Administracinė byla Nr. A-952-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00010-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Ignalinos rinktinės (toliau – ir atsakovas, Ignalinos rinktinė) vado 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. TE-247 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui E. Č.“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu Ignalinos rinktinės vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, bei atsižvelgdamas į Ignalinos rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 19-28 „Dėl Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio E. Č. veiksmų nedarbingumo laiku“ (toliau – ir Išvada), paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą ir pavedė Ignalinos rinktinės Finansų skyriaus vedėjai išskaičiuoti iš jo atlyginimo nedarbingumo išmoką už 2015 m. lapkričio 8 d. – 2015 m. lapkričio 24 d. laikotarpį.
3. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas yra nepagrįstas, kadangi jo veiksmuose nėra jokio pažeidimo, to neįrodo ir Išvada, be to, Įsakyme joks pažeidimas neįvardytas. Pareiškėjo teigimu, Įsakyme nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-553/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ 54 punkto papunkčiai neegzistuoja.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 7 d. po naktinio budėjimo pasienio poste,  jis pajuto, jog yra peršalęs, todėl kitą dieną kreipėsi į gydytoją, kuris rekomendavo kurį laiką nedirbti darbo lauko sąlygomis ir išdavė nedarbingumo pažymėjimą trims dienoms. Tačiau 2015 m. lapkričio 8 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 807 kuopos (toliau – ir Savanorių pajėgų kuopa), kurioje pareiškėjas yra savanoris, vadovybės prašymu, nors ir negaluodamas, jis nuėjo budėti į šią savanorių kuopą. Budėjimas buvo patalpose, todėl pareiškėjo ligai jokių neigiamų pasekmių neturėjo. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2015 m. lapkričio 8 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. atsakovo darbovietėje jis turėjo poilsio dienas, todėl jo budėjimas Savanorių pajėgų kuopos patalpose darbdaviui jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Pareiškėjas nurodė, kad dirbti lauko sąlygomis jis ir toliau negalėjo, todėl 2015 m. lapkričio 10 d. jam atvykus pas gydytoją, nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas ir buvo tęsiamas iki 2015 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjo tvirtinimu, jam gydytojo išduoti nedarbingumo pažymėjimai nėra panaikinti, be to, jam nežinoma apie tai, kad darbdavio sudarytoje komisijoje būtų dalyvavę medikai ar (ir) komisija būtų susipažinusi su jo ligos istorija nurodytu laikotarpiu, ar kaip nors kitaip objektyviai būtų vertinusi jo sveikatos būklę. Pareiškėjas teigė, kad esant nepanaikintiems jo nedarbingumo pažymėjimams, iš jo darbo užmokesčio nedarbingumo išmoka išskaičiuota neteisėtai; tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.
5. Atsakovas Ignalinos rinktinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. buvo baigtas tarnybinis patikrinimas ir surašyta Išvada dėl pareiškėjo veiksmų nedarbingumo laikotarpiu.
7. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-553/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo elgesio taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 54.5 ir 54.7 punktų reikalavimus. Pareiškėjas pažeidė jam nustatytą ambulatorinį gydymo režimą, t. y. turėdamas dokumentą, pateisinantį jo neatvykimą į tarnybą, jis vykdė tarnybą Savanorių pajėgų kuopoje nuo 2015 m. lapkričio 8 d. 8.00 val. iki 2015 m. lapkričio 9 d. 8.00 val. Atsakovo teigimu, rekomendacija, kad pareiškėjas negalėjo dirbti lauke, nesudaro pagrindo vertinti, jog jis turėjo teisę dirbti patalpose. Pareiškėjas, dirbdamas nedarbingumo laikotarpiu, elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Tai, kad pareiškėjas jautė, jog gali dirbti patalpose, negali būti vertinama kaip priemonė pasveikti ir darbingumo atstatymui pasiekti.
8. Atsakovo vertinimu, Išvadoje konstatuoti faktai yra pakankami atskleisti tokioms pareiškėjo savybėms kaip nesąžiningumas ir neatsakingumas, o pažeidimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Be to, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo pateiktame paaiškinime nurodyti jo negalavimo požymiai neatitinka gydymo įstaigos atsakyme nurodytos diagnozės.
9. Atsakovas atkreipė dėmesį į Statuto 41 straipsnio 3 dalį ir pažymėjo, kad pareiškėjas dirba Ignalinos rinktinėje, kurios kompetencijai priskirta apskaičiuoti ir mokėti savo darbuotojams darbo užmokestį, todėl nustačius, kad pareiškėjas pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo laikotarpiu, Ignalinos rinktinės vadas pagrįstai priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio nedarbingumo išmoką už laikotarpį nuo pažeidimo padarymo dienos (2015 m. lapkričio 8 d.) iki nedarbingumo pažymėjimo galiojimo pabaigos (2015 m. lapkričio 24 d.).
10. Atsakovas tvirtino, jog konstatavus neteisėtus pareiškėjo veiksmus nedarbingumo metu, pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą, jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

II.

11. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo E. Č. skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės vado 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. TE-247 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui E. Č.“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 2 punkto dalį, kuria nepagrįstai buvo pavesta Ignalinos rinktinės Finansų skyriaus vedėjai išskaičiuoti iš E. Č. darbo užmokesčio nedarbingumo išmoką nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d; kitą skundo dalį atmetė; pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, konstatuodamas pareiškėjo elgesio nedarbingumo metu pažeidimus, vadovavosi senos redakcijos Taisyklių 54.5 ir 54.7 punktais, kuriuose buvo nurodyta, kad elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo) (54.5 p.), elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę (54.7 p.). Pagal 2013 m. lapkričio 29 d. Taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatas, šie elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimai yra nustatyti Taisyklių 51.6 ir 51.8 punktuose. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo konstatuoti pareiškėjo elgesio nedarbingumo metu pažeidimai pareiškėjui iš esmės buvo ir yra žinomi, teismas sprendė, jog nebūtų racionalu Įsakymą pripažinti neteisėtu vien tik dėl to, kad atsakovas nurodė senos redakcijos teisės akto punktus, todėl šio pažeidimo nelaikė esminiu.
13. Vadovaudamasis ginčo teisiniams santykiams aktualių teisės aktų nuostatomis, t. y. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo įstatymas) 15 straipsnio 2 dalimi, Statuto 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Taisyklių 51, 54 ir 82 punktais bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-411/2010 pateiktus išaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad institucija, kuri nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams moka vidutinį darbo užmokestį, turi teisę priimti įsakymą nemokėti asmeniui, pažeidusiam elgesio taisykles nedarbingumo metu, vidutinio darbo užmokesčio nuo elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimo padarymo dienos.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Ignalinos rajono poliklinikoje buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. 3588432, kuris buvo tęsiamas nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. (Nr. 3615192) ir nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. (Nr. 3679191). Pareiškėjas buvo susipažinęs su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu. Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad laikino nedarbingumo metu, t. y. 2015 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vado 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. D-342, buvo pašauktas į tarnybą ir paskirtas į 807 pėstininkų kuopos (Ignalina) budėtojo pareigas. Budėjimas truko nuo 2015 m. lapkričio 8 d. 8.00 val. iki 2015 m. lapkričio 9 d. 8.00 val.
15. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas laikinojo nedarbingumo metu vykdė pareigas Savanorių pajėgų kuopoje, sprendė, kad pareiškėjas nurodytais veiksmais pažeidė Taisyklių 51.6 punkto reikalavimą, t. y. būdamas įstatymų nustatyta tvarka laikinai nedarbingu pripažintu asmeniu, dirbo, todėl atsakovas pagrįstai nustatė šį pareiškėjo elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimą.
16. Teismas nurodė, kad atsakovas, konstatavęs, jog pareiškėjo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę, niekaip šios išvados nemotyvavo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių medicinos žiniomis pagrįstų duomenų, jog pareiškėjo darbas (tarnyba) 2015 m. lapkričio 8 d. Savanorių pajėgų kuopoje tiesiogiai darė įtaką pareiškėjo laikinojo nedarbingumo trukmei. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad buvo vertinamas pareiškėjo ligos pobūdis ir ligos bei jo veiksmų tarpusavio sąveika. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą atsakovo pateiktame 2016 m. lapkričio 14 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Ignalinos sveikatos centro rašte Nr. SD3.5-345 toks pažeidimas taip pat nebuvo nurodytas. Teismas konstatavo, kad neįrodžius, jog pareiškėjas elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę, pareiškėjas negali būti kaltinamas, padaręs Taisyklių 51.8. punkte numatytą pažeidimą.
17. Teismas sprendė, jog konstatavus, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nedarbingumo metu pažeidė elgesio taisykles, t. y. dirbo (Taisyklių 51.6. p.), tačiau neįrodė, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę (Taisyklių 51.8. p.), atsakovas nepagrįstai ginčijamo Įsakymo 2 punktu pavedė Ignalinos rinktinės Finansų skyriaus vedėjai išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio nedarbingumo išmoką už 2015 m. lapkričio 8 d. – 2015 m. lapkričio 24 d. laikotarpį. Remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgęs į pareiškėjo padarytą elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimą ir pareiškėjui išduotus nedarbingumo pažymėjimus, teismas padarė išvadą, kad galima šio pažeidimo teisinė pasekmė yra išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio nedarbingumo išmoką už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 8 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. (nuo pažeidimo padarymo dienos iki 2015 m. lapkričio 6 d. pareiškėjui išduoto pirmojo nedarbingumo pažymėjimo Nr. 3588432 nedarbingumo laikotarpio pabaigos, t. y. 2015 m. lapkričio 10 d.), o išskaičiuoti nedarbingumo išmoką už kitus nedarbingumo laikotarpius, kuomet buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai Nr. 3615192 ir Nr. 3679191, nėra pagrindo.
18. Teismas nustatė, kad Įsakymas ir jo sudedamoji dalis Išvada patvirtina, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo esmę sudarė elgesio taisyklių laikinojo nedarbingumo metu pažeidimas. Atsižvelgęs į teisės aktuose įtvirtintą tarnybinio nusižengimo sąvoką, sudėtį ir teismų praktiką šiuo aspektu, teismas pažymėjo, kad nustatyti ir įrodyti pareigūno kaltę privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri turi būti motyvuota ir pagrįsta.
19. Išanalizavęs tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą ir jos pagrindu parengtą Išvadą bei ginčijamą Įsakymą, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Atsakovas Išvadoje nekonkretizavo, kokią nustatytą vidaus tarnybos tvarką pareiškėjas pažeidė šiais veiksmais; kokias konkrečias jo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, įpareigojančias veikti nustatytu būdu, pareiškėjas pažeidė. Išvadoje, kurioje konstatuojama, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas, turi būti argumentuotai aptartas pareigūno kaltės klausimas, t. y. nurodyta, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo. Teismas sprendė, kad šiame tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų užbaigiančiame dokumente pareiškėjo kaltės forma apskritai nenurodyta, tik Išvadoje bendro pobūdžio teiginiais apibūdinta kaltės samprata. Nustatęs, kad Išvada turi esminių trūkumų, teismas Įsakymo 1 punktą paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, pripažino neteisėtu ir nepagrįstu.
20. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo, teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti duomenys, pagrindžiantys jo patirtas ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepakankami, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą šioje proceso stadijoje paliko nenagrinėtą.

III.

21. Atsakovas Ignalinos rinktinė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinis teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
22. Atsakovo teigimu, teismas priėmė sprendimą visiškai neištyręs visų faktinių aplinkybių. Teismas neįvertino, kad Ignalinos rinktinė kreipėsi į VšĮ Ignalinos polikliniką su raštu Nr. (21/18)-13-1822, kuriame prašė išsamiai išdėstyti pareiškėjo nedarbingumo aplinkybes – ar turėdamas nedarbingumą asmuo gali dirbti kitame darbe, ar tai nedaro įtakos jo gydymui, nepratęsia nedarbingumo laiko, kokiu pagrindu asmeniui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau buvo gautas atsakymas, kad tai – konfidenciali informacija ir ją gali suteikti tik pačiam pacientui arba teismui. Ignalinos rinktinė prašė teismo kreiptis į gydymo įstaigą dėl informacijos gavimo, tačiau teismas nesiėmė aktyvių veiksmų informacijai gauti. Teisminio proceso metu pakartotinai Ignalinos rinktinė kreipėsi į VšĮ Ignalinos polikliniką su raštu Nr. (21/18)-13-1812 dėl pareiškėjo veiksmų nedarbingumo metu, tačiau buvo gautas atsakymas, kad pareiškėjas neregistruotas, kadangi perėjo į UAB Ignalinos sveikatos centrą, kuri raštu Nr. SD3.5-345 nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 51.6 punktą. Pasak atsakovo, iš medicinos įstaigų pateiktų raštų yra neaišku, kiek pareiškėjo veiksmai turėjo įtakos jo nedarbingumui, todėl teismas privalėjo kreiptis dėl patikslinimo ir faktų nustatymo, o to nepadaręs, teismas nesiėmė visų būtinų veiksmų teisingumui užtikrinti.
23. Atsakovas nurodo, kad teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo darbas Savanorių pajėgų kuopoje nedarbingumo laikotarpiu vertinamas kaip tyčinis, neatsakingas požiūris į tarnybą, jos specifiką ir VSAT pareigūnams keliamus didesnius darbo drausmės reikalavimus. Jeigu asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis laikomas kaltu. Pareiškėjui neatvykus į tarnybą, t. y. į pagrindinę darbovietę, dėl nedarbingumo, pažeidžiant Taisyklių 49, 51.6 ir 51.8 punktus, atsakovo vertinimu, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia. Atsakovas pažymėjo, kad dėl tokių neatsakingų pareiškėjo veiksmų, turėjo keistis kitų pareigūnų pamainos grafikas, reikėjo perplanuoti lapkričio mėnesio tarnybos grafiką.
24. Ignalinos rinktinės vertinimu, tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo.
25. Atsakovo nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant pareiškėjo teisių, o jam paskirta tarnybinė nuobauda pagrįsta ir teisėta, nuobaudų skyrimo tvarka nepažeista, nuobaudos rūšis parinkta pagrįstai, atsižvelgiant į jo elgesį ir charakterizuojančią medžiagą, todėl ginčijamas Įsakymas ir Išvada yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra pagrindo.
26. Atsakovas pabrėžia, kad priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pareiškėjo parodymais, sprendime nenuosekliai išdėstė, nevisapusiškai ir neobjektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir nepadarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančių išvadų.
27. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, nurodydamas, kad statutinis valstybės tarnybos santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę VSAT sistemoje. Pareiškėjas, sirgdamas, t. y. turėdamas nedarbingumo pažymėjimą ir tuo pagrindu neatvykdamas į tarnybą Ignalinos rinktinėje, tuo pačiu metu dirbo Savanorių pajėgų kuopoje ir taip melavo bei šiurkščiai pažeidė jam, kaip pareigūnui, keliamus reikalavimus, o tai reiškia, kad įvykdė tarnybinį nusižengimą.
28. Atsakovas pažymi, kad kartu su Įsakymu yra pateikta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga ir įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo pritaikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

29. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes administracinė byla iškelta 2016 m. sausio 19 d.
30. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės vado 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. TE-247, kuriuo pareiškėjui (Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui) E. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Įsakymo 1 punktas) ir pavesta Ignalinos rinktinės Finansų skyriaus vedėjai išskaičiuoti iš pareiškėjo atlyginimo nedarbingumo išmoką už 2015 m. lapkričio 8 d. – 2015 m. lapkričio 24 d. laikotarpį (Įsakymo 2 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.
31. Pirmosios instancijos teismas panaikino Įsakymo 1 punktą, nustatęs, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjo veiksmuose (būdamas įstatymų nustatyta tvarka laikinai nedarbingu pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu, t. y. pažeidė Taisyklių (byloje taikoma Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 51.6 punkto reikalavimą) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, nes atsakovas Išvadoje nekonkretizavo, kokią nustatytą vidaus tarnybos tvarką ar konkrečias pareiškėjo tarnybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įpareigojančias veikti nustatytu būdu, pareiškėjas pažeidė, nėra aptartas pareiškėjo (pareigūno) kaltės klausimas, t. y. ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę (padarė Taisyklių 51.8 punkto pažeidimą), ir dėl to darė išvadą, jog nėra pagrindo išskaičiuoti nedarbingumo išmoką už 2015 m. lapkričio 11 d. – 2015 m. lapkričio 17 d., 2015 m. lapkričio 18 d. – 2015 m. lapkričio 24 d. laikotarpius. Pirmosios instancijos vertinimu, Įsakymo 2 punkto dalis, kuria nepagrįstai buvo pavesta Ignalinos rinktinės Finansų skyriaus vedėjai išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio nedarbingumo išmoką nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d., yra neteisėta ir naikintina.
32. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas visa apimtimi, nes pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pareiškėjas pažeidė Taisyklių 51.6 ir 51.8 punktų reikalavimus, neatvyko į tarnybą (pagrindinę darbovietę), t. y. nevykdė savo tiesioginių pareigų, tačiau vyko dirbti į kitą įstaigą, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovo teigimu, VSAT veikla grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių specifika lemia didesnius reikalavimus VSAT pareigūnams, pareiškėjas, neatvykdamas į tarnybą VSAT Ignalinos rinktinėje, tuo pačiu metu dirbdamas kitoje įstaigoje, melavo ir šiurkščiai pažeidė jam, kaip pareigūnui, keliamus reikalavimus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo priešinga vidaus tarnybos interesams veika padaryta neveikimu, t. y. pareiškėjui neatliekant pareigų, pareiškėjas pažeidimą padarė tyčia.
33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad ginčui spręsti aktuali Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalis nustato, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinės atsakomybės inter alia (be kita ko) tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 25 str. 1 d., 26 str. 1 d.). Tarnybinis nusižengimas (tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas) – tai Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 7 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr. 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017).
35. Sprendžiant, ar skundžiamo Įsakymo 1 punktu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, t. y. darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas tarnybinio ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę, atleisti jį iš tarnybos, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-278/2014; kt.).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo surašytos Išvados turinį, nustatė, kad Išvadoje yra tik apsiribota tuo, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 51.6 ir 51.8 punktų reikalavimus, ir šie pažeidimai yra traktuojami kaip pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas. Išvada grindžiama nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad pareiškėjas, kuris turėjo nedarbingumo pažymėjimą, pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu, ir Statuto 2 straipsnio 6 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 3, 4 ir 5.2 punktų citavimu, tačiau Išvadoje nėra nurodytas joks konkrečių teisės aktų, susijusių su pareiškėjo tarnyba, nuostatų pažeidimas. Išvadoje nėra nurodyta, kokių konkrečių pareigų pareiškėjas neatliko arba netinkamai atliko, ar pažeidimas padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
38. Akcentuotina, kad tokių aplinkybių, kurios yra nurodomos apeliaciniame skunde (pareiškėjas, neatvykdamas į tarnybą VSAT Ignalinos rinktinėje, tuo pačiu metu dirbdamas kitoje įstaigoje, melavo ir šiurkščiai pažeidė jam, kaip pareigūnui, keliamus reikalavimus; pareiškėjo priešinga vidaus tarnybos interesams veika padaryta neveikimu, t. y. pareiškėjui neatliekant pareigų; pareiškėjas pažeidimą padarė tyčia), Išvadoje nėra nurodyta.
39. Be to, atsakovo argumentai, kad pareiškėjas, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, privalėjo eiti į tarnybą VSAT Ignalinos rinktinėje, yra nepagrįsti nei byloje esančiais įrodymais, nei teisės aktais. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra galiojantis, nepaneigta, kad pareiškėjas sirgo ir dėl to negalėjo vykdyti tiesioginių pareigų VSAT Ignalinos rinktinėje.
40. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad elektroniniai pažymėjimai dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo išduodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato darbingumo lygį ar profesinės reabilitacijos poreikį. Gydytojai, išduodami elektroninius pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą ir užbaigimą. Taip pat asmens medicininiuose dokumentuose turi būti nurodomas asmeniui skirtas gydymas, režimas (lovos, tausojantis), išduoto elektroninio pažymėjimo serija ir numeris, nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo trukmė (kalendorinių dienų skaičius iš viso nuo laikinojo nedarbingumo pradžios) ir kito atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą data (Taisyklių 10 p.).
41. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai yra tie teisės aktais nustatyti pirminiai ir leistini įrodymai, kuriais remdamasis asmuo gali įrodyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog nebuvo tarnyboje dėl svarbios (pateisinančios) priežasties – laikinojo nedarbingumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-223-438/2015).
42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui gydymo įstaiga, įvertinusi jo (pareiškėjo) sveikatos būklę, pareiškėjui išdavė nedarbingumo pažymėjimą, patvirtinantį, kad pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. dėl svarbių priežasčių (sirgo) neatvyko į tarnybą.
43. UAB Ignalinos sveikatos centras, įvertinusi atsakovo pateiktą informaciją apie pareiškėjo vykdytą tarnybą 2015 m. lapkričio 8 d. – 2015 m. lapkričio 9 d., kai pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 51.6 punktą, t. y. nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas be teisėto pagrindo, nes pareiškėjas nesirgo ir galėjo vykdyti savo tiesiogines pareigas (b. l. 69). Be to, UAB Ignalinos sveikatos centras, atsakydama į atsakovo paklausimą, ar pareiškėjo atlikti veiksmai galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatos būklei (galbūt užtęsė laikinojo nedarbingumo trukmę), nenurodė, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 51.8 punktą.
44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo kreiptis į medicinos įstaigą dėl patikslinimo ir faktų nustatymo, nes iš medicinos įstaigos raštų matyti, jog neaišku, kiek pareiškėjo veiksmai turėjo įtakos jo nedarbingumui. Su tokia pozicija nesutiktina, nes atsakovas byloje privalėjo teikti įrodymus ir juos teikė, teismo posėdyje jokių prašymų pirmosios instancijos teismui dėl papildomų įrodymų išreikalavimo neteikė.
45. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo argumentais, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą Įsakymo 2 punktu nuspręsti pareiškėjui nemokėti vidutinio darbo užmokesčio nuo pažeidimo padarymo dienos iki nedarbingumo pažymėjimo galiojimo pabaigos. Nustatyta, kad pareiškėjui 2015 m. lapkričio 6 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. (Nr. 3588432), kuris buvo tęsiamas iki 2015 m. lapkričio 24 d. (pareiškėjo nedarbingumo laikotarpis buvo tęsiamas išduodant nedarbingumo pažymėjimus Nr. 3615192 ir Nr. 3679191), pareiškėjas nedarbingumo metu be pateisinamų priežasčių pažeidė Taisyklių 51.6 punktą, todėl atsakovas, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 36 punktu, turėjo teisę priimti sprendimą nemokėti pareiškėjui nedarbingumo išmokos nuo 2015 m. lapkričio 8 d. (nuo pažeidimo padarymo dienos) iki 2015 m. lapkričio 24 d.
46. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Įsakymo 1 punktą,  tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista. Kadangi nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 51.6 punktą ir dėl to atsakovas turėjo teisėtą pagrindą priimti sprendimą nemokėti pareiškėjui nedarbingumo išmokos nuo pareiškėjo pažeidimo padarymo dienos iki nedarbingumo pažymėjimo galiojimo pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies panaikintas Įsakymo 2 punktas, panaikinama, o pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymo 2 punktą atmetamas.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti.

            Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės vado 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. TE-247 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui E. Č.“ 2 punkto dalis, kuria buvo pavesta Ignalinos rinktinės Finansų skyriaus vedėjai išskaičiuoti iš E. Č. darbo užmokesčio nedarbingumo išmoką nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d.

              Pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės vado 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. TE-247 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui E. Č.“ 2 punktą atmesti.

            Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė