Baudžiamoji byla Nr. 1-838-1009/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14014-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.12.1.4.; 2.12.1.5

 (S)

Š I A U L I Ų   A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

                       TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 19 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14014-19, kurioje

V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis V. C. 2019-04-06, apie 21.14 val., Raseinių r., Viduklės sen., Skroblynės kaimo teritorijoje, kelio Paraseinys-Alėjai-Lioliai-Kelmė 12 km, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB–0108, patikros sertifikato Nr. 0848590, jam nustatytas 2,83 promilės girtumas, vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį VW Golf Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis V. C. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019-04-06, vakare, S. K. paprašė pakeisti jos automobilio VW Golf Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratus. Keisdamas automobilio ratus, gėrė alų. Pakeitęs automobilio ratus ir išgėręs turėtą alų, jis sugalvojo S. K. automobiliu nuvažiuoti į Alėjų kaimą ir nusipirkti dar alaus, todėl nieko nesakęs jai, sėdo prie minėto automobilio vairo ir iš Skroblynės kaimo išvažiavo į Alėjus. Važiuodamas atgal į Skroblynės kaimą jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 3,11 promilės ir 2,83 promilės girtumas. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir jo niekada nėra turėjęs (b. l. 59-60).

Be kaltinamojo V. C. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2019-04-06 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. K., apie 21.14 val., Raseinių r., Viduklės sen., Skroblynės kaimo teritorijoje, kelio Paraseinys-Alėjai-Lioliai-Kelmė 12-tame km, pamatė įtartinai manevruojantį automobilį VW Golf Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė patikrinimui. Automobilį vairavo V. C., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, jis pateikė tik automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę ir draudimo sutarties liudijimą, o taip pat paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir niekada neturėjo. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB–0108, vairuotojas buvo tikrintas du kartus. Pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 3,11 promilės girtumas, o maždaug po 22 minučių atlikto antro patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,83 promilės girtumas (b. l. 43-44). Analogiškas aplinkybes R. K. nurodė ir 2019-04-06 Tarnybiniame pranešime (b. l. 35).

Liudytoja S. K. parodė, kad 2019-04-06 pavakare, ji paprašė V. C. pakeisti jos automobilio VW Golf Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratus. V. C. sutiko tai padaryti ir jos namų kieme keitė minėto automobilio ratus, tačiau vienu metu ji pamatė, kad kieme nei jos automobilio, nei V. C. nėra. Ji pamanė, kad pakeitęs ratus, V. C. kur nors pavažiavo jų patikrinti ir įsitikinti, kad su ratais viskas tvarkoje. Praėjus kuriam laikui, pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad V. C. yra sulaikytas neblaivus, vairavęs jos automobilį VW Golf. Iki tol ji nepastebėjo, kad keisdamas ratus V. C. būtų gėręs kokius nors alkoholinius gėrimus, o taip pat nepastebėjo kaip jis iš jos kiemo išvažiavo. Kad V. C. neturi vairuotojo pažymėjimo, ji taip pat sužinojo tik po šio įvykio (b. l. 49-50).

Iš 2019-04-06 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra adresu Raseinių r., Viduklės sen., Skroblynės k. (b. l. 9-10). Apžiūrėtas automobilis VW Golf Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas ir nuvežtas saugoti į saugojimo aikštelę Vilniaus g. 3c, Raseiniai (b. l. 13-17, 19-23). 2019-04-09 nutarimu automobilis grąžintas savininkei S. K. (b. l. 29, 33).

Iš išrašo iš VĮ „Regitra“ automobilio registracijos liudijimo ir Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 502‑0118225 matyti, kad automobilis VW Golf Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. K. (b. l. 24-26).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 1998 m. gamybos automobilio VW Golf Variant TDI, vidutinė vertė yra 718,00 Eur (b. l. 27).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019-04-06 V. C. buvo du kartus tikrintas alkoholio matuokliu: 21.14 val. jam nustatytas 3,11 promilės girtumas, 21.36 val. 2,83 promilės girtumas (b. l. 37-38).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. C. kaltė yra pilnai įrodyta.

 Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. C. vairavo transporto priemonę – automobilį VW Golf Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB–0108, patikros sertifikato Nr. 0848590, nustatytas 2,83 promilės girtumas, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymius, padaryti tiesiogine tyčia.  

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 66-70).

Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. C. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą. Jis neteistas (b. l. 63), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 64), nedirba (b. l. 65). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina bausmė – bauda, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje nėra duomenų ar kaltinamasis yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė netrukdo jo atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (2016‑04‑19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kėlė pavojų aplinkiniams. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 2000‑10-12 Nr. VIII-2043, 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus terminas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas vidutinio draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas – treji metai.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju V. C. vairavo automobilį VW Golf Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,83 proc. (promilės) etilo alkoholio. Taigi, nors vairuojama transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Be transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taigi automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui S. K., kuri perleisdama transporto priemonę nežinojo ir negalėjo žinoti, kad su jai priklausančia transporto priemone bus daroma nusikalstama veika, todėl nagrinėjamu atveju konfiskuojama turi būti transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 718,00 Eur (b. l. 27).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, t. y. 2550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – ir skirti jam 34 MGL, t. y. 1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu skirti V. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, V. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio VW Golf Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 718,00 Eur (septynis šimtus aštuoniolika eurų 00 ct).

Išaiškinti S. K., jog įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ji gali laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti automobiliu VW Golf Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priklausiniais.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Kazlauskienė