Civilinė byla Nr. e2-1020-545/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15547-2021-6

 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.18.2.;  

2.6.1.4.; 2.6.1.5; 2.6. 8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10;

2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8;

3.1.7.11

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

2022 m. vasario 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovo UAB „SVAGILAT CORPORATION“ atstovui advokato padėjėjui Edvinui Jankaičiui

atsakovų A. R., D. R., A. G., M. B. atstovei advokatei Renatai Tatol  

trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. M.

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SVAGILAT CORPORATION“ ieškinį atsakovams A. R., D. R., A. G., M. B., dėl ginčo išsprendimo iš esmės, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvada teikianti institucija byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba),-

n u s t a t ė:

ieškovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“, į. k. 300560525, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1. panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021-04-29 d. nutarimą dėl A. R., D. R., A. G. ir M. B. prašymo; 2. išspręsti civilinį ginčą iš esmės ir atsakovų A. R., D. R., A. G. ir M. B. prašymą dėl trūkumų šalinimo išlaidų bei ekspertizės išlaidų atlyginimo atmesti; 3. priteisti ieškovo naudai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas-198 Eur žyminio mokesčio, 3512,23 Eur (2645,06 Eur+867,17 Eur) advokato/padėjėjo išlaidų (b.l. 9-19, dok-107610; b.l.42-43, dok-185400; b.l.70-71, dok-219017).

Patikslintame ieškinyje (b.l. 9-19, dok-107610) bei ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Tarnyba 2018-12-19 d. gavo A. R., D. R., A. G. ir M. B. (toliau – atsakovai) prašymą dėl rangovo veiksmų, galimai pažeidžiančių vartotojų teises ir teisėtus interesus. Prašyme atsakovai nurodė, kad keturiems gyvenamiesiems namams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ (toliau – ieškovas) įrengė vandens gręžinį (gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau po pusės metų buvo pastebėta, kad vandens tiekimas nėra geras: sumažėjo vandens spaudimas ir vandenyje atsirado smėlio.

Tarnyba pradėjo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą ir 2019-01-23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į rangovą UAB „SVAGILAT CORPORATION“, siūlydama su vartotojais kilusį ginčą išspręsti taikiai. 2019-02-28 d. Tarnyba gavo rangovo UAB „SVAGILAT CORPORATION“ atsakymą, kuriame nurodoma, kad ginčas sprendžiamas taikos būdu, derinami techniniai dalykai naujo gręžinio iškasimui. 2019-04-04 d. Tarnyba gavo rangovo UAB „SVAGILAT CORPORATION“ pranešimą, kad ginčas išspręstas taikiai, padarytas naujas gręžinys, gyventojai naudojasi vandeniu. 2019-05-17 d. Tarnyba gavo A. R. pranešimą, kuriame nurodoma, jog vandens gręžinį rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ padarė, tačiau gręžinys yra netinkamo gylio, nes gręžinio vandenyje nitratų kiekis stipriai viršija leistinas higienos normas. 2021-04-23 d. Tarnyba gavo A. R. pranešimą, kad atsakovai yra išnaudoję visas galimybes ginčą su rangovu UAB „SVAGILAT CORPORATION“ išspręsti taikiai, todėl prašo Tarnybą įpareigoti rangovą UAB „SVAGILAT CORPORATION“ sumokėti 8000,00 Eur naujo gręžinio įrengimo trūkumams pašalinti ir atlyginti 786,50 Eur ekspertizės išlaidas.

2021-04-29 d. Tarnyba priėmė nutarimą, kuriuo patenkino atsakovų prašyme keliamą reikalavimą bei įpareigojo rangovą UAB „SVAGILAT CORPORATION“ sumokėti 8000,00 Eur naujo gręžinio įrengimo trūkumams pašalinti bei atlyginti 786,50 Eur ekspertizės išlaidoms.

Ieškovas nurodė, kad 2014 metais UAB „SVAGILAT CORPORATION“ žodžiu susitarė su atsakovais dėl artezinio gręžinio, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo. Prieš pradedant artezinio gręžinio įrengimo darbus atsakovai buvo žodžiu informuoti, kad už vandens kokybę rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ neatsako. Rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ įsipareigojo iškasti artezinį gręžinį Atsakovų nurodytoje vietoje ir šiuos įsipareigojimus įvykdė dar 2014 metais. Atsakovai rangovo atliktus darbus priėmė ir jokių pastabų neturėjo. 2014-12-15 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog „Pasirašydamas šį aktą Užsakovas pažymi, kad neturi jokių priekaištų dėl atliktų darbų bei medžiagų kokybės“.

2014-12-09 d. artezinis gręžinys buvo įregistruotas Žemės gelmių registre, gręžinio gylis 47 metrai. Atsakovų teigimu, po pusmečio nuo pirmojo gręžinio įrengimo vandenyje atsirado smėlio. Visgi, į rangovą UAB „SVAGILAT CORPORATION“ atsakovai kreipėsi tik 2018 metais, t. y. praėjus 4 metams po gręžinio įrengimo. 2018 metų pabaigoje tarp šalių vyko derybos ir UAB „SVAGILAT CORPORATION“ geranoriškai sutiko įrengti naują gręžinį.

2019-03-07 d. UAB „SVAGILAT CORPORATION“ atsakovams vietoje senojo 47 metrų gylio gręžinio įrengė naują 67 metrų gylio vandens gręžinį, vandens gręžinys buvo įrengtas į 7 metrų vandeningą sluoksnį. 2019-11-27 d. buvo atlikti antrojo gręžinio, adresu (duomenys neskelbtini), vandens kokybės tyrimai. Vandens tyrimų protokole nurodyta, kad naujame gręžinyje vanduo atitinka visus normatyvinius reikalavimus, tame tarpe ir nitratų kiekį (leistina nitratų norma 50 mg/l, naujame gręžinyje nustatytas nitratų kiekis 27,3 mg/l).

2019-12-27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius pateikė atsakymą dėl gręžinio įrengimo, kuriame nurodė, jog: „Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduoda teigiamas išvadas gręžiniui tiktai tada, kai centralizuotų vandentiekio tinklų nėra ir artimiausiu metu neplanuojama įrengti ne mažiau kaip 50 metrų atstumu nuo sklypo (kuriame yra vandens poreikis) ribos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsižvelgdama į tai, kad Jūsų pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išraše adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengtas vietinis vandentiekis, prieštarauja, kad sklypuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka būtų įrengtas vandens gręžinys sklypo savininko asmeniniam naudojimui. Siūlome pagal Jums išduotas UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas parengti projektą, suderinti teisės aktų nustatyta tvarka, gauti statybą leidžiantį dokumentą“.

Tarnyba 2020-06-03 d. gavo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešimą, kuriame nurodyta, jog Geologijos tarnybos žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybė nederina paraiškos ir liepia prisijungti prie AB „Vilniaus vandenys“, todėl rangovas nebeteikia gręžinio paso registravimui. Geologijos tarnyba nurodė, kad pagal dabartinius teisės aktus gręžinį reikia likviduoti, jeigu savivaldybė nesuderins paraiškos.

Nagrinėjamu atveju rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ ir atsakovai žodžiu susitarė dėl artezinio gręžinio, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo, o vėliau – dėl pirmojo gręžinio likvidavimo bei naujojo gręžinio įrengimo. Kadangi gręžinio įrengimo darbus užsakė fiziniai asmenys, o gręžinys yra skirtas tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovų (atsakovų) poreikius, tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kuriems taikomos ir vartojimo sutarčių nuostatos.

Pažymi, kad rašytinės rangos sutarties šalys nesudarė, tiek dėl pirmojo gręžinio, tiek dėl antrojo gręžinio įrengimo šalys tarėsi išimtinai žodžiu, tokia sandorio forma šalis tenkino. Kadangi pirmojo gręžinio vandenyje pradėjo kauptis smėlis ir vanduo tapo netinkamas naudojimui, UAB „SVAGILAT CORPORATION“, siekdamas išvengti ginčų bei apsaugoti įmonės gerą reputaciją, geranoriškai sutiko įrengti naują gręžinį, nors tokios pareigos apskritai neturėjo, nes savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai dar 2014 metais, įrengdamas pirmąjį gręžinį.

CK 6.663 str. 1 d. nurodyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Kadangi rašytinės sutarties šalys nesudarė, gręžinio įrengimo darbai turėjo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Net ir patys atsakovai pripažįsta, kad dėl vandens kokybės nebuvo tariamasi. 2019-01-10 d. A. R. Tarnybai adresuotame el. laiške nurodyta: „sutartis su UAB „Svagilat corporation“ buvo žodinė, manome, kad tai nėra kliūtis išnagrinėti ginčą iš esmės, nes rangos sutarčiai nėra privaloma rašytinė forma ... Sutarties esmė buvo tokia: 1) rangovas savo jėgomis įrengia artezinį geriamojo vandens gręžinį su siurbline (duomenys neskelbtini), atitinkantį įprastus tokiems statiniams su įrengimais reikalavimus, 2) tiekiamo vandens kiekis turi būti pakankamas 4-iems vienbučiams namams“. Taigi šalys tarėsi tik dėl to, kad gręžinys atitiktų įprastus tokiems statiniams su įrengimais taikomus reikalavimus, o vandens kiekis būtų pakankamas 4-iems vienbučiams namams, tačiau dėl vandens kokybės rodiklių šalys nesitarė.

Vandens gręžinių įrengimu užsiimančios įmonės niekuomet neatsako už vandens kokybės rodiklius. Tokia praktika vandens gręžinių įrengimu užsiimančiose įmonėse yra įprasta, kadangi nei įmonės, nei užsakovai nežino, kokios kokybės vanduo bus iškasus gręžinį. Įmonės tiesiog įsipareigoja tinkamai įrengti gręžinį užsakovų nurodytoje vietoje, tačiau vandens kokybės rizika tenka patiems užsakovams, šiuo atveju – atsakovams.

Nagrinėjamu atveju rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ prieš darbų atlikimą žodžiu informavo atsakovus, kad rangovas už vandens kokybę neatsako, Atsakovai su tokia sąlyga sutiko. Šią aplinkybę patvirtinančių tiesioginių rašytinių įrodymų UAB „SVAGILAT CORPORATION“ pateikti negali, nes dėl visų gręžinio įrengimo aplinkybių šalys tarėsi išimtinai žodžiu. Visgi, aplinkybę, kad UAB „SVAGILAT CORPORATION“ neatsako už vandens kokybės rodiklius, patvirtina kiti rašytiniai įrodymai. Teismui pateikiamuose UAB „SVAGILAT CORPORATION“ 2016-11-11 d. bei 2019-12-27 d. komerciniuose pasiūlymuose dėl vandens gręžinio bei vandens tiekimo sistemų įrengimo nurodyta, kad: „1) kaina gali keistis priklausomai nuo faktinių dydžių; 2) Už išgauto požeminio vandens kokybės rodiklius neatsakome...“. Teismui pateikiamuose kitų įmonių, teikiančių vandens gręžinių įrengimo paslaugas, komerciniuose pasiūlymuose taip pat nurodyta, kad už vandens kokybę rangovas neatsako, pav.: 2018-10-18 UAB „Vilniaus gelmės“ komerciniame pasiūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog „už išgauto vandens kokybės rodiklius neatsakome”; 2020-03-12 UAB „GRĘŽINIAI“ komerciniame pasiūlyme nurodyta, jog „Už išgauto požeminio vandens kokybės rodiklius neatsakome“. Tarnybai pateikto UAB „Artva“ komercinio pasiūlymo pabaigoje taip pat nurodyta, jog „Už išgauto požeminio vandens kokybės rodiklius neatsakome“.

Priešingai nei teigiama Tarnybos nutarime, šalys nesitarė dėl 100 metrų gylio gręžinio. Rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ geranoriškai sutiko vietoje senojo gręžinio įrengti naują gręžinį, bet dėl naujojo gręžinio gylio atsakovai jokių pageidavimų nereiškė. Naująjį gręžinį UAB „SVAGILAT CORPORATION“ iškasė 67 metrų gylio, vandens gręžinys buvo įrengtas į 7 metrų vandeningą sluoksnį (UAB „SVAGILAT CORPORATION“ 2019-07-15 d. atsakymas Tarnybai). Iš esmės artezinio gręžinio gylis visiškai neturi reikšmės sprendžiant ar gręžinio vanduo bus tinkamas naudojimui, svarbu, kad būtų surastas tinkamas vandeningas sluoksnis. Kokio gylio gręžinį reikia gręžti siekiant surasti vandeningą sluoksnį – priklauso nuo konkrečios vietovės. Pavyzdžiui, teismų praktikoje išaiškinta, kad „Gręžinio gylis susijęs su konkrečios vietovės žemės geologine struktūra, t.y. su vandeningo sluoksnio suradimu atitinkamame gylyje. Ginčo byloje užsakovo UAB „Prie židinio“ prašomas išgauti 7 3m/val. vandens kiekis buvo surastas 32,5 m gylyje, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ekonomiškai netikslinga ir neracionalu buvo vykdyti gręžimo darbus iki oficialiai leistino maksimalaus 100 m gylio, nes tokiu atveju žymiai padidėtų atliktų rangos darbų kaštai“ (Panevėžio apygardos teismo 2012-11-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-761-425/2012). Net ir pačių atsakovų Tarnybai pateiktame UAB „Kauno hidrogeologija“ komerciniame pasiūlyme yra nurodyta, jog „Gręžinio gylis tikslinsis gręžimo metu, suradus tinkamą vandeningą sluoksnį“.

Tarnyba neteisingai įvertino susiklosčiusią situaciją ir padarė nepagrįstą išvadą, kad naujasis gręžinys yra netinkamas naudojimui, nes nitratų kiekis esą viršija leistinas higienos normas. Minėta, rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“, kaip ir kiti vandens gręžinių įrengimo paslaugas teikiantys subjektai, apskritai neturi atsakyti už vandens kokybės rodiklius. Be to, Tarnyba rėmėsi 2019-03-25 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodytas vienintelis neatitikimas – nitratų kiekis nustatytas 88,8 mg/l, kai maksimali leistina norma yra 50 mg/l. Šis protokolas buvo surašytas praėjus vos kelioms savaitėms po naujojo gręžinio įrengimo. Tačiau per didelis nitratų kiekis galėjo būti nustatytas dėl įvairių aplinkybių: vandens mėginio paėmimo ne iš šito gręžinio, reikiamų vandens filtrų neįrengimo; valymo įrenginių neįrengimo; netinkamo gręžinio eksploatavimo ir kt. 2019-03-25 d. cheminių tyrimų protokole nurodyta, kad mėginį „Gręžinio vanduo, 2l“ paėmė ir pristatė pats A. R. 

Pagal 2019-03-25 d. cheminių tyrimų protokolą negalima nustatyti, ar tikrai A. R. paėmė ir pristatę vandenį būtent iš gręžinio, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė teismui iš to paties gręžinio, adresu (duomenys neskelbtini), vandens kokybės rodiklius, kuriuos 2019-11-27 d. nustatė UAB „Vandens tyrimai“. Vandens tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad visi vandens kokybės rodikliai naujajame gręžinyje atitinka leistinas higienos normas (nitratų kiekis nustatytas 27,3 mg/l, kai maksimali leistina norma yra 50 mg/l). Tai reiškia, kad vanduo naujajame gręžinyje yra tinkamas naudojimui.

2019-12-27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius pateikė atsakymą dėl gręžinio įrengimo, kuriuo atsisakė išduoti leidimą gręžinio registravimui. Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė parengti prisijungimo prie vietinio vandentiekio projektą, suderinti jį teisės aktų nustatyta tvarka bei gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti leidimą gręžinio registravimui ne dėl to, kad gręžinys neatitinka kokybės reikalavimų ar gręžinio vanduo yra netinkamas naudojimui, bet dėl to, kad gręžinio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengtas vietinis vandentiekis. Jeigu žemės sklype ar 50 metrų atstumu nuo žemės sklypo, kuriame yra vandens poreikis, įrengtas vietinis vandentiekis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal galiojančius teisės aktus atsisako išduoti leidimą gręžiniui registruoti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-06-12 d. įsakymo Nr. 30-1355/20 dėl įgaliojimo teikti išvadas dėl požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimo 4 p. nurodyta, kad „gyventojų ir juridinių asmenų prašymams pritarta gali būti tada, kai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas su jame nurodytais reikalingais dokumentais, gręžinys yra numatytas sklype, prie kurio ribos nėra nutiestų centralizuotų vandentiekio tinklų, o artimiausias atstumas nuo magistralinių tinklų iki pareiškėjų sklypo ribos yra ne mažiau kaip 50 metrų, tačiau jeigu gręžinys yra reikalingas gyventojų grupei (2, 3, 4 ir daugiau namų valdų), tada iki magistralinio tinklo atstumas turėtų būti skaičiuojamas, kad vienam gyventojui tektų ne mažiau kaip 15 metrų projektuojamo vamzdyno“ (nutarimo prieiga internetu: https://aktai.vilnius.lt/document/30341339). Tuo metu, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė nagrinėjamam ginčui aktualų 2019-12-27 nutarimą (žr. ieškinio priedą Nr. 6), galiojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 30-678/19 „Dėl įgaliojimo teikti išvadas dėl požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimo“, tačiau ir 2019 metų įsakymo redakcijoje buvo įtvirtinta analogiška nuostata, jog „gyventojų ir juridinių asmenų prašymams pritarta gali būti tada, kai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas su jame nurodytais reikalingais dokumentais, gręžinys yra numatytas sklype, prie kurio ribos nėra nutiestų centralizuotų vandentiekio tinklų, o artimiausias atstumas nuo magistralinių tinklų iki pareiškėjų sklypo ribos yra ne mažiau kaip 50 metrų...“.

Pažymi, kad patys atsakovai Vilniaus miesto savivaldybei teikdami prašymą pritarti vandens gavybos gręžinio projektavimui ir įrengimui, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė ne visus reikiamus dokumentus, kas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti tenkinti atsakovų prašymą dėl vandens gavybos gręžinio projektavimui ir įrengimui.

Kreipdamiesi į Tarnybą atsakovai pasirinko CK 6.678 str. 1 d. įtvirtintą teisių gynimo būdą – pareiškė reikalavimą priteisti iš rangovo trūkumų šalinimo išlaidas, taip pat prašė kompensuoti senojo gręžinio ekspertizės atlikimo išlaidas. Tačiau atsakovų reikalavimas dėl naujojo gręžinio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, t. y. išlaidų, kurių prireiktų dar vieno gręžinio įrengimui, yra nepagrįstas. Visų pirma, naujojo gręžinio vanduo atitinka visus kokybės rodiklius, gręžinys yra tinkamas naudojimui. Kokius naujojo gręžinio trūkumus atsakovai šalintų už prašomą 8000,00 Eur sumą, jei gręžinio vanduo atitinka higienos reikalavimus, o ir pats gręžinys yra tinkamas naudojimui. Antra, net jeigu atsakovų pageidavimu būtų įrengtas dar vienas vandens gręžinys, atsakovai bet kokiu atveju negalėtų jo įregistruoti Žemės gelmių registre. Ir visiškai nesvarbu, kokia vandens kokybė ar gręžinio techniniai parametrai būtų naujai iškastame gręžinyje – savivaldybė tokio gręžinio vis tiek neregistruotų dėl aukščiau nurodyto galiojančio teisinio reglamentavimo bei reikalautų atsakovus prisijungti prie vietinio vandentiekio.

Atsakovai prašomą priteisti sumą dėl gręžinio trūkumų šalinimo nustatė išvedus vidurkį pagal UAB „Artva“ ir UAB „Kauno hidrogeologija“ komercinius pasiūlymus. Visgi, minėtų įmonių komerciniuose pasiūlymuose nurodyta kaina paskaičiuota pagal ženkliai gilesnių gręžinių įrengimą (UAB „Artva“ komerciniame pasiūlyme preliminarus gręžinio gylis nurodytas 125 metrai; UAB „Kauno Hidrogeologija“ gręžinio gylis nurodytas 130 metrų, atitinkamai paskaičiuotos ir šių gręžinių kainos. Kuo gilesnis gręžinys gręžiamas – tuo didesnė jo įrengimo kaina. Gręžinio, adresu (duomenys neskelbtini), gylis (67 metrai) yra pakankamas, nes gręžinio vandens kokybė atitinka higienos normas, o tiekiamo vandens kiekio užtenka 4-iems vienbučiams namams. Gręžti gilesnį gręžinį būtų ekonomiškai netikslinga ir neracionalu, nes tokiu atveju žymiai padidėtų rangos darbų kaštai.

Šalys apskritai nesitarė dėl gręžinio konkretaus gylio. Net jeigu būtų pagrindas tenkinti atsakovų prašymą dėl išlaidų kompensavimo, atsakovų prašoma priteisti trūkumų šalinimo suma yra gerokai per didelė, ypač turint omenyje, kad patys atsakovai tokių išlaidų už pirmąjį gręžinį nepatyrė (už pirmąjį gręžinį 2014 metais iš viso sumokėjo tik 5170,05 litų, t. y. beveik 1500,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu veikiantis naujasis 67 metrų gręžinys yra tinkamas naudojimui, atsakovų prašoma priteisti suma už trūkumų šalinimo išlaidas mažintina maždaug per pusę, kadangi minėta suma buvo apskaičiuota remiantis analogiškas paslaugas teikiančių įmonių komerciniais pasiūlymais, kuriuose gręžinio gylis nurodytas du kartus didesnis (atitinkamai ir išlaidos už tokio gręžinio įrengimą paskaičiuotos dvigubai didesnės).

Atsakovai A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą, į ieškinį,  kuriame prašo ieškinį atmesti ir pripažinti pagrįstu atsakovų reikalavimą bei įpareigoti ieškovą atlyginti atsakovams išlaidas gręžinio trūkumams pašalinti (8000,00 Eur) ir ekspertizės kainą (786,50 Eur), priteisti iš ieškovo atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3025 Eur (po 756,25 Eur kiekvienam atsakovui) advokatės išlaidų (b.l.33-36, dok-132233; b.l.44, dok-186041).

Atsiliepime (b.l.33-36, dok-132233) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovų atstovė nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso keturi vienbučiai gyvenamieji namai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena atsakovai kartu su savo šeimos nariais (sutuoktinėmis ir vaikais). Visiems keturiems gyvenamiesiems namams dar 2014 m. buvo įrengtas artezinis vandens gręžinys (gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įregistruotas Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (toliau – Geologijos tarnyba) ir jam išduotas gręžinio pasas. Gręžinį identifikuojantys duomenys: gylis – 47 m, paskirtis – gavybos, išteklių rūšis – geriamasis gėlas vanduo. Minėtą gręžinį atsakovų teritorijoje įrengė ieškovas. Pradedami eksploatuoti minėtą gręžinį, atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad iš jo bus išgaunamas geriamasis gėlas vanduo, atitinkantis tokiam vandeniui keliamus minimalius kokybės reikalavimus. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2014-12-15 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, atliktiems darbams rangovas (ieškovas) suteikė 10 metų garantiją. Atsakovams pradėjus eksploatuoti artezinį gręžinį, netrukus abejonių sukėlė išgaunamo vandens kokybė: nitratų kiekis viršijo leistiną normą, vandenyje buvo smėlio priemaišų, tačiau ieškovas patikino atsakovus, kad šios problemos yra laikinos, susijusios su artezinio vandens gręžinio eksploatavimo pradžia ir išgavus didesnį vandens kiekis šios problemos natūraliai susitvarkys. Deja, ilgainiui, situacija ne tik, kad nepagerėjo (nitratų kiekis nesumažėjo ir atsakovai buvo priversti įsirengti vandens nunitratinimo filtrus), bet ir pradėjo blogėti, ko pasėkoje pradėjo gęsti įrengti vandens nunitratinimo filtrai (mechaninio filtro kasetė užsinešdavo smėliu jau sekančią dieną nuo kasetės pakeitimo) ir vanduo dėl smėlio dalelyčių apskritai pasidarė netinkamas naudoti gėrimui.

Kadangi 2014-12-15 d. darbų priėmimo perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad arteziniam vandens gręžiniui suteikiama dešimties metų garantija, o atsiradusios kokybės problemos taip ir nebuvo išspręstos, ieškovo (rangovas) pasiūlytas sprendimas – papildomų vandens nunitratinimo filtrų įrengimas – paaiškėjo esąs laikinas ir nesprendžiantis problemos iš esmės, ir situacija itin pablogėjo 2018 m. balandžio-gegužės mėn. (ženkliai padaugėjo smėlio kiekis išgaunamame vandenyje), atsakovai susisiekė su ieškovu telefonu, reikalaudami nedelsiant imtis veiksmų, kad situacija būtų išspręsta. Reaguodamas į atsakovų telefono skambutį, ieškovas atsiuntė į vietą savo atstovą, kuris, dalyvaujant atsakovui A. G., apžiūrėjo esamą gręžinį ir paaiškino, kad gręžinys yra įrengtas netinkamai ir, norint situaciją išspręsti, būtina įrengti naują gręžinį. Tačiau jokių tolimesnių veiksmų po nurodyto vizito ieškovas neatliko, jokių konkrečių pasiūlymų dėl naujo gręžinio įrengimo ar informacijos apie tai, kas bus reikalingas (kokie leidimai, projektai) pateikti/gauti, prieš rangovui (ieškovui) pradedant naujo gręžinio įrengimo darbus, nepateikė.

2018-05-21 d. atsakovai išsiuntė ieškovui rašytinę pretenziją, kurios ieškovui įteikti nepavyko, todėl 2018-09-17 d. ieškovui buvo išsiųsta pakartotinė pretenzija, kuria buvo reikalaujama: (i) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pretenzijos gavimo savo lėšomis įrengti naują kokybišką vandens gręžinį ir kompensuoti naujo vandens filtro pastatymą – 1000,00 Eur; (ii) arba ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pretenzijos gavimo kompensuoti naujo vandens gręžinio įrengimo (7000,00 Eur) bei naujo vandens filtro įrengimo (1000 Eur) išlaidas, viso 8000 Eur. Ieškovui į atsakovų pretenziją ir vėl niekaip nesureagavus, atsakovai kreipėsi į nepriklausomą ekspertą – UAB „Artva“, kad būtų įvertinta esamo gręžinio kokybė. UAB „Artva“ 2018-12-05 d.  rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė duomenis apie gręžinį ir aprašė grąžinio apžiūros metu nustatytas aplinkybes (grąžinio galvutės būklę, valdymo ir apsaugos pulto būklę, vandens kėlimo įrangos būklę, kitus duomenis apie gręžinį), aprašė atliktus darbus ir pateikė išvadas, kad vandens gręžinio laikas baiginėjasi, giluminis siurblys yra sumontuotas ne pagal siurblio montavimo taisykles, gręžinio remontas yra negalimas, todėl tolimesnei eksploatacijai jis netinkamas. Atsakovams tapo aišku, kad ieškovo (rangovo) 2014 m. gruodžio mėn. atsakovų teritorijoje įrengtas artezinio vandens gręžinys yra iš esmės nekokybiškas ir netinkamas naudoti.

Ieškovui (rangovui) niekaip nereaguojant į atsakovų prašymus / raginimus imtis veiksmų tam, kad situacija būtų išspręsta iš esmės, 2018-12-19 d. atsakovai, neturėdami kitos išeities, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) (prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl rangovo (ieškovo) veiksmų, galimai pažeidžiančių vartotojų (atsakovų) teises ir teisėtus interesus. Tarnyba, ginčo sprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka tikslu, pradėjo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą ir 2019-01-23 d.  raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į rangovą (ieškovą) ir pasiūlė su vartotojais (atsakovais) kilusį ginčą išspręsti taikiai.

2019-02-27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnyba pakartotinai kreipėsi į rangovą (ieškovą) ir paprašė pateikti paaiškinimus dėl nagrinėjamo ginčo. Reaguodamas į Tarnybos raštą rangovas (ieškovas) nurodė, kad pretenzija spendžiama taikiu būdu, derinami techniniai dalykai gręžinio padarymui, nors realiai tuo metu jokių derinimų su atsakovais nevyko. Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl atsakovų keliamų reikalavimų pagrįstumo ar ieškinyje nurodomų argumentų, kad esą rangovas (ieškovas) neatsako už iš įrengto gręžinio išgaunamo vandens kokybę, ieškovas nereiškė. Priešingai, sutikdamas su atsakovų reikalavimais, šalia netinkamai (nekokybiškai) įrengto gręžinio jis padarė naują gręžinį, apie ką informavo Tarnyboje 2019-04-04 d. gautu pranešimu (pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pabrėžtina, kad naują gręžinį atsakovų teritorijoje ieškovas įrengė, neinformuodamas apie planuojamus atlikti darbus atsakovų, nederindamas su jais nei gręžinio įrengimo projekto, nei gręžinio įrengimo vietos, nei gręžinio techninių parametrų (inter alia, gylio) nepateikdamas pats ir neprašydamas atsakovų pateikti projektą ir/ar leidimą gręžiniui. Faktiškai ieškovo (rangovo) darbuotojai atvažiavo į atsakovų teritoriją, jiems nesant, ir tiesiog pradėjo gręžinio gręžimo darbus. Darbų atlikimo metu nei vieno iš atsakovų namuose nebuvo ir tik sugrįžę į namus, jie pamatė, kad teritorijoje šalia seno gręžinio buvo atlikti naujo gręžinio įrengimo darbai. Jokių naujai išgręžto gręžinio techninių dokumentų, patvirtinančių rangovo (ieškovo) deklaruojamas gręžinio charakteristikas, ir/ar Geologijos tarnybos išduoto gręžinio paso ieškovas atsakovams nepateikė. Be to, naujo gręžinio įrengimas problemos neišsprendė, nes ieškovas ne tik neįregistravo šio gręžinio Geologijos tarnyboje (kaip paaiškėjo vėliau, ginčą nagrinėjant Tarnyboje) ir nepateikė atsakovams šio įrenginio (gręžinio) paso, techninių charakteristikų, bet ir liko visa eilė neišspręstų klausimų: didelis nitratų kiekis ir liko tinkamai neuždarytas senas gręžinys. Nei į laiškus, nei į atsakovų telefono skambučius rangovas (ieškovas) ir toliau nereagavo, todėl 2019-05-17 d.  atsakovai informavo Tarnybą apie tai (pranešimo reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad jiems nepavyko susitarti su ieškovu dėl naujo tinkamo (kokybiško) vandens gręžinio įrengimo. Atsakovai Tarnybai paaiškino, kad patį vandens gręžinį ieškovas lyg ir padarė, tačiau nitratų kiekis stipriai (kone du kartus) viršija leistinas normas (88,8 – kai maksimali leistina norma yra 50). Kartu su paaiškinimu atsakovai pateikė Tarnybai 2019-03-23 d.  Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai suprato, kad jiems teks samdytis kitą kvalifikuotą rangovą ir patiems rūpinti naujo gręžinio įrengimu, todėl atsakovai pareikalavo, kad rangovas (ieškovas) atlygintų naujo gręžinio įrengimo išlaidas (8000 Eur) bei išlaidas, susijusias su senojo gręžinio tinkamumo įvertinimu (786,50 Eur).

2019-06-14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnyba dar kartą kreipėsi į rangovą (ieškovą) ir, atsižvelgdama į atnaujintus atsakovų (vartotojų) reikalavimus, pasiūlė kilusį ginčą išspręsti taikiai.

2019-06-28 d. Tarnybai pateiktame atsakyme rangovas (ieškovas) nurodė, kad esą vietoje seno gręžinio įrengė naują 64 metrų gylio vandens gręžinį, kuris buvo įrengtas į 7 metrų vandeningą sluoksnį ir, kad gręžinys nesmėliuoja, vanduo švarus. Pažymėtina, kad jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų rangovas (ieškovas) nei Tarnybai, nei atsakovams nepateikė. Rangovas (ieškovas) Tarnybai taip pat paaiškino, kad už išgauto požeminio vandens kokybės rodiklius neatsako nei rangovas, nei kitos hidrogeologinės įmonės, o klientai esą apie tai informuojami prieš pradedant darbus. Jokio paaiškinimo dėl to, kodėl naujai išgręžtam gręžiniui nėra gautas pasas ir apie tai, dėl kokių priežasčių rangovas (ieškovas) naujai įrengto gręžinio neįregistravo Geologijos tarnyboje rangovas (ieškovas) Tarnybai nepateikė. Vėliau vykusio šalių apsikeitimo pozicijomis, dėl susidariusios situacijos metu, rangovas (ieškovas) vis kartojo tuos pačius argumentus apie tai, kad esą jis neatsako už iš gręžinio išgaunamo vandens kokybę, tačiau priešingai nei buvo nurodęs 2019-06-28 d. Tarnybai pateiktame rašte, 2019-07-16 d.  Tarnybai pateiktame rašte nurodė, kad naujai įrengto gręžinio gylis yra 67 metrai (nors anksčiau teigė, kad padarė 64 metrų gylio gręžinį), kas atsakovams sukėlė dar daugiau abejonių dėl naujai įrengto gręžinio kokybės ir tinkamumo naudoti. Susipažinus su rangovo (ieškovo) vienas kitam prieštaraujančiais paaiškinimais, tapo akivaizdu, kad apskritai nėra jokio pagrindo pasitikėti rangovo (ieškovo) teiginiais, kurių nepatvirtina jokie techniniai gręžinio dokumentai. Atsakovų įtarimai apie tai, kad naujai įrengtas gręžinys apskritai net nebuvo registruotas Geologijos tarnyboje ir jam nebuvo išduotas pasas pasitvirtino, Tarnybai pasikreipus į Geologijos tarnybą ir 2019-10-10 d.  gavus Geologijos tarnybos atsakymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad gręžinys Nr. 2 (ieškovo naujai įrengtas gręžinys) nėra įregistruotas Žemės gelmių registre.

Tarnyba konstatavo, kad naujas gręžinys yra įrengtas nekokybiškai ir neatitinka privalomų teisės aktų reikalavimų ir, įvertinusi atsakovų keliamo reikalavimo atlyginti išlaidas gręžinio trūkumams pašalinti (8000,00 Eur) ir ekspertizės kainą (786,50 Eur) pagrįstumą, 2021-04-29 d.  nutarimu nusprendė patenkinti atsakovų prašyme keliamus reikalavimus, t.y. pripažinti pagrįstu reikalavimą atlyginti išlaidas gręžinio trūkumams pašalinti (8000 Eur) bei atlyginti senojo gręžinio ekspertizės kainą (786,50 Eur). Nesutikdamas su Tarnybos nutarimu, ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas: (i) panaikinti Tarnybos 2021-04-29 d.  nutarimą dėl atsakovų prašymo; (ii) išspręsti civilinį ginčą iš esmės ir atsakovų prašymą dėl trūkumų šalinimo išlaidų bei ekspertizės išlaidų atlyginimo atmesti; (iii) priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų privačioje teritorijoje rangovo (ieškovo) atliktų rangos darbų (artezinio gėlo vandens gręžinio įrengimo) kokybės ir rangovo (ieškovo) atliktų rangos darbų trūkumų pašalinimo (trūkumų šalinimo išlaidų kompensavimo). Atsakovai savo reikalavimą priteisti jiems atliktų gręžinio trūkumų šalinimo išlaidas ir atlyginti senojo gręžinio ekspertizės išlaidas kildina iš ieškovo, atlikusio artezinio gręžinio įrengimą, nekokybiškai atliktų rangos darbų. Pabrėžtina, kad rangovo darbo broku atsakovai laiko ne tik tą aplinkybę, kad tiek iš pirmojo, tiek iš antrojo (naujai išgręžto gręžinio) išgaunamas vanduo buvo / yra netinkamas gerti, nes jame buvusių / esančių nitratų kiekis viršija leistinas normas, bet remiasi ir kitais gręžinių trūkumais: (i) pirmojo gręžinio įrengimo darbai yra su trūkumais, nes, kaip nurodyta nepriklausomo eksperto UAB „Artva“ 2018-12-05 d.  rašte Nr. (duomenys neskelbtini), šio vandens gręžinio laikas baiginėjasi, giluminis siurblys yra sumontuotas ne pagal siurblio montavimo taisykles, gręžinio remontas yra negalimas, todėl tolimesnei eksploatacijai jis netinkamas; (ii) antrasis gręžinys (kurį ieškovas išgręžė savavališkai neva bandydamas tokiu būdu ištaisyti savo darbo broką, padarytą gręžiant pirmąjį gręžinį, yra netinkamas ir nekokybiškas, inter alia, dėl to, kad jis nebuvo įregistruotas Geologijos tarnyboje, rangovas (ieškovas) šio gręžinio atsakovams tinkamai neperdavė ir nepateikė atsakovams šio įrenginio (gręžinio) paso ir gręžinio technines charakteristikas patvirtinančių dokumentų. Tuo tarpu ieškovas, nesutikdamas su atsakovų reikalavimai, visus aukščiau nurodytus savo darbų trūkumus nutyli ir bando apeliuoti į tai, kad nitratai vandenyje – tai vienintelė problema, o už ją rangovas (ieškovas) nėra atsakingas.

Nagrinėjamoje byloje yra pateikti neginčijami įrodymai apie tai, kad ieškovo atsakovų teritorijoje dar 2014 m. įrengtas artezinis vandens gręžinys, kuriam buvo išduotas gręžinio pasas (gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įrengtas netinkamai ir nekokybiškai. Šią aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas - nepriklausomo eksperto UAB „Artva“ 2018-12-05 d.  rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti konkretūs trūkumai/pažeidimai. Pažymėtina, kad šių aplinkybių rangovas (ieškovas) neginčijo ir, po Vartotojų tarnybos įsikišimo, pripažino savo darbo broką ir ėmėsi veiksmų tam, kad situacija būtų ištaisyta ir tuo tikslu vienašališkai priėmė sprendimą įrengti atsakovų teritorijoje naują gręžinį. Sutikdamas su atsakovu reikalavimu dėl trūkumų pašalinimo ir pradėdamas naujo gręžinio įrengimo darbus, ieškovas nesirėmė ta aplinkybe, kad esą jis atsakovus buvo įspėjęs apie tai, kad rangovas (ieškovas) neatsako už iš įrengto gręžinio išgaunamo vandens kokybę. Ieškovas taip pat nesirėmė ta aplinkybe, kad esą gręžinio įrengimas atsakovų teritorijoje ir legalizavimas apskritai yra neįmanomas, nes esą Vilniaus miesto savivaldybės neišduos tam leidimo. Šiuos argumentą ieškovas pradėjo naudoti tik tuomet, kai, kaip matyti iš bylos aplinkybių, jam nepavyko nustatytų trūkumų pašalinti tinkamai ir iki galo.

Atsakovai nesutinka su ieškovo nurodytu teiginiu, kad esą prieš darbų atlikimo pradžią ieškovas informavo atsakovus apie tai, kad rangovas (ieškovas) už vandens kokybę neatsako. Pažymėtina, kad jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, ieškovas byloje nepateikė. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2016-11-11 d.  bei 2016-12-27 d. komerciniai pasiūlymai dėl vandens gręžinio įrengimo - vertintini kritiškai, nes visų pirma, šie dokumentai atsirado (buvo suformuoti) jau po to, kai ieškovui tapo žinoma apie tai, kad iš jo 2014 m. atsakovų teritorijoje įrengto vandens gręžinio išgaunamas vanduo yra nekokybiškas (t. y. išgaunamame vandenyje esantys nitratai viršija leistinas normas), o antra šios sąmatos nėra niekaip susijusios su atsakovų teritorijoje įrengtu gręžiniu ir jose net nėra užsakovų parašų. Atsakovai atsakingai pažymi, kad jokios panašaus pobūdžio sąmatos iš rangovo (ieškovo) niekada nebuvo gavę, jokios informacijos apie tai, kad esą rangovas (ieškovas) neatsako už gauto požeminio vandens kokybės rodiklius, niekada nebuvo gavę. Be to, antrojo gręžinio vietą atsakovų teritorijoje rangovas (ieškovas) pasirinko vienašališkai ir darbus gręžimo darbus pradėjo savavališkai niekaip jų nederindamas su atsakovais.

Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad šalys esą tarėsi tik dėl to, kad gręžinys atitiktų įprastus tokiems statiniams su įrengimais taikomus reikalavimus, o vandens kiekis būtų pakankamas 4-iems vienbučiams namams, tačiau dėl vandens kokybės rodiklių šalys nesitarė. Be to, ieškovas teigia, kad paprastai tokius darbus atliekančios įmonės įsipareigoja tinkamai įrengti gręžinį užsakovų nurodytoje vietoje, tačiau vandens kokybės rizika tenka patiems užsakovams – šiuo atveju atsakovams. Su tokia ieškovo pozicija atsakovai nesutinka ir pažymi, kad tam jog įrengtas gręžinys būtų laikomas atitinkančiu įprastus tokiems statiniams su įrengimais taikomus reikalavimus, jis turi būti ne tik tiesiog mechaniškai įrengtas ir leisti pradėti išgauti vandenį, bet jis, visų pirma, turi būti įrengiamas hidrogeologo projektuotojo parinktoje vietoje, antra, išgręžus gręžinį, jis privalo būti įregistruotas Geologijos tarnyboje ir jam gautas gręžinio pasas. Šiuo metu nėra aišku, nei kokio gylio naują gręžinį išgręžė ieškovas, nei kodėl gręžinys buvo kasamas būtent ieškovo pasirinktoje vietoje, nei kokie apskritai yra šio naujo gręžinio techniniai ir kokybiniai parametrai. Todėl apie ieškovo (rangovo) atliktų pirmojo gręžinio įrengimo darbų trūkumų šalinimo darbų tinkamumą ir kokybiškumą negali būti net kalbos.

Atsakovų vertinimu, problemos dėl tiek iš pirmojo, tiek iš antrojo gręžinio išgaunamo vandens kokybės atsirado dėl to, kad rangovas (ieškovas) nesivadovavo projektine dokumentacija. Atsakovai nesutinka su ieškovo teiginiu, kad esą artezinio vandens gręžinio gylis visiškai neturi reikšmės sprendžiant ar gręžinio vanduo bus tinkamas naudojimui, o svarbu tik, kad būtų surastas tinkamas vandeningas sluoksnis ir, kokio gylio gręžinį reikia gręžti siekiant surasti vandeningą sluoksnį – priklauso nuo konkrečios vietos. Atsikirsdami į šį ieškovo argumentą, atsakovai pažymi, kad artezinio vandens gręžinys – tai nėra bet kurioje vietoje tiesiog iškasta gyli duobė iš kurios gali būtų išgaunamas vanduo, kaip šią situaciją bando pateikti ieškovas. Artezinio vandens gręžinys – tai pagal specialius reikalavimus ir laikantis atitinkamo projekto išgręžtas (įrengtas) gręžinys, leidžiantis išgauto kokybišką geriamąjį vandenį. Gręžiniu vanduo išgaunamas iš gilesnių vandeningų horizontų, esančių po vandeniui nepralaidžiu molingų uolienų sluoksniu. Tai reiškia, kad arteziniame sluoksnyje esantis vanduo yra mažiau priklausomas nuo to, kuris yra žemės paviršiuje. Mažiau priklausomas tiek kiekio, tiek galimos taršos prasme. Visi gręžiniai, nepriklausomai nuo gylio, turi turėti vandens gręžinio projektą, suderintą pagal LAND 4-99 taisykles. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 4-99 5 p.  įtvirtintas visiems gręžiniams privalomas požeminio vandens gavybos Gręžinio projektas, kurį sudaro: 1. Bendrieji duomenys (projekto pavadinimas, adresas, projektą rengęs asmuo, kokio vandens gavybai įrengiamas gręžinys, planuojamas gręžinio našumas); 2. Fiziniam ar juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, pagal Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių 3.2 ir (arba) 3.4.2 papunktį LGT išduoto leidimo tirti žemės gelmes kopija arba geologo ar hidrogeologo aukštąjį magistro arba jam prilygintą išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija; 3. Požeminio vandens gavybos gręžinio geologinis-techninis brėžinys ir gręžinio įrengimo techninės specifikacijos (2014-11-11 d.  iki 2015-10-31 d. galiojusio LAND 4-99 15.3 p. – Gręžinio techninė konstrukcijos aprašas); 4. Vandens kiekio apskaitos priemonių, galimybės kontroliuoti vandens lygį ir paimti vandens pavyzdį aprašas ir įrengimo brėžiniai; 5. Vandenvietės apsaugos zonos griežto režimo juostos parametrai nurodomi su gręžinio projektu pateikiamame žemės sklypo plane/schemoje; 6. Kai projektuojamas gėlo vandens gręžinys, paraiškos požeminio vandens gavybos gręžiniui projektuoti ir įsirengti ir savivaldybės institucijos išvados dėl požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įsirengimo kopijos (6 p. 1-6 papunkčiai). Pirmojo gręžinio įrengimo metu nuo 2014-11-11 d. iki 2015-10-31 d.  galiojusio LAND 4-99 16 p. taip pat nustatė, kad tuo atveju, kai naujas (nauji) gręžinys (gręžiniai) įrengiami aprūpinti geriamuoju vandeniu ar vandens šilumine energija projektuojamus arba rekonstruojamus statinius, jo (jų) projektas rengiamas ir leidimas įrengti išduodamas statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka; pagal LAND 4-99 17 p., kai naujas (nauji) gręžinys (gręžiniai) įrengiami aprūpinti geriamuoju vandeniu ar vandens šilumine energija esamus ūkio objektus, individualius sklypus, sodininkų bendrijas, projektas derinamas savivaldybės padalinyje, esant teritorinio visuomenės sveikatos priežiūros centro suderinimui. Rangovas, būdamas savo srities profesionalas (deklaruodamas toks esąs) negalėjo nežinoti, kad norint atsakovų teritorijoje įrengti naują gręžinį, reikalinga iš naujo derinti gręžinio projektą. Rangovas ne tik negalėjo apie tai nežinoti, bet ir neturėjo/negalėjo pradėti jokių naujo gręžinio įrengimo darbų be projekto. Rangovas (ieškovas) siekdamas tinkamai pašalinti 2014 m. įrengto ir teisės norminių aktų nustatyta tvarka įrengto gręžinio trūkumus, privalėjo kreiptis į atsakovus, susiderinti su jais, kas ir kaip parengs naujo gręžinio projektą bei suderins jį su Vilniaus miesto savivaldybe, ir tik turint tinkamą projektą (leidimą) pradėti naujo gręžinio įrengimo darbus. LAND4-99 įtvirtintas imperatyvus reikalavimas griežėjui požeminio gėlo vandens gavybos gręžinį rengti pagal gręžinio projektą, nėra tik formalus reikalavimas: gręžėjas turi atlikti darbus ne pagal užsakovo pageidavimus ar bendrus teritorinius planus, kuriuose yra numatoma tik sąlyginė gręžinio vieta, o vadovaudamasis gręžinio projekte esančiu vandens gavybos gręžinio geologiniu-techniniu brėžiniu ir gręžinio įrengimo techninėmis specifikacijomis, kad būtų parinktas geriausias pagal filtracines savybes sluoksnis. Taigi, gręžinio projektas yra leidimas arteziniam vandens gręžiniui įrengti, todėl be leidimo įrengtas gręžinys yra neteisėtas, o atsakomybė dėl tokio gręžinio kokybės trūkumų tenka jį išgręžusiam asmeniui (griežėjui). Atitinkamai toks neteisėtai išgręžtas gręžinys negali būti ir nebus registruojamas Geologijos tarnyboje ir jam bus neįmanoma gauti gręžinio paso. Pabrėžtina, kad antrąjį gręžinį rangovas (ieškovas) įsirengė savo rizika, nederindamas su atsakovais nei jo įrengimo vietos, nei techninių parametrų ir, juo labiau, net neinformuodamas atsakovų apie tai, kad naujo gręžinio įrengimui yra reikalingas projektas (leidimas). Tokiais savo veiksmais rangovas (ieškovas) ne tik sudarė sąlygas atsakovams neteisėtai eksploatuoti vandens gręžinį, bet faktiškai paliko atsakovus be kokybiško geriamojo vandens, nes iš tokio neteisėtai įrengto gręžinio išgaunamo vandens kokybė netenkina nustatytų reikalavimų ir toks vanduo negali būti naudojamas gėrimui.

Atsakovai laiko nereikšmingais ir nepagrįstais ieškovo ieškinyje nurodomus argumentus, kad esą atsakovai bet kuriuo atveju negalėtų įregistruoti naujo gręžinio Žemės gelmių registre ir, kad esą savivaldybė gręžinio neregistruotų dėl galiojančio teisinio reglamentavimo. Pažymėtina, kad teismui pateiktame atsiliepime Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktame atsiliepime tokios aplinkybės nėra nurodytos/patvirtintos.

Ginčydamas atsakovo reikalaujamų trūkumų šalinimo išlaidų sumą, ieškovas nurodo, kad esą ekonomiškai netikslinga ir neracionalu gręžti atsakovų pateiktuose rangovų pasiūlymuose nurodyto gylio gręžinį. Atsikirsdami į šį ieškovo argumentą, atsakovai dar kartą pažymi, kad bet kuris gręžinio griežėjas darbus turi atlikti ne pagal užsakovo pageidavimus ar savo įsivaizdavimą apie tai, kokio gylio gręžiniui pakanka vienu ar kitu atveju, o vadovaudamasis gręžinio projekte esančiu vandens gavybos gręžinio geologiniu-techniniu brėžiniu ir gręžinio įrengimo techninėmis specifikacijomis, kad būtų parinktas geriausias pagal filtracines savybes sluoksnis. (duomenys neskelbtini) rajonuose yra vietų, kuriose, norint išgauti geros kokybės požeminį vandenį, reikia gręžti net iki 130 - 240 metrų gylio. Jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginį, kad atsakovų teritorijoje ieškovo įrengto gręžinio gylis yra pakankamas tam, kad būtų išgaunamas kokybiškas vanduo, ieškovas nepateikė. Priešingai – byloje pateiktas įrodymas (2019-03-23 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad iš tokio ieškovo įrengto gylio gręžinio išgaunamas vanduo yra nekokybiškas (jame esantys nitratai viršija leistinas normas). Į bylą pateikto 2019-11-27 d. tyrimų protokolo, kurį ieškovas yra pateikęs į bylą kartu su ieškiniu, atsakovai savo akyse nėra matę ir šiame protokole nurodytu metu atsakovai gręžinio vandens ieškovui tyrimams atlikti neteikė, todėl visiškai neaišku, kada ir kur buvo paimtas mėginys šiam tyrimui.

Atsakovų nuomone,  ginčo atveju yra tiksliai žinoma, kokius darbus reikia atlikti, norint įrengti naują, tinkamos kokybės gręžinį, kokios medžiagos naudotinos ir pan. Būsimas išlaidas patvirtinanti informacija yra tiksli ir aiški, pateiktos sąmatos yra tiesiogiai susijusios su planuojamais atlikti darbais, jose numatyti tik būtini atlikti darbai. Be to, dėl reikalavimo atlyginti rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas buvo pateiktos dviejų įmonių, turinčių ilgametę patirtį gręžinių įrengimo srityje, sąmatos, pagal kurių vidurkį atsakovai ir reikalauja atlyginti atitinkamą sumą už darbus ir medžiagas. Be to, atsakovai, kaip apdairi, protinga ir rūpestinga sutarties šalis atliko visus būtinus veiksmus laiku ir tinkamai, atsakovai daug kartų kreipėsi į rangovą (ieškovą) dėl gręžinio trūkumų šalinimo ir reikiamų dokumentų pateikimo, suteikė rangovui (ieškovui) papildomus terminus tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau rangovas (ieškovas) piktybiškai atsisakė bendradarbiauti, neatsakinėjo nei į laiškus, nei į telefono skambučius, delsė ir vilkino procesą, o galiausiai paaiškėjo, kad antrojo gręžinio gręžimo darbus apskritai atliko neturėdamas tam nei reikalingo leidimo, nei projekto.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas (rangovas) netinkamai (nekokybiškai) atliko rangos darbus – artezinio vandens gręžinio įrengimą – ir šių trūkumų tinkamai nepašalino, todėl jam tenka pareiga atlyginti atsakovų reikalaujamas rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo atsakovų interesai turi būti apginti. Atsakovai yra vartotojai, kurie kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – paslaugų teikėju, kuris yra savo srities profesionalas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pažymėtina, kad ieškovas (rangovas), būdamas savo srities profesionalas ir, žinodamas (turėdamas žinoti) apie tai, kokie reikalavimai yra taikomi artezinių vandens grąžinių įrengimui, apskritai neturėjo/negalėjo pradėti naujo gręžinio atsakovų teritorijoje gręžimo darbų be tinkamai parengto ir patvirtinto projekto ir, ne tik galėjo, bet ir privalėjo informuoti atsakovus apie tai, kad naujai įrengiamas gręžinys bus laikomas neteisėtu ir jis negalės būti įregistruotas Geologijos tarnyboje. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad rangovas (ieškovas), įrengdamas atsakovų teritorijoje naują neteisėtą gręžinį, taip ir nepašalino nustatytų pirmojo gręžinio trūkumų ir atsakovai yra priversti rengti naujo gręžinio projektą, samdytis naują rangovą, kuris įrengtų jų teritorijoje tinkamą ir teisėtą artezinį vandens gręžinį.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, j. a. k. 188710061, pateikė teismui atsiliepimą, į ieškinį kuriame prašo dėl ieškinio tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (b.l. 31-32, dok-117749).

Atsiliepime į ieškinį (b.l. 31-32, dok-117749) bei trečiojo asmens atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2019-12-27 d.  raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gręžinio įrengimo“ buvo pateiktas atsakymas dėl gręžinio įrengimo (duomenys neskelbtini). Gręžinio įrengimui buvo nepritarta, nes pareiškėjo A. R. pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše adresu (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sklype yra įrengtas vietinis vandentiekis. Kadangi sklype yra gręžinys, kuris skirtas namo gyventojų geriamojo vandens poreikiams, todėl klausimas dėl kito gręžinio įrengimo nebuvo svarstomas. Taip pat minėtu raštu buvo paaiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduoda teigiamas išvadas gręžiniui tik tada, kai centralizuotų vandentiekio tinklų nėra ir artimiausiu metu neplanuojama įrengti ne mažiau kaip 50 metrų nuo sklypo (kuriame yra vandens poreikis) ribos.

Pažymi, kad prie pakartotinai teiktų A. R. prašymų (2020-02-03, 2021-03-22), dėl pritarimo vandens gavybos gręžinio projektavimui ir įrengimui (duomenys neskelbtini), nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, t. y. nepridėta kopija prijungiamojo pastato projekto arba suvestinio inžinerinių tinklų plano su pažymėtu gręžiniu ir prijungiamais pastatais, viešojo vandens tiekėjo prisijungimo sąlygos ir kt. Todėl pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2021-04-07 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikė ieškovas) buvo informuotas, jog prašymas bus nagrinėjamas, kai bus pateikti visi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-06-12 d.  įsakymu Nr. 30-1355/20 patvirtintoje prašymo formoje nurodyti dokumentai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-06-12 įsakymo Nr. 30-1355/20 „Dėl įgaliojimo teikti išvadas dėl požeminių vandens gamybos gręžinių įrengimo“ 4 p. nustatyta, kad gyventojų ir juridinių asmenų prašymams pritarta gali būti tada, kai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas su jame nurodytais reikalingais dokumentais, gręžinys yra numatytas sklype, prie kurio ribos nėra nutiestų centralizuotų vandentiekio tinklų, o artimiausias atstumas nuo magistralinių tinklų iki pareiškėjų sklypo ribos yra ne mažiau kaip 50 metrų, tačiau jeigu gręžinys yra reikalingas gyventojų grupei (2, 3, 4 ir daugiau namų valdų), tada iki magistralinio tinklo atstumas turėtų būti skaičiuojamas, kad vienam gyventojui tektų ne mažiau kaip 15 metrų projektuojamo vamzdyno. Skaičiuojama, kad (duomenys neskelbtini) vienoje valdoje vidutiniškai gyvena 2,2 gyventojo (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo esamos būklės įvertinimo stadijos dokumento ? Gyvenamosios teritorijos ? 2017 metų duomenys). Šio įsakymo 2 p. patvirtinta prašymo, teikiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, pritarti vandens gavybos gręžinio projektavimui ir įrengimui forma su nurodomais dokumentais. Jau minėtu raštu (2021-04-07) atsakovui A. R. buvo nurodyta, kokie dokumentai nepateikti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nekyla jokių pareigų, kol nėra pateikti reikiami dokumentai. Taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju, ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl leidimo įrengti ir eksploatuoti gręžinį, bet dėl netinkamai įrengto gręžinio ir vandens kokybės.

Išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, į. k. 188770044, 2021-06-14 d. pateikė išvadą,  kurioje nurodė, kad yra gavusi vartotojų A. R., D. R., A. G. ir M. B., t. y. atsakovų prašymą dėl vandens gręžinio rangos darbų galimai netinkamos kokybės ir reikalavimo atlyginti išlaidas darbų trūkumams pašalinti (8000,00 Eur) bei atlyginti nuostolius (786,50 Eur), 2021-04-29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R., D. R., A. G. ir M. B. prašymo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo išsprendė tarp vartotojų ir UAB „SVAGILAT CORPORATION“, t. y. ieškovės kilusį ginčą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą, priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p. ir 28 str. nuostatomis, nutarė patenkinti vartotojų A. R., D. R., A. G. ir M. B. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu reikalavimą atlyginti išlaidas naujai įrengto gręžinio trūkumams pašalinti (8000,00 Eur) bei atlyginti gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizės kainą (786,50 Eur).? Argumentai ir įrodymai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas yra išdėstyti aukščiau Nutarime, kuris kartu su ieškiniu pateiktas teismui.

Be kita ko, atsižvelgdama į ieškinyje keliamą reikalavimą panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtą Nutarimą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atkreipia dėmesį, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 str. 2 d., kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje nurodoma, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtas sprendimas negali būti apskundimo objektu, kadangi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto sprendimo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog šalių ginčo išsprendimas ne teismo tvarka neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tačiau į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto nutarimo teisėtumo (panaikinimo), bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės (LAT 2013-07-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-416/2013, Šiaulių apygardos teismo 2017-03-13 d.  nutartis civ.byloje Nr. 2S-304-440/2017, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-09-25 d. nutartis civ. byloje Nr. e2-8278-723/2018).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo teismą, kad palaiko Nutarime išdėstytą poziciją.??

????????

Ieškinys atmestinas, byla išnagrinėtina iš esmės

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Kaip nustatyta byloje ir dėl to nėra ginčo, atsakovams nuosavybės teise priklauso keturi vienbučiai gyvenamieji namai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose jie gyvena kartu su savo šeimos nariais (sutuoktinėmis ir vaikais).

Bylos duomenimis, 2014-11-12 d.  šiems gyvenamiesiems namams šalių žodinio susitarimo pagrindu  atsakovas UAB SVAGILAT CORPORATION“ įrengė 47 m. gylio artezinį vandens gręžinį (adresu (duomenys neskelbtini)), kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustatyta tvarka buvo įregistruotas Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ir jam išduotas gręžinio pasas. Gręžinį identifikuojantys duomenys: gylis – 47 m, paskirtis – gavybos, išteklių rūšis – geriamasis gėlas vanduo. 2014-12-15 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo 2014-12-15 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliktiems darbams rangovas (ieškovas) suteikė 10 metų garantiją.

2014-12-15 d. ieškovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ išrašė atsakovams PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5170,05 litų, kurią  apmokėjo atsakovai pagal:

- 2014-12-15 Pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1292,51 litų, mokėtojas D. R.);

- 2014-12-15 Pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1292,51 litų, mokėtojas A. G.);

- 2014-12-15 Pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1292,51 litų, mokėtojas M. B.);

- 2014-12-15 Pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1292,51 litų, mokėtojas A. R.).

Atsakovų teigimu, pradedami eksploatuoti minėtą gręžinį, jie pagrįstai turėjo teisėtų lūkesčių, kad iš gręžinio bus išgaunamas geriamasis gėlas vanduo, atitinkantis tokiam vandeniui keliamus minimalius kokybės reikalavimus. Tačiau eksploatuojant gręžinį paaiškėjo, kad nitratų kiekis viršijo leistiną normą, vandenyje buvo smėlio priemaišų, ir net po vandens nunitratinimo filtrų įrengimo situacija nepasikeitė, vanduo dėl smėlio dalelyčių pasidarė netinkamas naudoti gėrimui.

2018-05-21 d. atsakovai išsiuntė ieškovui rašytinę pretenziją, kurios ieškovui įteikti nepavyko, o 2018-09-17 d. pakartotinai, kurioje atsakovai nurodė, kad:

- ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pretenzijos gavimo savo lėšomis įrengti naują kokybišką vandens gręžinį ir kompensuoti naujo vandens filtro pastatymą – 1000,00 Eur;

- arba ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pretenzijos gavimo kompensuoti naujo vandens gręžinio įrengimo (7000,00 Eur) bei naujo vandens filtro įrengimo (1000 Eur) išlaidas, viso 8000 Eur.

Be to, atsakovai kreipėsi  į nepriklausomą ekspertą – UAB „Artva“, kad būtų įvertinta esamo gręžinio kokybė. UAB „Artva“ 2018-12-05 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vandens gręžinio laikas baiginėjasi, giluminis siurblys yra sumontuotas ne pagal siurblio montavimo taisykles, gręžinio remontas yra negalimas, todėl tolimesnei eksploatacijai jis netinkamas, t. y.  ginčo artezinio vandens gręžinys yra iš esmės nekokybiškas ir netinkamas naudoti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais, jie 2018-12-19 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo veiksmų, įrengiant 47 m. gylio artezinį vandens gręžinį adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas A. R. 2018-12-01 d. kitų atsakovų D. R., A. G., M. B. buvo įgaliotas atstovauti kilusį šalių ginčą Tarnyboje.

Tarnyba 2019-01-23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei pakartotinai 2019-02-27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „SVAGILAT CORPORATION“, siūlydama  šalių ginčą išspręsti taikiai.

Ieškovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“, reaguodamas į šiuos Tarnybos pranešimus, vienašališkas, neinformuojant atsakovų ir su jais nederinant nei darbų atlikimo laiko, nei gręžinio vietos, šalia netinkamai (nekokybiškai) įrengto gręžinio, kuriuo neuždarė, įrengė naują gręžinį, apie ką informavo Tarnybą 2019-04-04 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šio naujo artezinio vandens gręžinio įrengimo dokumentų (projekto, leidimo, paso, gręžinio techninių charakteristikų ir pan.) nei atsakovams nei Tarnybai ieškovas taip pat nepateikė, Žemės gelmių registre  neįregistravo.

Kaip nustatyta byloje, atsakovai 2019-05-17 d. informavo Tarnybą pranešimu reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kad jiems nepavyko susitarti su ieškovu dėl naujo tinkamo (kokybiško) vandens gręžinio įrengimo, nes nitratų kiekis naujame gręžinyje beveik du kartus stipriai viršijo leistinas normas (88,8 – kai maksimali leistina norma yra 50) ir Tarnybai pateikė  2019-03-23 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovų teigimu, jie nepasitiki ieškovu UAB „SVAGILAT CORPORATION“, todėl samdytis kitą kvalifikuotą rangovą įrengti naują gręžinį ir prašė Tarnybos, kad  rangovas (ieškovas) atlygintų naujo gręžinio įrengimo išlaidas (8000 Eur) bei išlaidas, susijusias su senojo gręžinio tinkamumo įvertinimu (786,50 Eur).

Kaip seka iš pateiktų teismui dokumentų, 2019-06-14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnyba dar kartą kreipėsi į rangovą (ieškovą) dėl taikaus bylos išsprendimo, tačiau ieškovas 2019-06-28 d. atsakyme nurodė, kad esą vietoje seno gręžinio įrengė naują 64 metrų gylio vandens gręžinį, kuris buvo įrengtas į 7 metrų vandeningą sluoksnį ir, kad gręžinys nesmėliuoja, vanduo švarus, t. y. ištaisė gręžinio įrengimo trūkumus.

Šalims nesusitarus taikiai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021-04-29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R., D. R., A. G. ir M. B. prašymo“ buvo nutarta patenkinti A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašyme keliamą reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu reikalavimą atlyginti išlaidas Gręžinio Nr. 2 trūkumams pašalinti (8000 Eur) bei atlyginti Gręžinio Nr. 1 ekspertizės kainą (786,50 Eur); įpareigoti UAB „SVAGILAT CORPORATION“ (į. k. 300560525) vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

Ginčo nutarime buvo nurodyta, kad šis įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas.

Kaip nustatyta byloje, UAB „SVAGILAT CORPORATION“ 2021-05-28 d. pateikė teismui ieškinį, prašydama teismo netenkinti A. R., D. R., A. G. ir M. B. reikalavimų (prašymų) ieškovo atžvilgiu (b.l. 1-5, dok-15535) bei patikslintą ieškinį (b.l.9-19, dok-107610)  

Teisėjos rezoliucija UAB „SVAGILAT CORPORATION“ patikslintas ieškinys (b.l.9-19, dok-107610) buvo priimtas 2021-06-03 d. (b.l.9).

Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl rangovo įpareigojimo atlyginti išlaidas Gręžinio Nr. 2 trūkumams pašalinti (8000 Eur) ir atlyginti atsakovams/vartotojams Gręžinio Nr. 1 ekspertizės kainą (786,50 Eur).  

Teisinis ginčo įvertinimas 

Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 str. 2 d. kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje nurodoma, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtas sprendimas negali būti apskundimo objektu, kadangi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto sprendimo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog šalių ginčo išsprendimas ne teismo tvarka neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tačiau į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto nutarimo teisėtumo (panaikinimo), bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės (LAT 2013-07-25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-416/2013, Šiaulių apygardos teismo 2017-03-13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2S-304-440/2017, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-09-25 d. nutartis civ. byloje Nr. e2-8278-723/2018).??

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 str. 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, VVTAT nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 d. nutarties civ. byloje Nr. 2S-967-232/2018 13 p.; 2018-01-18 d. nutarties civ. byloje Nr. 2S-486-640/2018 11 p.; 2018-01-18 d. nutarties civ. byloje Nr. 2S-487-640/2018 11 p.).

Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog teismas turi ginčą išspręsti iš esmės, t. y. suformuluoti teismo sprendimo rezoliucinę dalį taip, kad ji galėtų būti vykdytina vykdymo procese, kadangi inicijavus ginčą teisme VVTAT nutarimo teisinė galia nustoja įstatymo pagrindu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 str. 1 dalis, 29 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisų apsaugos įstatymo 29 str. 2 d. kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu, o byla nagrinėjama dėl ginčo iš esmės.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 19 d. numato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. CK 6.2281 str. 1 d. numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Taigi, atsakovai A. R., D. R., A. G., M. B. atitinka vartotojų apibrėžimą, o žodinė ginčo sutartis, sudaryta tarp šalių dėl artezinio gręžinio įrengimo, vertintina kaip vartojimo rangos sutartis.

Vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.

Tarnyba konstatavo, kad naujas gręžinys yra įrengtas nekokybiškai ir neatitinka privalomų teisės aktų reikalavimų ir, 2021-04-29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė patenkinti atsakovų reikalavimus: pripažinti pagrįstu reikalavimą atlyginti išlaidas gręžinio trūkumams pašalinti (8000 Eur) bei atlyginti senojo gręžinio ekspertizės kainą (786,50 Eur).

Teismas, įvertinęs šalių pasisakymus teisminio nagrinėjimo metu bei ištyręs bylos medžiagą, iš esmės pritaria 2021-04-29 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytoms išvadoms.

Nutarime buvo nurodyta, kad Gręžinio Nr. 1 buvo įrengtas 2014 m., o pretenzijos dėl jo kokybės oficialiai pareikštos 2018-05-21, rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ neginčijo, šiam gręžiniui  buvo suteikta 10 metų garantija. Gręžinys Nr. 2 buvo įrengtas 2019 m. ir garantinis terminas dėl statybos darbų kokybės taip pat yra nepraėjęs (CK 6.698 str. 1 d. ). Teismas sutinka su šiomis išvadomis.

Be to, byloje nėra ginčo, kad 2014-11-12 d. įrengtas ieškovo Gręžinys Nr. 1 pagal UAB „Artva“ 2018-12-05 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nekokybiškas ir tolimesnei eksploatacijai netinkamas, todėl turi būti likviduotas.

Nagrinėjant ginčą dėl Gręžinio Nr. 2, įrengto ieškovo 2019 metais, trūkumų šalinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad Tarnyba 2019-09-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Geologijos tarnybą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 4 str. 2 d., Geologijos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr. 316 9.3.3 ir 9.5.4 p. p. ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 str. 2 d., prašė iki 2019-10-18 pateikti išvadą dėl gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 metų) ir naujai įrengto gręžinio (2019 metų) atitikimo teisės aktų reikalavimams ir pateikti nuomonę, kuriai ginčo šaliai (Vartotojams ar Rangovui) teisės aktai nustato pareigą uždaryti pripažintą netinkamu naudoti Gręžinį Nr. 1, atsižvelgiant į tai, kad gręžiniui buvo suteikta 10 metų garantija, tačiau Vartotojai Gręžiniu Nr. 1 nuo 2014 m. iki 2019 m. naudojosi.

Tarnyba 2019-10-09 d. gavo Geologijos tarnybos atsakymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad Gręžinys Nr. 1 Žemės gelmių registre užregistruotas 2014-12-09 d. (gręžinį įrengė Rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“); apie Gręžinį Nr. 2 Geologijos tarnyba nurodė duomenų neturinti, jis neregistruotas Žemės gelmių registre. Geologijos tarnyba pažymėjo, kad gręžinio likvidavimą ir šių darbų finansavimą užtikrina gręžinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo; gręžinio savininkas privalo gręžinį likviduoti per 1 metus, jei jis nenaudojamas ir nebus naudojamas ar netinkamą naudoti gręžinį, kurio rekonstruoti neįmanoma ar netikslinga.

Be to, Tarnyba 2020-06-03 d. gavo Geologijos tarnybos pranešimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad Rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ parengė likvidavimo projektą, likvidavo Gręžinį Nr. 1. Atsakingam už paso pateikimą įmonės darbuotojui buvo išrašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pasas Tarnybai teiktas 2 kartus, tačiau atmestas dėl klaidų. Geologijos tarnybos žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybė nederina paraiškos ir liepia prisijungti prie AB „Vilniaus vandenys“, todėl Rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ nebeteikia gręžinio paso registravimui. Pagal dabartinius teisės aktus, gręžinį reikia likviduoti, jeigu savivaldybė nesuderins paraiškos.

Tarnyba 2020-06-10 d. gavo A. R. pranešimą (reg. Nr.(duomenys neskelbtini)), kad senasis gręžinys yra likviduotas.

Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovams siekiant įrengti artezinį vandens gręžinį, reikalingas Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas (leidimas). Iš trečiojo asmens pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį bei trečiojo asmens atstovės pasisakymų teisminio nagrinėjimo metu (2022-01-31 d.) seka, kad atsakovų įgaliotinis A. R. kreipėsi į savivaldybę su prašymais du kartus-2020-02-03, 2021-03-22, tačiau savivaldybės pritarimas vandens gavybos gręžinio projektavimui ir įrengimui (duomenys neskelbtini), nebuvo gautas, nes nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai: nepridėta kopija prijungiamojo pastato projekto arba suvestinio inžinerinių tinklų plano su pažymėtu gręžiniu ir prijungiamais pastatais, viešojo vandens tiekėjo prisijungimo sąlygos ir kt.  Buvo nustatyta, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualus

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-06-12 įsakymas Nr. 30-1355/20 „Dėl įgaliojimo teikti išvadas dėl požeminių vandens gamybos gręžinių įrengimo“, kuriuo 4 p. yra nurodoma, kad gyventojų ir juridinių asmenų prašymams pritarta gali būti tada, kai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas su jame nurodytais reikalingais dokumentais, gręžinys yra numatytas sklype, prie kurio ribos nėra nutiestų centralizuotų vandentiekio tinklų, o artimiausias atstumas nuo magistralinių tinklų iki pareiškėjų sklypo ribos yra ne mažiau kaip 50 metrų, tačiau jeigu gręžinys yra reikalingas gyventojų grupei (2, 3, 4 ir daugiau namų valdų), tada iki magistralinio tinklo atstumas turėtų būti skaičiuojamas, kad vienam gyventojui tektų ne mažiau kaip 15 metrų projektuojamo vamzdyno. Skaičiuojama, kad (duomenys neskelbtini) vienoje valdoje vidutiniškai gyvena 2,2 gyventojo (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo esamos būklės įvertinimo stadijos dokumento ? Gyvenamosios teritorijos ? 2017 metų duomenys). Šio įsakymo 2 p. patvirtinta prašymo, teikiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, pritarti vandens gavybos gręžinio projektavimui ir įrengimui forma su nurodomais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju atsakovai įrodinėja, kad 2019 metais Gręžinys Nr. 2 įrengtas netinkamai, nekokybiškai, vandens kokybė ženkliai viršija leistinas higienos normas (88,8 – kai maksimali leistina norma yra 50), todėl neleidžiama tokio gręžinio  eksploatuoti. Teismas pritaria atsakovų teiginiui, nes ieškovas (rangovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“) yra savo srities specialistas, juridinis asmuo, verslininkas. Byloje nustatyta, kad 2019 metais ieškovas UAB „SVAGILAT CORPORATION“ Gręžinį Nr. 2 įrengė be projekto arba suvestinio inžinerinių tinklų plano su pažymėtu gręžiniu ir prijungiamais pastatais, be viešojo vandens tiekėjo prisijungimo sąlygų, be Vilniaus miesto savivaldybės pritarimo/išvados, nesuderinant sąmatos, gręžinio vietos ir techninės charakteristikos su atsakovais. Atsižvelgtina ir į tai, kad Gręžinys Nr. 2 neregistruotas Žemės gelmių registre. Tokiu būdu, 2019 metais įrengtas atsakovo Gręžinys Nr. 2 neatitinka privalomų teisės aktais numatytų reikalavimų ir laikytinas neteisėtu ir nekokybišku, todėl neeksploatuotinas.

 Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovas (rangovas) visiškai atsako užsakovams (atsakovams) už darbo rezultato kokybę.

Pagal CK 6.663 str. 1 d. rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Pagal CK 6.663 str. 1 d. rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

CK 6.256 str. 4 d. numato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

Iš bylos duomenų matyti, kad, tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, atitinkanti CK 6.672 str. 1 d. įtvirtintą apibrėžimą.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 str. 4 d.). Laikoma, jog dėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu verslininkas neįrodo priešingai.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.)

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovo neteisėtai veiksmai ir kaltė pasireiškė to, kad ieškovas 2019 metais įrengė Gręžinį Nr. 2, kuris neatitinka privalomų teisės aktais numatytų reikalavimų, jo sąmata bei vieta, techninės charakteristikos nesuderinta su atsakovais, t. y. ginčo gręžinys yra įrengtas neteisėtai, vandens kokybė netinkama, dėl to atsirado šių darbų šalinimo nuostoliai, kadangi reikės samdyti kitą rangovą, dėl ieškovo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis jų ryšys.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. D1-257 redakcija) buvo patvirtintas Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas (toliau-Aprašas). Šio aprašo 2 p. nurodyta, kad požeminio vandens gręžinius įrengti, konservuoti ir likviduoti, rengti požeminio vandens gavybos gręžinio projektą ir požeminio vandens gręžinio likvidavimo projektą turi teisę fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį (toliau – asmenys), turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti ekogeologinį tyrimą, vykdydami ekogeologinius tyrimus, turi teisę įrengti ir likviduoti požeminio vandens monitoringo gręžinius, rengti požeminio vandens monitoringo gręžinio likvidavimo projektą. Šio Aprašo 4 p. numato, kad fiziniai asmenys, ketinantys įsirengti gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinį, turi raštu ar elektroniniu būdu, pasirašytu kvalifikuotu elektroniniu parašu, pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įrengti gręžinį, vykdomajai institucijai paraišką gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžiniui projektuoti (toliau – paraiška). Paraiškos forma nustatyta Aprašo priede. Aprašo 5 p. numato, kad savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais teikia išvadą dėl gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinio projektavimo. Teigiama savivaldybės vykdomosios institucijos išvada yra pagrindas gręžiniui projektuoti. Aprašo 6 p. numato, kad požeminio vandens gavybos gręžinio projektas rengiamas visiems požeminio vandens gavybos gręžiniams, įskaitant požeminio vandens žvalgybai skirtus gręžinius.

Taigi, artezinio gręžinio įrengimui taikomas atitinkamas teisinis reglamentavimas, kuriuo ieškovas nepaisė.

Ieškovo UAB „SVAGILAT CORPORATION“ teigimu, jis neatsako už vandens kokybę, be to, reikiamų dokumentų pateikimas yra žemės savininkų, t. y. atsakovų pareiga,  tačiau teismas nesutinka su ieškovo teigimu, nes šie argumentai neeliminuoja jo civilinės atsakomybės. Kaip jau minėta, ieškovas yra verslininkas, kuriuo kaltė yra preziumuojama, savo srities profesionalas, privalantis žinoti teisinį reglamentavimą dėl gręžinių įrengimo. Be to, prieš pradedant statybos darbus, būtent ieškovui/rangovui tenka prievolę pareikalauti iš atsakovų nustatyta tvarka išduotus ir numatytus įstatyme ir poįstatyminėse aktuose dokumentus.

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovas/rangovas gręžinio dokumentų (projekto, leidimo ir pan.) iš atsakovų neprašė, o užsakovai, fiziniai asmenys (atsakovai) tikėjosi, kad tuo pasirūpins ieškovas/rangovas. Tai patvirtino 2021-11-25 d. teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytojai R. R. bei V. K., UAB „SVAGILAT CORPORATION“ darbų vadovas (b.l. 73).

Be to, įprastai fiziniai asmenys/užsakovai išduoda įgaliojimą verslininkui, kaip savo srities profesionalui, tikslu sutvarkyti reikalingus dokumentus ir gauti nustatytus leidimus sutartiems darbams atlikti, tačiau nagrinėjamoje byloje, ieškovas tokio įgaliojimo iš atsakovų nepareikalavo. Be to, tikslu nustatyti, ar vanduo yra tinkamos kokybės, ar jis gali būti naudojamas kaip geriamas, prieš atliekant statybos darbus daromi atitinkami tyrinėjimai. Priešingu atveju (be tyrinėjimo) statybos darbai gali būti beprasmiški ir nereikalingi.

CK 6.678 str.1 d. nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 str. 1 d. numato, kad tuo atveju, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo:

1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;

2) atitinkamai sumažinti darbų kainą;

3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

CK 6.665 str. 3 d. numato, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Teismų praktikoje laikoma, kad vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas kaip sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. Tokio reguliavimo atvejis yra ir CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas specialus vartotojo teisių gynimo būdas; CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) suteikiama teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų – ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (LAT 2008-05-12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-237/2008, 2012-11-29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3 K-3-534/2012).

Taigi, atsakovų prašymas įpareigoti rangovą atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, yra pagrįstas ir paremtas ir įstatymo ir teismo praktika.

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį ( LAT 2010-11-29 nutartis civ. byloje Nr. 3 K-3-469/2010).

Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovų pateiktos sąmatos (UAB „Artva“, UAB „Kauno hidrogeologija“) yra tiesiogiai susijusios su planuojamomis ieškovo darbų trūkumų šalinimo išlaidomis, nes jose numatyti tik būtini atlikti darbai, Tarnybai buvo pateiktos dviejų įmonių, turinčių ilgametę patirtį gręžinių įrengimo srityje, sąmatos, pagal kurių vidurkį (8312,51 Eur) atsakovai prašė adekvačiai atlyginti atitinkamą sumą už darbus ir medžiagas (8000 Eur). Teismas sutinka su Tarnybos išvada, išdėstyta 2021-04-29 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R., D. R., A. G. ir M. B. prašymo“, kad tai patvirtinta, jog Vartotojai išlaidas pagrindžiančius įrodymus rinko atsakingai ir nesiekė nepagrįstai praturtėti ar kitaip iškreipti šalių pusiausvyrą šio ginčo atveju, o reikalaujama atlyginti trūkumų šalinimo išlaidų suma (8000 Eur nepažeistų Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinto pirkėjo ir paslaugų teikėjo civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo bei atitiktų civilinėje teisėje galiojančius teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Be to, pagal paties ieškovo UAB „SVAGILAT CORPORATION“ komercinį pasiūlymą – vandens gręžimo, vandens tiekimo sistemų įrengimo sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), šios išlaidos sudaro 7431,70 Eur, t. y. panašaus dydžio.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad 2019 metų įrengto Gręžinio Nr. 2 gylis yra 67 m., tačiau pagal pateiktas bendrovių komercinius pasiūlymus, sąmatas, gręžinio gylis yra daugiau nei 100 m, o tai didina ir darbų sąnaudas, todėl trūkumų šalinimo išlaidų suma (8000 Eur) yra mažintina. Teismas nesutinka su ieškovo prašymu mažinti nurodytas išlaidas, nes nepateikė teismui jokių įrodymų, kad gręžinio gylis turi būti mažesnis nei 100 m.

Pagal CPK 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).

CK 6.665 str. 3 d. numatyta, kad jei rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (LAT 2008-05-12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2009-06-22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nustatytų rangos darbų trūkumų nepašalino, todėl įpareigotinas atlyginti atsakovams 8000 Eur būsimų nuostolių. Teismas pripažįsta šį atsakovų teisių gynimo būdą kaip proporcingą jo pažeistų teisių gynimo priemonę.

Byloje nesurinkta įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ginčo teritorijoje neišduos leidimo atsakovams vandens gręžiniui tinkamai sutvarkius dokumentus, nes atsakovų gretimuose žemės sklypuose tokie leidimai buvo išduoti (b.l.69, dok-216933; b.l. 78-79, dok-11702) ir atsakovo nepaneigti (b.l.72, dok-219018).

Dėl 786,50 Eur eksperto išlaidų

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, ir kita šalis, nagrinėjamu atveju UAB „SVAGILAT CORPORATION“, dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Teismas sutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021-04-29 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R., D. R., A. G. ir M. B. prašymo“ padaryta išvada, kad  UAB „SVAGILAT CORPORATION“ privalo atlyginti atsakovas  786,50 Eur išlaidas, patirtas eksperto paslaugoms apmokėti.

Vartotojas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą (CK 6.363 str. 9 d., 6.249 str.). Be to, vartotojo teisė į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą numatyta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p., 27 str. 4 d.

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovas atsisakė bendradarbiauti su atsakovais dėl 2014 metų Gręžinio 1 netinkamo įrengimo ir vandens kokybės, nes nereagavo į atsakovų pretenzijas.

Dėl to atsakovai ieškovai kreipėsi į nepriklausomą ekspertą – UAB „Artva“, kad būtų įvertinta esamo gręžinio kokybė. UAB „Artva“ 2018-12-05 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad giluminis siurblys yra sumontuotas ne pagal siurblio montavimo taisykles, gręžinio remontas yra negalimas, todėl tolimesnei eksploatacijai jis netinkamas. 2018-12-19 d. atsakovai kreipėsi į Tarnybą su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo veiksmų, o 2019 metais ieškovas, sutikdamas su atsakovais, kad Gręžinys Nr. 1 netinkamas eksploatacijai, įrengė Gręžinį Nr. 2. Už ekspertizės atlikimą pagal UAB „Artva“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovų atstovas A. R. 2018-12-18 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 786,50 Eur.

Šios išlaidos yra tiesiogiai priežastiniu ryšių susijusios su netinkamos kokybės Gręžiniu Nr. 1. Šio UAB „Artva“ raštu grindžiami atsakovų reikalavimai. 

Atsakovų reikalavimai tiek VVTAT, tiek teismo pripažinti pagrįstais, todėl šios išlaidos (786,50 Eur) priteistinos iš UAB „SVAGILAT CORPORATION“ atsakovų naudai.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).

Iš esmės teismas pritaria atsakovams, išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos procesiniuose dokumentuose nurodytiems motyvams ir teisinėms argumentams.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei nacionalinėje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atmetus ieškinį ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 198 Eur žyminio mokesčio, 3512,23 Eur (2645,06 Eur+867,17 Eur) advokato/padėjėjo išlaidų (b.l. 9-19, dok-107610; b.l.42-43, dok-185400; b.l.70-71, dok-219017) nepriteistinos.

Atsakovai patyrė 3025 Eur (po 756,25 Eur kiekvienam atsakovui) advokatės išlaidų (b.l.44, dok-186041).

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, dviejų tomų (3 failų), bylos trukmę, ieškinys teismui pateiktas – 2021-05-28, priimtas 2021-06-03 d., byla nagrinėjama iki šiol, į tai, kad atsakovų advokatės išlaidos susidarė už atsiliepimo į patikslintą ieškinį, įvairių raštų bei įrodymų prašymų parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, parengimą priteisia iš ieškovo nurodytas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.), viso 3025 Eur (po 756,25 Eur kiekvienam atsakovui) atsakovo naudai.

Valstybė patyrė 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 301 str., teismas,-

n u s p r e n d ž i a :

UAB „SVAGILAT CORPORATION“, į. k. 300560525, patikslintą ieškinį atmesti ir ginčą išnagrinėti iš esmės: priteisti iš ieškovo UAB „SVAGILAT CORPORATION“, į. k. 300560525, 8000 Eur  (aštuonis tūkstančius Eur) trūkumų šalinimo išlaidų, 786,50 Eur  (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 50 ct) ekspertizės išlaidų, 3025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis Eur) advokatės išlaidų A. R. a. k. (duomenys neskelbtini) D. R. a. k. (duomenys neskelbtini) A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „SVAGILAT CORPORATION“, į. k. 300560525, 7,44 Eur (septynis Eur 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                     Rima Bražinskienė