Civilinė byla Nr. e2-2667-786/2019

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00345-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.6.; 3.2.6.1.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 19 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Kriauzienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingridai Jakubonienei,

atsakovei J. D.,

trečiojo asmens Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovams Vaidui Niaurai ir Jolantai Sabalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. D., trečiajam asmeniui Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui, dėl laiko motinos valdžios apribojimo tęsimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pratęsti motinos valdžios apribojimą atsakovei J. D. nepilnametės dukters A. D. atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovei J. D. Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-266/2017 buvo neterminuotai  apribota motinos valdžia nepilnametės dukros A. D.. Atsakovė J. D. su sprendimu nesutiko ir apskundė apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-415-212/2017 skundą tenkino iš dalies ir laikinai apribojo motinos J. D. valdžia nepilnametės dukros atžvilgiu. 2018 m. atsakovo J. D. kreipėsi į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-4466-266/2018 pareiškimą atmetė, nes situacija tiek nepasikeitė, kad pati atsakovė galėtų auginti vaiką. Nuo 2018 m. gruodžio 21 d. mergaitė apgyvendinta Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Per tą laiką motina dukrą aplankė du kartus, dažniau bendrauja telefonu. Situacija šeimoje nėra pasikeitusi, socialiniai darbuotojai nurodė, kad motinai neužtenka vidinės motyvacijos, nėra realių veiksmų.

2. Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ingrida Jakubonienė palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus išdėstytais argumentais. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovės šeimoje keičiasi situacija, tačiau nėra tiek pasikeitusi, kad atsakovė galėtų pati auginti dukrą. Atsakovė deda pastangas dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą, priima siūloma pagalba, bendrauja su socialiniais darbuotojais, bendrauja su dukra, domisi jos sveikata. Nors atsakovė turi norą susigrąžinti dukrą , tačiau situacija nėra tiek pasikeitusi, kad atsakovei būtų galima grąžinti vaiką, ir panaikinti terminuotą motinos valdžios apribojimą ir mano, kad situacija ateityje galėtų pasikeisti.

3. Atsakovė J. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu atsakovė J. D. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies.

Paaiškino, jog dukrą lanko, kalbasi telefonu. Dukra labai nori grįžti namo ir kiekvieną kartą susitikus klausia, kad ją parsiveš į namus. Šiuo metu dirba pagal paslaugų kvitus bendrovėje Elma. Kada atsiras laisva darbo vieta, bus priimta pastoviam darbui. Šiuo metu problemų su alkoholiu neturi, alkoholį vartojai retai. Su sugyventiniu tvarkosi namus, sodina daržus. Bendrauja su socialiniais darbuotojais, lanko siūlomus mokymus. Stengiasi, kad galėtų susigrąžinti dukrą, nes dukrą nori auginti pati. Dukra jos sugyventinį laiko tėvu.

5. Trečiasis asmuo Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė atsiliepimą į ieškinį,

kuriame pažymėjo, kad su pateiktu ieškiniu sutinka ir jam pritaria.

6.  Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovai

nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį mergaitė iš centro yra perkelta ir apgyvendinta

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Motina mergaitę aplanko retai, dažniau bendrauja

telefonu. Mergaitė nori gyventi su mama. Kada mergaitė buvo gydoma ligoninėje, mama ją

slaugė. Situacija yra pasikeitusi, tačiau ne tiek, kad būtų galima panaikinti motinos valdžios       apribojimą.

     Teismas k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas..

7. Byloje nustatyta, kad A. D., gimusi (duomenys neskelbtini)  yra atsakovės J. D. dukra.   Ieškovo atstovės, atsakovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-266/2017 neterminuotai buvo apribota atsakovės J. D. ir J. S. tėvų valdžia jų dukters A. D. atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa Aulelių vaikų globos namuose. Sprendime nurodyta, kad tėvai yra kalti dėl to, kad nesirūpina dukra A. D., nesudarė vaikui saugių gyvenimo sąlygų, nevykdė pareigos ugdyti dukrą.  

8. Atsakovė J. D. nesutiko su teismo sprendimu ir jį apskundė Panevėžio apygardos teismui. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-415-212/2017 J. D. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir J. D. motinos valdžią dukros A. D. atžvilgiu apribojo laikinai, nurodant, kad daro pažangą keisdama savo elgesį, gyvenimo būdą, požiūrį į vaiko auginimą bei sąlygas.

9. Atsakovės dukra A. D. nuo 2018 m. gruodžio 21 d. gyvena Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Atsakovė dukrą lanko retai, dažniau bendrauja telefonu. Atsakovė bendrauja su socialiniais darbuotojais, domisi mergaitės sveikata. Atsakovė nori pati auginti dukrą.

10.  CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

11. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

12.  Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo tęsimo atsakovės vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei J. D. laikinai apribota motinos valdžia vaiko A. D. atžvilgiu, kad atsakovė deda pastangas susigrąžinti dukrą į šeimą, priima siūloma pagalba, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, pradėjo dirbti, tvarkosi gyvenamąjį būstą, tačiau dar nėra išnykusi grėsmė, kad atsakovė pati galėtų auginti vaiką. Mano, jog padėtis galėtų pasikeisti.

13.       Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų

 daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

14. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikui. Pagal CK 3.155 straipsnio nuostatas, vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų ir tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-522/2014; Nr. 3K-3-310-915/2015 ir kt.).

15. Nustatytos nagrinėjamoje byloje aplinkybės, leidžia teismui  spręsti, jog nagrinėtinu atveju, vaiko ir motinos ryšiai nėra nutrūkę ar susilpnėję, nes jos tarpusavyje bendrauja – atsakovė lanko dukrą globos namuose, bendrauja telefonu, atsakovė nėra vaikui abejinga. Kad atsakovei rūpi jos vaikas ir savo pareigas ji stengiasi vykdyti įrodo ir tai, kad atsakovė sergančią dukrą slaugė ligoninėje, atvykdama pas dukrą, atveža lauktuvių. Trečiojo asmens Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovė  teismo posėdžio metu nurodė, kad motina lanko dukrą , bendrauja telefonu, slaugė ligoninėje.

16. Ieškovas vieną iš ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė nesprendžia problemos dėl girtavimo. Tačiau atsakovė posėdžio metu nurodė, kad alkoholį vartoja retai, kartais išgeria silpno alaus, sidro. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nemato alkoholio vartojimo problemos.  Socialinių darbuotojų apsilankymo metu 2019 m. vasario 11 d. atsakovė namuose rasta blaivi (Anykščių rajono socialinių paslaugų centro 2019 03 19 raštas Nr.S-219) . Remiantis esamais duomenimis,  negalima daryti kategoriškos išvados, jog atsakovė nuolat girtauja ir tokiu būdu ji daro žalingą įtaką savo dukrai.

17.  Ieškovas vieną iš pagrindų nurodė nedarbą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė dirba pagal paslaugų kvitus, stengiasi susirasti pastovų darbą. Per savaitę uždirba apie 100 eurų.

18. Ieškovas vieną iš pagrindų nurodė ir socialinių įgūdžių stoką. Posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad tvarkosi gyvenamąjį būstą, bendrauja su socialiniais darbuotojais, priima jai teikiamą pagalbą, lanko jai siūlomus kursus. Posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ji supratusi, kaip reikia auginti vaiką, bendrauti su juo, tvarkytis buityje, turi laikiną darbą ir ieškosi pastovaus darbo.

19.   Tai, kad keičiasi aplinkybės, patvirtina ir Anykščių rajono socialinių paslaugų centro 2019 03 19 raštas Nr. S-219, kuriame nurodyta, kad atsakovės gyvenimo sąlygos gerėja, daugiau tvarkos ir švaros, tačiau pokyčiai lėti dėl finansinių galimybių savarankiškumo ir motyvacijos stokos. Tai, kad atsakovės gyvenimas gali keistis gerąja puse įrodo ir pačios atsakovės veiksmai, tai, kad ji dirba, tvarkosi gyvenamąjį būstą, kad mergaitė turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas, sodina daržus, stengiasi susirasti pastovų darbą.  

 20. Teismas pastebi, jog , nors atsakovė J. D. gavusi ieškinį, atsiliepimo nepateikė, tačiau į teismo posėdį atvyko, davė paaiškinimus. Teismas mano, kad atsakovė suprato jos atžvilgiu priimto sprendimo esmę ir galinčias kilti pasekmes. Tai, parodo, kad atsakovei rūpi jos dukra, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos, ne visiškai suvokia savo kaip motinos teisių ir pareigų turinio.

21. Teismas sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad atsakovės pozicija vaiko atžvilgiu negali keistis ir nepasikeis, todėl nėra pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi nebuvo nurodytas laikino motinos valdžios apribojimo terminas, o šis terminas pradėtas skaičiuoti tik įsigaliojus naujai CK 3.183 straipsnio 5 dalies redakcijai (nuo 2018 m. sausio 1 d.), bei atsižvelgiant į tai, jog CK numatyta galimybė taikytą laikiną motinos valdžios apribojimą pratęsti (CK 3.183 straipsnio 5 dalis), todėl nagrinėtinu atveju, teismas, išreikšdamas pasitikėjimą atsakovės atžvilgiu, bei vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, taip pat įvertinęs tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, ieškinį tenkina ir pratęsia šešių mėnesių laikotarpiui laikino motinos valdžios apribojimo terminą, skaičiuojamą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

22. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovės, todėl iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis – 75 eurai (80 straipsnio 1 dalie 6 punktas,7 dalis).

24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 7,34 Eur, kurie priteistini iš atsakovės.  

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–

270, 406 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti.

Pratęsti atsakovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-415-212/2017, taikytą laikiną motinos valdžios apribojimą 6 (šešių) mėnesių terminui, skaičiuojamą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja                                                                                  Vitalija Ragauskienė