Civilinė byla Nr. e2-196-254/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00829-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.14;
2.6.10.5.2.17, 3.1.7.6.
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,
sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, Ievai Juzvikienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Giedriui Murauskui,
atsakovų R. B. ir N. B. atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,
atsakovo A. K. atstovei advokatei Simonai Drukteinienei,
trečiųjų asmenų civilinės atsakomybės draudikų Hiscox Syndicates Limited, Barbican Managing Agency Limited ir Allied World Managing Agency Limited atstovei advokatei Jurgitai Karvelei,
trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui Vaidui Miliui,
viešame teismo posėdyje žodinio nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“, ieškinį atsakovams R. B., N. B. ir A. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: A. D., civilinės atsakomybės draudikai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, Hiscox Syndicates Limited, Barbican Managing Agency Limited ir Allied World Managing Agency Limited.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „KDS grupė“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. B., N. B. ir A. K. 365 379,98 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018-01-24 nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla. 2018-03-12 nutartimi ieškovės bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratoriai“. Administratorei tikrinant ieškovės sudarytus sandorius buvo nustatyta, kad 2014-08-27 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens, direktoriaus A. D., pardavė atsakovei, ieškovės valdybos narei, N. B. nekilnojamąjį turtą – Pastatą – garažą su buitinėmis patalpomis už 289 620,02 Eur (1 000 000 Lt) (toliau – „Sutartis“). Sprendimą dėl Sutarties sudarymo priėmė ieškovės valdyba, kurią sudarė trys nariai – atsakovai R. B. (registruotas valdybos narys nuo 2006-05-23 iki 2017-09-06), N. B. (registruota valdybos narė nuo 2014-02-25 iki 2017-09-15) bei A. K. (registruotas valdybos narys nuo 2006-05-23 iki 2016-04-05).
3. Administratorei kilo įtarimų dėl parduoto objekto kainos atitikimo rinkos sąlygoms, todėl ji kreipėsi į nekilnojamojo turto vertinimo ekspertą, kuris 2018-09-13 parengė ekspertinę išvadą dėl labiausiai tikėtinos turto pardavimo kainos. Šioje išvadoje nustatyta, kad atsižvelgiant į analizuoto turto struktūrą, technines bei juridines charakteristikas ir geriausią turto faktinį panaudojimą, 2014 m. spalio mėn. labiausiai tikėtina turto pardavimo kaina galėjo būti nuo 500 000 Eur iki 600 000 Eur (išvados 5 skyrius). Ieškovės administratorė įsitikinusi, kad ieškovės turtas atsakovei N. B. buvo perleistas už rinkos sąlygų neatitinkančią kainą, ženkliai pigiau, o gautos kainos ir realios turto kainos skirtumas sudaro nuo 210 379,98 Eur iki 310 379,98 Eur, tai yra tik už 57,92 – 48,27 proc. jo tikrosios rinkos vertės. Teismui paskyrus byloje ekspertizę, teismo ekspertas Ekspertizės akte padarė išvadą, kad 2014-08-14 Pastato vertė buvo 655 000 Eur. Ši išvada patvirtino administratorės įtarimus ir kitus surinktus įrodymus, kad Pastatas buvo perleistas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, t. y. tik už 44 proc. Pastato vertės.
4. Ieškovės vertinimu, balsavimas 2014-08-14 valdybos posėdyje priimant sprendimą dėl turto pardavimo už rinkos kainos aiškiai neatitinkančią kainą yra atsakovų neteisėti veiksmai. Jie pasireiškė fiduciarinių pareigų ieškovei pažeidimu, kadangi buvo balsuojama už akivaizdžiai ieškovei nenaudingo sandorio sudarymą. Atsakovai veikė nerūpestingai, nesąžiningai, nepaisė atidumo reikalavimų, dėl ko tokie veiksmai laikytini neteisėtais. Be to, Pastatas buvo perleidžiamas susijusiam asmeniui – valdybos narei ir pagrindinei akcininkei N. B., todėl valdyba turėjo elgtis maksimaliai rūpestingai ir nustatyti ne tikėtiną pastato kainą, o tikslią rinkos kainą ir tokiu būdu išvengti interesų konflikto, lojalumo, rūpestingumo bei sąžiningumo pareigų pažeidimo. Priimdami sprendimą atsakovai turėjo reikalauti, kad jiems būtų pateikta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkanti turto vertinimo išvada. Tačiau jie elgėsi aiškiai nepakankamai rūpestingai, nes vadovavosi 2014-07-29 UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis Turtas konsultacija, kuri ne tik negali pateikti tikslios rinkos kainos, bet net ir pačiame dokumente yra nurodyta, kad nebuvo atliktas turto vertinimas, nesudaryta turto vertinimo ataskaita ir nenustatyta turto vertė pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus.
5. Ieškovė taip pat neturi jokių duomenų, kad atsakovė N. B. būtų vykdžiusi CK 2.87 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse numatytas pareigas ir informavusi kitus valdymo organo narius apie interesų konfliktą bei sandorio su ieškove sudarymą. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, šis nepagrįstai pigiai įgytas turtas buvo neatlygintinai perleistas (padovanotas) kitam tuometiniam valdybos nariui R. B., kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad neteisėtų veiksmų atlikimu šie asmenys buvo tiesiogiai suinteresuoti.
6. Fiduciarinių ir rūpestingumo pareigų pažeidimą patvirtina dar ir tai, kad sudarant 2014-10-27 pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė buvo prastoje finansinėje padėtyje: 2014 m. ieškovės metinis rezultatas buvo 2 374 664 Lt nuostolis, o įsipareigojimai 37 827 832 Lt viršijo deklaruojamą turto dydį (49 615 718 Lt). Iš 2015-04-30 ieškovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovė tikrai neveikė pelningai, akcininkams dividendai nebuvo skiriami. Pagal ketvirtą akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimą matyti, kad 2013 m. nuostolis buvo 8,1 mln. litų, o 2014 m. ieškovė patyrė dar papildomai 2,3 mln. litų nuostolių, tad bendras nuostolis buvo net 10 mln. litų. Iki Sutarties sudarymo ieškovė vėluodavo mokėti socialinio draudimo mokesčius. Pagal „Creditinfo“ duomenis 2014-05-05 ieškovė pateko į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą 250 didžiausių skolininkų sąrašą, kurie iki 2014 m. gegužės 5 d. nesumokėjo pagal paskutinę PVM deklaraciją deklaruotų mokesčių. Ieškovės skola valstybei siekė – 59 tūkst. litų. Taip pat pagal „Creditinfo“ duomenis, 2014 m. buvo vėluojama atsiskaityti už elektros energiją. Nors ginčo Sutartis tiesiogiai ir nelėmė ieškovės nemokumo atsiradimo, tačiau sumažino jos turimo turto masę 365 379,98 Eur suma ir prisidėjo prie visumos aplinkybių, kurios atvedė ieškovę iki bankroto bylos iškėlimo. Tačiau ieškovė pabrėžė, kad neįrodinės ieškovės nemokumo ginčo sandorio sudarymo metu, nes ieškinys pareikštas dėl žalos ieškovei padarymo, balsuojant už sandorio parduoti jos nekilnojamąjį turtą už rinkos kainos neatitinkančią kainą sudarymą.
7. Nagrinėjamu atveju žalos padarymo faktas pasireiškė ieškovės negautomis pajamomis už realizuotą nekilnojamąjį turtą. Jei atsakovai būtų neatlikę neteisėtų veiksmų bei priimdami sprendimą būtų veikę atidžiai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, 2014-08-14 ieškovės valdybos sprendimu būtų nustatyta rinkos kaina atitinkanti nekilnojamojo turto realizavimo kainą. Atitinkamai ieškovė iš turto realizavimo būtų gavusi žymiai daugiau pajamų bei nepatyrusi nuostolio. Ieškovės patirta 365 379,98 Eur žala apskaičiuojama kaip skirtumas tarp teismo Ekspertizės akte nustatytos rinkos vertės ir Sutarties kainos (655 000 Eur – 289 620,02 Eur = 365 379,98 Eur).
8. Ieškovės manymu, šiuo atveju atsakovų neteisėtus veiksmus – įstatymuose numatytų juridinio asmens valdymo organo pareigų nevykdymą bei ieškovei padarytą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. atsakovų tinkamo pareigų vykdymo atveju žala nebūtų kilusi. Tačiau tuo atveju, jei teismas manytų, kad atsakovų neteisėti veiksmai tiesiogiai nesukėlė ieškovui žalos, atsakovų civilinei atsakomybei taikyti pakaktų ir netiesioginio priežastinio ryšio, nes atsakovų neteisėti veiksmai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar jai padidėti.
9. Pagal ieškovės Valdybos darbo reglamento 64 punktą valdybos pirmininkas ir nariai privalo solidariai atlyginti bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant bendrovės įstatus ir Lietuvos Respublikos įstatymus arba normalų rizikos laipsnį, todėl ieškovė žalą iš atsakovų prašė priteisti solidariai.
10. A. R. B. ir N. B. atsiliepimu į ieškinį ir jų atstovas prašė ieškinį atmesti.
11. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė yra nenuosekli savo paaiškinimuose, kuomet ieškinyje nurodė, kad valdybos nariai, priimdami 2014-08-14 sprendimą nepasidomėjo faktine turto padėtimi, paskirtimi ir pritaikymu jį naudoti. Tuo tarpu atsakovams buvo žinoma, kad turtas buvo baigtas statyti 1980 m., o rekonstruotas 2001 m., taigi 2014 m. buvo parduotas turtas, kuris pastatytas prieš 34 m. Patalpų nusidėvėjimas buvo 31 proc. Garažas stovi nuomojamame kitos paskirties žemės sklype, jo paskirtis – garažas su buitinėmis patalpomis, o ne kaip nori ieškovė, gyvenamosios–poilsio paskirties pastatas. Buitinių patalpų negalima pripažinti gyvenamosiomis, nes jos įstatymo nustatyta tvarka neatskirtos nuo garažo patalpų. Turto aplinka atitinka jo paskirtį, jis ribojasi su Neringos komunaliniu garažu, kuriame remontuojami automobiliai. Atsakovai priėmė sprendimą turėdami 2014 m. liepos 29 d. UAB „Ober-haus“ Nekilnojamas turtas raštišką konsultaciją, kurią pasirašė R. S., turintis nekilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikaciją. Jis apžiūrėjo turtą, darė patalpų fotofiksaciją, įvertino turto technines ir juridines charakteristikas. Turto įvertinimas privalomas tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Ieškovė nenurodė įstatymų, kuriuos atsakovai pažeidė, gaudami ir vertindami R. S. konsultaciją. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu savo reikalavimus taip pat grindė 2019-09-13 konsultacija.
12. Atsakovai nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog garažai bendrovės veikloje nebuvo naudojami, kad bendrovė turėjo įsipareigojimų atsakovei N. B.. CK 2.87 straipsnio 6 dalis nedraudžia juridiniam asmeniui sudaryti sandorį su juridinio asmens nariu. Atsakovė sutiko, kad parduodant turtą jos reikalavimas būtų įskaitytas. O bankas 2014-08-08 raštu taip pat neprieštaravo dėl turto pardavimo kainos, nors buvo suinteresuotas gauti didesnę sumą, padengti Finansinių įsipareigojimų limito sutartį. Apie ieškovės turtinę padėtį atsakovai sprendė pagal 2013 m. finansinę atskaitomybę, nes už 2014 m. ji buvo pateikta tik 2015 m. balandžio 20 d. (3 t., b. l. 24-26). Nors vėliau paaiškėjo, kad 2014 m. bendrovė patyrė 2 374 664 Lt nuostolių, tačiau jos turimas turtas – 49 615 718 Lt, viršijo turimus 37 827 832 Lt įsipareigojimus. Skolos SODRA 2014 m. ieškovė neturėjo, atstovas, nurodydamas priešingai, klaidina teismą. Įmokos galėjo būti mokamos ne visada laiku dėl kitų priežasčių. Ieškovė pati nurodo, kad sandoris nelėmė įmonės nemokumo, t. y. ieškovė buvo moki. Pagal bankroto administratoriaus paskelbtą informaciją, įmonė nemoki tapo tik 2017 m. rugpjūčio mėn.
13. Atsakovai mano, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Ieškovė nenurodė, kokių kreditorių interesai buvo pažeisti, sudarius sandorį. Bankroto administratorius iš viso nepagrindė savo teisės kreditorių interesais reikšti ieškinį. Turto pardavimas 2014 m. neturėjo jokios įtakos ieškovės nemokumui 2018 m. Kiek pamena atsakovai, ieškovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų, nutarus parduoti įmonės veikloje nenaudojamą turtą.
14. Ieškovė ignoruoja 2019-08-14 Nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo aktą Nr. 03/36/202 (2020-01-22 atsakovo prašymo priedas Nr. 3). Šis aktas atitinka visus turto vertinimo ataskaitai keliamus reikalavimus. Ją parengė trijų ekspertų komisija. Ekspertai nustatė, kad turto vertė jo pardavimo dieną, ją nustatant lyginamuoju metodu, yra 1 011 167 Lt, o išlaidų (kaštų) metodu – 963 000 Lt, todėl ekspertų komisija sprendė, kad turto rinkos vertė 2014-08-14 buvo 1 011 167 Lt. Todėl turtas buvo parduotas už jo realią vertę. Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad teismo nutartimi ekspertizę atlikęs ekspertas buvo neprofesionalus, jis abejojo savo galimybėmis atlikti ekspertizę, net buvo atsisakęs atlikti ekspertizę, jis bendravo su ieškove. 2020-09-08 Ekspertizės aktas pateiktas neatlikus objekto apžiūros vietoje.
15. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad kiemo teritorija ribojasi su kitais poilsio pastatais, tačiau nenurodė, kad sienos ribojasi su komunaliniu garažu (UAB „Neringos komunalininkas“), kuriame remontuojami automobiliai. Ekspertas neatliko turto vertinimo dviem metodais. Ekspertizę atliko, turtą vertindamas tik lyginamuoju metodu, tačiau lygino nepanašaus turto pardavimo sandorius, neteisingai nurodydamas, kad tarp lyginamųjų ir vertinamo objekto nebuvo esminių skirtumų, todėl netaikė pataisų (Metodikos 58.2 punktas). Ginčo turtas yra garažų paskirties, o ekspertas lygino vieną gyvenamosios paskirties ir tris poilsio paskirties pastatų pardavimo sandorius, sudarytus per 2012-04 – 2013-07. Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį detaliai išanalizavo lyginamuosius sandorius ir darė išvadą, kad ekspertas lygino objektus, turinčius esminių skirtumų, lygino iš esmės nepanašius objektus. Lyginti gyvenamosios paskirties turtą su garažų paskirties turtu negalima. Todėl ekspertizės išvadą negalima laikyti objektyve, patikima ir pagrįsta.
16. Atsakovų įsitikinimu, ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos, o taip pat ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų. Valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik dėl didelio neatsargumo arba tyčios. Jokio aiškaus ir nepateisinamo atsakovų aplaidumo ieškovė neįrodė, todėl teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiūriu.
17. Atsakovas A. K. atsiliepimu ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti.
18. Nurodė, kad atsakovas ieškovės akcininku, turinčiu 14,86 procento balsų ieškovės visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo iki 2014 m. liepos 21 d., o ieškovės valdybos nariu nuo 2006 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. kovo 8 d.
19. Atsakovas nesutikimą su pareikštu ieškiniu reiškia keliais pagrindais. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir atsakovo atstovė teisme paaiškino, kad 2014-08-27 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovės finansinė padėtis buvo gera, todėl bankroto administratoriaus ieškinys negalimas iš esmės, nes bankroto administratorius gina savo ir kreditorių interesus, kurie galimai atsirado po ginčo sandorio sudarymo; pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo ieškovei žalinga, nes Pastatas parduotas už tuo metu nustatytą Pastato rinkos kainą; pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ieškovės vadovas, todėl atsakomybė už žalingo (jei taip būtų nustatyta) sandorio sudarymą pirmiausia turėtų kilti jam; nėra atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl pirkimo–pardavimo sutartimi sukeltų pasekmių ieškovei; tarp atsakovo atliktų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ieškovei dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nėra priežastinio ryšio; atsakovams negali būti taikoma solidarioji atsakomybė.
20. Atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose ieškinį pareiškė bendrovė, atstovaujama bendrovės vadovo, dėl mokiai bendrovei padarytos žalos atlyginimo, buvo nagrinėjamos situacijos, kai atsakovo(-ų) veiksmai neatitiko akcininkų interesų. Nagrinėjamu atveju 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo 48 292 002 Lt vertės turto (42 306 475 Lt vertės ilgalaikio ir 5 985 527 Lt vertės trumpalaikio) ir tik 36 736 761 Lt vertės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (iš kurių 23 159 827 Lt vertės buvo po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, o 13 576 934 Lt vertės – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) (atsiliepimo priedas Nr. 3). 2013 m. ieškovė gavo 625 947 Lt pelno (priedas Nr. 4). 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo 49 615 718 Lt vertės turto (45 486 847 Lt vertės ilgalaikio ir 4 128 871 Lt vertės trumpalaikio) ir tik 37 827 832 Lt vertės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (iš kurių 16 515 887 Lt vertės buvo po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, o 21 311 945 Lt vertės – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) (priedas Nr. 5). Nors 2014 m. ieškovė patyrė 2 374 664 Lt nuostolį (priedas Nr. 6), jos mokumas dėl to nebuvo sutrikdytas, nes ieškovės turimo turto vertė 11 787 886 Lt suma viršijo turimus įsipareigojimus (49 615 718 Lt – 37 827 832 Lt). Kiek prisimena atsakovas, 2014 m. rugpjūčio 14 d., kai buvo priimtas valdybos sprendimas, bei 2014 m. spalio 27 d., kai buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pradelstų įsipareigojimų ieškovė iš viso neturėjo. Todėl vienareikšmiškai konstatuotina, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. – 2014 m. spalio 27 d. laikotarpiu ieškovė buvo moki bendrovė ir atsakovas, kaip valdybos narys, niekaip negalėjo numatyti, kad po daugiau nei trejų metų ieškovė taps nemoki.
21. Atsakovo įsitikinimu, sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis atitiko tuomečių jos akcininkų interesus. Atsakovo manymu, Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo ieškovei žalinga, nes Pastatas parduotas už iki Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nustatytą Pastato rinkos kainą, lygią iki 1 000 000 Lt. Kaip matyti, labiausiai tikėtiną (galimą) Pastato pardavimo kainą rinkoje 2014 m. liepos 29 d. nustatė UAB „Ober-haus“ Nekilnojamas turtas, pateikdamas raštišką konsultaciją, kurią ant bendrovės blanko pasirašė R. S.. 2014 m. liepos 29 d. UAB „Ober-haus“ Nekilnojamas turtas raštiškoje konsultacijoje labai aiškiai įrašyta pastato paskirtis, tuo metu nurodyta Nekilnojamojo turto registre (pastatas–garažas su buitinėmis patalpomis), bei pridėtos Pastato nuotraukos, iš kurių akivaizdu, kad raštišką konsultaciją surašiusiam asmeniui buvo visiškai aiški Pastato būklė bei juridinė ir faktinė paskirtis 2014 m. liepos 29 d.
22. Pateikta raštiška konsultacija atsakovui atrodė pakankama nustatyti Pastato rinko kainą, juolab, kad buvo gautas ir banko sutikimas sandorio už tokią kainą sudarymui. UAB „Ober-haus“ Nekilnojamas turtas raštiškoje konsultacijoje nenurodyta jokių išlygų, dėl kurių Pastato kaina galėtų būti didesnė (atvirkščiai, konkrečiai nurodyta, kad Pastato kaina galėtų siekti iki 1 000 000 Lt). Be to, prieš 2014 m. rugpjūčio 14 d. Valdybos posėdį buvo gautas ir atsakovui buvo pateiktas AB DNB banko 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. 30.113-16/1280 „Dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo“, kuriuo buvo išreikštas sutikimas dėl Pastato pardavimo už ne mažesnę kaip 1 000 000 Lt kainą. Be to, pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ieškovės vadovas, todėl atsakomybė už žalingo (jei taip būtų nustatyta) sandorio sudarymą pirmiausia turėtų kilti jam.
23. Dėl teismo paskirtos ekspertizės ir 2020 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 20/07-045 atsakovo atstovė paaiškino, kad šis aktas neatitinka jam keliamus reikalavimus, nes ekspertas lygino ne analogiškos paskirties objektus, kai reikėjo ginčo objektą lyginti su garažo paskirties su buitinėmis patalpomis objektus. Todėl apie ginčo objekto rinkos vertę turtų būti sprendžiama pagal M. K. ir R. S. konsultacines išvadas.
24. Atsakovo nuomone, ieškovė ieškinyje taip nepagrindžia, kokią konkrečią fiduciarinę pareigą, numatytą CK 2.87 straipsnyje, pažeidė atsakovas, 2014 m. rugpjūčio 14 d. Valdybos posėdyje balsuodamas už Pastato pardavimą už 1 000 000 Lt kainą. Atsakovas nepažeidė nei ieškovės akcininkų, nei kreditorių interesų, todėl akivaizdu, kad nepažeidė ir negalėjo pažeisti jokios CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės pareigos, todėl ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Kadangi šiuo atveju ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltė nėra preziumuojama. Ieškovė taip pat neįrodė ir atsakovo tyčios bei didelio neatsargumo.
25. Atsakovas vertina, kad ieškovė neįrodė nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio. 2014 m. rugpjūčio 14 d. galiojusios ABĮ redakcijos 35 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Atsakovas 1 ir Atsakovė 2 yra susiję asmenys – mama ir sūnus, todėl visiškai aišku, kad, jiems balsuojant už Pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą, Atsakovo balsas neturėjo jokios lemiamos įtakos – sprendimą dėl sandorio sudarymo Atsakovas 1 ir Atsakovė 2 būtų priėmę ir be atsakovo A. K.. Todėl konstatuotina, kad atsakovo veiksmai (balsavimas už Pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą) nėra susiję faktiniu priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėjamomis pasekmėmis – nesant šių veiksmų rezultatas būtų buvęs toks pats. Tačiau jeigu būtų nustatytas faktinis priežastinis ryšys , šiuo atveju negali būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, nes atsakovas, balsuodamas už pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą, negalėjo numatyti, kad, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo šio sandorio sudarymo, ieškovei bus iškelta bankroto byla ir nemokios bendrovės kreditoriai laikys žalingu sandorį, kuris visiškai atitiko tuomečių ieškovės akcininkų ir kreditorių interesus.
26. Atsakovas, remdamasis kasacinio teismo praktika sprendžia, kad nustačius bendrovės vadovo ir valdybos narių kaltę dėl žalingo sandorio (pritarimo jam), turi būti taikoma tik dalinė atsakomybė, kadangi jei pareiškiamas reikalavimas atlyginti žalą dėl sandorio, kurį sudarė bendrovės vadovas, bet kuriam buvo gautas valdybos pritarimas, atsakomybė už tokį sandorį tenka bendrovės valdybai, jei nėra vadovo kaltės (bendrovės vadovas atskleidė su sandoriu susijusią informaciją, kt.), arba jei vadovas irgi kaltas, atsakomybė tarp vadovo ir valdybos yra dalinė, pagal kiekvieno jų kaltės laipsnį.
27. Trečiųjų asmenų civilinės atsakomybės draudikų Hiscox Syndicates Limited, Barbican Managing Agency Limited ir Allied World Managing Agency Limited atstovė paaiškino, kad draudimo apsauga galiojo 2016-12-28 – 2017-12-28, tačiau ji apima ir ginčo laikotarpį. Draudikas atlieka įvykio tyrimą, tačiau sprendimas pagal draudimo sutartis dar nepriimtas. Trečiųjų asmenų atstovė mano, kad tokiu atveju ieškovė pagrįstai ieškinį reiškia tiesiogiai atsakovams, jos vertinimu – žalą padariusiems asmenims.
28. Trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas paaiškino, kad vadovaujantis draudimo liudijimu BCPTLT Nr. 0002606, draudimo galiojimo laikotarpis buvo nuo 2016-12-28 iki 2017-12-27. Vadovaujantis prie sutarties pridėta sutartimi dėl vadovų ir vadovaujančių asmenų atsakomybės, o konkrečiai sutarties 1.27 punktu, sutartis galioja 1 metus nuo draudimo sutarties pasirašymo, todėl ginčo laikotarpyje įvykęs įvykis nebus laikomas draudiminiu, nes draudimo liudijimo – BCPTLT Nr. 0002606 galiojimas yra pasibaigęs 2017-12-27. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad išnagrinėjęs byloje pateiktus dokumentus, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje („InterRisk Viena Insurance Group“ ir AAS Baltikums Vienna Insurance Group AAS Lietuvos filialas“ teisių ir pareigų perėmėjas) konstatuoja, kad įvykio metu nebuvo apdraudęs UAB KDS Grupė civilinės atsakomybės, todėl „Baltikums Vienna Insurance Group“ draudimo poliso galiojimo apsauga prašomos priteisti atlyginti žalos laikotarpiu negaliojo. Be to, draudikas negavo jokio pranešimo iš apdraustojo, todėl draudimo apsauga pasibaigusi.
Ieškinys atmetamas.
Dėl ginčo esmės
29. Kauno apygardos teismas 2018-01-24 nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. 2018-03-12 nutartimi ieškovės bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratoriai“, kurios direktorius T. M.. Bankroto administratorius nustatė, kad 2014 m. spalio 27 d. ieškovė UAB „KDS grupė“ (pardavėja), atstovaujama vadovo A. D., veikiančio pagal UAB "KDS grupė" įstatus ir 2014 m. rugpjūčio mėn. 14d. Valdybos posėdžio protokolą, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 4), kuria ieškovė pardavė, o atsakovė N. B. nupirko Pastatą–garažą su buitinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau ir Pastatas), kurio rinkos vertė pagal NTR duomenis 559000,00 Lt (161897,59 Eur), už 1 000 000 Lt (sutarties 4.1 punktas). Pardavėja nebuvo žemės sklypo savininke. Žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „KDS grupei“ pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 562, 2001-09-10; akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 5, 2007-04-20; priėmimo – perdavimo aktą Nr. 4, 2007-04-20. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad Pastatas įkeistas AB DNB bankui sutartinės hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 03120060006846.
30. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3.1. punkte yra nurodyta, kad kreditorius AB DNB bankas neprieštarauja, kad užtikrinant akcinės bendrovės "Kauno dujotiekio statyba", UAB "KDS grupė", uždarosios akcinės bendrovės "ROTADA", UAB "BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ", uždarosios akcinės bendrovės "DS-1", UAB "GASOIL", prievolių pagal 2006 m. sausio mėn. 30 d. Finansinių įsipareigojimų limito sutartį Nr. 1136-06FI su visais pakeitimais ir papildymais, įvykdymą AB DNB bankui hipotekos sutartimis, identifikavimo kodas 03120060006846 ir 03220060006851, įkeistas nuosavybės teise UAB "KDS grupė" priklausantis turtas 337,51 kv. m., bendro ploto pastatas - garažas su buitinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) būtų parduotas N. B. tokiomis sąlygomis: turto pirkimo–pardavimo kaina turi būti ne mažesnė, kaip 1 .000.000,- Lt.; Turto kainos dalis, ne mažesnė kaip 500.000,- Lt. būtų nukreipta įsipareigojimų pagal Finansinių įsipareigojimų limito sutartį dengimui; likusi turto kainos dalis sumokama priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, įskaitant dalį UAB „KDS grupė“ ir H. B. (kurio teises ir pareigas perėmė N. B. pagal 2010 10 01 Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB „KDS grupė“ ir H. B. (kurio teises ir pareigas perėmė N. B. pagal 2014-02-12 dienos paveldėjimo teisės liudijimą). Šiame sutarties punkte nurodyta, kad šių sąlygų pagrindas yra: 2014 m. rugpjūčio mėn. 8 d. AB DNB banko raštas Nr. 30.113-16/1280 Dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo; 2014 m. rugsėjo mėn. 4 d. AB DNB banko raštas Nr. 30 113-16/1377 Dėl leidimo parduoti bankui įkeistą turtą pratęsimo; 2014 m. rugsėjo mėn. 30 d. AB DNB banko raštas Nr. 30.113-16/1486 Dėl leidimo parduoti bankui įkeistą turtą pratęsimo.
31. Byloje nustatyta, kad atsakovai 2014 m. rugpjūčio 14 d. valdybos sprendimo parduoti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą metu buvo ieškovės valdybos nariais: R. B. – nuo 2006-05-23 iki 2017-09-06, N. B. – nuo 2014-02-25 iki 2017-09-15 bei A. K. – nuo 2006-05-23 iki 2016-04-05. Nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. vasario 22 d. vienasmenis ieškovės vadovas buvo A. D..
32. Iš ieškovės pateikto UAB ,,KDS grupė" 2014 m. rugpjūčio 14 d. valdybos posėdžio protokolo (ieškinio priedas Nr. 8) nustatyta, kad ieškovės valdyboje yra 3 nariai, turintys po vieną balsą. Šiame posėdyje dalyvavo valdybos pirmininkas R. B., kuris buvo ir valdybos posėdžio pirmininku, valdybos nariai N. B. ir A. K., kuris buvo ir posėdžio sekretoriumi. Posėdžio darbotvarkėje buvo vienas klausimas. Buvo svarstyta ir nuspręsta vienbalsiai parduoti UAB ,,KDS grupe" nuosavybes teise priklausantį garažo paskirties 337 ,51 kv. m bendro ploto Pastatą – garažą su buitinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) už 1 000 000,00 Lt, nustatant, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtines vertės mokesčio įstatymu, parduodamas pastatas nėra PVM objektas.
33. Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą UAB ,,KDS grupė" valdybos nariams, kurie vienbalsiai 2014 m. rugpjūčio 14 d. valdybos posėdyje priėmė sprendimą parduoti ieškovės nekilnojamąjį turtą – Pastatą–garažą su buitinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), už ieškovės įsitikinimu per mažą 289 620,02 Eur (1 000 000 Lt) kainą, kai jo rinkos vertė 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo 655 000 Eur. Ieškovės vertinimu, yra visos sąlygos atsakovams dėl jų neteisėtų veiksmų taikyti civilinę atsakomybę, todėl jie privalo solidariai atlyginti ieškovei 365 379,98 Eur žalą.
Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį
34. Atsakovo A. K. atstovės nuomone, neaišku kieno interesus gina BUAB „KDS grupė“ bankroto administratorius, kuomet byloje neįrodinėjo įmonės nemokumo jo ginčijamo sandorio 2014 m. spalio 27 d. sandorio sudarymo metu, nes bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, t. y. daugiau kaip po trejų metų.
35. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Taigi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Dėl šios priežasties ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 straipsnio 3dalies 8punktas), imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 3dalies 23punktas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Nagrinėjamu ieškiniu bankroto administratorius siekia ne tik bendrovės, tačiau ir jos kreditorių intereso patenkinimo, nes ieškinio patenkinimo atveju ir atsakovams atlyginus žalą, padidėtų įmonės turto masę, iš kurios atlyginamos ne tik bankroto administravimo išlaidos, tačiau ir tenkinami ieškovės kreditorių kreditoriniai reikalavimai.
Dėl trečiųjų asmenų procesinės padėties
36. Atsakovo A. K. atstovės manymu, ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo turėjo reikšti atsakovų draudikams, o ne tiesiogiai atsakovams.
37. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi, patenkinus atsakovo A. K. 2020 m. gegužės 8 d. prašymą, į civilinės bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti civilinės atsakomybės draudikai Hiscox Syndicates Limited, Barbican Managing Agency Limited ir Allied World Managing Agency Limited. Teismas nustatė, kad ieškovė BUAB „KDS grupė“ buvo sudariusi su draudikais vadovų ir pareigūnų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria, be kita ko, buvo apdrausta atsakovo A. K. civilinė atsakomybė bylai aktualiu laikotarpiu (2016 m. gruodžio 28 d. – 2017 m. gruodžio 28 d.). Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo tenkinimas gali turėti įtakos draudikų teisėms ir pareigoms, t. y. gali kilti draudikų pareigos mokėti draudimo išmoką klausimas, todėl draudikai buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šie tretieji asmenys dalyvavo byloje atsakovų pusėje.
38. Tretieji asmenys pateikė teismui duomenis, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. UAB „KDS Grupė“ vadovų ir vadovaujančių asmenų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ir „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialo, kurios teises ir pareigas perėmė BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialas. Teismas, atsižvelgęs į tai kas nurodyta, bei į 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje nustatytas aplinkybes draudiką BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialą įtraukė į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
39. Trečiųjų asmenų civilinės atsakomybės draudikų Hiscox Syndicates Limited, Barbican Managing Agency Limited ir Allied World Managing Agency Limited atstovė paaiškino teisme, kad draudikai yra gavę pranešimą apie įvykį, tačiau sprendimo dar nėra priėmę. Atstovės nuomone, ieškovė tinkamai pasirinko atsakovais byloje asmenis, jos įsitikinimu, tiesiogiai padariusius žalą bendrovei. Teismas visiškai sutinka su tokiais argumentais ir nurodo, kad tokiuose teisiniuose santykiuose atsakovu byloje draudikas, ar draudėjas traukiamas ieškovės pasirinkimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovais byloje pasirinko draudėjus, todėl draudikai byloje dalyvauja trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje. Todėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis atitinka materialinius teisinius ginčo santykius.
Dėl bendrovės valdybos narių civilinės atsakomybės
40. Įmonės valdyba – kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas – atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę–ūkinę veiklą, taip pat už įmonės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę. Valdybos narys, kaip ir bet kuris kitas įmonės vadovas, privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).
41. Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 34 straipsnio 4 dalį, valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė.
42. 2014 m. rugpjūčio 14 d. galiojo 2007 m. gegužės 10 d. Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. gegužės 9 d. ieškovės Įstatų redakcija (atsakovo A. K. atsiliepimo priedas Nr. 7). Valdybos darbo reglamento 24.2. punktas numato, kad bendrovės operatyvaus valdymo srityje valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai). Pagal Valdybos darbo reglamento 64 punktą, valdybos pirmininkas ir nariai privalo solidariai atlyginti bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant bendrovės įstatus ir Lietuvos Respublikos įstatymus arba normalų rizikos laipsnį. Pagal Valdybos darbo reglamento 65 punktą, nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie valdybos nariai, kurie balsavo prieš neteisėtą sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant, ir, jei per 7 dienas po to kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Ginčo sandorio sudarymo metu matyti, kad ieškovės įstatinį kapitalą sudarė 7 857 190 Lt. (Įstatų 3.1. punktas). Valdybos darbo reglamento 24.2. p. esantis 1/20 kriterijus pinigine išraiška sudaro 392 859,50 Lt. Turtas byloje buvo parduotas už 1 000 000 Lt, todėl atsakovai, priimdami sprendimą dėl ginčo nekilnojamojo turto pardavimo veikė savo kompetencijos ribose.
43. Atsakovo A. K. atstovės nuomone, žalą bendrovei padarė ne priimtas valdybos narių sprendimas, o ją padaryti galėjo ieškovę 2014 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atstovavęs jos direktorius, trečiasis asmuo A. D.. Pastebėtina, jei kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, išskyrus atvejus kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari. Tai reiškia, kad kai valdyba priima įstatyme ar steigimo dokumentuose jos kompetencijai priskirtus sprendimus, bendrovės vadovas už tokius sprendimus neatsako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Taigi, pirmiausia, pasirinkti kam reikšti ieškinį yra ieškovo prerogatyva, o antra, paminėta kasacinio teismo praktika nagrinėjamų aplinkybių kontekste neduoda pagrindo nustatyti, kad atsakovo pasirinkimas reikšti ieškinį sprendimą dėl bendrovės turto pardavimo priėmusiems valdybos nariams yra nepagrįstas.
44. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Sprendžiant ginčą dėl juridinio asmens civilinės atsakomybės taikomos CK 6.246–6.249 ir kituose CK XXII skyriaus straipsniuose nustatytos nuostolių (žalos) atlyginimo taisyklės.
45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).
46. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamo pagrindo nustatyti, kad UAB ,,KDS grupė" 2014 m. rugpjūčio 14 d. valdybos posėdžio sprendimas parduoti Pastatą už 1 000 000 Lt kainą buvo priimtas akivaizdžiai viršijus protingos ūkinės–komercinės rizikos ribas, valdyba buvo nelojali ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl jai turi kilti civilinė atsakomybė. Teismas akcentuoja, kad byloje nebuvo ginčo, jog 337 ,51 kv. m bendro ploto Pastatas – garažas su buitinėmis patalpomis ieškovės ūkinėje komercinėje veikloje nebuvo naudojamas, taigi, jis negeneravo įmonei pelno, o jeigu buvo priešingai – tai ieškovė šių aplinkybių byloje neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).
47. Ieškovė atsakovų neteisėtais veiksmai laikė jų – valdybos narių – balsavimą priimant sprendimą už ieškovei nenaudingo, dėl per mažos sandorio kainos, sandorio sudarymą. O N. ir R. B. atveju ieškovė nurodė į šių fiduciarinių pareigų pažeidimą, balsavimą esant aiškaus interesų konflikto situacijoje. Kaip jau minėta, ieškovės valdybą sudarė trys asmenys, iš jų šie du pastarieji ir A. K.. Todėl teismas aplinkybę dėl atsakovų N. B. ir R. B. balsavimo priimant sprendimą gali vertinti ne kaip pagrindą jiems nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, o ar šie asmenys ir A. K. padarė akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, priimdami sprendimą turtą parduoti už 1 000 000 Lt, nes pareiga vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) negali būti įgyvendinama vien formaliai. Ar šie atsakovai realiai suvaldė interesų konfliktą, turi būti nustatoma įvertinus teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą.
Dėl pastato – garažo su buitinėmis patalpomis rinkos vertės
48. Teismas konstatuoja, kad byloje yra ne vienas rašytinis įrodymas, o taip pat ekspertizės išvada dėl ginčo turto rinkos vertės 2014 m. rugpjūčio 14 d. (valdybos sprendimo priėmimo dienai). Ieškovės įsitikinimu, teisingiausiai ginčo Pastato rinkos vertę nustatė 2020 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 20/07-045 (reg. Nr. DOK-22817), kuriame nurodyta, kad Pastato rinkos vertė paminėtai datai buvo 655 000 Eur (2 261 584 Lt).
49. Vertinant ieškovės argumentus dėl ekspertizės išvados, kaip įrodymo, svarbos, pažymėtina, kad pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas). Be to, įrodinėjimo procesas ir įrodymų vertinimas remiasi ne tik byloje pateiktų dokumentų turinio analize, bet ir logikos dėsniais. Todėl teismas įvertins visus byloje surinktus įrodymus apie ginčo Pastato rinkos vertę 2014 m. rugpjūčio 14 d. (valdybos sprendimo priėmimo diena).
50. 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertui buvo užduotas klausimas, kokia buvo pastato – garažo su buitinėmis patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) Neringos sav., rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 14 dieną. 2020 m. rugsėjo 9 d. teisme gautas 2020 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 20/07-045 (reg. Nr. DOK-22817). Ekspertizės aktą parengė teismo ekspertas A. L., įrašytas į LR teismo ekspertų sąrašą, pagal 2009-09-29 LR Teisingumo ministro įsakymą, Nr. 1R – 307, jo darbo kvalifikuotu turto vertintoju stažas nuo 2000 metų, o darbo ekspertu stažas nuo 2009 metų 12 mėn. Ekspertas turtą vertino lyginamuoju metodu, lygindamas keturis sandorius, sudarytus dėl trijų poilsio pastatų ir vieno gyvenamojo namo dalies pardavimo, kurie buvo sudaryti 2012 m. 04, 10, 12 mėn. ir 2013 m. 07 mėn. Ekspertizės akte nurodyta, kadangi tarp lyginamųjų ir vertinamo objekto esminių skirtumų nebuvo nustatyta, todėl pataisos nebuvo taikytos. Ekspertas darė išvadą, kad vertinamo objekto – garažo su buitinėmis patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) Neringos sav., rinkos vertė 2014 m. rugpjūčio 14 dieną buvo 655 000 Eur.
51. Ieškovė pradinį ieškinį grindė 2018 m. rugsėjo 13 d. UAB „Super status“ Ekspertine išvada (ieškinio Priedas Nr. 6), kurią parengė nekilnojamojo turto ekspertas T. M.. Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į analizuojamo turto struktūrą, technines bei juridines charakteristikas ir geriausią turto faktinį panaudojimą, darytina išvada, kad 2014 10 datai, labiausiai tikėtina turto pardavimo kaina galėjo būti intervale tarp 500 000 Eur – 600 000 Eur. Išvados 2.4 punkte (Geriausias turto panaudojimas) atkreiptas dėmesys, kad Pastato–garažo su buitinėmis patalpomis paskirtis – garažų, tačiau vadovaujantis UAB „OBER HAUS“ nekilnojamasis turtas 2014-07-29 parengtame dokumente užfiksuota būkle (fasado apdaila ir vaizdas, patalpų apdailos lygis, virtuvės įranga, miegamojo baldai ir pan.), konstatuotina, kad analizuojamas turtas faktiškai yra pritaikytas gyvenamajai paskirčiai ir/ ar poilsio paskirčiai, o ne garažų paskirties veiklai. Todėl ekspertas sprendė, kad geriausias turto panaudojimas yra gyvenamajai ir/arba poilsio paskirčiai. Ekspertas nustatinėdamas vertinamo objekto rinkos vertę lygino 5 sandorių dėl poilsio korpusų su kiemo įrenginiais ir statiniais, poilsio pastatų su kiemo statiniais, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais įsigijimo sandorių kainą.
52. Teismas vertindamas sprendimo 50 ir 51 punktuose nurodytus įrodymus dėl Pastato rinkos vertės nustatymo sutinka su atsakovais, kad jų tiriamojoje dalyje nurodytos aplinkybės dėl lyginamųjų objektų pasirinkimo neatitinka vertinamojo objekto paskirties, t. y. tiek ekspertas A. L., tiek ir ekspertas T. M. dėl vertinamojo objekto rinkos kainos sprendė lygindamas sandorius, kuriais buvo įsigyjamas gyvenamosios arba poilsio paskirties nekilnojamasis turtas su kiemo įrenginiais ir kitais priklausiniais. Tuo tarpu pagal 2014 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodytus Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 2014-10-23 Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atliktą duomenų sandoriui patikslinti duomenis, Pastato – Garažo su buitinėmis patalpomis paskirtis – garažų. Teismas sprendžia, kad vien buitinių patalpų įrengimo ir apstatymo daiktai ir aplinkybės negali pakeisti statinio paskirties. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad 337,51 kv. m. bendro ploto Pastatas – garažas su buitinėmis patalpomis pastatytas ir atitinka gyvenamosios paskirties pastatui keliamus STR reikalavimus, kad priimant valdybos sprendimą buvo visos sąlygos šio pastato paskirtį pakeisti į gyvenamosios paskirties statinį. Pastebėtina, kad Pastatas stovi „Kitos“ paskirties žemės sklype. Todėl teismo vertinimu, 2020 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 20/07-045 (reg. Nr. DOK-22817) ir 2018 m. rugsėjo 13 d. UAB „Super status“ Ekspertinė išvados tiriamosiose dalyse nurodytos aplinkybės dėl netinkamų lyginamųjų sandorių pasirinkimo, kuomet buvo lyginamas skirtingos paskirties turtas, galėjo lemti tiriamojo objekto neteisingos rinkos kainos nustatymą.
53. Teismas taip pat pasisako ir dėl atsakovo A. K. argumentų, kuriais jis abejojo teismo paskirto eksperto kompetencija, kadangi jis netaikė ekspertizės akte išlaidų (kaštų) metodo, o pasirinko tik lyginamąjį metodą. Pastebėtina, kad 2020-10-26 teismo posėdžio metu apklausiamas teismo ekspertas A. L. net porą kartų paaiškino, kad išlaidų (kaštų) metodas yra taikomas tik specialios paskirties turto, objektų, kurie neturi savo rinkos, antikvarinių objektų atveju (2020-10-26 teismo posėdžio garso įrašo 2:21:35-2:22:04 min., 2:40:28-2:41:19 min.). Atsakovas dėl šių eksperto paaiškinimų neteisingumo argumentų nenurodė. Tačiau sutiktina su atsakovo A. K. atstovės pastebėjimais, kad ekspertas Ekspertizės akte vertindamas nepanašius objektus net neatliko pataisų, o jo paaiškinimas teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad lyginamieji objektai neturi esminių skirtumų, kai pirmiausia jų naudojimo paskirtis yra skirtinga (2020-10-26 teismo posėdžio garso įrašo 3:13:21-3:14:16 min.). Eksperto paaiškinimas, kad pataisos yra atliekamos tada, kai yra įmanoma jas apskaičiuoti, o kai nėra galimybės jas apskaičiuoti, tada jos yra netaikomos (2020-10-26 teismo posėdžio garso įrašo 2:46:10-2:46:37 min.), kaip tik rodo, kad tokios aplinkybės galėjo atsirasti nagrinėjamu atveju todėl, kad ekspertas pasirinko lyginti ne tos pačios paskirties nekilnojamojo turto objektus.
54. Byloje nėra ginčo, kad priimant valdybos sprendimą parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą, valdybos nariams buvo pateikta 2014 m. liepos 29 d. UAB „Ober-haus“ Nekilnojamo turto raštiška konsultacija, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina Pastato pardavimo kaina rinkoje galėtų siekti iki 1 000 000 Lt (ieškinio priedas Nr. 5). Kaip minėta šio sprendimo 29 punkte, pagal VĮ Registrų centro duomenis, Pastato rinkos vertė buvo 559 000,00 Lt (161897,59 Eur).
55. Ieškovės nuomone, šis dokumentas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. keliamų reikalavimų turto vertinimo ataskaitai ir net pats šio dokumento autorius R. S., apklausiamas teismo posėdžio metu, aiškiai patvirtino, kad jo parengtas dokumentas yra tik informacinio pobūdžio ir neturi juridinės galios. Pastebėtina, kad pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Šį dokumentą parengė nekilnojamojo turto vertintojo asistentas R. S., vietoje apžiūrėjęs vertinamą turtą, prie konsultacijos pridėtos foto nuotraukos, kuriomis naudojosi tiek teismo paskirtas ekspertas A. L., tiek ir ekspertas T. M., taip pat Pastato kadastro byla, 2014 m. gegužės 19 d. VĮ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai apie Pastato ir žemės sklypo statusą ir vertę. 2014 m. liepos 29 d. UAB „Ober-haus“ Nekilnojamo turto raštiškoje konsultacijoje nurodoma, kad ji atlikta ieškovės užsakymu ir yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris neatitinka Turto ir verslo pagrindų įstatymo turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų, tačiau jame yra duomenų apie vertinamą objektą ir informacija apie jo rinkos vertę, todėl teismas neturi jokio pagrindo šio rašytinio įrodymo nevertinti.
56. Atsakovų atstovas advokatas Saulius Brazauskas 2019 m. balandžio 15 d. raštu (DOK-11479) į bylą pateikė UAB „Latmas“ 2006 m. rugsėjo 25 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 09-06-715, su priedais apie vertinamą objektą, parengtą dėl ginčo turto įkeitimo AB DNB bankui, kurioje nurodyta, kad 2006 m. liepos 24 d. rinkos vertė lygi 1 121 000 Lt, o vykdant priverstinį turto pardavimą – 800 000 Lt. Dėl šio dokumento turinio ieškovė jokių pastabų nepareiškė.
57. Atsakovo A. K. atstovė su 2020-01-23 raštu (reg. Nr. DOK-2552) pateikė teismui 2019-08-14 Nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo aktą Nr. 03/36/202, kurį parengė vertintojų komisija, kurią sudarė trys teismo ekspertai: K. K., V. L. ir J. U.. Ekspertai nustatė, kad lygintinų garažų pagrindinės naudojimo paskirties sandorių buvo nedaug, todėl buvo nuspręsta lyginti „Kitos“ paskirties sandorius. Paieškos metu buvo eliminuoti sandoriai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis buvo „Poilsio“, nes šios paskirties statiniai negali būti lyginami su statiniai, kurių paskirtis yra „Garažų“, nes tokie statiniai nėra pritaikyti žmonių apgyvendinimui. Ekspertai vertinamąjį objektą lygino su Kanalizacijos perpumpavimo stoties pardavimo sandoriais dėl objektų, kurie sudarė 243,20 kv. m. – 159,01 kv. m. ploto ir sprendė, kad šie objektai yra panašūs į vertinamąjį savo fizinėmis, funkcinėmis ir ekonominėmis charakteristikomis. Skaičiuojant kainą, ekspertai taikė akte nurodytus kelis pataisos koeficientus, taip pat įvertino žemės sklypo įtaką garažo vertės nustatymui. Ekspertai darė išvadą, kad 2014-08-14 vertinamo Pastato–garažo su buitinėmis patalpomis rinkos vertė, paskaičiuota lyginamuoju metodu, buvo 293 000 Eur arba 1 011 167 Eur.
58. Ieškovės vertinimu, šis aktas taip pat nėra tinkamas įrodymas ginčo pastato rinkos vertei nustatyti, nes akte aprašytas lyginamasis turto vertinimo metodas buvo atliktas remiantis sandoriais, kuriais buvo parduotos kanalizacijos perpumpavimo stotys, t. y. absoliučiai kitoks turtas nei ginčo pastatas, kuris yra skirtas gyventi ir poilsiauti. Teismas pažymi, kad ieškovė nepagrįstai ginčo Pastatą laiko gyvenamosios paskirtie pastatu, nes tai neatitinka turto paskirčiai, kuri nurodyta NTR duomenyse. Ieškovės argumentus, kad ekspertai išvadą davė tikriausiai neapžiūrėję 2014 m. darytų ginčo pastato nuotraukų, paneigia akte nurodyti duomenys apie tai, kad vertinamas objektas buvo apžiūrėtas, dalyvaujant atsakovui R. B. (akto 1.4 punktas). O kodėl ekspertai nelygino vertinamojo objekto su sandoriais dėl gyvenamosios paskirties objektų įsigijimo, o lygino su „Kitos“ paskirties Kanalizacijos perpumpavimo stoties statinių įsigijimo sandoriais, ekspertai išdėstė akte ir teismas neturi pagrindo vertinti kitaip. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad net UAB „Ober-haus“ Konsultacijos autorius R. S. vertinamo objekto nelygino su ekspertų lygintais objektais, neduoda pagrindo lyginamuosius sandorius pripažinti netinkamai parinktais. Pastebėtina, kad 2019-08-14 Nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo aktą Nr. 03/36/202 surašė didelę patirtį turintys trys teismo ekspertai (akto 1.3 punktas), išanalizavę juridines technines statinio charakteristikas, jo lokalizaciją, aplinkos charakteristikas bei galimą fizinę būklę 2014 m., o pati ieškovė abejojo Konsultacijos autoriaus kompetencija ir kritikavo jo pasirinktus lyginamuosius objektus, apie kuriuos R. S. paaiškino 2020 m. spalio 5 d. teismo posėdyje apklausiamas liudytoju.
59. Atsakovai į bylą 2020-11-09 (reg. Nr. DOK – 28650) pateikė 2020-10-30 UAB „MARLEKSA“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 20-10-07, kurioje nurodyta, kad ginčo objekto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, yra 294 000 eurų (1 015123,20 Lt). Šio vertinimo užsakovais buvo visi atsakovai. Palyginimui su vertinamuoju turtu buvo lyginami penki sandoriai dėl garažų, esančių Purvynės g., Nidoje, įsigijimo. Akivaizdu, kad vertinamas objektas ir lyginamieji objektai savo užimamu plotu yra akivaizdžiai skirtingi (337,51 kv. m. ir 77,05 kv. m. – 18,54 kv. m.). Vertintojas M. K. nurodė, kad skaičiavimui atrinko objektus, kurie lokalizuoti analogiškoje vertės zonoje – 28.1., t. y. Nidoje, artimiausioje vertinamam turtui aplinkoje. Jokio kito kriterijaus nenurodė. Todėl teismas sutinka su ieškove, kad tik pagal šį kriterijų parinkti lyginamieji sandoriai dėl garažų Purvynės g. įsigijimų, kai savo dydžiu jie labai skiriasi nuo vertinamo objekto (trys iš šių objektų yra iš esmės vienos kambario patalpos (garažo) dydžio), ir nesant kitų charakteristikų, kurias galima būtų palyginti, teikia pagrindą išvadai, kad pateiktoje ataskaitoje ginčo pastato vertė galėjo būti nustatyta neteisingai. Pažymėtina, kad ieškovės atstovo su 2021-01-11 teisme gautais paaiškinimais (reg. Nr. 689) pateiktos kelios nuotraukos iš „Google Maps“ internetinio puslapio apie garažus Purvynės g. Nidoje, teismui sudarė sąlygas įsitikinti garažų Purvynės g. nepanašumu į ginčo Pastatą.
60. Apibendrinant pirmiau įvertintus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad surinktų įrodymų dėl ginčo Pastato rinkos vertės nustatymo visuma leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovams priimant UAB ,,KDS grupė" 2014 m. rugpjūčio 14 d. valdybos sprendimą parduoti bendrovės ūkinėje – komercinėje veikloje nenaudojamą Pastatą–garažą su buitinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) už 1 000 000 Eur, jie nepadarė akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą. Teismo vertinimu, šio nekilnojamojo turto rinkos vertė 2014 m. rugpjūčio 14 d. valdybos sprendimo priėmimo metu galėjo būti nuo 1 000 000 Lt, taip, kaip buvo nurodyta 2014 m. liepos 29 d. UAB „Ober-haus“ Nekilnojamo Turto raštiškoje konsultacijoje, su kuo sutiko 2014m. rugpjūčio mėn. 8 d. AB DNB bankas raštu Nr. 30.113-16/1280 „Dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo“, 1 011 167 Eur (293 000 Eur), kaip 2019-08-14 Nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo aktu Nr. 03/36/202 nustatė rinkos vertę vertintojų komisija, kurią sudarė teismo ekspertai: K. K., V. L. ir J. U.. Taip pat galima paminėti, kad UAB „Latmas“ 2006 m. rugsėjo 25 d. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 09-06-715, su priedais apie vertinamą objektą, parengtoje dėl ginčo turto įkeitimo AB DNB bankui, nurodė, kad 2006 m. liepos 24 d. rinkos vertė buvo lygi 1 121 000 Lt, o vykdant priverstinį turto pardavimą – 800 000 Lt.
61. Pastebėtina, kad du iš paminėtų Pastato rinkos vertės vertinimų buvo atlikti tuomet, kaip ginčo dėl jo rinkos vertės nebuvo. O 2019-08-14 Nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo aktu Nr. 03/36/202 nustatyta Pastato vertė yra artima tuomet atlikto vertinimo metu nustatytai rinkos vertei. Tuo tarpu ieškovė ieškinį grindžia ekspertizės išvada, pagal kurią Pastato rinkos vertė 2 261 584 Lt (655 000 Eur), o pagal 2018 m. rugsėjo 13 d. UAB „Super status“ Ekspertinę išvadą – nuo 1 726 400 Lt iki 2 071 680 Lt (nuo 500 000 Eur iki 600 000 Eur). Tačiau jau minėta, šiais dokumentas Pastato rinkos vertė nustatyta garažų paskirties nekilnojamąjį turtą lyginant su sandoriais dėl gyvenamosios, poilsio paskirties turto įsigijimo sandoriais, kas teismui neteikia pagrindo Pastato vertę nustatyti remiantis įrodymais, kuriais savo ieškinį grindė ieškovė (CPK 185 straipsnis).
62. Kaip jau minėta pirmiau, ieškovės atstovas byloje neįrodinėjo, kad UAB ,,KDS grupė" valdybai 2014 m. rugpjūčio 14 d. nusprendus parduoti pastatą įmonė buvo nemoki. Atsakovas A. K. atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo 48 292 002 Lt vertės turto (42 306 475 Lt vertės ilgalaikio ir 5 985 527 Lt vertės trumpalaikio) ir tik 36 736 761 Lt vertės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (iš kurių 23 159 827 Lt vertės buvo po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, o 13 576 934 Lt vertės – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) (atsiliepimo priedas Nr. 3). 2013 m. ieškovė gavo 625 947 Lt pelno (atsiliepimo priedas Nr. 4). 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo 49 615 718 Lt vertės turto (45 486 847 Lt vertės ilgalaikio ir 4 128 871 Lt vertės trumpalaikio) ir 37 827 832 Lt vertės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (iš kurių 16 515 887 Lt vertės buvo po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, o 21 311 945 Lt vertės – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) (atsiliepimo priedas Nr. 5). 2014 m. ieškovė patyrė 2 374 664 Lt nuostolį (atsiliepimo priedas Nr. 6), tačiau ieškovės turimo turto vertė 11 787 886 Lt suma viršijo turimus įsipareigojimus (49 615 718 Lt – 37 827 832 Lt). Ieškovės atstovas neįrodinėjo bendrovės nemokumo ir nepateikė į bylą duomenų apie pradelstus įsipareigojimus, todėl teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. valdybos sprendimas priimtas įmonei esant nemokiai.
63. Ieškovės atstovas 2020-11-05 raštu pateikė „Sodros“ 2014 m. pirmojo, antrojo ir trečiojo ketvirčių ataskaitas, kuriose nurodoma ataskaitinio laikotarpio „Sodrai“ skola (žiūrėti M11 langelį) (Priedai Nr. 2-4). 2014 m. pirmąjį ketvirtį įmonės skola valstybei buvo 15 102,07 Eur, antrąjį ketvirtį – 27 053,66 Eur, o trečiąjį (kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl ginčo turto pardavimo) – 22 103,17 Eur. Ieškovės vertinimu, šios „Sodros“ ataskaitos paneigia atsakovų R. ir N. B. atstovo teiginius, kad ginčo valdybos sprendimo metu (2014-08-14) ieškovė nebuvo skolinga „Sodrai“. Tuo tarpu atsakovų atstovas 2020-11-26 pateikė teismui (reg. Nr. 30555), 2020-11-25 SODRA pažymą Nr. KA-PZ2-381, kurioje nurodyta, kad ieškovė 2014-08-14 neįvykdytų įsipareigojimų neturėjo. Teismas negali konstatuoti, kad šalių teikiami įrodymai apie bendrovės įsipareigojimus SODRA yra neteisingi, nes jie yra apie skirtingus laikotarpius. Tačiau visais atvejais teismas negali atmesti atsakovų argumentų, grindžiamų paminėta SODRA pažymą, kad valdybos posėdžio priėmimo metu neįvykdytų įsipareigojimų ieškovė neturėjo. Tačiau iš 2014 m. spalio 27 d. ieškovės ir atsakovės N. B. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties galima spręsti, kad ieškovės turėjo įsipareigojimų H. B., kurio teises ir pareigas paveldėjimo keliu perėmė atsakovė, kai sandorio kainos dalis buvo sumokėta, įskaitant priešpriešinius įsipareigojimus. Tačiau šios aplinkybės, nenustačius, kad ginčo Pastatą buvo nuspręsta valdybos sprendimu parduoti už aiškiai rinkos kainą neatitinkančią kainą, neįrodo atsakovų fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimą. Vien aplinkybė, kad ieškovės bankroto administratoriaus vertinimu valdybos sprendimas sudarė sąlygas sudaryti įmonei nenaudingą sandorį, savaime neteikia pagrindo atsakovų veiksmus vertinti kaip neteisėtus, nes nėra pagrindo nustatyti, kad valdybos nariai pažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jiems nustatytas pareigas, akivaizdžiai viršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės riziką. Todėl nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nebuvo padaryta žalos, nėra priežastinio ryšio ir nėra pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti.
Dėl bylos procesinės baigties
64. Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes bei remiantis nurodytais teisiniais argumentais ir kasacinio teismo praktika, ieškovės ieškinio aplinkybės bei byloje įvertintų įrodymų visuma neteikia pagrindo atsakovams ieškovės valdybos nariams taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės ieškinį jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.
66. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
67. Atsakovas A. K. prašo priteisti iš ieškovės 12 707,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jas sudaro 10 904,08 Eur advokatės atstovavimo išlaidų, kurias sudaro: atsiliepimo į ieškinį rengimas, tripliko rengimas, susitikimai ir pozicijos derinimas su klientu, pasirengimai ir dalyvavimai teismo posėdžiuose, prašymo teismui dėl ekspertizės rengimas, prašymų tretiesiems asmenims pateikti teismo liudijime nurodytus dokumentus rengimas, prašymo dėl teismo liudijimo pagrindu gautų įrodymų prijungimo prie bylos rengimas, prašymo prijungti įrodymus prie bylos rengimas, nuomonės dėl apmokėjimo teismo ekspertui rengimas, prašymo dėl draudikų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis rengimas, atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas ir kitos teisinės paslaugos, nurodytos specifikacijose prie pateikiamų sąskaitų; 1 400,00 Eur išlaidų už 2019-08-14 nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo akto Nr. 03/36/202 surašymą ir 403,34 Eur išlaidų už UAB „Marleksa“ 2020-10-30 retrospektyvinio vertinimo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT 20-10-07 surašymą.
68. Atsakovo išlaidos atsiliepimo į ieškinį rengimo (968 Eur), tripliko rengimo (968 Eur), atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimo (1573 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.3 punktuose nustatyto dydžio. Atsakovas prašo priteisti už 35,5 val. atsakovo atstovavimo teisme 4900,50 Eur išlaidų, tačiau atsakovas teismo posėdžiuose iš viso buvo atstovaujamas tik 17 val., todėl Rekomendacijas atitinkantis maksimalus dydis šių išlaidų negali būti didesnis, kaip 2473,16 Eur (145,48 Eur x 17 val.). Už atstovo 7 val. pasirengimą atstovauti atsakovą teismo posėdžiuose atsakovas turėjo 766,33 Eur išlaidų. Už 7 prašymų parengimą maksimalus Rekomendacijas atitinkantis dydis 1018,36 Eur (145,48 Eur x 7). Atsakovui taip pat priteistina 1 400,00 Eur išlaidų už 2019-08-14 nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo akto Nr. 03/36/202 surašymą ir 363,00 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Tačiau nepriteistina 403,34 Eur už 2020-10-30 retrospektyvinio vertinimo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT 20-10-07 parengimą, tačiau teismas šiuo dokumentu nesirėmėm dėl sprendimo 59 punkte nurodytų aplinkybių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovas taip pat turėjo 4,35 Eur išlaidų už duomenų iš NTR gavimą. Apibendrinant konstatuotina, kad iš ieškovės atsakovui A. K. priteisiama 9534,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
69. Atsakovas R. B. 2020-10-08 prašymu (DOK-30562) prašo priteisti 1000 Eur už 2019-08-14 Nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo aktą Nr. 03/36/202 pagal eksperto V. L. išrašytą 1000,00 Eur sąskaitą ir 806,66 Eur už 2020-10-30 UAB „MARLEKSA“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT 20-10-07 parengimą. Atsakovo R. B. 1000 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš ieškovės, o 806,66 Eur išlaidas atsakovas patyrė gaunant įrodymą, kuriuo teismas nesirėmė dėl sprendimo 59 punkte nurodytų aplinkybių, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
70. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą apeliaciniame procese turėjo 36,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“, juridinio asmens kodas 300570672, atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 9534,20 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, priteistą sumą sumokant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“, juridinio asmens kodas 300570672, atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų), priteistą sumą sumokant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“, juridinio asmens kodas 300570672, valstybei 36,66 Eur (trisdešimt šešis eurus 66 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Dalė Burdulienė