Civilinė byla Nr. 2S-999-372/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06331-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3;
3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos (Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13698-776/2018 pagal pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys: Suraleb Inc., „Swedbank“, AB, L. B., AB, AB Šiaulių bankas, UAB Medicinos bankas, AB „Citadele“ bankas, D. B. A/S Lietuvos filialas, Lietuvos centrinė kredito unija, „Paysera LT“, UAB.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Minsko traktorių gamykla (toliau – MTG) pateikė skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2018 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą dėl pervedamų lėšų arešto Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis administruoja vykdomąją bylą dėl piniginių lėšų išieškojimo kreditoriaus Suraleb Inc. naudai iš MTG. Pažymėjo, jog 2018 m. rugpjūčio 28 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl pervedamų lėšų arešto, kuriuo: 1) areštavo pareiškėjos per bankus ir kredito įstaigas pervedamas lėšas 4574173,83 Eur sumai; 2) įpareigojo bankus ir kredito įstaigas, esant pareiškėjos pervedamų lėšų, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoti antstolį.
3. Pareiškėja pažymėjo, jog skundžiamas patvarkymas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 1 dalyje nustatytam imperatyviam reguliavimui, kuriame įtvirtinta, kad antstolis neturi teisės pateikti patvarkymo areštuoti pinigines lėšas tiesiogiai įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita. Antstolis privalo tokį patvarkymą pateikti tik naudojantis Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema (toliau – PLAIS). Nagrinėjamu atveju antstolis patvarkymą pateikė tiesiogiai bankams ir kitoms kredito įstaigoms, todėl toks patvarkymas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas. Pareiškėja akcentavo, kad kredito įstaigos, kurioms skundžiamas patvarkymas adresuotas, neturi ne tik pareigos, bet ir teisės vykdyti skundžiamą patvarkymą, kadangi įstatyme imperatyviai nustatyta, kad kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos privalo vykdyti tik per PLAIS elektroniniu būdu pateiktus nurodymus.
4. Pareiškėja akcentavo, kad skundžiamu patvarkymu reikalaujama įvykdyti neįmanoma – t. y. antstolis skundžiamu patvarkymu reikalauja bankų ir kitų kredito įstaigų įvykdyti tai, ko bankai ir kredito įstaigos objektyviai techniškai negali įgyvendinti. Pareiškėja nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 45 punktu bei 41 straipsniu, kredito įstaigos, bankai lėšas į kliento sąskaitas įskaito ir nurašo lėšas iš kliento sąskaitų pagal kredito įstaigos gautame mokėjimo nurodyme pateiktą unikalų identifikatorių – kliento mokėjimo sąskaitos numerį pagal tarptautinį banko sąskaitos numerių standartą, t. y. IBAN standartą. Pareiškėja pažymėjo, jog antstolis skundžiamame patvarkyme nenurodė jokių unikalių identifikatorių – pareiškėjai priklausančių mokėjimų sąskaitų numerių pagal IBAN standartą, dėl šios priežasties skundžiamas patvarkymas yra neįgyvendinamas.
5. Antstolis A. L. 2018 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
6. Antstolis nurodė, kad buvo priimtas patvarkymas dėl lėšų arešto, kuriuo buvo areštuotos visos pareiškėjos per kredito įstaigas pervedamos lėšos. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėjos buveinė yra ne Lietuvoje ir ji sąskaitų Lietuvoje esančiose kredito įstaigose neturi, todėl, atsižvelgus į tai, kad nurodymo pateikimas PLAIS neduotų reikiamo rezultato skolos išieškojimui, buvo surašytas patvarkymas dėl pervedamų lėšų arešto. Antstolis pažymėjo, jog per PLAIS sistemą nėra galimybės pateikti nurodymo areštuoti per kredito įstaigas pareiškėjai pervedamas lėšas, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad patvarkymo nėra galimybės pateikti per PLAIS sistemą, patvarkymą pateikė tokia tvarka, kuri buvo naudojama iki PLAIS įdiegimo.
7. Antstolis nurodė, kad patvarkymas yra teisėtas bei pagrįstas, be to – efektyviausias ir ekonomiškiausias susiklosčiusioje situacijoje. Pažymėjo, jog kredito įstaigos apie antstoliui žinomus pareiškėjai priklausančius sąskaitų numerius užsienio kredito įstaigose buvo informuotos dar 2017 m. liepos 26 d. patvarkymu dėl pervedamų lėšų arešto Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitos IBAN numerio nenurodymas savaime nedaro antstolio patvarkymo neteisėtu. Antstoliui gavus informaciją apie kitų pareiškėjai priklausančių sąskaitų numerius, kredito įstaigoms ši informacija taip pat būtų pateikta, patikslinant patvarkymą ar pateikiant papildomą informaciją.
8. Antstolis taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjai, kuri esą gina kitų asmenų teises, nėra suteikta teisė kreiptis į teismą dėl trečiųjų asmenų galimai pažeistų teisių ar interesų gynimo. Suinteresuoti asmenys (kredito įstaigos), esant jų teisių pažeidimui, gali kreiptis į teismą ir ginti savo interesus savarankiškai, o šiuo atveju kredito įstaigos iki šiol nėra pareiškusios jokių skundų ar pretenzijų dėl skundžiamo patvarkymo dėl pervedamų lėšų arešto vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos MTG skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja Lietuvoje neturi kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytos sąskaitos (sąskaitų), todėl CPK 689 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Teismas pažymėjo, jog antstolis turi teisę išieškoti iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis, todėl antstolis teisėtai areštavo per kredito įstaigas pervedamas lėšas ir nurodė jas pervesti į antstolio sąskaitą, kadangi pareiškėjai per kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas gali būti iš kitų asmenų pervedamos lėšos.
10. Teismas
nurodė, kad nors ir gali susidaryti situacijos, kad nenurodant lėšų gavėjo pavadinimo, jo identifikacinio kodo ar kitų duomenų, gali būti nežinoma, kad per kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas pervedamos pareiškėjai priklausančios lėšos, tačiau tai nereiškia, kad skundžiamas patvarkymas negali būti vykdomas. Teismo vertinimu, teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios mokėjimo paslaugų tiekėjų veiklą ir mokėjimo paslaugų teikimą, negali būti pateisinama priežastis nevykdyti antstolio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai priklausančių mokėjimo sąskaitų numerių pagal IBAN standartą, kurį mokėjimo operacijos metu privalo nurodyti mokėjimo paslaugų vartotojas, nenurodymas skundžiamame patvarkyme nedaro jo neteisėtu. Teismas sprendė, kad skundžiamą patvarkymą galima įvykdyti, identifikavus kitus pareiškėjos duomenis, o ne vien jos mokėjimų sąskaitų numerius pagal IBAN standartą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
11. Skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėja (apeliantė) MTG prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – panaikinti 2018 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pervedamų lėšų arešto.
12. Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo apeliacinės instancijos teismo praktikos analogiškoje byloje. Pažymėjo, jog Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-124-368/2018, laikytina teisminiu precedentu, kadangi buvo priimta iš esmės analogiškomis šiai civilinei bylai aplinkybėmis ir pirmosios instancijos teismas privalėjo ja vadovautis, spręsdamas klausimą dėl ginčo patvarkymo teisėtumo. Akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas ne tik ignoravo aukštesnės instancijos priimtą procesinį sprendimą, bet ir priėmė kardinaliai priešingą nutartį.
13. Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.3 straipsnio 4 dalį – teismas neįvertino, kad patvarkymu antstolio nustatyti įpareigojimai objektyviai negali būti įgyvendinti. Antstolis patvarkyme nenurodė jokių unikalių identifikatorių – pareiškėjai priklausančių mokėjimų sąskaitų numerių pagal IBAN standartą, todėl antstolio patvarkymas yra objektyviai neįgyvendinamas; antstolis patvarkymu reikalauja bankų ir kitų kredito įstaigų įvykdyti tai, ko bankai ir kredito įstaigos objektyviai (techniškai) negali įgyvendinti, t. y. areštuoti per kredito įstaigas MTG pervedamas lėšas, nežinant MTG mokėjimo sąskaitų numerių pagal IBAN standartą bei mokėjimo nurodyme nenurodžius rekvizitų, identifikuojančių, kad lėšų gavėja yra MTG.
14. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 689 straipsnio 1 dalį – ignoravo šioje teisės normoje nustatytą imperatyvų reguliavimą. Antstolis neturi teisės pateikti patvarkymo areštuoti pinigines lėšas tiesiogiai įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita. Antstolis privalo tokį patvarkymą pateikti tik naudojantis PLAIS sistema, o pirmosios instancijos teismas šią įstatyme numatytą taisyklę ignoravo.
15. Suinteresuotas asmuo Suraleb Inc., atsiliepdamas į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti ir paskirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, kad pareiškėjos (apeliantės) minima apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo panaikinta tik dalis antstolio patvarkymo dėl techninių trūkumų, o ne dėl teisės taikymo. Akcentavo, jog šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau buvo pasisakyta dėl ginčo (dėl PLAIS naudojimo toje pačioje vykdomojoje byloje). Pažymėjo, jog nei viena kredito įstaiga antstoliui nepateikė jokios informacijos apie negalėjimą įvykdyti skundžiamą patvarkymą bei nepateikė teismui skundo dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjos (apeliantės) teiginiai apie tai, kad antstolio nurodytų veiksmų kredito įstaigos negali objektyviai (techniškai) atlikti, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.
16. Antstolis, atsiliepdamas į atskirąjį skundą, prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog pareiškėjos atskirasis skundas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais ir motyvais, kurie jau buvo nurodyti pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos MTZ skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl CPK 689 straipsnio taikymo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolio A. L. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2T-54-370/2016 pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje S. arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Suraleb Inc. prieš MTG bei Jungtinių A. V. I. valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo byloje Suraleb Inc. prie MTG dalį dėl piniginių sumų priteisimo.
19. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl pervedamų lėšų arešto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo visas pareiškėjai (apeliantei) per Lietuvoje veikiančius bankus („Swedbank“, AB, L. B. AB, AB Šiaulių bankas, UAB „Medicinos bankas, AB „Citadele“ bankas, D. B. A/S Lietuvos filialas, Lietuvos centrinė kredito unija, „Paysera LT“, UAB) pervedamas lėšas; lėšų arešto mastas – 4574173,83 Eur. Minėtu patvarkymu antstolis nurodė lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Dėl ginčo esmės
20. CPK 689 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos privalo vykdyti tik per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą elektroniniu būdu pateiktus nurodymus.
21. Išdėstytos proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolis, įvertinęs tai, kad vykdant vykdomąją bylą, susidarė išskirtinė situacija (pareiškėja MTG yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo ir neturi sąskaitų Lietuvoje esančiose kredito įstaigose; per PLAIS nėra galimybės pateikti nurodymą areštuoti per kredito įstaigas pareiškėjai pervedamas sumas), skundžiamą patvarkymą pateikė vykdyti tiesiogiai kredito įstaigoms, o ne per PLAIS.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 689 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS. Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas.
23. Analizuojant PLAIS nuostatus matyti, jog PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Be kitų uždavinių, išskiriami tokie PLAIS uždaviniai: automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus (PLAIS nuostatų 9.2 punktas); automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę (PLAIS nuostatų 9.3 punktas); centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (PLAIS nuostatų 9.5 punktas). Be kitų šios sistemos funkcijų, išskiriama funkcija proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-486-690/2017) apibendrindamas nurodytus PLAIS uždavinius ir funkcijas, konstatavo, kad ši sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Šiems tikslams pasiekti, ką patvirtina travaux préparatoires (parengiamoji medžiaga) – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-2187 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, ir buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1452 redakcija). Šioje byloje kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog jokių išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu, nenumatyta; jog taisyklė dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS yra absoliuti; jog išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje.
25. Teismas
, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, minėtas teisės aktų nuostatas bei nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 689 straipsnio, reglamentuojančio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų, nuostatas. Antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitose, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, kad MTG yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS. Ginčijamas antstolio patvarkymas, kuris pateiktas tiesiogiai kredito įstaigoms, pažeidžia CPK 689 straipsnio 2–6 dalyse nustatytus reikalavimus ir teisėtus interesus kitų institucijų ar pareigūnų, kurie turi teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos ir kurie atitinkamus nurodymus nurašyti pinigines lėšas pateikia per PLAIS.
26. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
27. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtas teisės normas bei kasacinio teismo poziciją nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė CPK 689 straipsnio nuostatas, todėl skundžiama 2018 m. spalio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos MTG skundas dėl antstolio A. L. 2018 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo tenkintinas.
28. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad pirmosios instancijos nutartis naikintina dėl ydingo CPK normos taikymo, kiti atskirojo skundo argumentai šioje byloje esminės teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad pripažinus pareiškėjos (apeliantės) atskirojo skundo pagrįstumą, teismas neturi pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens Suraleb Inc. atsiliepime į atskirąjį skundą pareikšto prašymo – skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos skundą dėl antstolio A. L. veiksmų tenkinti.
Panaikinti antstolio A. L. 2018 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą dėl pervedamų lėšų arešto Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Birutė Simonaitienė