Byla Nr. 1S-114-361/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
2.2.3.1.; 2.12. (S)
KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010
m. kovo 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys,
sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant skundėjai R.
N., išnagrinėjęs R. N. skundą dėl Tauragės rajono
apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas R.
N. skundas dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio
vyriausiojo prokuroro pareigas V. Armono 2009-12-28 nutarimo atmesti jos skundą
dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. Aukštakalnio 2009-12-01
nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,
n u s
t a t ė :
2008-04-09
Tauragės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 str. dėl
galimo mažamečių S. ir Ž. N. tvirkinimo. 2009-09-23,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., ikiteisminis tyrimas
buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, tačiau
2009-10-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Atlikęs papildomus
procesinius veiksmus, Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R.
Aukštakalnis 2009-12-01 ikiteisminį tyrimą nutraukė, kadangi nenustatė, jog
buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Šį nutarimą R.
N. apskundė aukštesniajam prokurorui.
Tauragės rajono apylinkės prokuratūros laikinai
einantis vyriausiojo prokuroro pareigas V. Armonas 2009-12-28 nutarimu R.
N. skundą atmetė, nurodydamas, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą
yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į visas ikiteisminio tyrimo
metu nustatytas aplinkybes. Šį aukštesniojo prokuroro nutarimą R.
N. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Tauragės
rajono apylinkės teismo teisėja 2010-03-03 priėmė nutartį, kuria atmetė R. N. skundą. Nutartyje nurodoma, kad teismas mano, jog
ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi reikšmingos bylai aplinkybės, o
byloje nėra neginčijamų duomenų, jog N. B. ir V. N. būtų kokiais nors veiksmais tvirkinę mažametes S. ir Ž. N.. Todėl prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą
yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į visas ikiteisminio tyrimo
metu nustatytas aplinkybes, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo,
numatyto BK 153 str., požymių.
Skundu R. N. prašo
panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos 2010-03-03 nutartį ir
atnaujinti ikiteisminį tyrimą, o atnaujinus ikiteisminį tyrimą, jį pavesti
atlikti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai, kadangi Tauragės apylinkės
prokuratūros pareigūnai yra šališki, neobjektyvūs, sąmoningai vilkina bylos
tyrimą, be to, ji, R. N., su dukromis gyvena ir dirba
Šiauliuose, o įtariamoji M. B. bei V. N. niekur
nedirba, neaugina mažamečių vaikų, todėl jiems nebūtų sunkumų atvykti į
apklausas Šiauliuose, pažymima, jog dauguma liudytojų taip pat gyvena
Šiauliuose. Skunde taip pat teigiama, kad 2009-09-23 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas,
vadovaujantis BPK 3 str. l d. l p. Nutarimą nutraukti tyrimą buvo priimtas nepagrįstai, neištyrus visų bylos
aplinkybių, neapklausus visų liudytojų, kurie padėtų pagrįsti M. B. ir V. N. padarytą
nusikalstamą veiką.
Motyvuojama, jog i prokuratūrą kreiptasi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui
po nusikalstamos
veikos padarymo, tačiau nebuvo atsižvelgta į aplinkybę,
kad tuo laikotarpiu ji, R. N.,
buvo padavusi skundą Šiaulių miesto vaiko
teisių apsaugos tarnybai, kuri atliko tyrimą ir rekomendavo kreiptis į prokuratūrą. R. N. pažymi, jog dėl sunkios materialinės
padėties neturėjo galimybių pasinaudoti kvalifikuoto teisininko paslaugomis, o kadangi savo
gyvenime su tokia problema susidūrė
pirmą kartą, išgyveno emocinį
sukrėtimą bei stiprų gėdos jausmą prieš aplinkinius, be to, ir vaikai apie
įvykius Tauragėje prasitarė tik praėjus kuriam laikui, todėl kreipimasis į
prokuratūrą buvo uždelstas. 2009-10-16 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas.
Apklausus liudytojus J. G., I. M., J. M., jų
parodymus prokuroras R. Aukštakalnis įvertino kaip kritiškus, nes liudytojai apie atliktus
tvirkinamuosius veiksmus sužinojo iš mažamečių nukentėjusiųjų.
Prokuroras abejoja, ar nukentėjusios galėjo pasakoti tokias intymias aplinkybes visiems su jomis bendraujantiems asmenims –
seneliams ir krikšto mamai. R. N. mano, kad tai subjektyvus prokuroro
R. Aukštakalnio požiūris į bylos esmę, o ne visapusiškas, objektyvus faktinių bylos aplinkybių
įvertinimas. Remiamasi vaikų darželio auklėtojos D. G. šališkais parodymais (dėl
konfliktiškų santykių su auklėtoja buvo kreiptasi į švietimo skyrių, po atlikto tyrimo D. G. paskirta
drausminė nuobauda), motyvuojama, kad
vaikai „fantazuoja“, o neįvertinama, kad vaikų tvirkinimo faktas buvo atskleistas
tada, kai 2007 rugpjūčio mėnesį, grįžusios iš viešnagės pas tėvą V. N., mergaitės apie tai
prasitarė savo pusseserei I. G., o ne visiems su jomis bendraujantiems
asmenims. Nesuprantama, kodėl šioje
baudžiamojoje byloje pirmiausiai buvo apklausta auklėtoja, su kuria mergaitės šia tema nėra ir negali būti kalbėjusios.
Kodėl liudytojai J. G., J. M. ir I. M., kurie pirmieji sužinojo apie tvirkinamuosius veiksmus
mažamečių atžvilgiu, buvo apklausti
tik papildomo tyrimo metu, kai bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2009-10-16.
Skunde nurodoma, kad
prokuroras R. Aukštakalnis priimtą nutarimą motyvuoja ne tik kritiškais
liudytojų parodymais, bet ir tuo, kad atliktos S. ir Ž. N. teismo
psichiatrinės – psichologinės ekspertizės metu, papildomų faktų dėl jų
tvirkinimo, nenustatyta. Atkreiptas dėmesys, kad ekspertizė buvo atliekama
2009-05-10, praėjus beveik dviems metams nuo nusikalstamos veikos padarymo,
kai, tuo tarpu 2008 m., apklausus mažametes S. ir Ž. N. pas
ikiteisminio tyrimo teisėją, jos parodė, kad M. B. mokė,
kaip reikia bučiuotis, taip pat lietė tą vietą, kur reikia „sisioti“.
Įvertinant mažamečių amžių ir laiko tarpą, prabėgusį iki ekspertizės atlikimo,
jos galėjo daug ką pamiršti. Po nusikalstamų veiksmų labai pablogėjo vaikų
psichinė sveikata, lankytasi Šiaulių miesto vaikų konsultacinėje poliklinikoje
pas vaikų psichiatrę D. R. S., Dainų PSC pas psichologę E. Ž., tačiau ikiteisminio tyrimo metu išrašai iš vaikų ligos
istorijų nebuvo pareikalauti, niekas neįvertino, kokią žalą padarė įtariamoji
psichinei vaikų sveikatai. R. N. mano, kad ikiteisminis
tyrimas baudžiamojoje byloje buvo sąmoningai vilkinamas, nebuvo surinkti ir
objektyviai įvertinti visi įrodymai, pagrindžiantys M. B. (ir
galimai V. N.) kaltę, o prokuroras surinktus duomenis
vertino šališkai.
Skunde R. N. prašo
įvertinti Tauragės rajono apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmų teisėtumą ir
pagrįstumą, tiriant aukščiau minėtą nusikalstamą veiką. Mano, kad prokuroras R.
Aukštakalnis, tirdamas bylos aplinkybes, buvo šališkas, subjektyvus, sąmoningai
vilkino bylos tyrimą, nepagrįstai nutraukė pradėtą ikiteisminį tyrimą,
nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, uždraudžiančių vaikų tėvui ir jo sugyventinei
išsivežti dukras į Tauragę, ką padarė Šiaulių m. apylinkės
teismas. Dėl bylos vilkinimo ir prokuroro R. Aukštakalnio neveiklumo ne kartą
kreiptasi į Tauragės apylinkės vyr.
prokurorą V. Armoną, tačiau akivaizdu, kad ir šis pareigūnas yra šališkas, bando
pateisinti savo kolegos nekompetentingą veiklą.
Tauragės rajono apylinkės
teismas nutartimi atmesdamas skundą, motyvavo neva nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis,
kad vyksta ginčas tarp jos, R. N., ir V.
N. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, tačiau neatsižvelgiama į
faktus, jog su pareiškimu į Tauragės rajono apylinkės prokuratūrą dėl galimo
dukrų tvirkinimo kreiptasi 2008-04-01,
su pareiškimu dėl netinkamo tėvo ir jo sugyventinės M. B. elgesio
vaikų atžvilgiu į Šiaulių m.
savivaldybės administracijos vaiko teisių
apsaugos skyrių kreiptasi dar anksčiau, t. y. 2008-03-13, o su ieškiniu
dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (ir laikinųjų apsaugos priemonių
pritaikymo) į Šiaulių miesto apylinkės
teismą kreiptasi tik 2008-05-13, kuomet prokuroras R. Aukštakalnis atsisakė
tenkinti 2008-04-23 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant V. N.,
bendraujant su dukromis, išsivežti jas į Tauragę.
Skundas atmestinas.
Tauragės rajono apylinkės
teismo teisėjo nutartis, kuria atmestas R. N. skundas
dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. Aukštakalnio
2009-12-01 nutarimo ir Tauragės rajono apylinkės prokuratūros
laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas V. Armono 2009-12-28 nutarimo
panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 punkte
numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi
būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių. Baudžiamasis
procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad
bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta
baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo
mažamečių S. ir Ž. N. tvirkinimo buvo nutrauktas
nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atsižvelgiant
į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tokia išvada yra pagrįsta.
Mažamečių
motina R. N. į prokuratūrą kreipėsi tik praėjus pusmečiui,
kai sužinojo apie galbūt prieš jos dukteris padarytą nusikalstamą veiką. Skunde
R. N. akcentuoja, kad neįvertinta tai, kad buvo padavusi
skundą Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos tarnybai, buvo sunki materialinė
padėtis, išgyveno emocinį sukrėtimą ir gėdos prieš aplinkinius jausmą, o be to,
ir vaikai apie įvykius prasitarė tik po kurio laiko. Tačiau šie teiginiai
prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai. R. N. pareiškimas
dėl galimo vaikų tvirkinimo Tauragės rajono apylinkės prokuratūroje gautas
2008-04-01. Iš R. N. pareiškimo turinio yra aiškiai
matyti, jog ji apie galimus tvirkinimo veiksmus sužinojo 2007 m. rugpjūčio
mėnesį, kai mergaitės grįžusios po susitikimo Tauragėje su tėvu V.
N., jai papasakojo apie tai, ko jas neva mokiusi tėvo draugė M. Į Vaiko
teisių apsaugos skyrių R. N. kreipėsi tik po pusmečio, t.
y. 2008-03-13, ką patvirtina Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių
apsaugos skyriaus 2008-03-18 raštas R. N. bei šios
Institucijos pateiktas 2009-11-02 informacinis pranešimas Tauragės apskrities
VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojai. Tokį uždelsimą
pranešti apie galimai prieš jos vaikus padarytą nusikalstamą veiką R. N. motyvuoja lėšų stygiumi ir gėdos jausmu, tačiau asmuo,
neturintis pakankamai lėšų mokamoms teisinėms konsultacijoms, gali imtis
priemonių, jog jam būtų suteikta valstybės garantuojama nemokama teisinė
pagalba, be to, nei emociniu sukrėtimu, nei gėdos jausmu negalima paaiškinti
tokio R. N. uždelsimo kreiptis dėl vaikų nurodytų
aplinkybių išsiaiškinimo, juolab, jog pati R. N. skunde
aukštesnės instancijos teismui kritikuoja tai, jog teismo psichiatrinė –
psichologinė ekspertizė atlikta praėjus beveik 2 metams po galimos
nusikalstamos veikos, o įvertinant mergaičių amžių, per tiek laiko jos galėjo
daug ką pamiršti.
Be to, nors R. N. skunde teigia, jog
pirmiausia mergaitės apie galimai jų atžvilgiu atliktus tvirkinimo
veiksmus prasitarė pusseserei I. G., tačiau pareiškime
prokuratūrai bei pirmojoje apklausoje apie šią aplinkybę neužsiminė ir teigė,
jog dukros viską papasakojo jai. Tiesa, R. N. sesuo, J. G. patvirtino, kad jos dukrai S. ir Ž. prasitarė apie tai,
ko mokė tėčio sugyventinė, o tada jau ji, J. G., informavo
R. N., tačiau apklausiama R. N. motina
I. M. taip pat nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesio
antroje pusėje, žentas parvežė mergaites po savaitgalio, o pirmadienio rytą jai
mergaites atvežė dukra R. N.. Būtent tada mergaitės jai, I. M., papasakojo apie tėvo draugės M. veiksmus, o tada ji
apie tokias mergaičių kalbas informavo dukrą (b. l. 102). Taigi R.
N., J. G. bei I. M. nurodomos
aplinkybės apie tai, kaip S. ir Ž. N. papasakojo apie
prieš jas neva atliktus tvirkinimo veiksmus, yra prieštaringos. Todėl
2009-12-01 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą J. G., I. M. parodymai pagrįstai vertinti kaip abejotini.
R. N. skunde kelia
klausimą, kodėl pirmiausia buvo apklausta S. ir Ž. N. darželio
auklėtoja, su kuria, jos, R. N., santykiai yra
konfliktiški, o ne liudytojai J. G., J.
M. ir I. M., kurie pirmieji sužinojo apie
tvirkinamuosius veiksmus. Tačiau nei pareiškime prokuratūrai, nei pirmojoje
apklausoje R. N. neužsiminė apie tai, jog pirmieji apie
galimai tvirkinamuosius veiksmus sužinojo jos artimiausi giminaičiai (motina,
tėvas ir sesuo), per apklausą nurodė mergaičių darželio auklėtojų telefonų
numerius ir nekalbėjo apie galimą auklėtojų šališkumą. Be to, BPK numato, kad
ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, todėl jis, o ne
proceso dalyviai nusprendžia, kokius procesinius veiksmus ir kada reikia
atlikti. Nesutinkantiems su prokuroro veiksmais proceso dalyviams suteikta
teisė skųsti tokius veiksmus. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog aplinkybė,
kad R. N. giminaičiai apklausti vėliau nei darželio
auklėtojos, kažkaip būtų sutrukdžiusi atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą.
R. N. skunde pažymi,
jog po nusikaltimo pablogėjo mergaičių sveikata, todėl buvo lankytasi pas
psichologą. Kaip matyti iš medicininių dokumentų išrašų, kuriuos pateikė pati R. N., S. ir Ž. N. buvo konsultuotos psichologo,
kuris nurodė, jog yra nepalanki šeimyninė situacija (tėvų konfliktai dėl vaikų
lankymo po skyrybų), mergaitės jautrios, emociškai prisirišusios prie mamos.
Tokia psichologo išvada leidžia manyti, jog emocinį S. ir Ž.
N. jautrumą tuo metu galėjo sąlygoti ir egzistuojantys tėvų tarpusavio
konfliktai.
R. N. skunde teigia,
kad tirdamas bylos aplinkybe, prokuroras R. Aukštakalnis buvo šališkas,
subjektyvus, sąmoningai vilkino tyrimą, nepritaikė laikinųjų apsaugos
priemonių, uždraudžiant tėvui išsivežti vaikus į Tauragę, šališkumu kaltinamas
ir Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras. R. N. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teismui
manyti, jog prokurorai galėjo būti šališki. Baudžiamojo proceso įstatymas
nenumato galimybės ikiteisminiame tyrime taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, kurios yra civilinio proceso institutas ir teismo gali būti taikomos
vykstant civiliniam ginčui. Šiuo atveju matyti, jog R. N. siekė,
kad V. N. būtų uždrausta išsivežti dukras į Tauragę. BPK
numato tokios procesinės prievartos priemonės kaip įpareigojimo gyventi skyrium
nuo nukentėjusiojo taikymą, tačiau šiuo atveju tokia procesinė prievartos
priemonė būtų visiškai netikslinga, kadangi tėvas ir dukros jau ir taip
negyvena kartu. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad laikinosios
apsaugos priemonės buvo pritaikytos ne ikiteisminiame tyrime, bet tada, kai R. N. inicijavo civilinį procesą ir kreipėsi su ieškiniu į
teismą dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, taip
pat prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Šiaulių m. apylinkės
teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3031-797/2008). Bylos
medžiaga taip pat neleidžia manyti, jog ikiteisminis tyrimas būtų buvęs
sąmoningai vilkinamas.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras padarė pagrįstą išvadą
jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Prokurorų nutarimai
dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei skundžiama Tauragės rajono apylinkės
teismo teisėjos nutartis teisėti ir pagrįsti, juos naikinti skunde nurodytais
motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis
BPK 214 str. 4 d., 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r
i a :
R. N. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės
teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas
Dalius Jocys