Baudžiamoji byla Nr. 2K-41-976/2016 nuasmeninta

                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00452-2008-5

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                   1.2.17.11;

                                                                  1.2.29.1;

                                                                  2.6.8

                                                                   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 5 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

              sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

              dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,

              išteisintojo R. Š. (R. Š.) gynėjai advokatei Alfredai Pūkienei,

              nukentėjusiajam J. V. B. (J. V. B.),

              nukentėjusiojo atstovei advokatei Indrei Panavaitei,

              bankrutuojančios įmonės „E“ bankroto administratoriui A. L.,

              vertėjai Loretai Kireilytei,

              teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro, einančio vyriausiojo prokuroro pareigas, Viliaus Paulausko ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. V. B. (J. V. B.) įgaliotos atstovės advokatės Indrės Panavaitės kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio.

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu R. Š. (R. Š.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) dydžio bauda, pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. Š. paskirta 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „E“ nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) dydžio bauda, pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiajam civiliniam ieškovui J. V. B. solidariai iš nuteistojo R. Š. ir UAB „E“ priteista 5000 Lt (1448,1 Eur) nusikalstamomis veikomis padarytai žalai atlyginti. Nukentėjusiajam J. V. B. iš R. Š. ir UAB „E“ priteista po 2742 Lt (794,14 Eur) turėtų proceso išlaidų atlyginimo.

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: R. Š. ir UAB „E“ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šiuose straipsniuose numatytų nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių I. Panavaitės kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjos, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

1. R. Š. buvo kaltintas tuo, kad jis pagamino netikrus dokumentus ir juos laikė: būdamas UAB „E“ (duomenys neskelbtini), kurios 9896 paprastųjų vardinių akcijų priklausė J. V. B. (suteikiančių 49,48 proc. balsų), 208 paprastųjų vardinių akcijų priklausė D. Š. (suteikiančių 1,04 proc. balsų), direktoriumi bei 9896 paprastųjų vardinių akcijų (suteikiančių 49,48 proc. balsų) savininku, turėdamas tikslą UAB „E“ naudai gauti 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kreditą, siekdamas netikrais dokumentais imituoti visų įmonės akcininkų pritarimą sprendimui kreiptis į UAB Medicinos bankas dėl kredito gavimo įkeičiant įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki 2008 m. gegužės 10 d., tiksliau nenustatytu metu nenustatytam asmeniui nurodė pagaminti tikrovės neatitinkančius dokumentus: akcininkų susirinkimo protokolą, pranešimų įteikimo akcininkams registracijos lapą bei UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąrašą. Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki 2008 m. gegužės 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje, nenustatytas asmuo, veikdamas R. Š. nurodymu, kompiuterine įranga pagamino netikrus dokumentus: atspausdino UAB „E“ 2008 m. gegužės 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad dalyvaujant akcininkams R. Š., J. V. B., D. Š. vienbalsiai priimtas sprendimas dėl 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kredito paėmimo iš UAB Medicinos bankas, įkeičiant įmonei priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „E“ akcininkų, dalyvavusių 2008 m. gegužės 6 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąrašą, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad susirinkime dalyvavo R. Š., J. V. B., D. Š. bei UAB „E“ pranešimų įteikimo registracijos lapą dėl 2008 m. gegužės 6 d. šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad dėl šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo tinkamai pranešta R. Š., J. V. B., D. Š. Tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius minėtuose dokumentuose imituotu J. V. B. parašu, D. Š., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką pasirašius minėtuose dokumentuose, R. Š. tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki 2008 m. gegužės 10 d., tiksliau nenustatytą dieną, tyčia pasirašė minėtus žinomai tikrovės neatitinkančius dokumentus, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus ir laikė juos nenustatytoje vietoje iki 2008 m. gegužės 10 d.

Be to, R. Š. kaltintas tuo, kad apgaule gavo kreditą: jis, būdamas UAB „E“ direktorius, turėdamas tikslą apgaule UAB „E“ naudai gauti 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kreditą, žinodamas, kad neturi visuotinio UAB „E“ akcininkų susirinkimo pritarimo, disponuodamas žinomai netikrais, imituotu akcininko J. V. B. parašu patvirtintais dokumentais: UAB „E“ 2008 m. gegužės 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių 2008 m. gegužės 6 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąrašu, UAB „E“ pranešimų įteikimo registracijos lapu dėl 2008 m. gegužės 6 d. šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo, kurių turinyje atspausdinti žinomai netikri duomenys apie 2008 m. gegužės 6 d. neva įvykusį UAB „E“ visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu neva vienbalsiai buvo priimtas sprendimas dėl 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kredito paėmimo iš UAB Medicinos bankas, įkeičiant įmonei priklausantį žemės sklypą, tyčia panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus 2008 m. gegužės 10 d. pateikdamas juos UAB Medicinos bankas Centro filialui, esančiam Vilniuje, Pamėnkalnio g. 40, kartu su 2008 m. balandžio 28 d. paraiška kreditui gauti. UAB Medicinos bankas 2008 m. gegužės 14 d. kredito linijos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė UAB „E“ 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kreditą ir 2008 m. gegužės 16 d. pervedė 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) į UAB „E“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas. Taip R. Š. apgaule UAB „E“ naudai gavo 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kreditą iš UAB Medicinos bankas.

Juridinis asmuo UAB „E“ buvo kaltintas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos laikė: R. Š., būdamas UAB „E“ direktorius bei 9896 paprastųjų vardinių akcijų (suteikiančių 49,48 proc. balsų) savininkas, individualiai veikdamas bendrovės naudai ir interesais, eidamas UAB „E“ vadovaujančias pareigas ir einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, turėdamas tikslą UAB „E“ naudai gauti 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kreditą, siekdamas netikrais dokumentais imituoti visų įmonės akcininkų pritarimą sprendimui kreiptis į UAB Medicinos bankas dėl kredito gavimo įkeičiant įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki 2008 m. gegužės 10 d., tiksliau nenustatytu metu, nenustatytam asmeniui nurodė pagaminti tikrovės neatitinkančius dokumentus: akcininkų susirinkimo protokolą, pranešimų įteikimo akcininkams registracijos lapą bei UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąrašą. Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki 2008 m. gegužės 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje, nenustatytas asmuo, veikdamas R. Š. nurodymu, panaudodamas kompiuterinę įrangą, pagamino netikrus dokumentus: atspausdino UAB „E“ 2008 m. gegužės 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad, dalyvaujant akcininkams R. Š., J. V. B., D. Š., vienbalsiai priimtas sprendimas dėl 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kredito paėmimo iš UAB Medicinos bankas, įkeičiant įmonei priklausantį žemės sklypą; UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių 2008 m. gegužės 6 d. visuotiniame akcininkų susirinkime registracijos sąrašą, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad susirinkime dalyvavo R. Š., J. V. B., D. Š., bei UAB „E“ pranešimų įteikimo registracijos lapą dėl 2008 m. gegužės 6 d. šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad dėl jo tinkamai pranešta R. Š., J. V. B., D. Š. Tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius minėtuose dokumentuose imituotu J. V. B. parašu, D. Š., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, pasirašius minėtuose dokumentuose, R. Š. tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki 2008 m. gegužės 10 d., tiksliau nenustatytą dieną, tyčia pasirašė minėtus žinomai tikrovės neatitinkančius dokumentus, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus ir laikė juos nenustatytoje vietoje iki 2008 m. gegužės 10 d.

Be to, juridinis asmuo UAB „E“ buvo kaltintas tuo, kad apgaule gavo kreditą: R. Š., būdamas UAB „E“ direktorius bei 9896 paprastųjų vardinių akcijų savininkas, individualiai veikdamas bendrovės naudai ir interesais, eidamas UAB „E“ vadovaujančias pareigas ir dėl einamų pareigų turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, turėdamas tikslą UAB „E“ naudai gauti 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kreditą, žinodamas, kad neturi visuotinio UAB „E“ akcininkų susirinkimo pritarimo, disponuodamas žinomai netikrais, imituotu akcininko J. V. B. parašu patvirtintais dokumentais: UAB „E“ 2008 m. gegužės 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių 2008 m. gegužės 6 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąrašu, UAB „E“ pranešimų įteikimo registracijos lapu dėl 2008 m. gegužės 6 d. šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo, kurių turinyje atspausdinti žinomai netikri duomenys apie 2008 m. gegužės 6 d. neva įvykusį UAB „E“ visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu neva vienbalsiai buvo priimtas sprendimas dėl 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kredito paėmimo iš UAB Medicinos bankas, įkeičiant įmonei priklausantį žemės sklypą, tyčia panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus 2008 m. gegužės 10 d. pateikdamas juos UAB Medicinos bankas Centro filialui kartu su 2008 m. balandžio 28 d. paraiška kreditui gauti. UAB Medicinos bankas 2008 m. gegužės 14 d. kredito linijos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė UAB „E“ 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kreditą ir 2008 m. gegužės 16 d. pervedė 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) į UAB „E“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas.

2. Nukentėjusiojo J. V. B. atstovė advokatė I. Panavaitė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Š. išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios BK 300 straipsnio 1 dalies ir 207 straipsnio 1 dalies požymių, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį ir iš jo J. V. B. naudai, iš dalies tenkinant civilinį ieškinį, neturtinės žalos atlyginimo priteisti 1448 Eur (5000 Lt) bei turėtas proceso išlaidas.

2.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą – įrodymus vertino, pažeidęs BPK 20 straipsnio 5 dalį. Kasatorė, remdamasi kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2013, 2K-662/2000, 2K-355/2009, 2K-426/2010, 2K-608/2010), teigia, kad baudžiamoji atsakomybė už dokumento klastojimą nustatyta ne dėl pačios veikos pavojingumo, o dėl galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje; įrašo, nustatančio, pakeičiančio ar panaikinančio teisiškai reikšmingą faktą, panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, pakeičianti dokumento turinį, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, vadinasi, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „E“ akcininkas J. V. B. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkimo protokole, akcininkų registracijos sąraše bei pranešimų įteikimo registracijos lape dėl šaukiamo 2008 m. gegužės 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nepasirašė, vadinasi, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuotas nei apie šaukiamą 2008 m. gegužės 6 d. visuotinį akcininkų susirinkimą, nei apie jame spręstinus klausimus, neišreiškė savo valios jame; teismas sprendė, kad tokie veiksmai neturėjo J. V. B. teisių, pareigų, teisinio santykio, sietino su 2008 m. gegužės 6 d. UAB „E“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtais sprendimais, atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Tokia išvada grįsta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-515-302/2010, padaryta išvada, jog minėtame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas, nutarimas priimtas balsų dauguma – 50,52 proc., o akcininko J. V. B. turimų balsų skaičius nagrinėtu atveju nenulėmė priimamo sprendimo rezultato. Anot kasatorės, civilinėse bylose priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai nėra ir negali būti vertinami kaip prejudicinę reikšmę baudžiamosiose bylose turintys faktai, teismas turėjo atsakyti, kokią įtaką neteisingos informacijos nurodymas dokumentuose turėjo baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, nukentėjusiojo teisėms, o ne į priimtą nuosprendį perkelti išvadą, padarytą nagrinėjant bylą civiline tvarka.

Kasacinės instancijos teismas civilinėse bylose, sietinose su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų, nustatančių visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų negaliojimo pagrindus, yra nurodęs, jog šios teisės normos yra skirtos apsaugoti akcininkų interesus, kad nebūtų priimami neteisėti nutarimai, pažeidžiantys akcininkų turtines ir neturtines teises, taip pat viešąjį interesą, apsaugoti ir pačios akcinės bendrovės bei už ginčijamą nutarimą balsavusių akcininkų teises, kad nepagrįstais ieškiniais bendrovei nebūtų daroma žala, sutrukdant jos veiklą ar kenkiant teisėtiems bendrovės interesams; visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimai neturėtų būti pripažinti negaliojančiais vien dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-878/2002, 3K-3-650/2003). Akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai neturėtų būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių pažeidimų. Kasatorė, cituodama Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnį, teigia, kad bendrovės vadovas turi pareigą nustatyta tvarka akcininkams įteikti pranešimą apie susirinkimą, o akcininkų teisė tokį pranešimą gauti jokiu būdu negali būti vertinama kaip formali; galimybės nevykdyti šios pareigos įstatymas nenumato. Nukentėjusiojo galimybė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, teikti pasiūlymus dėl darbotvarkės, balsuoti dėl nagrinėjamų klausimų buvo iš esmės suvaržyta (teisė dalyvauti įmonės valdyme apskritai paneigta) ir tai atlikta tyčia. Civilinę bylą nagrinėję teismai akcininko teisę dalyvauti sprendžiant dėl visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkės klausimų vertino itin siaurai bei formaliai (tik civilinės teisės kontekste). Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino teisinės nukentėjusiojo galimybės, jei jam būtų buvę iš anksto žinoma apie susirinkimo darbotvarkę, imtis prevencinių veiksmų, kad žalingas bendrovei sprendimas nebūtų priimtas. Apie tai, kad J. V. B. gynė savo teises, bandė apsaugoti bendrovės interesus nuo neteisėtų, neefektyvių jos vadovo veiksmų, matyti iš to, jog nukentėjusysis, sužinojęs apie 2008 m. gegužės 6 d. susirinkimo rezultatus, nedelsdamas kreipėsi į UAB Medicinos bankas dėl kredito suteikimo teisėtumo aiškinimosi, o vėliau – į teismą bei teisėsaugos institucijas. Apie tai, kad kreipiantis į UAB Medicinos bankas dėl 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kredito UAB „E“ suteikimo buvo siekiama ne atsiskaityti pagal su užsienio įmone „P“ sudarytas sutartis, kaip tai nurodyta 2008 m. gegužės 6 d. UAB „E“ visuotiniame akcininkų susirinkimo protokole, o kitais tikslais, galima spręsti ir iš tos aplinkybės, kad protokolo surašymo dieną jokios sutartys su šia įmone sudarytos nebuvo (jos sudarytos 2008 m. gegužės 8 d.), o nutrauktos be jokių aiškių priežasčių po kredito suteikimo, apie minėtas priežastis išteisintajam R. Š. nagrinėjant bylą teisme nepaaiškinant. Vienas iš visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų neigiamų padarinių yra vertingo bendrovei priklausiusio turto – įkeisto bankui žemės sklypo – praradimas. Kasatorė, cituodama Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, pažymi, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiais asmenimis įmonėje, be vadovo, pripažįstami juridinio asmens dalyviai – akcininkai, nuosavybe turintys ne mažiau kaip 1/10 dalį visų bendrovės akcijų. Hipotetiškai ir šios bylos atveju galėjo susiklostyti teisinė situacija, kai iš J. V. B., o ne tik iš UAB „E“, galėjo būti reikalaujama atlyginti bendrovei padarytą žalą, jei vykdyti prievolę bankui nebūtų pakakę įkeisto turto vertės ir bendrovė būtų tapusi nemoki. Akcininko turimų akcijų vienetinė išraiška nėra tik tam tikras aritmetinis skaičius, o turtas, kurio rinkos vertė gali kisti ir yra tiesiogiai priklausoma nuo bendrovės vykdomos ūkinės-finansinės veiklos rezultatų. J. V. B. UAB „E“ akcijas įgijo 2004 metais sudarydamas Akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią už įgyjamas bendrovės akcijas jai perleido asmeninės nuosavybės teise priklausantį 477 000 Lt (138 148,74 Eur) turtą – žemės sklypus. Jis kartu su kitais akcininkais šiuose žemės sklypuose numatė statyti logistikos centrą ir vykdyti su tuo susijusią veiklą, už projektų rengimą bendrovei sumokėjo 140 000 Lt (40 546,80 Eur). Bendrovei netekus žemės sklypo, iš esmės pakito ir akcijų vertė. Dėl padarytos veikos neigiami padariniai kilo ir nukentėjusiajam J. V. B., ir UAB „E“.

2.2. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas 2008 m. gegužės 6 d. UAB „E“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolui suteikė visai kitą prasmę ir teisinę reikšmę nei R. Š. siekė jį rengiant bei teikiant UAB Medicinos bankas. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokole pateikta informacija negali būti vertinama kaip teisiškai reikšminga, nes bendrovė bankui šio dokumento galėjo ir neteikti, o atitinkamą prašymą direktorius galėjo pateikti vienasmeniškai, t. y. nešaukiant visuotinio akcininkų susirinkimo. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad teisines pasekmes bendrovei ir akcininkams sukėlė būtent galiojantis 2008 m. gegužės 6 d. protokolas, kuriame sąmoningai buvo nurodyta neteisinga informacija. Kad bankas reikalavo pateikti būtent visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, o ne kitą dokumentą, nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo Ž. Č., kuris minėto dokumento rengimo metu buvo R. Š. patarėju, paaiškinimais, kad bankas davė nurodymus, kokius dokumentus reikia pateikti, UAB Medicinos bankas darbuotojos D. Š. parodymais, jog bankas reikalaudavo akcininkų sprendimo, kai buvo sprendžiama dėl prievolės užtikrinimo priemonės – turto įkeitimo. Iš UAB Medicinos bankas teismui pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad svarstydamas kliento paraišką ir spręsdamas dėl paskolos suteikimo bankas iš kliento galėjo pareikalauti papildomų dokumentų. Kasatorė pažymi, kad pokalbio, vykusio tarp R. Š. ir J. V. B., metu R. Š. pripažino, kad į banką dėl paskolos suteikimo buvo kreiptasi jo iniciatyva, šį veiksmą nuslepiant nuo nukentėjusiojo; UAB „E“ darbuotoja O. R. parodė, kad informaciją apie įvykusių visuotinių akcininkų susirinkimų rezultatus pateikdavo tik direktorius R. Š., o ji ar kita darbuotoja – G. T. – į susirinkimo protokolo tekstą įrašydavo tai, ką nurodydavo direktorius. Šiuos teiginius patvirtino ir trečioji bendrovės akcininkė D. Š. (R.). Kasatorė daro išvadą, kad kreditas buvo gautas apgaule ir dokumentai suklastoti, už tai atsakingas R. Š.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras, einantis vyriausiojo prokuroro pareigas, Vilius Paulauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, savo išvadas argumentavo paviršutiniškai, nepagrįstai prioritetą suteikdamas civilinėje byloje priimtiems sprendimams. Kasatorius nesutinka su tuo, kad byloje figūruojantys suklastoti dokumentai neturėjo įtakos teisiniam santykiui atsirasti – kreditui iš UAB Medicinos bankas gauti. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. gegužės 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame buvo užfiksuotas menamas visų bendrovės akcininkų pritarimas kreiptis į UAB Medicinos bankas dėl kredito suteikimo bei įmonei priklausančio turto įkeitimo, buvo pateiktas ne tik UAB Medicinos bankas, bet ir notarui, forminusiam įkeitimo sandorį. Teisminio nagrinėjimo metu teismas šią aplinkybę nustatė, tačiau neištyrė, dėl kokių priežasčių šis netikras dokumentas buvo pateiktas tiek bankui, tiek notarui, kas to reikalavo, kodėl šis dokumentas buvo pridėtas tiek prie notaro oficialių, susijusių su aptariamu sandoriu, dokumentų, tiek ir banke, prie visų teisiškai reikšmingų su kredito suteikimu susijusių dokumentų. Įrodymų tyrimo spragos apeliacinės instancijos teisme, tikėtina, nulėmė neteisingas teismo išvadas dėl 2008 m. gegužės 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir jį lydinčių dokumentų svarbos ir reikšmės, taip pat dėl veikų, kuriomis buvo kaltinamas R. Š., pavojingumo. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos D. Š., parodžiusios, kad akcininkų sprendimas reikalingas, norint įkeisti žemės sklypus, kaip sandorio užtikrinimo priemonę, įmonės direktorius pasirašo dokumentus, patvirtindamas jų teisingumą, parodymų. Apeliacinės instancijos teismas nevertino viso proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų – UAB Medicinos bankas reikalavimo pateikti dokumentus, nesiėmė priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes – kaip buvo išreikštas reikalavimas pateikti minėtus dokumentus, ar buvo galimybė gauti kreditą be minėtų dokumentų pateikimo, kokia yra banko praktika dėl kredito suteikimo įkeičiant žemės sklypą. Teismas, konstatavęs, kad teises ir pareigas galima įgyti ir įgyvendinti ir su, ir be visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, nevertino, kodėl netikras dokumentas buvo panaudotas apyvartoje. Teismo nustatytos aplinkybės nepagrįstai buvo vertinamos kaltinamųjų naudai. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik civilinės bylos Nr. 2A-515-302/2010 teismo nutartyje pateiktomis išvadomis, kurios reikšmingos civilinės teisės kontekste. Civilinės bylos Nr. 2A-515-302/2010 teismo nutartyje nurodyta, kad kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo parašų protokole, akcininkų registracijos žurnale suklastojimo negalėjo turėti įtakos priimamo sprendimo galiojimui, o viešasis interesas, kuris, pasak ieškovo, yra pažeidžiamas nagrinėjamu atveju, turi būti ginamas ne civilinės, o baudžiamosios teisės normų nustatytomis priemonėmis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006). Baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija nepagrįstai suteikė prioritetą civilinėje byloje teismo padarytoms išvadoms, kurios nėra susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu. Teismo išvados civilinėje byloje dėl R. Š., kaip įmonės vadovo, teisės vienasmeniškai priimti sprendimus, negali šalinti jo baudžiamosios atsakomybės už dokumentų klastojimą. Teismas, anot prokuroro, nepagrįstai suteikęs prioritetą civilinę bylą nagrinėjusių teismų išvadoms, padarė neteisingas išvadas dėl akcininkų susirinkimo protokolo bei jį lydinčių dokumentų teisinės reikšmės. Akcininkų susirinkimo protokole užfiksuotas visų trijų akcininkų pritarimas kreiptis dėl 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) kredito bei įkeisti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tokio netikro dokumento, kuriame užfiksuota suklastota vieno iš akcininkų valia neva pritariant šiems sprendimams, paleidimas teisinėn apyvarton negali būti laikomas nepavojinga ir nebaustina veika. Anot kasatoriaus, negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad R. Š. laidavo bankui asmeniniu turtu, o paskola bankui buvo grąžinta, ir tai neparodo R. Š. nesąžiningų ketinimų UAB Medicinos bankas atžvilgiu.

3.2. Taip pat prokuroras teigia, kad BK 207 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas kredito gavimo faktas, nepriklausomai nuo jo panaudojimo. Esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama nesiekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad jis būtų panaudotas vykdant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant  su kreditoriumi, todėl, anot kasatoriaus, Vilniaus apygardos teismo padarytos išvados, patvirtinančios neva apgaulės nebuvimą R. Š. veiksmuose, neteisingos.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro, einančio vyriausiojo prokuroro pareigas, Viliaus Paulausko ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. V. B. (J. V. B.) įgaliotos atstovės advokatės Indrės Panavaitės kasaciniai skundai atmestini.

Dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinio, antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

5. Kasatorių skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis priimtas iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutarties priėmimo. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

5.1. Kasacinės instancijos teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartyje pažymėjo šiuos esminius nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacine tvarka padarytus teisės pažeidimus: 1) baudžiamoji byla nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašę apeliantai (nesiaiškinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio galimi prieštaravimai, nepasisakyta, kokia buvo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo, dokumentų pasirašymo praktika); 2) teismo išvados darytos neišnagrinėjus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių (neįvertintas sprendimas civilinėje byloje, duomenų, pateiktų bankui, svarba); 3) išsamiai neanalizuotos baudžiamojo įstatymo normų, pagal kurias kvalifikuotos nuteistųjų (šioje byloje aktualus tik nuteistasis – fizinis asmuo, šiuo metu turintis išteisintojo statusą) veikos, taikymo tinkamumas; 4) neatsižvelgta į teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl dokumentų suklastojimo bei kreditinio sukčiavimo.

5.2. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, pripažintina, kad iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas atsakė tiek į nuteistojo R. Š., tiek į prokuroro esminius apeliacinių skundų argumentus; nagrinėdamas bylą atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus esminius pirmosios apeliacijos trūkumus; išnagrinėjęs bylą bendra tvarka padarė motyvuotas išvadas (BPK 386 straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies

6. Nukentėjusiojo atstovės ir prokuroro kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 300 straipsnį, vertindamas dokumentų klastojimo kaip formalios veikos pavojingumą, ir padarė nepagrįstas išvadas dėl duomenų trūkumo, kad būtent R. Š. yra kaltas dėl dokumentų klastojimo.

6.1. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 263/2010, 2K-426/2010, 2K–7–175–303/2015). Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-515-976/2015). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2013, 2K-515-976/2015).

6.2. R. Š., UAB „E“ direktorius, buvo kaltinamas tuo, kad tiksliau nenustatytu metu nenustatytam asmeniui nurodė pagaminti tikrovės neatitinkančius dokumentus: akcininkų susirinkimo protokolą, pranešimų įteikimo akcininkams registracijos lapą bei UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąrašą. Tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterine įranga pagaminus ir pasirašius minėtuose dokumentuose imituotu J. V. B. parašu, R. Š. tyčia pasirašė minėtus žinomai tikrovės neatitinkančius dokumentus, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus ir laikė juos nenustatytoje vietoje iki 2008 m. gegužės 10 d.

6.3. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas iš naujo bylą apeliacine tvarka, atlikęs įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), padarė išvadą, kad  R. Š. veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Teismas, vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo praktika baudžiamosiose bylose dėl dokumento suklastojimo, pagrįstai nurodė, kad atsakomybė už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nustatyta ne dėl pačios veikos pavojingumo, o dėl jos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, t. y. kai šia veika daroma įtaka teisiniams santykiams, juose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neteisingi duomenys byloje nagrinėtuose dokumentuose negalėjo turėti įtakos teisių, pareigų, teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodomumui. Tokį sprendimą teismas, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, padarė ne tik įvertinęs civilinėje byloje Nr. 2A-515-302/2010 padarytą išvadą, kad klausimus, nagrinėtus visuotiniame akcininkų susirinkime, turėjo teisę išspręsti bendrovės direktorius R. Š. vienasmeniškai ir J. V. B. turimas balsų skaičius objektyviai negalėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat tai, kad visuotiniai akcininkų susirinkimai UAB „E“ realiai nevykdavo, sprendimai tarp trijų akcininkų buvo derinami neformaliai, įvairiu laiku ir vietose pasirašant dokumentus. Priešingai nei teigiama skunduose, apeliacinės instancijos teismas vertino ir aplinkybes, susijusias su akcininkų susirinkimo protokolo būtinumu siekiant gauti kreditą iš banko, t. y. liudytojos D. Š. parodymus apie tai, kad, siekiant įkeisti žemės sklypą bankui, akcininkų sprendimas yra reikalingas. Šiuos parodymus teismas motyvuotai atmetė, kaip neatitinkančius kitų bylos duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingą išvadą, nei pateikė liudytoja, pagrindžia tiek įmonės įstatai, kurie leidžia direktoriui vienasmeniškai priimti analogiškus sprendimus, tiek banko raštas, kuriame nurodoma, kad išduodamas kreditus jis remiasi tokiais sprendimais, kurie nurodyti konkrečios įmonės įstatuose, t. y. direktoriaus (jei jis sprendimą dėl kredito ėmimo gali priimti vienasmeniškai) arba visuotinio akcininkų susirinkimo (jei tokia sprendimų priėmimo tvarka nurodyta įmonės įstatuose) sprendimu.

6.4. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą ir galimybes gauti naujų duomenų, be kita ko, nusprendė, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad būtent R. Š. yra asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu įrenginiu nenustatytomis aplinkybėmis nurodęs pagaminti dokumentus ir pasirašyti už J. V. B. dokumentuose, susijusiuose su visuotinio akcininkų susirinkimo rengimu ir sprendimų jame priėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis principu, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamo asmens naudai, nutarė, kad, išnaudojus visas procesines galimybes nustatyti tikrąsias parašo padėjimo dokumentuose aplinkybes, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

6.5. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra teisinių argumentų paneigti apeliacinės instancijos teismo, ištyrusio ir įvertinusio byloje surinktus ir patikrintus įrodymus, išvadas, kad R. Š. inkriminuotoje veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių tiek veikos, tiek subjekto aspektu.

Dėl BK 207 straipsnio 1 dalies

7. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad BK 207 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas kredito gavimo faktas, nepriklausomai nuo jo panaudojimo. Esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama nesiekiant pasisavinti turto, o siekiant užvaldyti jį tam, kad jis būtų panaudotas vykdant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7.1. Pagal BK 207 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Apgaulės pasireiškimo būdas – šioje byloje analizuotų visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentų pateikimas bankui, siekiant gauti kreditą. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad galimas J. V. B. parašo suklastojimas visuotinio akcininkų susirinkimo protokole neturi įtakos priimto sprendimo galiojimui, nes: 1) sprendimą dėl kreipimosi į banką įmonės vadovas galėjo priimti ir vienasmeniškai; 2) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas priimtas paprasta balsų dauguma, taigi J. V. B. balsas lemiamos reikšmės neturi, – padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog apgaulė prieš UAB Medicinos bankas laikytina esmine. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui, išnaudojus visas procesines galimybes, nepavyko nustatyti kasaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės, jog bankas būtų reikalavęs vienbalsio akcininkų sprendimo dėl paraiškos kredito suteikimo įmonei ir jos turto įkeitimo bankui. Tai, kad R. Š. laidavo UAB Medicinos bankas asmeniniu turtu, taip pat tai, kad paskola buvo grąžinta ir bankas jam jokių pretenzijų neturi, skirtingai nei nurodoma kasaciniame prokuroro skunde, nėra tie apeliacinės instancijos teismo argumentai, dėl kurių jis pripažino, kad BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties R. Š. padarytoje veikoje nėra. Tačiau šie argumentai, kaip matyti iš teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismui leido spręsti dėl R. Š. ketinimų.

7.2. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatęs apgaulės esmingumo požymio apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų ir pakankamų nusikalstamos veikos sudėties požymių R. Š. veikoje nėra.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro, einančio vyriausiojo prokuroro pareigas, Viliaus Paulausko ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. V. B. (J. V. B.) įgaliotos atstovės advokatės Indrės Panavaitės kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                    Dalia Bajerčiūtė

                                                                                   Alvydas Pikelis

                                                                                   Rima Ažubalytė