Civilinė byla Nr. e2-92-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12220-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2.; 3.3.1.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties netenkinti atsakovo A. R. prašymo atidėti jam žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą civilinėje byloje Nr. e2-325-262/2017 pagal ieškovo Y. H. (Y. H.) ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas Y. H. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. R. 75 301,20 Eur skolos, 17 018,07 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 561 Eur žyminio mokesčio bei išlaidas už advokato pagalbą.
2. Vilniaus apygardos teismo 2017-02-01 sprendimu ieškinį patenkino ir iš atsakovo ieškovui priteisė 75 301,20 Eur skolą, 17 018,07 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 561 Eur žyminio mokesčio bei 3 188,50 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Taip pat ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštavo atsakovui A. R. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant 92 319,27 Eur sumos, uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teisės, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas jomis disponuoti, tačiau leisdamas atsiskaityti su ieškovu ir naudoti būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti; 2) atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų suradimą bei areštą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui, įpareigojęs šį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsiskaityti su ieškovu ir būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti.
3. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-01 sprendimą ir sumažinti priteistus 17 018,07 Eur dydžio delspinigius iki protingumo bei sąžiningumo principus atitinkančios sumos, sumažinti teismo priteistą 3 188,50 Eur sumą už advokato teisinę pagalbą.
4. Vilniaus apygardos teismo 2017-07-25 nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2017-08-08 apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 383 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
5. Atsakovas nustatytu terminu pateikė duomenis, jog yra sumokėjęs 50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, pateikdamas ir pakartotinį prašymą likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki apeliacinės instancijos teismas priims galutinį procesinį sprendimą. Nurodė, kad ginčijama delspinigių suma šioje stadijoje yra sunkiai apskaičiuojama, be to, skundžiamu teismo sprendimu yra taikytas areštas atsakovo turtui, kas objektyviai trukdo jam sumokėti žyminį mokestį.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2017-08-17 nutartimi netenkino atsakovo prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir nustatė atsakovui A. R. terminą iki 2017-08-28 sumokėti likusią 333 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi bus grąžinamas.
7. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-02-01 sprendimu yra taikytas atsakovo turto areštas neviršijant 92 319,27 Eur sumos, tačiau sprendė, jog vien ši aplinkybė, atsakovui nepateikus jokių kitų duomenų apie jo turtinę padėtį, nesudaro pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 84 str.).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas A. R. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-08-17 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:
1. Atsakovo turto ir piniginių lėšų areštas 92 319,27 Eur sumai objektyviai panaikina bet kokias atsakovo galimybes atlikti bet kokius mokėjimus iš savo sąskaitų ar disponuoti areštuotu turtu be jokio papildomo įrodinėjimo, todėl teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
9. Ieškovas Y. H. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimų argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas 2017-07-25 nutartimi nustatė atsakovui terminą sumokėti žyminį mokestį. Šios nutarties atsakovas neskundė, o Vilniaus apygardos teismui pateikė tariamai pakartotinį prašymą dėl nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo. Tai įrodo, jog atsakovas galbūt siekia vilkinti procesą, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-02-01 sprendimas kuo ilgiau neįsiteisėtų.
2. Turto areštas taikomas tik atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ir netaikomas piniginėms lėšoms, todėl atsakovas nepagrįstai nurodo neturintis galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Atsakovas yra advokatas. Likusi nesumokėta žyminio mokesčio suma (333 Eur) yra palyginti nedidelė.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, ši teisė realizuojama CPK nustatyta ir vienodai privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Tokiu atveju CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
11. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to negalėdamas procesinių veiksmų  atlikimo  metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Tokie prašymai sprendžiamai pagal  CPK 84 straipsnyje nustatytas taisykles.
12. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei aplinkybė, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis procesinio prašymo pateikimo metu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku ši situacija gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus ar sukaups reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas.
13. Minėtoje teisės normoje, be kita ko, įtvirtinta, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo pagrįstumą. Vadinasi, priešingai nei savo atskirajame skunde teigia apeliantas, jam tenka pareigą teikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą ir būtinybę atidėti jam žyminio mokesčio mokėjimą  (CPK 178 str.).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas atidėti jam likusios už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo, jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, tvirtindamas , jog vien laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymo faktas yra pakankamas pagrįsti objektyvių galimybių sumokėti likusią 333 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį nebuvimą. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Laikinų disponavimo turtu suvaržymų nustatymas (turto, piniginių lėšų, turtinių teisių areštas) nėra priskiriamas prie aplinkybių, kurios savaime lemtų fakto dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinumo konstatavimą.
15. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kurią patvirtina ir Turto arešto aktų registro duomenys, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2017-02-01 sprendimu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, buvo aprašytas apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas, o areštas neidentifikuotam apelianto turtui panaikintas (CPK 179 str. 3 d.). Taigi Turto arešto aktų registro duomenys nepatvirtina, kad apeliantui būtų taikomi kokie nors apribojimai disponuoti jam priklausančiomis piniginėms lėšoms nei šioje, nei kitose bylose pritaikyto turto arešto pagrindu.
16. Kaip buvo nurodyta šios nutarties 12 punkte, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio būtent kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012). Šiuo konkrečiu atveju apeliantas neteikė visiškai jokių duomenų apie įprastai gaunamas / gautinas pajamas, kurios leistų spręsti apie reikiamos žyminio mokesčio sumos sukaupimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos ar iki kurio nors kito momento.
17. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliaciniu skundu apeliantas siekia apskųsti tik teismo sprendimo dalį dėl delspinigių ir advokato išlaidų iš jo priteisimo, nekvestionuodamas didžiosios dalies teismo sprendimu iš jo priteistų sumų, o tokiu atveju apeliantui taikytas turto areštas (ar bent didesnė jo dalis) liktų galioti ir apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Vadinasi, apeliantui savo neišgalėjimą sumokėti visą žyminį mokestį siejant vien su jam taikyto turto arešto faktu, negalima padaryti išvados, kad apeliantas galimybę sumokėti žyminį mokestį turės ateityje, kas taip pat sudaro savarankišką pagrindą jo prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo vertinti kaip nepagrįstą.
18. Apeliantas atskirajame skunde taip pat atkreipia dėmesį ir į tokią jo apeliaciniame skunde įvardintą aplinkybę, kad žyminį mokestį jam kliudo sumokėti sunkiai apskaičiuojama galutinė ginčo suma, nes nežinoma, kiek teismas sumažins delspinigius. Pasisakant dėl tokios apelianto pozicijos nepagrįstumo, atkreiptinas dėmesys į CPK 306 straipsnio  1 dalies  3 punkte įtvirtintą reglamentavimą, kad ginčo suma gali ir turi būti nustatyta bei nurodyta jau apeliaciniame skunde. Ginčo sumos (t. y. kiek konkrečiai prašo sumažinti iš jo priteistus delspinigius) apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė, nors jam, kaip praktikuojančiam ir kitų asmenų interesus teismuose atstovaujančiam teisininkui,  toks įstatymo leidėjo reikalavimas neabejotinai yra žinomas. Susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliaciniu skundu ginčijama suma yra lygi skundžiamu spendimu priteistų delspinigių sumai (17 018,07 Eur) ir nuo šios sumos apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, juo labiau kad apeliantas atskirajame skunde teismo nustatytos ginčo sumos ir nekvestionuoja. Vadinasi, pirmosios instancijos teismui įvertinus, kad apeliantas 50 Eur žyminio mokesčio dalį jau sumokėjo, jam tinkamai buvo nustatytas likusios mokėtinos žyminio mokesčio sumos (333 Eur) dydis, nustačius terminą šiam mokesčiui sumokėti (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d. bei 7 d.).
19. Jokių kitų nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi argumentų apeliantas nenurodo. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas iš savo turto ar gaunamų pajamų nebūtų pajėgus sumokėti palyginti nedidelės žyminio mokesčio sumos (333 Eur), konstatuotina, jog apelianto prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas visiškai teisingai, taigi pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
20. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, apeliantui nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2017-08-17 nutarties reikalavimams įvykdyti (CPK 7 str. 1 d.), išaiškinant, kad teismo nurodytų trūkumų pašalinimą patvirtinantys, t. y. žyminio mokesčio sumokėjimo, dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui A. R. terminą iki 2018 m. sausio 29 d. (įskaitytinai) sumokėti už paduodamą apeliacinį skundą 333 Eur žyminį mokestį valstybei.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė