Administracinė byla Nr. eI-421-821/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03019-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3; 55.1.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovui advokatui Dariui Sauliūnui, atsakovo atstovui Kostui Baužai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir N. K.,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktą Nr. FPA-2672-(8.30), 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. ISS-2034-(8.5) ir įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti Projekto patikrinimą, tvirtinti atitinkamą Projektą ir parduoti pareiškėjui Projekte nurodytą 0,0318 ha valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka.
Skunde paaiškina, kad jo prašymu buvo parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), pagal kurį prie jam nuosavybės teise priklausančio kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), būtų prijungtas įsiterpęs 0,0318 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypas.
NŽT žemėtvarkos planavimo dokumento 2016 m. lapkričio 11d. patikrinimo aktu Nr. FPA-1691-(8.30) ir 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu Nr. FPA-2672-(8.30), motyvuojant tuo, kad Projekto sprendiniai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nebuvo pritarta Projekto ir pataisyto Projekto teikimui tvirtinti. Todėl pareiškėjas su skundu kreipėsi į NŽT, kuri jo skundą atmetė.
Su šiuo sprendimu nesutinka. Nurodo, kad pagal 1999 m. birželio 2 d Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punktą žemės sklypą turi teisę įgyti besiribojančio žemės sklypo savininkas be aukciono, kai egzistuoja tokios sąlygos: 1) tai turi būti laisvas valstybinės žemės plotas; 2) jame nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų; ir 3) šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių).
Atkreipia dėmesį į tai, kad kelio (gatvės) projektavimu ir tinkamu pažymėjimu teritorijų planavimo dokumentuose turi pasirūpinti atitinkamo kelio (gatvės) savininkas, o ne asmuo, suinteresuotas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d., 5 str. 4 d.). Vilniaus rajono savivaldybė, 2015 m. balandžio 2 d. nustatydama reikalavimus Projekto rengimui, nurodė palikti ne mažesnę kaip 15 m pločio žemės juostą (duomenys neskelbtini) gatvei skaičiuojant nuo projektuojamo žemės sklypo ribos. Rengiant Projektą, šio reikalavimo buvo laikomasi ir faktiškai buvo palikta platesnė nei 15 m pločio juosta (duomenys neskelbtini) gatvei. NŽT teiginys, kad tarp pareiškėjo norimo įsigyti valstybinės žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) lieka laisvos valstybinės žemės yra nepagrįstas, nes Vilniaus rajono savivaldybė aiškiai parodė, jog visa likusi žemė nuo išorinės suprojektuoto žemės sklypo ribos bus priskirta (duomenys neskelbtini) gatvei. Kartu pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybė, pritardama Projektui, aiškiai parodė, jog ties pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu bus projektuojama platesnė nei 15 m (duomenys neskelbtini) gatvei skirta žemės juosta.
Nurodo, kad jis, kaip su laisvu valstybinės žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas, buvo suinteresuotas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, nurodyto pradiniame Projekte, įsigijimu. Tačiau 2016 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktu iš esmės buvo nuspręsta, kad tokio žemės sklypo jis negali įsigyti. Atlikus korekcijas, buvo sumažintas Projekte nurodytos valstybinės žemės sklypo plotas, bet 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu faktiškai teigiama, jog mažesnis sklypo plotas tampa kliūtimi atitinkamo žemės sklypo įsigijimui. Tokios vis atsirandančios kliūtys ir naujos sąlygos, jo manymu, nesiderina su konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K. ir jo atstovas advokatas D.Sauliūnas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir skundą prašė tenkinti.
Atsakovė NŽT, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad NŽT specialistai palyginę skirtingų sprendinių duomenis nustatė, kad sprendinyje, parengtame 2016-08-24, formuojamas valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, nes su laisvu valstybinės žemės plotu besiribojanti kraštinė tarp posūkio taškų 2 ir 3 yra 11,4 m, o sprendinio, parengto 2017-02-15, ta pati kraštinė tarp posūkio taškų 2 ir 7 yra 10,0 m (posūkio taškai tie patys, sprendinių rengėjas numeraciją pakeitė). Pateikti vertinimui Projekto sprendiniai, parengti 2017-02-15, pasikeitė nuo ankstesnių sprendinių tik tuo, kad Projekto rengėja matininke S. V. atitraukė šiaurės rytinę formuojamo žemės sklypo ribą lyginant su projekto sprendiniais, parengtais 2016-08-24, t. y. įsiterpusio sklypo plotį vietoj 11,4 m parodė kaip 10 m ir savo nuožiūra parodė tariamai besiribojančias raudonąsias (duomenys neskelbtini) gatvės linijas.
Pažymi, kad nagrinėjant Projekto sprendinius ir vertinant, ar tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, vietovėje yra du stabilūs objektai: tai žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio šiaurės rytinės kraštinės riba nustatyta tiksliai atlikus kadastrinius matavimus, patvirtintus 2014-02-24 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-606, ir (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, teigia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus rengiantys asmenys negali savo nuožiūra nustatinėti gatvės raudonųjų linijų, o privalo griežtai paisyti nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sprendinių keitimas tokiu būdu yra nesąžiningas ir neteisėtas. Gatvių raudonųjų linijų pločiai nustatyti Statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos (Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai, 7 lentelė). D1 gatvių kategorijai nustatytas gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų – 15 metrų. Todėl asmenys, rengiantys žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, negali savo nuožiūra nustatinėti minėto pločio, negali D1 kategorijos gatvei savo nuožiūra nustatyti plotį tarp raudonųjų linijų.
Pareiškėjas, teikdamas atsakovui tikrinimui parengtą Projektą, turėjo pateikti tinkamai parengtą (duomenys neskelbtini) gatvės skersmens profilį laikydamas reikalavimų, įtvirtintų Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai X skyriuje Gatvių skersinio profilio elementai, išilginis profilis, gatvės ašies trasavimas.
Pabrėžia, kad NŽT Vilniaus skyriaus specialistai 2017-10-11 nuvyko į vietą ištirti aptartas aplinkybes. Atstumas tarp žemės sklypų artimiausių kraštinių yra nuo 20,44 m iki 19,48 m, atstumas nuo suformuoto žemės sklypo šiaurės rytinės kraštinės iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamos asfaltuotos dalies ašies yra 11,09 m. Atstumas nuo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pietrytinės kraštinės iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamos asfaltuotos dalies ašies yra 9,03 m. Skundžiamame akte Pateiktame kelio profilio brėžinyje nurodytas kelio plotis yra 15 m, tačiau tarp 15 m pločio kelio ir suprojektuoto valstybinės žemės sklypo lieka laisvos valstybinės žemės, todėl Projekto sprendiniai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Be to, pareiškėjas yra užsigrobęs valstybinės žemės 407 kv. m plotą, jį apsitverdamas tinklo tvora, pastatydamas vartus, prisodinęs želdinių, išklojęs plytelėmis. Todėl pareiškėjo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena.
Vadovaujasi Nutarimo 2.15 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, 81 straipsniu, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausia praktika panašioje byloje (2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A648–552/2017).
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą prašė atmesti palaikydamas atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog su skundu sutinka ir prašė jį tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo ir patikrinimo akto, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjo norimas formuoti kaip įsiterpęs valstybinės žemė sklypas neatitinka įsiterpusio žemė sklypo sąvokos ir nepatenka į nustatytų išimčių sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniais bylos įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjui ir trečiajam asmeniui N. K. nuosavybės teise priklauso 0,2506 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b.l. 116-117).
Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. 2015-03-16 NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant prijungti laisvos žemės plotą iki 4 arų prie jiems priklausančio sklypo (b.l. 42).
NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2015-04-21 įsakymu Nr. 48FPĮ-413-(14.48.123) nuspręsta pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, numatantį įsiterpusio valstybinio žemės sklypo suformavimą prie kitos paskirties žemė sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas, b.l. 67). NŽT Vilniaus r. skyrius 2015-04-21 ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-04-24 išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 48RE-483-(14.48.42) ir Nr.FP-343-15 (b.l. 60,62). Vilniaus rajono savivaldybės administracija reikalavimuose projektui rengti nurodė, teritoriją, patenkančią į (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas planuoti ne mažiau kaip 15 m pločio tarp gatvės raudonųjų linijų, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 str. 8 d. 3 p. ir STR 2.06.04:2014 IX skr. 33 d. 10 lentelę (5.1 punktas).
NŽT 2016-11-11 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr.FPA-1691-(8.30) nepritarta parengto projekto teikimui tvirtinti, nustačius, jog projekte suformuotas valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, nes su laisvu valstybinės žemės plotu besiribojanti kraštinė yra 11,4 m. (b.l. 43-44).
Kaip matyti iš ZPDRIS duomenų buvo parengtas naujas projekto sprendinys (2017-02-15 ZSFP-4862, b.l. 61), kuriam 2017 m. kovo mėn. raštu (b.l. 95) pritarė NŽT Vilniaus rajono skyrius. Kaip matyti iš bylos duomenų Vilniaus rajono savivaldybės administracija, apsvarsčiusi 2017-04-24 prašymą Nr.R-829, registruotą ZPDRIS, ir Projekto sprendinius, 2017-05-03 raštu Nr.A33(1)-2888-(4.22) suderino Projektą (duomenys neskelbtini) (b.l. 114).
NŽT, patikrinusi pakartotinai pateiktą Projektą žemėtvarkos planavimo dokumento 2017-05-19 patikrinimo akte Nr.FPA-2672-(8.30) nurodė, jog nepritaria jo teikimui tvirtinti. Akte pažymima, jog pateiktame kelio profilio brėžinyje nurodytas 15 m kelio plotis, tačiau tarp 15 m pločio kelio ir suprojektuoto valstybinės žemės sklypo lieka laisvos valstybinės žemės, todėl Projekto sprendiniai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos (b.l. 45-46).
Nesutikdamas su NŽT aktu pareiškėjas pateikė skundą NŽT vadovui (b.l. 47-49). Išnagrinėjus skundą NŽT 2017-08-03 raštu Nr.1SS-2034-(8.5) pažymėjo, jog nėra aišku dėl kokių priežasčių Projektu formuojamo valstybinės žemės ploto pietrytinės kraštinės ilgis pakito, to pasėkoje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir formuojamo žemės sklypo šiaurės rytų ribos atsirado laisvos valstybinės žemės, todėl nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas 2017-05-19 patikrinimo aktas buvo surašytas nepagrįstai (b.l. 50-52).
Nesutikdamas NŽT aktu ir sprendimu pareiškėjas nurodo, jog kelio (gatvės) projektavimu ir tinkamu pažymėjimu turi pasirūpinti gatvės savininkas, t.y. savivaldybė, kuri to nėra padariusi. Nustatydama reikalavimus projekto rengimui savivaldybė nurodė palikti ne mažesnę kaip 15 m pločio žemės juostą (duomenys neskelbtini) g. skaičiuojant nuo projektuojamo sklypo ribos. Parengtą projektą savivaldybė suderino. Pareiškėjas pažymi, jog siekia įsigyti sklypą, kurio racionaliai negalima naudoti kitais tikslais, tačiau atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes 2016-11-11 patikrinimo akte nurodė, jog įsiterpusio sklypo kraštinė yra ilgesnė (11,4 m), nei 10 m., o ją sutrumpinus iki 10 m. ginčijamuose sprendimuose teigia, jog projektas negali būti tvirtinamas, nes iki gatvės lieka laisvos valstybinės žemės.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono šių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Paminėtas reguliavimas įtvirtina aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o pardavimas ne aukciono būdu vyksta tik išimtiniais atvejais.
Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojanti nuo 2016-06-01) 2.15 punktas, kurio pirmoje pastraipoje numatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Minėto Taisyklių 2.15 punkto antroje pastraipoje numatyta, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.
Pažymėtina, kad ši išskirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka (pardavimas ne aukciono būdu) negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie apibrėžti Taisyklių 2.15 punkte.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti ~ 318 kv.m. valstybinės žemės sklypas (b.l. 13,14) pietvakarinėje pusėje ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemė sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų ir pietryčių pusėje – su laisva valstybine žeme, o šiaurės rytų pusėje sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) g.
Teismas pažymi, jog įprastai įsiterpusiu sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, tačiau Taisyklių 2.15 punkte yra numatyta išimtis, pagal kurią įsiterpusiu sklypu laikomas ir su valstybinės žemės plotu besiribojantis sklypas, kai įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais žemės įsiterpę žemės sklypai gali būti didesni kaip 0,4 ha ploto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įsiterpusį žemės sklypą siekia įsigyti būtent šio punkto nuostatų pagrindu, t.y. kaip siaurą juostą besiribojančią su gatve.
Taisyklių 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, jog žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų. Kaip matyti iš byloje esančio parengto žemės sklypo Projekto (b.l. 59,13,14) šiaurės vakaruose ir pietryčiuose sklypo plotis yra nurodytas 9,72 m ir 9,97 m ir nesiekia 10 m, o atstumas tarp formuojamo įsiterpusio sklypo ir kitoje gatvės pusėje esančio žemės sklypo nurodomas nuo 15 iki 20 m. Pažymėtina, jog prie atsakovo parengto NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017-10-16 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr.48ŽN-917-(14.48.78) (b.l. 54-56) pridedamoje matavimų schemoje (b.l. 58) taip pat nurodoma, jog atstumas tarp įsiterpusio sklypo ir kitoje gatvės pusėje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra apie 20 m. (nuo 20,44 m iki 19,48 m), o važiuojamoji (asfaltuota) kelio dalis – 5,50 m.).
Pareiškėjo ginčijame akte ir sprendime NŽT atsisakė derinti parengtą projektą nurodydama, jog tarp 15 m pločio kelio ir suprojektuoto valstybinės žemės sklypo lieka laisvos valstybinės žemės. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovė pažymi, jog pagal STR 2.06.01:1999 7 lentelę D1 gatvių kategorijai nustatytas gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų yra 15 m, o rengiantys projektą asmenys negali savo nuožiūra nustatyti gatvės raudonųjų linijų 20, 30 m ar daugiau.
Teismas nesutinka su atsakovės pateiktu vertinimu, jog pareiškėjas savo nuožiūra nurodė plotį tarp (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų. Kaip jau buvo minėta Vilniaus rajono savivaldybė reikalavimuose projekto rengimui nurodė planuoti ne mažesnes kaip 15 m pločio (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose pavesta spręsti savivaldybės administracijos direktoriui. Kaip matyti iš savivaldybės pateiktų reikalavimų, pareiškėjui nurodyta projektą rengti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-1202 įsakymu Nr.D1-933 patvirtintas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatas. Šio reglamento 6.6 punktas gatvės raudonąsias linijas apibrėžia kaip linijas, nužyminčias žemės juostą, kuri skirta gavės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Reglamento 33 punkte esančioje 10 lentelėje D1 kategorijos gatvei yra nustatytas 15 m minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų, o maksimalus atstumas tarp šių linijų nėra nustatytas. Minėtame reglamento punkte nurodyta, jog gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. D1 gatvei gretimos C2 kategorijos gatvės minimalus atstumas tarp raudonų linijų nurodomas – 20 m, todėl sistemiškai įvertinus šiuos duomenis galima daryti išvadą, jog D1 kategorijos gatvės atstumas galėtų būti nuo 15 iki 20 m. Šį dydį iš esmės atitinka pareiškėjo Plane ir atsakovės matavimo schemoje nurodytas atstumas tarp įsiterpusio sklypo ir kitoje gatvės pusėje esančios sklypo. Kaip jau buvo minėta eismo organizavimo klausimus vietinės reikšmės keliuose sprendžia savivaldybės administracijos direktoriui, todėl atsakovui kilus abejonių dėl gatvės priskyrimo atitinkamai kategorijai ar maksimalaus atstumo tarp gatvės raudonųjų linijų, jis turėjo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir priklausomai nuo gauto atsakymo spręsti dėl (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų.
Atsakovo atsiliepime minimas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ neteko galios 2015-01-01 (Aplinkos ministro 2014-12-22 įsakymas Nr.D1-1060) ir reikalavimų projektui rengti pateikimo metu negaliojo. Be to, pagal šio iki 2014-12-31 galiojusio reglamento 7 lentelę D1 gatvių kategorijai priskirtos gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų turėjo būti nuo 12 m iki 20 m. Įvertinus šias teisės aktų nuostatas darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų gali būti tik 15 m.
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, negali nepaisyti teisės aktų nustatytų reikalavimų, atsakovė nebegalėjo atsisakyti derinti Projektą vien tuo pagrindu, kad, jos nuomone, atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų negali būti didesnis nei 15 m ir vien šiuo pagrindu pripažinti, jog ginčo žemės sklypas nelaikomas įsiterpusiu. Atsakovei nenurodžius kitų argumentų ir Projekto nederinimo pagrindų, teismas pripažįsta, jog atsakovo 2017-05-19 patikrinimo aktas Nr. FPA-2672-(8.30) ir 2017-08-03 sprendimas Nr. ISS-2034-(8.5) negali būti laikomi teisėtais, todėl juos naikina, o atsakovą įpareigoja atlikti pakartotinį Projekto patikrinimą.
Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas nurodo, jog per valstybinę žemę tarp (duomenys neskelbtini) g. ir pareiškėjo sklypo eina 0,4 kV elektros oro linija, todėl atsakovas atlikdamas pakartotinį patikrinimą turėtų įvertinti ar valstybinės žemės sklypo, kurį pretenduoja įsigyti pareiškėjas, plotas, jo dislokacija, elektros oro linija ir kiti įrenginiai, esantys šioje vietoje, leistų suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirą žemės sklypą.
Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovę atlikus pakartotinį Projekto patikrinimą, tvirtinti parengtą Projektą ir parduoti pareiškėjui Projekte nurodytą 0,0318 ha valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Šis pareiškėjo reikalavimas netenkinamas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas negali visiškai pakeisti NŽT. Įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus ir tai, kad šiuo teismo sprendimu kaip neatitinkantys įstatymo nuostatų yra naikinami skundžiami NŽT aktas ir sprendimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė parengto Projekto derinimo procedūra lieka nepabaigta. Atsižvelgiant į tai, NŽT įpareigotina šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą derinti parengtą projektą, arba motyvuotai atsisakyti jį derinti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-05-19 patikrinimo aktą Nr. FPA-2672-(8.30), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-08-03 sprendimą Nr. ISS-2034-(8.5).
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo atlikti kitos paskirties žemė sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimą ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą derinti parengtą projektą, arba motyvuotai atsisakyti jį derinti.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Rūta Miliuvienė
Iveta Pelienė