Civilinė byla Nr. e2A-1446-638/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15599-2020-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.

Kauno

                            NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 26 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei J. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

                n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti atsakovės J. J. atleidimą iš darbo teisėtu, pripažinti, kad atsakovė neturi teisės gauti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei pripažinti, kad atsakovė neturi teisės gauti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 4 dalyje nustatytos kompensacijos.

2.       Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2005 m. sausio 1 d. ieškovė su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią ji buvo priimta į Lietuvos kariuomenės Įgulų aptarnavimo tarnybos (toliau – ĮAT) Mitybos skyriaus Maisto sandėlių sandėlininkės pareigas. Atsakovės atžvilgiu pagal ĮAT vado 2020 m. birželio 16 d. įsakymą „Dėl patikrinimo atlikimo“ Nr. P-310 (toliau - Įsakymas) buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2020 m. birželio 30 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo“ Nr. TT-7 (toliau - Išvada). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti atsakovės darbo pareigų pažeidimai: 1) maisto produktai laikyti nepritaikytose vietose; 2) atsakovė nesilaikė 2019 m. gruodžio 16 d. sudarytos Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nes priima ir išduoda morkas plautas su luobele, nors priėmimo–perdavimo akte (2020 m. gegužės 7 d. Nr. 6634) nurodo, kad išduodamos skustos morkos; 3) priima, sandėliuoja ir išduoda maisto produktus nesilaikydama keliamų teisės aktų reikalavimų, neatsakingai priima sąskaitas, gausu kiekių neatitikimų; 4)  savavališkai susisiekė su tiekėjais ir pareikalavo pakeisti 2020 m. balandžio 20 d. sąskaitoje gautos produkcijos kiekį, apie tai neinformavus maitinimo paslaugų administratorės ir nepateikė jokių sąskaitų. 2020 m. vasario 24 d. ĮAT RĮAC I valgyklos vedėja pranešimu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybą pateikdama jai žinomą informaciją apie 2020 m. sausio 31 d. atliktą Lietuvos kariuomenės Karo policijos patikrinimą bei prašė atlikti ikiteisminį tyrimą. 2020 m. birželio 26 d. gautas Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos raštas, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl maisto produktų vagystės iš Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono J. R. mokomajame pulke esančių valgyklų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (vagystė) yra baigtas. 2020 m. birželio 22 d. ikiteisminio tyrimo byla perduota Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl procesinio sprendimo priėmimo, 2020 m. birželio 25 d. atsakovei įteiktas kaltinamasis aktas. Būtent šis momentas leido suprasti, jog atsakovė iš tiesų bandė padaryti darbdaviui žalą, t. y. slėpė maisto produktus su tikslu juos pavogti. Tik gavus minėtą pranešimą ir užbaigus tarnybinį patikrinimą ieškovei nebekilo abejonių dėl atsakovės 2020 m. sausio 31 d. padaryto darbo drausmės pažeidimo pobūdžio. Pradėti tarnybinį patikrinimą dėl 2020 m. sausio 31 d. įvykių nebuvo nepagrįstai delsiama. Skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys visiškai įsitikino, jog atsakovė 2020 m. sausio 31 d. tikrai padarė tokį šiurkštų drausmės pažeidimą – bandymą tyčia padaryti darbdaviui turtinę žalą. Aplinkybė, jog atsakovė baudžiamajame procese iš įtariamosios tapo kaltinamąja, bei šiuo metu teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl atsakovės padarytos nusikalstamos veikos, turėtų būti vertinama pakankama pripažinti, kad atsakovė prarado pasitikėjimą, pažeidė darbuotojo pareigas bei pakenkė darbdavio autoritetui. Ieškovės nuomone, kiti atsakovės padaryti pažeidimai atskirai paėmus taip pat gali būti laikomi šiurkščiais ir kiekvienas jų sudaro savarankišką pagrindą nutraukti darbo sutartį. Ieškovės nuomone, darbo sutartis su atsakove nutraukta teisėtai.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė pripažinti atleidimą iš darbo iš Lietuvos K. L. valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą neteisėtu, nustatyti, kad darbo sutartis tarp atsakovės ir ieškovės nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu, išieškoti atsakovei iš ieškovės vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką kompensaciją, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 3 d. iki sprendimo įvykdymo dienos ir vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, nustatyti, ar ieškovė teisingai apskaičiavo ir išmokėjo atsakovei kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad šiurkštūs pareigų pažeidimai nustatyti 2020 m. sausio 31 d. atlikus atsakovei priskirtų sandėlių patikrinimą. Patikrinimo rezultatai buvo aprašyti 2020 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime. Atsakovės nuomone, pagrindinė atsakovės darbo sutarties nutraukimo priežastis – 2020 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei apie atsakovės veiksmus buvo žinoma dar 2020 m. vasario 3 d., kai Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Kauno ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas vyr. srž. V. B. tarnybiniame pranešime „Dėl prevencinių priemonių vykdymo“ užfiksavo, kad 1 valgyklos sausų maisto produktų ir pieno produktų sandėliuose, už kuriuos materialiai atsakinga atsakovė, buvo nustatyti ne maisto produktų sandėliavimui skirtose vietose esantys maisto produktai. Atsakovės darbo sutartis nutraukta tik 2020 m. liepos 2 d., t. y. ieškovė pažeidė imperatyvią DK 58 straipsnio 6 dalies normą, tai lemia atsakovės darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą. Be to, reikšminga tai, kad po 2020 m. vasario 3 d. tarnybinio pranešimo, kai buvo nustatytas tariamas atsakovės pažeidimas, darbdavys neatliko tyrimo dėl darbo pareigų pažeidimo. Atsakovė taip pat nurodo, kad darbuotojo žinioje esančių materialinių vertybių kiekiui, būklei, vertei patikrinti yra atliekamos inventorizacijos. Inventorizacijų atlikimo tvarką reglamentuoja Inventorizacijos taisyklės. Šiose taisyklėse nustatytais terminais inventorizacijos nebuvo atliekamos, inventorizacija nebuvo atlikta ir po 2020 m. sausio 31 d. patikrinimo, kurio rezultatas buvo interpretuojamas kaip atsakovės vagystė. Visi ieškovės nurodyti atsakovės darbo pareigų pažeidimai, netgi darant prielaidą, kad jie pagrįsti, yra vienkartinio pobūdžio, nėra duomenų, kad ieškovės nurodyti pažeidimai būtų sistemingi, bei kad atsakovės tariami pažeidimai būtų padarę ieškovei žalą. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno

5.       Teismas nurodė, kad egzistuoja darbo pareigų pažeidimo požymiai, nurodyti 2020 m. birželio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-7 apimtyje, kurioje konstatuojama, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Teismas padarė išvadą, kad darbdavys turėjo pagrindą pradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrą, o ištyręs visas nustatytas aplinkybes, kurios pasitvirtino bylos nagrinėjimo metu, pagrįstai konstatuoti, jog turėjo pagrindo netekti pasitikėjimo darbuotoja. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė netinkamai laikė produktus, slėpė juos, nesilaikė geros higienos taisyklių (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Teismas vertino, kad šiuo atveju reikšmės neturi atsakovės atstovo nurodoma aplinkybė, kad atleidžiant atsakovę iš darbo nebuvo atlikta inventorizacija, kadangi darbo pareigų pažeidimu šiuo atžvilgiu darbdavys laikė ne nustatytus kiekybinius trūkumus, o netinkamą maisto produktų laikymą (kas yra užfiksuota byloje pateiktais patikimais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo medžiaga). Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja aplinkybės, nurodytos DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte, t. y. jog atsakovė tyčia padarė turtinę žalą darbdaviui ar bandė tyčia padaryti jam turtinę žalą.

6.       Vadovaujantis DK 58 straipsnio 6 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Teismas pažymėjo, kad  atsakovei priklausančių sandėlių patikrinimas buvo įvykdytas 2020 m. sausio 31 d. Lietuvos karo policijos ITV Kauno ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas vyr. srž. V. B. 2020 m. vasario 3 d. pranešė apie visas rastas prekes, jų vietą, sąrašą, J. J. pasiaiškinimą. Atsakovė iš darbo buvo atleista 2020 m. liepos 2 d. LKLVĮAT vado įsakymu Nr.P-347. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai apie tarnybinius pranešimus, kurie buvo gauti 2020 m. birželio 18 d. (Vidaus dokumentas išspausdintas tarnybinių pranešimų ir prašymų registras), nepaneigia fakto, kad apie darbuotojos padarytus pažeidimus darbdavys buvo informuotas jau 2021 m. sausio 31 d. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (Tarnybinio patikrinimo išvada TT-7) ir liudytojos D. J. parodymais teismas nustatė, kad patikrinimo metu dalyvavo tiesioginė atsakovės vadovė, kuri buvo gerai informuota apie visas įvykio aplinkybes, todėl padarytas darbo pareigų pažeidimas darbdaviui taikant vidutinio apdairaus ir protingo asmens standartą turėjo paaiškėti tą pačią dieną. Teismo vertinimu, faktas, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar kad pranešimas apie jį buvo išsiųstas vėliau, nereiškia, kad eliminuojamos darbdavio pareigos, numatytos DK 58 straipsnio 6 dalyje. Teismas sprendė, kad šioje teisės normoje esantis vieno mėnesio terminas nesustabdomas vykstant tyrimui ar procesui teisme, jis yra imperatyvus, naikinamasis ir jo praleidimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti atleidimą neteisėtu.

7.       Teismas nurodė, kad iš I-os valgyklos vedėjos 2020 m. birželio 15 d. pateiktos charakteristikos matyti, jog J. J. Krašto apsaugos sistemoje pradėjo dirbti nuo 1998 m. spalio 12 d. Ruklos įgulų aptarnavimo centre sandėlininke dirba nuo 2005 m. Buvo skatinta 6 padėkomis, 2 vardinėmis dovanomis yra gavusi ir dvi drausmines nuobaudas, kurios nebegalioja. Tiek charakteristikoje nurodomas apibūdinimas (jog asmeninius interesus ir ambicijas atsakovė kelia dažnai aukščiau už darbo rezultatus ir komandinį darbą), tiek 2020 m. birželio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-7 nurodomi darbo trūkumai neperžengia įprasto darbo organizavimo bei darbdavio pareigų vykdymo ribų, nereiškia DK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto piktnaudžiavimo teise. Vadovaujantis DK 21 straipsnio 2 dalimi darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Viena iš darbo organizavimo priemonių, kuriomis disponuoja darbdavys, yra atsakomybės už darbo pareigų pažeidimus taikymas. Teismas sprendė, kad šių priemonių taikymas pats savaime negali būti pripažįstamas kaip pažeidžiantis darbuotojo teises ar teisėtus interesus. Esant šioms aplinkybėms teismas nutarė grąžinti darbuotoją į darbą.

8.       Teismas nurodė, kad iš atsakovės atostogų sąrašo matyti, kad kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžiai atitinka DK 126 straipsnio 2 dalyje nurodytą išnaudotų atostogų trukmę, o apskaičiuoti dydžiai atitinka DK 127 straipsnio 5 dalį. Teismas pažymėjo, kad šių skaičiavimų neginčijo ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu, jų nepaneigia jokie įrodymai byloje, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti jų nepatikimais ar neatitinkančiais tikrovės ir šioje apimtyje reikalavimo netenkino.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė J. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą dalyje dėl J. J. grąžinimo į Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos įgulos aptarnavimo centro maisto sandėlių sandėlininkės pareigas, nustatant, kad J. J. nėra grąžinama į Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos įgulos aptarnavimo centro maisto sandėlių sandėlininkės pareigas, laikyti, kad 2005 m. sausio 1 d. J. J. darbo sutartis yra nutraukta nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, priteisti J. J. naudai iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už 6 mėn. – 8 442,96 Eur (DK 218 straipsnio 4 dalis), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.  Kauno apylinkės prokuratūros 2-asis skyrius 2021 m. sausio 25 d. nutarimu nutraukė ieškovės inicijuotą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-8-00003-20 J. J. atžvilgiu nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 3 dalies požymių. Šiame nutarime nustatytos aplinkybės yra reikšmingos DK 218 straipsnio 4 dalies taikymui, nes jos atskleidžia atsakovės ir jos viršininkų santykį bei bendrą atmosferą darbovietėje atsakovės atžvilgiu, kuri turi mobingo požymių. Liudijimų visuma rodo, kad J. J. tiesioginiai viršininkai D. J. ir O. D. atvirai, be jokių abejonių įvardija J. J. vagimi. Pateikdamos tokias detales, esą mačiusios kaip J. J. išsinešė pasisavintus produktus, esą J. J. ne kartą buvo pagauta bandydama pasisavinti maisto produktus ir dėl to J. J. rašė pasiaiškinimus, nors tokių duomenų nesugebėjo pateikti. Tokios pačios pozicijos D. J. laikėsi ir apklausiama civilinėje byloje. Negana to, karo policijai atlikus patikrinimą visai darbovietei buvo paskleista žinia, kad J. J. buvo pagauta vagianti, ką patvirtino visi ikiteisminiame tyrime apklausti darbuotojai. Esant tokiai atmosferai darbe, akivaizdu, kad J. J. negali dirbti tokioje darbovietėje, kur yra akivaizdžiai žalingos sąlygos ir ieškoma būdų, kaip su ja susidoroti.

8.2. Ikiteisminis tyrimas nebuvo objektyvus, o turėjo suformuluotą užduotį – sukurti pagrindą J. J. atleidimui. Atitinkamai nepaisant akivaizdaus nusikalstamos veikos požymių nebuvimo, J. J. atžvilgiu surašytas kaltinamasis aktas ir ji apkaltinta vagyste. Tačiau 2021 m. sausio 25 d. nutarimu prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė. Ieškovė kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindą nurodė pažeidimus, kurių galimai atsakovė net nepadarė arba jų ieškovė net nelaikė darbo pareigų pažeidimas, nesiėmė gauti atsakovės paaiškinimų dėl tariamų pažeidimų ir nesiėmė jokių kitų veiksmų jos pareigų pažeidimui įforminti. Tačiau visus šiuos tariamus pažeidimus panaudojo atleidimo pagrindui suformuoti 2020 m. birželio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-7, kas rodo, kad ieškovė nebuvo suinteresuota teisingu, skaidriu ir objektyviu ieškovės kaip darbuotojos darbo pareigų pažeidimo įvertinimu, o dėjo maksimalias pastangas sukurti neteisėto atleidimo pagrindą. Su atsakove, akivaizdžiai neturint objektyvaus pagrindo, buvo siekiama susidoroti ir atleisti iš darbo, naudojantis visais kariuomenei prieinamais įrankiais.

8.3. Grąžinus atsakovę į darbą atsakovė būtų priversta dirbti toksiškomis sąlygomis, prieš atsakovę atliekami mobingo požymių turintys veiksmai ir būtų ieškoma naujo preteksto, kaip atleisti atsakovę iš darbo. Tokioje darbovietėje atsakovė patirtų įtampą, stresą, pažeminimą, jaustųsi niekinama. Dėl nepagrįsto persekiojimo proceso, bandant ją bet kokiomis priemonėmis atleisti iš darbo, suprastėjo atsakovės sveikata, ėmė kamuoti nerimas. Darbdavys neabejotinai vėl ieškos naujo preteksto atleisti ją iš darbo tokiu būdu, kad nereikėtų mokėti įstatyme nustatytos kompensacijos, todėl atsakovė nenori vėl būti kankinama vien dėl to, kad ieškovė nori sutaupyti pinigų.

10.       Ieškovė Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.  Apeliantė iki atleidimo iš darbo dienos (2020 m. liepos 2 d.) nei karto nebuvo pateikusi darbdaviui jokio skundo (pranešimo) dėl blogos darbinės atmosferos, blogų santykių (konfliktų) su viršininkais, kitais darbuotojais ar mobingo. Priešingai, apeliantė prašyme dėl darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčų komisijos prašė ją grąžinti į darbą. Tik 2021 m. vasario 17 d. ir 2021 m. balandžio 22 d. teismo posėdžiuose apeliantė pareiškė valią, kad nenori grįžti į darbą.

9.2. Apeliantės atsakomybėje esančiuose sandėliuose aptikus suslėptus maisto produktus bei apeliantei 2021 m. sausio 31 d. raštu pateikus prisipažinimą, darbdavys ir apeliantės tiesioginė vadovė D. J. pagrįstai galėjo manyti, kad buvo siekiama pasisavinti maisto produktus. Liudijimų visuma įrodo, tik tai, kad iš visų surinktų įrodymų tuo metu buvo galima pagrįstai manyti, kad buvo daroma (bandoma daryti) nusikalstama veika ir darbo drausmės pažeidimas. Tai, kad darbdavys siekia užtikrinti darbuotojų tinkamą pareigų vykdymą, taikyti atsakomybę už netinkamą jų vykdymą bei esant pagrįstiems įtarimams dėl darbuotojo galimai daromos nusikalstamos veikos kreiptis į atitinkamas institucijas, negali būti laikoma žeminimu, psichologiniu smurtu ar mobingu. Apeliantei buvo užtikrinta saugi ir tinkama dirbti darbinė aplinka, darbo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ji aiškiai išreiškė siekį būti sugrąžintai į darbą.

9.3. Akivaizdu, kad apeliantės nenoras grįžti į darbą yra rezultatas išreiškiant nepasitenkinimą kitų darbuotojų pateiktais liudijimais ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje, bet nesusijęs su realiomis darbo sąlygomis. Apeliantės nenoras grįžti į darbą grindžiamas tik prielaidomis bei abstrakčiais teiginiais, kurie yra labiau susiję su subjektyviai išreikštu noru gauti DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio kompensaciją nei su grįžimu į darbą. Apeliantei niekada nebuvo sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokios sąlygos galėtų atsirasti nesant tai patvirtinančių duomenų. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos kariuomenė 2021 m. birželio 3 d. sumokėjo apeliantei tiek priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, tiek patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių nustatymo (DK 218 straipsnio 4 dalis).  Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė buvo atleista iš darbo neteisėtai, nusprendė grąžinti ją į darbą, priteisė darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Apeliantė (atsakovė J. J.) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nustatant, kad ji į darbą negrąžinama ir atitinkamai papildomai priteisti jai iš ieškovės šešių mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

13.       Neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes nustato DK 2018 straipsnio 2 ir 4 dalys: darbuotojas gali būti grąžinamas į ankstesnį darbą arba negrąžinamas. Kokias konkrečiai pasekmes nustatyti, įstatymo leidėjas pavedė darbo ginčą nagrinėjančiam organui (darbo ginčų komisijai arba teismui). Kriterijai, kuriais remdamasis ginčą nagrinėjantis organas turi spręsti apie neteisėto atleidimo pasekmes, yra nurodyti DK 218 straipsnio 4 dalyje: tai ekonominės, technologinės, organizacinės ar panašios priežastys arba tikimybė, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys.

14.       Šioje byloje apeliantė (atsakovė) savo pradiniame prašyme darbo ginčų komisijai, rašytame 2020 m. liepos 22 d., prašė grąžinti ją į darbą. Darbo ginčų komisija 2020 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, tačiau apeliantės į darbą negrąžino, nes to prašė darbdavys. Taigi, nagrinėjant ginčą komisijoje, apeliantė nekėlė klausimo dėl netinkamų darbo sąlygų, psichologinio spaudimo, mobingo ir pan. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė atsiliepime į ieškinį jau prašė negrąžinti jos į darbą, tačiau konkrečių argumentų, kodėl ji neturėtų būti grąžinta į darbą, nenurodė, tik pažymėjo, kad galimai jos darbo vieta yra numatyta kitam asmeniui, o ją yra siekiama pašalinti iš darbo pareigų išvengiant išeitinės išmokos/kompensacijos mokėjimo. Teismo posėdžio metu atsakovė jau nurodė, kad jeigu bus grąžinta į darbą, patirs psichologinį spaudimą, nors niekada nėra su niekuo susipykus.

15.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pateiktus įrodymus apie atsakovės darbo stažą ieškovės įstaigoje, atsakovei paskirtus apdovanojimus, padėkas, paskirtas drausmines nuobaudas, charakteristiką, ir, įvertinęs įrodymus, nusprendė atsakovę neįrodžius tikimybės, kad grąžinus į darbą jai bus sudarytos psichologiškai nepalankios sąlygos dirbti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Pažymėtina, kad aplinkybėms pasikeitus atsakovei nėra užkertama galimybė bet kuriuo metu išeiti iš darbo.

16.       Apibendrindama teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes ( DK 218 straipsnio 2 dalis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kauno

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Diana Labokaitė

Egidijus Tamašauskas

Lina