Civilinė byla Nr. 2S-346-259/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20289-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.;3.3.2.4.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26029-918/2015 (Nr. 2-953-918/2016) pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams AB DNB bankui ir Z. M. dėl hipotekos sutarties modifikavimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma modifikuoti hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sudarytas pagal 2005-09-07 kreditavimo sutartį tarp ieškovo ir AB DNB banko, ir hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sudarytas pagal 2007-06-21 kreditavimo sutartį tarp Z. M. ir AB DNB banko, nustatant, kad pagal abu hipotekos lakštus pirma eile būtų parduodamas ieškovui ir atsakovei Z. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o antra eile – ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas - prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo uždrausti atsakovui AB DnB bankui ar jo prašymu bet kokiems kitiems asmenims (tarp jų antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (tarp jų varžytynes), susijusius su prekybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šis turtas įkeistas ginčijamais hipotekos lakštais ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad 2015-10-16 paskelbtos šio turto varžytynės.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo sustabdė vykdymo veiksmus, susijusius su prekybos patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir parduotuvės, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimu iš varžytynių, kitą prašymo dalį atmetė.

Dėl šios nutarties atsakovė AB DNB bankas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovės AB DNB banko atskirąjį skundą patenkino, panaikino 2015 m. spalio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Susipažinęs su atsakovės atskirajame skundė išdėstytais argumentais dėl įkeisto turto vertės ir skolos bankui dydžio, teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės Z. M. skola bankui yra 2 106 287,50 Eur, o viso abiem ginčijamais hipotekos lakštais įkeisto turto rinkos vertė 1 230 000 Eur, t. y. beveik dvigubai mažesnė nei skola. Varžytynėse parduodamo viso įkeisto turto kaina bus 984000 Eur. Teismas vertino, kad net ir pakeitus turto pardavimo eiliškumą, visas įkeistas turtas turės buti parduotas, todėl turto pardavimo eiliškumas esminės reikšmės turto realizavimo neišvengiamumui neturi. Taip pat teismas sutiko su atskirojo skundo argumentu, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2010-07-14 nutartimi Nr. 02201006125-L ir 2010-07-12 nutartimi Nr. 02201005929-L išsprendė klausimą dėl ginčijamais hipotekos lakštais įkeisto turto pardavimo eiliškumo, todėl šis klausimas dar kartą negali būti keliamas, nes priešingu atveju būtų kvestionuojamas įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 18 str.). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir sutikdamas su atsakovės atskiruoju skundu, teismas skundžiamą 2015 m. spalio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasinaikino pats ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovui tikėtinai nepagrindus reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui AB DnB bankui ar jo prašymu bet kokiems kitiems asmenims (tarp jų antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (tarp jų varžytynes), susijusius su prekybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Apeliantas nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių motyvų:

1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš anksto tiesiogiai pasisakė dėl bylos esmės ir ieškovo materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo, pripažįstant, kad ieškinys yra nepagrįstas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje bylos proceso stadijoje negalėjo visa apimtimi vertinti pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, o tik turėjo prima facie nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagristas, bus atsakyta tik ištyrus visus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

2. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nagrinėjamos bylos kontekste negalėjo būti taikomos, nes skundžiamoje teismo nutartyje nurodomų bylų įrodinėjimo dalykas buvo priverstinio skolos išieškojimo pagrindai, o tai skiriasi nuo šioje civilinėje byloje įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių, susijusių su CK 4.183 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, apsunkinus vieną skolinį įsipareigojimą skirtingiems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimu.

3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nors ir netiesiogiai, konstatavo, jog tais atvejais, kai skolinio įsipareigojimo suma viršija hipotekos lakštu įkeisto turto vertę, CK 4.183 straipsnio 3 dalyje imperatyvia forma įtvirtinto reikalavimo iš anksto nustatyti daiktų pardavimo iš varžytynių eilę tam tikrais atvejais galima ir nesilaikyti. Tokiu būdu skundžiama nutartimi teismas pažeidė CK 4.183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvą bendrosios hipotekos sutartyje nustatyti įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę.

4. Teismo išvados dėl daiktų vertės yra neapgrįstos vien dėl to, jog niekas negali pasakyti ir nuspėti už kiek daiktai bus realizuoti, nes daiktų įkainojimas lemia tik pradinę varžytynių kainą, o galutinė kaina gali iš esmės skirtis nuo pradinės kainos. Dėl to pirmosios instancijos pozicija yra a priori per ankstyva ir nesudaranti pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

5. Nebuvo vertinami argumentai, susiję su galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, kas reiškia, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nebuvo įvertintos visos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantas pažymi, kad rizika, susijusi su galimybe įvykdyti palankų teismo sprendimą šioje byloje, yra itin didelė, nes Bankas yra pradėjęs priverstinio skolos išieškojimo procedūrą pagal ginčijamus hipotekos lakštus. Todėl, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, yra itin didelė rizika, jog nekilnojamasis turtas ar jo dalys bus realizuoti ir palankaus teismo sprendimo įvykdymas tokiu atveju būtų iš viso neįmanomas. Varžytynių eilės nustatymas (patikslinimas) prarastų bet kokią prasmę, nes tie objektai, dėl kurių eilė yra nustatoma (tikslinama), jau būtų realizuoti. Dėl to prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtent ta būtinoji procesinė priemonė, kuri sudarytų sąlygas ieškinį tenkinančio sprendimo įvykdymui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB DNB bankas prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vien preliminariai vertinant byloje ieškovo pareikšto ieškinio argumentus bei reikalavimus yra akivaizdu, kad ieškinys nepagrįstas ir teismo negalės būti tenkintas, todėl skundžiama nutartimi teismas pagrįstai nutarė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

2. Skundžiama nutartimi teismas pagrįstai sprendė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia draudimą stabdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą.

3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi tiesioginės įtakos ieškinio reikalavimų užtikrinimui.

4. Ieškovas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad ieškovas byloje reiškia ieškinį, kuriuo prašo modifikuoti 2005 09 07 ir 2007 06 21 sudarytų sandorių dalis dėl daiktų realizavimo eiliškumo. Šio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo uždrausti atsakovui AB DnB bankui ar jo prašymu bet kokiems kitiems asmenims (tarp jų antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (tarp jų varžytynes), susijusius su prekybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), ir parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas iš anksto tiesiogiai pasisakė dėl bylos esmės ir ieškovo materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo, pripažįstant, kad ieškinys yra nepagrįstas, teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, taip pat materialiosios teisės normas, nustatančias būtinumą nustatyti įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę, teismas be pagrindo pasisakė dėl varžytynėse parduotinų daiktų vertės, teismas neanalizavo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybių.

Kauno apygardos teismas vertina, kad Kauno apylinkės teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti laikinąsias  apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė tiek procesinės, tiek materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str., 337 str. 1 d. 1 p,).

Atmestini apelianto argumentai, kad teismas netinkamai iš anksto, tiesiogiai pasisakė dėl bylos esmės ir ieškovo materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo, pripažįstant, kad ieškinys yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Paminėta, kad ieškinio preliminarus pagrįstumas – tai ieškinio turinys (faktinės aplinkybės) ir priedai (dokumentai, kiti įrodymai), kuriais grindžiamos faktinės aplinkybės, nevertinant jų turinio esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis c. b. Nr.2-2476/2013). Taigi apelianto teiginiai apie bylos esmę, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra aktualūs. Dėl bylos esmės pirmosios instancijos teismas pasisakys procesiniame sprendime, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs bylos įrodymus (CPK 185 str.). Nustatyta, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 2005 09 07 ir 2007 06 21 sudarytų sandorių dalių dėl daiktų realizavimo eiliškumo modifikavimo, ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, kurias grindė pateiktais rašytiniais įrodymais. Šių duomenų pakanka, kad pripažinti ieškinį preliminariai pagrįstą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad toks ieškovo reikalavimas pagrįstas iš esmės ir gali būti patenkintas. 

Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Byloje pateiktos įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2010 07 12  ir 2010 07 14 nutartys (b. l. 61-64), kuriomis vadovaudamasis Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, jog įsiteisėję  teismų sprendimai turi būti vykdomi. Kauno apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas, kitu atveju jo nevykdymas pažeistų byloje dalyvavusių asmenų teises ir teisėtus interesus, prieštarautų teismo sprendimo privalomumo principui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepasitvirtino apeliacinio skundo motyvai, jog teismas pažeidė teisės normas, nustatančias būtinumą nustatyti įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę ir dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis yra neteisėta. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog patys įkaito davėjai yra nustatę įkeisto turto pardavimo varžytynėse eiliškumą (b. l. 47, 10 punktas, 57, penkta pastraipa). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas, jog, priimdamas 2015 11 09 nutartį Kauno apylinkės teismas pažeidė CK 4.183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvą bendrosios hipotekos sutartyje nustatyti įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl varžytynėse parduotinų daiktų vertės, nesudaro pagrindo vertinti, jog skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Vertinant būsimą išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto galimybę ir svarbi ne tik ta aplinkybė, kokią sutartinę išieškojimo tvarką yra nustačiusios sutarties šalys, bet atsižvelgiama ir į įkeisto turto vertę. Ši aplinkybė pagrįstai buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, teisimui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, jog nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismas neanalizavo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybių, nebuvo įvertintos visos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Tokiu būdu apeliantas šioje byloje kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Kauno apygardos teismas pažymi, jog vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą. Kauno apygardos teismas nagrinėjamu atveju vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis atskirajame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartyje. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau šioje nutartyje nurodomi atskirojo  skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas nenustatė ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                        Arvydas Žibas