Civilinė byla Nr. e2-243-640/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02295-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 3.2.6.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvol“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Lasis“, (toliau-ieškovė) ieškinį atsakovui R. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savanrankiškų reikalavimų: A. V. P., K. P., S. L., S. N., F. V., P. K., dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti atsakovo 277 926,11 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys yra grindžiamas tuo, jog:

1.1.       atsakovas laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 23 iki 2016 m. kovo 17 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. vasario 8 d. vadovavo ieškovei ir savalaikiai neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo (toliau-IBĮ) 8 str. 1 d. nustatytos pareigos inicijuoti bankroto procesą, nors pagal prie ieškinio pridėtus finansinius dokumentus, t. y. pagal ieškovės 2014 m. balanso duomenis, ieškovė jau tuomet – 2014 m. buvo nemoki.

1.2.       Administratorius nustatė, jog 2013 m. kovo 12 d. ieškovė su įmone Adelco Investments Ltd. sudarė paskolos sutartį. Pagal šią sutartį Adelco Investments Ltd. Suteikė ieškovei 510 000 Eur paskolą, o ieškovė įsipareigojo paskolą su palūkanomis grąžinti iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nustatytu terminu ieškovė visos paskolos negrąžino. Be to, ieškovė gavo Adelco Investments Ltd. 2014 m. gruodžio 29 d. reikalavimą įvykdyti prievolę ir grąžinti suteiktą paskolos negrąžintą dalį. 2015 m. balandžio 27 d. sudaryto ieškovės balanso 2014 m. gruodžio 31 d. dienai duomenimis ieškovė turėjo turto iš viso už 317 003,01 Eur (1 094 548 Lt). Todėl pagal detalią „Atsiskaitymai su kreditoriais“ ataskaitą 2015 m. balandžio 30 d. dienai, atsakovui vėliausiai 2014 m. balanso pasirašymo dieną turėjo būti žinoma apie ieškovės nemokumą. Vadovaujantis minėta ataskaita 2015 m. balandžio 27 d. pradelstas ieškovės įsipareigojimas Adelco Investments Ltd., kurios finansinis reikalavimas taip pat patvirtintas ieškovės bankroto byloje, sudarė 244 089,85 Eur. Įvertinus buhalterinės apskaitos programoje ir 2014 m. balanse užfiksuotus duomenis, yra akivaizdu, jog nepaisant kitų ieškovės kreditorinių įsipareigojimų, vien tik pradelsta skola Adelco Investments Ltd. sudarė daugiau nei daugiau pusę į ieškovės balansą įrašyto turto vertės (317 003,01 Eur : 2 = 158 501,51 Eur; 158 501,51 Eur < 244 089,85 Eur), iš esmės šiam kreditoriui pradelsto įsipareigojimo apimtis buvo beveik lygi visam ieškovės turtui.

1.3.       Ieškovė nurodo, jog nurodytas ieškovės įsipareigojimas Adelco Investments Ltd. nebuvo įvykdytas iki pat bankroto bylos iškėlimo, t. y. teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1337-864/2018 patvirtino kreditoriaus Adelco Investments Ltd. finansinį reikalavimą. ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p. įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje esantys ir kartu su pareiškimu teikiami dokumentai aiškiai liudija, jog atsakovas apie ieškovės nemokumą sužinojo arba privalėjo sužinoti ne vėliau nei 2015 m. balandžio 27 d., t. y. ieškovės balanso 2014 m. gruodžio 31 dienai pasirašymo dieną. Taigi, vadovaujantis ĮBĮ 8 str. atsakovui vėliausiai po 2015 m. balandžio 27 d. atsirado pareiga nedelsiant teismui pateikti pareiškimą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo.

1.4.       2015 m. balandžio 30 d. aktualūs ieškovės įsipareigojimai buvo 436 932,46 Eur, pagrįstai galima teigti, jog ieškovės skolų apimtis, padidėjusi dėl atsakovo neveikimo, t. y. žala, kurią patyrė ieškovė ir kreditoriai ir kurią privalo atlyginti atsakovas, yra 277 926,11 Eur (714 858,57 EUR(bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma) - 436 932,46 Eur).

2.       Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti argumentai:

2.1.       Atsakovo vadovavimo ieškovei metu faktiškai įmonei vadovavo A. V. P.. A. V. P. nurodymu, atsakovo funkcijos buvo ieškoti alkoholinių gėrimų tiekėjų ir pardavimo kanalų, ieškoti personalo darbui su alkoholinių gėrimų prekyba. 2016 m. gegužės mėnesį A. V. P. pranešė atsakovui ir kitiems darbuotojams bei su ja susijusiems asmenims, kad priėmė sprendimą uždaryti įmonę. Nuo to laiko A. V. P. davė nurodymus visiems darbuotojams, susijusius su įmonės uždarymu.

2.2.       Ieškovė neįrodo, kad 2014 m. ji buvo nemoki ir kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, dėl kurios nevykdymo gali kilti atsakomybė. Ieškovė teigia, kad ieškovė buvo nemoki jau 2014 m., kadangi per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (12 411 644 EUR) viršijo bendrovės turtą (1 094 548 EUR). Ieškovė net neįrodinėja bei neprideda pagrindžiančių įrodymų, kuriuo metu ieškovė tapo nemoki, t. y. pradėjo nevykdyti įsipareigojimų (nemokėti skolų, neatlikti iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) pradėjo viršyti pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

2.3.       Ieškovė nepagrindžia žalos dėl atsakovo neva padarytų neteisėtų veiksmų. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. vadovo pareigas ėjo S. N., Atsakovas niekaip negalėtų būti laikomas atsakingu už kreditorinių reikalavimų padidėjimą tuo laikotarpiu. Ieškovė neatsižvelgia į tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. įmonėje buvo įregistruota valdyba ir buvo išrinkti penki jos nariai. Minėta, kad pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusią ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui privalo įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi valdybos nariai taip pat turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, jei ji būtų nemoki (minėta, ieškovė neįrodo, kada ji tapo nemoki). Vadinasi, šie asmenys taip pat turėtų dalyvauti šioje byloje. 

2.4.       Ieškinyje neįrodinėjama priežastinio ryšio tarp atsakovo neva atliktų neteisėtų veiksmų bei neva dėl to atsiradusios žalos. Atsakovas pagrindė, kad ieškovės de facto vadovo pareigas ėjo A. V. P., todėl atsakomybė už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą turėtų tekti tik jam. Atsakovas pagrindė, kad kiti ieškovės vadovai (vadovas S. N. bei penki valdybos nariai) galėjo turėti pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, jeigu būtų įrodyta, kada ieškovė tapo nemoki. Tačiau šių asmenų ieškovė atsakovais netraukia, nors jų dalyvavimas byloje atsakovais yra būtinas.

3.       Tretysis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, F. V. atsiliepime prašo ieškinį atmesti ta apimtimi, kiek tai susiję su jo kaip valdybos nario atsakomybe ir prašė ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodo, jog:

3.1.       Ieškovė turėjo nemokumo požymių nuo 2014 m., kadangi iš pateiktų Pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad ieškovės veikla 2014-2016 m. buvo nuostolinga, t. y. buvo deklaruoti finansinės veiklos rezultatai atitinkamai 2014 m. – 330 444 Lt (95 703 Eur) nuostolių, 2015 m. – 287 011 Eur nuostolių, 2016 m. – 297 116 Eur nuostolių. Remiantis atsakovo 2015 m. balandžio 27 d. patvirtintu bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. balansu, įrašyto trumpalaikio turto buvo 987 895 Lt sumai, materialaus ilgalaikio turto vertė buvo 106 653 Lt, todėl turimo turto vertė buvo 1 094 548 Lt, kai tuo tarpu ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 461 639 Lt, tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 411 644 Lt. Nurodyti balanso duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad buvo 423 749 Lt deficitas įsipareigojimams per vienerius metus įvykdyti. Ieškovės už 2014 m. deklaruoto turto ir įsipareigojimų santykis atitiko bendrovės nemokumo būsenos požymius, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, kuris nustato, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

3.2.       Pagal 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą (trumpa), kuri buvo parengta 2016 m. gegužės 30 d. , matyti, kad bendrovė 2015 m. deklaravo 287 011 Eur nuostolių, kai tuo tarpu 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitą deklaruotas nuostolis - 330 444 Lt (95 703 Eur), kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog ieškovė 2015 finansinius metus baigė su 3 kartus didesniu nuostoliu, nei 2014 m., 2016 m. baigti su 297 116 Eur nuostolių. Pastebėtina, kad 2015 m. neįvyko jokių reikšmingų įvykių pasaulyje ir Lietuvoje, kurie būtų galėję turėti bent kiek neigiamos įtakos bendrovės veiklos rezultatams, todėl pagrįstai darytina išvada, jog atsakovas, kaip vadovas, buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, todėl – atsakingas už bendrovės vykdytą 2014-2016 m. nuostolingą veiklą.

3.3.       Nurodo, jog valdyba 2016 m. rugpjūčio 17  d. pradėjo aktyvią veiklą, sušaukus 1-ąjį valdybos posėdį. Valdyba bandė komunikuoti su atsakovu dėl bendrovės padėties, siekė nustatyti bendrovėje esamą situaciją, o matydama, kad atsakovas nevykdo valdybos sprendimų – 2017 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą atšaukti atsakovą iš vadovo pareigų, o atsižvelgiant į gautus duomenis dėl bendrovės finansinės būklės, 2017 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą inicijuoti bendrovei bankroto paskelbimą.

3.4.       Atsakovo veiksmai, kuriais siekiama jį ir kitus ieškovės buvusios valdybos narius įtraukti į šią civilinę bylą trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje – laikytina atsakovo gynybinė pozicija, kuria siekiama nepagrįstai perkelti tretiesiems asmenims iš dalies atsakomybę dėl ieškovės pareikšto ieškinio, su kuo visiškai nesutinka.

3.5.       Pripažintina, kad 2014-2016 metais atsakovas netinkamai organizavo bendrovės veiklą ir neįgyvendino bendrovės tikslų – siekti pelno, kadangi bendrovė šį laikotarpį veikė nuostolingai, o atsakovas, suvokdamas grėsmes bendrovei, nebuvo pakankamai atsakingas, apdairus ir rūpestingas bendrovės atžvilgiu, kadangi sunkino jos finansinę padėti, dėl ko 2015 metus bendrovė baigė su 3 kartus didesniu nuostoliu, lyginant su 2014 m. Esant akivaizdžiai bankroto bendrovei grėsmei, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia situacija duoda pagrindo išvadai, jog bendrovės atžvilgiu atsakovo priimami sprendimai nebuvo ekonomiškai pagrįsti, nebuvo paisoma verslo rizikos reikalavimų įvertinimo, kas neatitiko bendrovės bendrojo tikslų ir lėmė žalos atsiradimą bei jos mastų augimą.

4.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje: A. V. P., K. P., S. L. atsiliepime į ieškinį prašoma ieškinį atmesti jų atžvilgiu, jei tokie reikalavimai būtų reiškiami. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Tretieji asmenys, kaip Bendrovės valdybos nariai, nuo pat valdybos veiklos pradžios, neturėjo tikslių duomenų apie Bendrovės finansinę situaciją. Šiais duomenimis disponavo atsakovas, o šiuo metu – bendrovės bankroto administratorius. Atsakovas valdybai tikslių duomenų apie bendrovės finansinę padėtį neteikė. Tretieji asmenys, nedisponavo tikslia informacija apie bendrovės finansinius rodiklius laikotarpyje nuo 2014 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo ir jiems nėra žinomas tikslus Bendrovės nemokumo momento atsiradimas. Trečiųjų asmenų nuomone atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas dėl savalaikio bendrovės bankroto neiniciavimo nustatytinas nagrinėjamoje byloje. Nuo bendrovės valdybos veiklos pradžios (2016 m. rugpjūčio 17 d.), tretieji asmenys, kaip valdybos nariai, bandė išsiaiškinti bendrovės tikrąją finansinę situaciją, tačiau atsakovas aktualių ir tikslių duomenų tretiesiems asmenims niekuomet nepateikė. Šiuo metu visi buhalterinės apskaitos ir finansiniai dokumentai yra bendrovės bankroto administratoriaus žinioje. Taigi dėl bendrovės nemokumo momento ir galimų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų gali pasisakyti tik bankroto administratorius.

4.2.       Nurodo, jog bendrovės valdyba, kaip kolegialus valdymo organas, buvo suformuotas akcininko sprendimu, jam negaunant pakankamai informacijos apie Bendrovės veiklą. Bendrovės valdyba savo sprendimuose yra konstatavusi, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, netinkamai organizavo bendrovės veiklą ir atliko savo funkcijas, dėl ko buvo priimtas sprendimas jį atšaukti iš pareigų.

4.3.       Atsakovo teiginys, jog, neva, visuomet faktiniu bendrovės vadovu buvo A. V. P., todėl būtent jam privalo tekti atsakomybė už nesavalaikį kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nurodė, jog valdyba in corpore taip pat gali būti atsakinga už bankroto bylos bendrovei neiškėlimą laiku. Tretieji asmenys nesutinka su šiais argumentais. Atsakovas savo atsiliepime nurodo, jog „Atsakovas tebuvo formalus bendrovės vadovas, kuriam buvo priskirta funkcija ieškoti alkoholinių gėrimų tiekėjų ir pardavimo kanalų bei rūpintis personalu darbui su alkoholinių gėrimų prekyba. Visą bendrovės veiklą faktiškai kontroliavo A. V. P..“ Su tokiais teiginiai tretieji asmenys nesutinka. Visuomet, laikotarpiais nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. vasario 26 d. bei nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. sausio 3 d., bendrovės vadovu de facto ir de jure buvo atsakovas. Nurodyti atsakovo teiginiai, tėra deklaratyvūs samprotavimai, siekiant išvengti galimos civilinės atsakomybės, jei ieškovė įrodytų jos sąlygų egzistavimą. A. V. P. neatliko jokių funkcijų, kurios priskirtinos vadovo kompetencijai ir/ar kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje. Atsakovo pateikti elektroniniai laiškai (susirašinėjimas su A. V. P.) niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog trečiasis asmuo A. V. P. buvo bendrovės faktiniu vadovu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad A. V. P., valdyba ar atskiri jos nariai būtų priminėję kokius nors sprendimus ar atlikę veiksmus, kurie yra bendrovės vadovo kompetencija. Atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl, būdamas bendrovės vadovu nekontroliavo ar negalėjo kontroliuoti bendrovės veiklos, kodėl nesiėmė jokių veiksmų bendrovės veiklos ar jos valdymo. Tretieji asmenys atsakovo išsakytus paaiškinimus, susijusius su bendrovės valdyba ar atskirais jos nariais laiko bandymu pateisinti savo neveiklumą ir netinkamą atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų vykdymą. 

4.4.       Nurodo, jog kartu su šiuo atsiliepimu pateikiami rašytiniai įrodymai (valdybos posėdžių protokolai) patvirtina, kad visą valdybos veikimo laikotarpį, bendrovė valdyba, įskaitant trečiuosius asmenis, aktyviai siekė išsiaiškinti bendrovės finansinę situacija. Tačiau atsakovas, būdamas direktoriumi (vadovu), valdybos sprendimų nevykdė, nepateikė išsamios ir tikslios informacijos apie bendrovės padėtį. Tik 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje valdybai pavyko išsiaiškinti dalį informacijos apie bendrovės turimus įsipareigojimus ir turtą. Gavusi šią informaciją valdyba, siekdama apsaugoti bendrovės kreditorių interesus, nedelsdama priėmė sprendimą iniciuoti bendrovės bankroto procesą. Todėl valdyba tinkamai ir laiku atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus dėl bendrovės bankroto savalaikio iškėlimo.

4.5.       Bendrovės valdyba priėmė sprendimą atšaukti atsakovą iš pareigų dėl to, kad, valdybos nuomone, atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas. Byloje nustačius, kad dėl vadovo veiksmų buvo sunkinama bendrovės finansinė situacija ir didinama žala, trečiųjų asmenų nuomone atsakovas tokią žalą turėtų atlyginti.

5.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pradiniu ieškiniu buvo nurodžiusi ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančius jos reiškiamus reikalavimus (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimus (ieškinio dalyką) – priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 719 838,67 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisto sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo visiško sprendimo įvykdo, bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administratoriui nurodė, jog radus papildomus dokumentus, iškilo poreikis pateikti patikslintą ieškinį su papildomais įrodymais, kuriuo ieškovė patikslini  ieškinio dalyko apimtį ir prašo priteisti iš atsakovo 277 926,11 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo visiško sprendimo įvykdo, bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Ieškovė patikslino tik ieškinio dalyką, t. y. sumažino savo reikalavimus, tuo tarpu ieškinio faktinis pagrindas išliko tas pats. Atsakovas apie bylą buvo tinkamai informuotas ir buvo pateikęs atsiliepimą į pradinį ieškinį. Iš atsakovo atstovės pranešimo apie atstovavimo sutarties su juo nutraukimą, kuris buvo byloje pateiktas 2020 m. vasario 26 d., matyti, jog atsakovas apie patikslintą ieškinį buvo informuotas, tačiau su atstove nebendravo ir nesusisiekė, todėl atstovavimo sutartis su juo buvo nutraukta. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami byloje žinomu gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis).

7.       Ieškovė bei tretieji asmenys, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje: A. V. P., K. P., S. L. nurodė, jog neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prieštaravimų tokiam nagrinėjimui nepareiškė. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal CPK 235 straipsnio 6 dalį, šalims nepareiškus prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8.       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „Arvol“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1337-864/2018 buvo patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, viso 714 858,57 Eur sumai.

9.       Atsakovas laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. kovo 17 d.  ir nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. vasario 8 d. vadovavo ieškovei.

10.       Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. ieškovės vadovo pareigas ėjo S. N.. Nuo 2017 m. sausio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei vadovavo A. J.. Nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 balandžio 4 d. įmonėje buvo įregistruota valdyba. Bendrovės valdybos nariais pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. buvo visi tretieji asmenys, dalyvaujantys byloje.

11.       2013 m. vasario 12 d. ieškovė su įmone Adelco Investments Ltd. sudarė paskolos sutartį. Pagal šią sutartį Adelco Investments Ltd. Suteikė ieškovei 510 000 Eur paskolą, o ieškovė įsipareigojo paskolą su palūkanomis grąžinti iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nustatytu terminu ieškovė visos paskolos negrąžino. Be to, ieškovė gavo Adelco Investments Ltd. 2014 m. gruodžio 29 d. reikalavimą įvykdyti prievolę ir grąžinti suteiktą paskolos negrąžintą dalį.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų

12.       Civilinio kodekso (toliau-CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

13.       Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 2.246 – 6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

14.       Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

15.       Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas inter alia (be kita ko) dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo ir/ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

16.       Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

17.       Ieškovė nurodo, jog yra pagrindas atsakovui taikyti deliktinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 2 dalis) ir taikyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ), galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 8 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas.

18.       Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ieškovės nemokumo momentą, nuo kurio atsakovui kilo pareiga vykdyti ĮBĮ 8 straipsnyje nustatytas pareigas.

19.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 str. 8 d. nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą.

20.       Pagal byloje pateiktą 2015 m. balandžio 27 d. sudaryto įmonės balanso 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis ieškovė turėjo turto iš viso už 317 003,01 Eur (1 094 548 Lt). Tuo tarpu  2015 m. balandžio 27 d. pradelstas ieškovės įsipareigojimas Adelco Investments Ltd., kurios finansinis reikalavimas taip pat patvirtintas bankroto byloje, sudarė 244 089,85 Eur. Tokiu būdu galima daryti išvadą, jog nepaisant kitų bendrovės kreditorinių įsipareigojimų, vien tik pradelsta skola Adelco Investments Ltd. sudarė daugiau nei daugiau pusę į ieškovės balansą įrašyto turto vertės (317 003,01 Eur/2 = 158 501,51 Eur), kas reiškia, jog iš esmės šiam kreditoriui pradelsto įsipareigojimo apimtis buvo beveik lygi visam Bendrovės turtui. Be to, kaip matyti iš bankroto bylos, šis skolinis įsipareigojimas Adelco Investments Ltd. nebuvo įvykdytas iki pat bankroto bylos iškėlimo ir 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1337-864/2018 buvo patvirtintas kaip kreditoriaus Adelco Investments Ltd. Finansinis reikalavimas.

21.       Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog atsakovas būdamas ieškovės vadovu apie ieškovės nemokumą privalėjo sužinoti ne vėliau nei 2015 m. balandžio 27 d., t. y. bendrovės balanso 2014 m. gruodžio 31 d. pasirašymo dieną. Taigi, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio nuostatomis atsakovui vėliausiai po 2015 m. balandžio 27 d. atsirado pareiga nedelsiant teismui pateikti pareiškimą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu atsakovo neteisėti veiksmai – savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nustatyti byloje. Atsakovas  apie ieškovės nemokumo situaciją žinojo ir nesiėmė teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad būtų išvengta ieškovės įsipareigojimo augimo ir kreditorių interesų pažeidimo. Taip pat atsakovo veiksmai prieštaravo bonus pater familias elgesio standartui – ne tik, kad atsakovas nevykdė prievolės nedelsiant inicijuoti Bendrovės bankroto procesą, tačiau net toliau didino įmonės skolas, kaip vadovas prisiimdamas naujus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovo argumentai dėl ieškovės nemokumo momento yra nepagrįsti ir atmestini.

22.       Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką vertinant įmonės vadovo padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtos veikos. Nustatyta, jog turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakingo asmens įmonės valdymo laikotarpiu.

23.       Nustatyta, jog atsakovas laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. kovo 17 d.  ir nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. vasario 8 d. vadovavo ieškovei, o pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2015 m. balandžio 27 dieną. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1337-864/2018, bendra ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą yra 714 858,57 Eur. 2014 m. balansas sudarytas 2015 m. balandžio 27 dieną. Kaip matyti iš ieškovės buhalterinės apskaitos programos detalios „Atsiskaitymai su kreditoriais“ ataskaitos 2015 m. balandžio 30 dienai ieškovės įsipareigojimų kreditoriams likutis sudarė 436 932,46 Eur. Todėl ieškovės skolų apimtis, padidėjusi dėl atsakovo neveikimo, t. y. žala, kurią patyrė ieškovė ir kreditoriai ir kurią privalo atlyginti atsakovas, yra 277 926,11 Eur (714 858,57 Eur - 436 932,46 Eur). Nagrinėjamu atveju žala nustatoma pagal bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų ir bendrovės įsipareigojimų, buvusių 2015 m. balandžio 30 d., skirtumą, t. y. išaugusių skolų apimtį nuo momento, kai atsakovas sužinojo apie nemokumo situaciją iki bankroto bylos iškėlimo.

24.       Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovo neveikimo ir padarytos žalos. Atsakovui elgiantis sąžiningai, apdairiai, rūpestingai, t. y. jei atsakovas būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir bendrovė nebūtų prisiėmusi naujų įsipareigojimų bei didinusi esamų, žalos būtų buvę galima išvengti. Kreditorių finansinių reikalavimų apimtis išaugo dėl atsakovo neteisėto neveikimo.

25.       Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtai neveikė), lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

26.       Atsakovo argumentai, jog laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. ieškovės vadovo pareigas ėjo S. N., nepašalina ir nepaneigia jo atsakomybės už ieškovei padarytą žalą. Teismas nurodo, jog minėtas asmuo vadovo pareigas ėjo tik tris mėnesius. Atsakovas ieškovei vadovavo iki to beveik tris metus ir po to daugiau nei pusę metų, todėl toks epizodiškas vadovo pasikeitimas negali būtų pagrindu teigti, jog atsakovas nėra atsakingas už tinkamų pareigų pagal ĮBĮ vykdymą.

27.       Taip pat atsakovo atsakomybės nepaneigia ir jo teiginiai apie tai, jog nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 balandžio 4 d. įmonėje buvo įregistruota valdyba, todėl jis neturėtų būtų atsakingas. Visų pirma konstatuotina, jog ieškovės nemokumo momentas yra nustatytas 2015 m. balandžio 27 d., kai ieškovei vadovavo atsakovas kaip vienasmenis valdymo organas. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovės valdyba kaip kolegialus organas ir jos sudėtis Juridinių asmenų registre įregistruota tik 2016 m. rugpjūčio 2 d. Iš byloje pateiktų valdybos posėdžių protokolų nustatyta, jog pirmasis valdybos posėdis įvyko 2016 m. rugpjūčio 17 d., kurio metu buvo išrinktas valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir patvirtintas valdybos darbo reglamentas. Antrasis valdybos posėdis įvyko 2016 m. rugpjūčio 29 d., iš kurio protokolo turinio matyti, jog valdyba, susirinkusi jau antrame posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo atsakovas, pastebėjo, jog valdybai nėra žinoma ieškovės finansinės situacija, t. y. bendrovės turimo turto faktinės situacija bei jo kaita per 2016 m. finansinius metus. Atsižvelgdama į tai, valdyba nusprendė įpareigoti bendrovės vadovą (atsakovą) organizuoti ir iki 2016 m. rugsėjo 12 d. atlikti bendrovės turto inventorizaciją 2016 m. rugpjūčio 31 d. momentui bei raštu informuoti valdybą apie inventorizacijos rezultatus. 2016 m. gruodžio 15 d. vykusio valdybos posėdžio metu valdybos pirmininkas atkreipė valdybos dėmesį, jog atsakovas neįvykdė 2016 m. rugpjūčio 29 d. valdybos posėdžio metu priimtų sprendimų, o taip pat, nors ne kartą žodžiu prašytas, atsakovas valdybai nepateikė duomenų apie bendrovės finansinę būklę bei veiklos rezultatus. Atsižvelgdama į tai, valdyba pakartotinai įpareigojo atsakovą raštu iki 2016 m. gruodžio 27 d. pateikti išvadas apie atliktos bendrovės turto inventorizacijos rezultatus (2016 m. rugpjūčio 31 d. momentui), o taip pat pateikti išsamius duomenis apie bendrovės finansinę būklę 2016 m. lapkričio 30 d. datai, bendrovės veiklos rezultatus už 2016 m. sausio – lapkričio mėn. bei planuojamas bendrovės veiklos kryptis ir apimtis 2017 m. Šio valdybos posėdžio metu, taip pat buvo nustatyta, jog Bendrovės buhalterijos pateiktos ataskaitos dėl bendrovės finansinių srautų ir turto pokyčių yra netikslios, tarpusavyje nesutampa, o bendrovės buhalterė negalėjo paaiškinti šių nesutapimų. 2017 m. sausio 2 d. vykusio valdybos posėdžio metu bendrovės buhalterė V. Č. pristatė valdybai bendrovės įsipareigojimus 2016 m. gruodžio 29 d. momentui, kurie sudarė: 794 973 Eur (kreditoriniai) ir 107 690,13 Eur (debitoriniai). Kaip valdybai nurodė buhalterė, 2016 m. gruodžio 30 d. bendras bendrovės nuostolis buvo 1 333 000 Eur, o po inventorizacijos nustatytas prekių trūkumas – 725,66 Eur. 2017 m. sausio 2 d. posėdyje dalyvavęs atsakovas pareiškė nesutinkąs su bendrovės buhalterės V. Č. pateiktais bendrovės finansiniais veiklos rodikliais, esą jie neatitinka tikrovės. Tačiau valdybos pirmininko paklaustas, ar atsakovas, kaip bendrovės vadovas, gali nurodyti tikslius bendrovės finansinius veiklos rodiklius (pelną, nuostolius ir pan.), atsakė, jog tokių duomenų pateikti negali. Valdybai pareikalavus, kad atsakovas pateiktu ir/ar nurodytu kitus reikšmingus duomenis (pvz.: nuostolių atsiradimo priežastis, debitorinių reikalavimų ir pan.), atsakovo atsakymas buvo analogiškas – jis tokių duomenų pateikti negali. Todėl valdyba priėmė sprendimą atšaukti atsakovą iš bendrovės direktoriaus pareigų. 2017 m. sausio 4 d. įvykusio bendrovės valdybos posėdžio metu valdyba, aptarusi dalį gautų bendrovės finansinių dokumentų, nutarė iniciuoti bendrovės bankroto procedūras. 2017 m. sausio 6 d. valdybos posėdžio metu nuo 2017 m. sausio 9 d. buvo išrinktas (paskirtas) naujas bendrovės vadovas – A. J., kuris, vadovaujantis 2017 m. sausio 4 d. bendrovės valdybos posėdžio protokolu Nr. 4, buvo įpareigotas pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

28.       Tokiu būdu vertinant visą valdybos veikimo laikotarpį, darytina išvada, jog bendrovės valdyba, kurią sudarė tretieji asmenis, aktyviai siekė išsiaiškinti bendrovės finansinę situacija. Tačiau atsakovas, būdamas direktoriumi (vadovu), valdybos sprendimų nevykdė, nepateikė išsamios ir tikslios informacijos apie bendrovės padėtį. Tik 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje valdybai pavyko išsiaiškinti dalį informacijos apie bendrovės turimus įsipareigojimus ir turtą. Gavusi šią informaciją valdyba, siekdama apsaugoti bendrovės kreditorių interesus, nedelsdama priėmė sprendimą iniciuoti bendrovės bankroto procesą. Todėl valdyba tinkamai ir laiku atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus dėl bendrovės bankroto savalaikio iškėlimo.

29.       Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog visuomet faktiniu bendrovės vadovu buvo A. V. P., todėl būtent jam privalo tekti atsakomybė už nesavalaikį kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuos savo teiginius atsakovas įrodinėjo elektroniniais laiškais. Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) pasisakyta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 p.).

31.       Valdymo funkciją bendrovėje vykdo valdymo organai – priklausomai nuo konkrečios bendrovės struktūros, tai gali būti tik vienasmenis vadovas (ABĮ 37 str. 1 d.) arba vienasmenis vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Valdymo organų nariai turi įstatymuose įtvirtintas specialiąsias pareigas, pavyzdžiui, bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, detalizuojamos ABĮ (ABĮ 37 str. 8, 12, 13 d., ir t. t.), specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas ir kt.), valdybos narių pareigos nustatytos ABĮ 34 straipsnyje, visiems valdymo organų nariams taikomos CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės pareigos. Faktinis vadovas paprastai neperima tų valdymo funkcijai būdingų pareigų, kurioms būtinas bendrovės atstovo pagal įstatymą statusas, – sudarinėti sandorių bendrovės vardu, pasirašinėti oficialių bendrovės dokumentų, balsuoti valdybos posėdžiuose ir pan., tačiau jis gali daryti verslo sprendimus, kurių pagrindu formalus vadovas ar asmenys, veikiantys įgaliojimo pagrindu, sudarys konkrečius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-21 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 p.).

32.       Taigi asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Siekiant pagrįsti asmens, kaip de facto vadovo statusą, turi būti įrodyta, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju.

33.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo poziciją dėl faktinio bendrovės vadovo. Atsakovo pateikti elektroniniai laiškai (susirašinėjimas su A. V. P.) negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti, jog trečiasis asmuo A. V. P. buvo bendrovės faktiniu vadovu. Iš susirašinėjo turinio matyti, jog keletą klausimų atsakovas derino su trečiuoju asmeniu, tačiau toks epizodinis susirašinėjimas, nesudaro pagrindo teigti, jog tretysis asmuo A. V. P. vykdė vadovavimo ieškovei funkcijas bei toks vadovavimas buvo nuolatinio pobūdžio. Byloje nėra duomenų, jog tretysis asmuo būtų priiminėjęs kokius nors sprendimus ar atlikęs veiksmus, kurie yra bendrovės vadovo kompetencija.

34.       Įvertinus aukščiau nurodytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 277 926,11 EUR žalos atlyginimą tenkinamas visiškai. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (277 926,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3059 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis).  

36.       Ieškovė nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

37.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 102,30 Eur, yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 96, 270 straipsniais,

 n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 277 926,11 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt šešis eurus 11 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 277 926,11 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvol“ (juridinio asmens kodas  (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovo R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3059 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 102,30 Eur (vieną šimtą du eurus 30 ct) pašto išlaidų  valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienė