovas T. J. grąžino atsakovei skolą, todėl ieškovė pareiškė prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio.

27.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi priėmęs ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukęs, atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog T. J. grąžino skolą ieškovei, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai tenkinti geruoju ar kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti, nes ginčas byloje buvo kilęs ne dėl skolos priteisimo, o dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei pirkėjo teisių perkėlimo T. J. Pažymėjo, kad šioje bylos stadijoje nėra pakankamai duomenų teigti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti ir galėjo būti tenkinami, net jei ieškovė ieškinio pateikimo metu buvo suinteresuota bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas šiems pirmosios instancijos teismo argumentams nepritaria.

28.       Iš šioje nutartyje nurodytų teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai teismas byloje nepriima sprendimo, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės (CPK 94 straipsnis) ir teismų praktikos, matyti, kad, kai nutraukus bylą, svarstomas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas ieškinio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas, t. y. skirstant bylinėjimosi išlaidas negali būti konstatuotas nei ieškinio pagrįstumas, nei nepagrįstumas, kadangi byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir teismas negali įvertinti ieškinio pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ta aplinkybė, jog T. J. grąžino skolą ieškovei, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti, nes ginčas byloje buvo kilęs ne dėl skolos priteisimo, o dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei pirkėjo teisių perkėlimo T. J., taip pat, kad šioje bylos stadijoje nėra pakankamai duomenų teigti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti ir galėjo būti tenkinami, net jei ieškovė ieškinio pateikimo metu buvo suinteresuota bylos baigtimi, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą svarbu ne tai, ar ieškiniu pareikšti reikalavimai galėjo ar ne būti patenkinti bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis turėjo būti nustatyta atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

29.       Kaip pagrįstai nurodo apeliantė (ieškovė) pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino šalių procesinio elgesio, nei priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nei pačios bylos proceso inicijavimo priežasčių. Pažymėtina, kad ieškovė teikdama teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, taip pat ir atskirajame skunde detaliai nurodė ieškinio atsisakymo priežastis, pasisakė dėl aplinkybių, kuriomis grindė nesąžiningus atsakovų veiksmus, tiek iki civilinės bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu, taip pat pateikė teismui argumentus, kad ieškovės reikalavimo teisės įvykdymo tiesioginė ir vienintelė priežastis buvo šios civilinės bylos iškėlimas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė.

30.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai teismas byloje nepriima sprendimo, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, ir nukrypo nuo jas aiškinančios teismų praktikos. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas ir nukrypimas nuo teismų praktikos yra pagrindas šioje dalyje, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį.

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byla dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismui sprendžiant šį klausimą nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė, teismas byloje tinkamai netyrė ir neįvertino ieškovės ieškinio atsisakymo priežasčių, nepasisakė dėl aplinkybių, kuriomis ieškovė grindė nesąžiningus atsakovų veiksmus tiek iki civilinės bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu, taip pat nevertino  ieškovės argumentų, kad ieškovės reikalavimo teisės įvykdymo tiesioginė ir vienintelė priežastis buvo šios civilinės bylos iškėlimas. Šių aplinkybių nustatymas ir įvertinimas, reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją. Dėl minėtų teisės pažeidimų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pripažįstama neteisėta, todėl naikintina ir klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl atsakovų atskirojo skundo argumentų

32.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi taip pat netenkino atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad viena vertus ieškinio pateikimą ir vėlesnį jo atsisakymą lėmė atsakovo T. J. veiksmai, kadangi atsakovas T. J. grąžino atsakovei skolą, todėl ieškovė tapo nebesuinteresuota tolesniu bylos nagrinėjimu ir atsiėmė byloje pareikštą ieškinį.

33.       Atsakovai atskiruoju skundu nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo šioje dalyje dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo skundžiamą nutartį pakeisti, tenkinant atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atskirajame skunde nurodo, kad atsakovai nesutiko su pareikštu ieškiniu, atsakovų elgesys proceso metu buvo tinkamas ir adekvatus, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą nepagrįstą reikalavimą. Atsakovai neturėjo kito pasirinkimo, nei gintis nuo pareikšto ieškinio, tokiu būdu patirdami bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė savo teisinį suinteresuotumą byloje grindė 2023 m. birželio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria trečiasis asmuo šioje byloje S. S. tariamai perleido dalį reikalavimo teisės ieškovei UAB „SKR Grupė“. Atsakovai jau teikdami atsiliepimus į ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, kėlė klausimus dėl šios sutarties ydingumo, t. y. kaip fiktyvaus, tariamo sandorio, sudaryto tarp trečiojo asmens šioje byloje, S. S. ir jo valdomos bendrovės, nepripažindami ieškovės, kaip turinčios teisinį suinteresuotumą šia byla. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas, nepaisant to, kad atsakovai jo nepripažino buvo patenkintas 2023 m. rugsėjo 15 d., nepriklausomai nuo atsakovų valios, t. y. trečiajam asmeniui, nedalyvaujančiam šioje byloje, įvykdžius tariamą prievolę už T. J., atlikus atitinkamo dydžio mokėjimo pavedimą į ieškovės banko sąskaitą. Todėl atsakovai nesutinka su nutartyje teismo suformuluotu teiginiu, kad ieškinio pateikimą ir vėlesnį jo atsisakymą lėmė atsakovo T. J. veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovų atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

34.       Visų pirma, laikytini nepagrįstais atsakovų argumentai, jog ieškovė nėra atsakovo kreditorė, nes 2023 m. birželio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria trečiasis asmuo šioje byloje S. S. perleido dalį reikalavimo teisės ieškovei UAB „SKR Grupė“, yra fiktyvi. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, byloje nėra duomenų, kad atsakovai šią reikalavimo perleidimo sutartį būtų ginčiję nei šioje, nei kitose bylose, reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, todėl atsakovų argumentai dėl šios reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumo, ir atitinkamai, ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą T. J. nebuvimo, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.

35.       Taip pat laikytini nepagrįstais atsakovų argumentai, kad atsakovas T. J. nepripažino ieškovės reikalavimo ir jokio mokėjimo ieškovei neatliko. Nurodo, kad mokėjimą į ieškovės banko sąskaitą, nepriklausomai nuo atsakovų valios, atliko trečiasis asmuo, nedalyvaujantis šioje byloje, kuris įvykdė prievolę už T. J. Teismas pažymi, kad iš byloje pateikto 2023 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. K. į ieškovės UAB „SKR grupė“ banko sąskaitą pervedė 20 361,62 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta „T. J. <...> prievolės įvykdymas, pagal 2023-06-15 reikalavimo perleidimo sutartį“. Pažymėtina, kad byloje nedalyvaujantis asmuo S. K. žinojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo datą, kurią nurodė mokėjimo paskirtyje, taip pat ieškovės banko sąskaitos numerį, į kurią pervedė 20 361,62 Eur sumą vykdydamas T. J. prievolę. Teismo vertinimu, tai paneigia atsakovų atskirojo skundo argumentus, kad šis asmuo prievolę ieškovei galėjo įvykdyti be atsakovų žinios. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad ieškovės ieškinio atsisakymą nulėmė ne atsakovo T. J. veiksmai (prievolės įvykdymas).

36.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad ieškinio pateikimą ir vėlesnį jo atsisakymą lėmė atsakovo T. J. veiksmai, kadangi atsakovas T. J. grąžino atsakovei skolą, todėl ieškovė tapo nebesuinteresuota tolesniu bylos nagrinėjimu ir atsiėmė byloje pareikštą ieškinį. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovų atskirojo skundo argumentai atmestini ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Atsakovai atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas  2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi šias pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir klausimą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis laikytina teisėta ir pagrįsta ir remiantis atsakovų atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti ar keisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39.       Ieškovė UAB „SKR grupė“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė apeliacinės instancijos teisme dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į atsakovų atskirąjį skundą parengimo.

40.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41.       Ieškovės atskirąjį skundą tenkinus, o atsakovų atskirąjį skundą atmetus, ieškovė turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, taip pat prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl ko ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos 1089 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 544,50 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Atsakovų T. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“ atskirąjį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir klausimą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SKR grupė“, juridinio asmens kodas 301530798, lygiomis dalimis iš atsakovų T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Mašida“, juridinio asmens kodas 304402266, 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 554,50 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 ct).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                            Rūta Veniulytė-Jankūnienė