Civilinė byla Nr. 2S-1311-555/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11069-2013-3;

Pirmosios instancijos teismo teisėja: Rūta Rimkevičienė;

(S)

              Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4.; 121.14.; 122.3.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julgirda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1894-435/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julgirda“ ieškinį atsakovams A. D., A. N., su trečiuoju asmeniu S. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2013 m. liepos 15 d. buvo priimtas ieškovės UAB „Julgirda“ ieškinys atsakovams A. D., A. N., trečiajam asmeniui J. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. protokoline nutartimi suteikė ieškovei galimybę patikslinti ieškinį.

2014 m. kovo 5 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovams A. D., A. N., trečiajam asmeniui S. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2011 m. sausio 2 d. akcijų dovanojimo sutartį, pagal kurią A. D. dovanojo D. K. 200 paprastųjų vardinių UAB „Julgirda“ akcijų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 111, 135 straipsniuose ieškiniui keliamų reikalavimų: ieškovas neaiškiai, nekonkrečiai nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindą). Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nurodydama, kad ginčijama akcijų dovanojimo sutartis yra suklastota, t. y. sudaryta ne 2011 m. sausio 2 d., o po 2011 m. liepos 25 d., nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šį faktą, be to, nepateikia teismui ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusių UAB „Julgirda“ akcininkų sąrašo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo akcijų dovanojimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia ir CK 1.80 str. ir 1.87 str. pagrindu, teismas sprendė, kad ieškinyje turi būti nurodyta, kokie iš tikrųjų buvo ginčijamo sandorio šalių ketinimai, ko iš tikrųjų siekė ginčijamo sandorio šalys ir koks kitas sandoris buvo pridengiamas ginčijamu sandoriu. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokias teisines pasekmes ieškovei sukels sutarties pripažinimas niekine ir negaliojančia.   

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad ieškinyje yra išdėstyta teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma, kuria remiantis padaryta išvada dėl sutarties suklastojimo. Be to, nurodytas aplinkybes, apeliantės vertinimu, patvirtins iki šiol byloje neapklaustas vienas iš sandorio dalyvių, t. y. D. D., kurio parodymai taip pat laikytini įrodymais byloje. Ieškovė teigia, kad iš patikslintame ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų akivaizdu, kad ginčijamu sandoriu buvo siekiama pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ir nors ieškinyje šis sandoris nėra tiesiogiai įvardijamas, tačiau išdėstyti argumentai, kodėl nereiškiamas reikalavimas perkelti pirkėjo teises, išdėstyti ginčijamo sandorio sudarymo motyvai - sudarius neatlygintiną sandorį kiti UAB „Julgirda“ akcininkai negalėtų pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant perleidžiamas akcijas. Nurodytos aplinkybės, ieškovės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad ieškinys atitinka CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 2-3 p. reikalavimus, o skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme ieškovės ieškinys, kuriuo reikalaujama pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2011 m. sausio 2 d. akcijų dovanojimo sutartį teisme jau buvo priimtas 2013 m. liepos 15 d. (b. l. 2). 2014 m. vasario 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovui išreiškus prašymą tikslinti ieškinio reikalavimus, buvo nustatytas terminas ieškiniui patikslinti (b. l. 82-83). 2014 m. kovo 5 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovams A. D., A. N., trečiajam asmeniui S. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašė, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu ir 1.87 straipsniu pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2011 m. sausio 2 d. akcijų dovanojimo sutartį, pagal kurią A. D. dovanojo D. K. 200 paprastųjų vardinių UAB „Julgirda“ akcijų. Pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti nurodė, kad iš ieškinio nėra aiškios faktinės bylos aplinkybės, kurių pagrindu ginčijamas sandoris, kokias teisines pasekmes nurodyto sandorio nuginčijimas sukels ieškovei. Be to teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė akcininkų sąrašo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014 m. vasario 17 d. byloje įvyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu šalys išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai į ieškinį. Išklausius parengiamojo teismo posėdžio įrašą nustatyta, kad šio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teismui ir priešingai šaliai išsamiai paaiškino, jog ieškiniu siekia, kad neatlygintinis sandoris (akcijų dovanojimo sutartis) būtų pripažintas negaliojančiu, nes jis, ieškovės išdėstytų faktinių aplinkybių pagrindu, sudarytas vėliau, nei nurodyta jo sudarymo data, be to, sudarytas siekiant nuslėpti tikrąjį pirkimo-pardavimo sandorį, tokiu būdu sukliudant kitiems akcininkams bendrovės akcijas įsigyti pirmumo teise. Būtent tai, kaip atskirajame skunde pažymi ieškovė, ir yra ieškovės interesas byloje. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė terminą patikslinti ieškinio pagrindą (causa petendi) – faktines aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Teismo vertinimu, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Nagrinėjamoje byloje nurodytų aplinkybių nebuvo nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kiti apylinkės teismo nutartyje nurodyti trūkumai (pavyzdžiui, akcininkų sąrašo nepateikimas į bylą) gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu, kadangi tam tikrų dokumentų, kurie teismo vertinimu svarbūs bylai teisingai išspręsti, nepateikimas netrukdo ieškinio priėmimo klausimo sprendimui. Pažymėtina, kad procesinės teisės normos įtvirtina teisėjo vadovavimo procesui principą, kuris užtikrina, kad teisėjas, kaip vienintelė proceso figūra, galinti kvalifikuotai valdyti civilinį procesą ir turimų žinių pagalba kompetentingai siekti minėtų tikslų įgyvendinimo bei socialinio konflikto išsprendimo, turi aktyviai bendradarbiauti su šalimis, turėdamas galimybę patikslinti jų įrodinėjimo pareigą, pateikti joms klausimų, duoti nurodymų, tam tikrais atvejais pats reikalauti trūkstamus duomenis.

Dėl išdėstytų argumentų spręstina, kad ieškovės patikslintas ieškinys atitinka civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus ieškiniui, todėl Kauno apylinkės teismo nutartis naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julgirda“ patikslinto ieškinio (2014 m. kovo 5 d. reg. Nr. 2680) civilinėje byloje Nr. 2-1897-435/2014 priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas                                                                      Egidijus Tamašauskas