Pirmosios instancijos teismo teisėja                               Civilinė byla Nr. 2A – 225 – 198 / 2011

Zita Gavėnienė                                                              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                        78.2.1; 121.15; 121.21

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

             N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės,

sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,

dalyvaujant ieškovo R. S. atstovui advokatui Petrui Rimantui Braziui,

              viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1115-266/2010 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei D. B. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas R. S. prašė nuo kreipimosi į teismą dienos sumažinti 2007-12-19 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu iš jo priteistą materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 300 Lt iki 130 Lt ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007-12-19 teismo sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jo pilnametystės. Jis išlaikymą mokėjo, tačiau šiuo metu jo turtinė padėtis pablogėjo – neteko darbo. Be to, yra priimtas teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Turto ar pajamų, kad ir toliau galėtų mokėti išlaikymą sūnui po 300 Lt, jis neturi. Šiuo metu moka po 150 Lt. Jei turės pajamų, tai mokės didesnį išlaikymą, tačiau šiai dienai jis nori apsidrausti, kad teismo sprendimu būtų nustatytas mažesnis išlaikymas sūnui, nes atsakovė ketina kreiptis į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nustatė, kad šiuo metu šalys gyvena atskirai, nepilnametis sūnus gyvena su motina atsakove, kuri sūnų išlaiko visiškai. 2007-12-19 teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovas priteistą išlaikymą mokėjo gera valia iki 2010-01-01. Nuo 2010-01-01 šalių tarpusavio susitarimu ieškovas moka sūnui išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį. Šiuo metu ieškovas nedirba. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių sūnaus poreikiai nesumažėjo, nes jis užaugo, mokosi, lanko jojimo būrelį, turi sveikatos problemų, kas ir buvo nustatyta prijungtoje civilinėje byloje. Nurodė, kad ieškovas išlaiko tik vieną sūnų, kitų išlaikytinių neturi, jis tapo bedarbiu, jam padeda motina, šiuo metu teismo nuteistas dėl eismo įvykio, nors teismo nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės. Ieškovas teismui neįrodė, jog jis sąžiningai siekia užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą ir dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokioms aplinkybėms nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad šiuo metu jis neturi visiškai jokių pajamų, kadangi yra nušalintas nuo darbo – patrulio pareigų Utenos vyriausiame policijos komisariate, dėl ko negali gauti jokio kito darbo. Be to, dar nebaigtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, todėl negali ieškoti ir kito darbo. Tai rodo, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjusi dėl objektyvių priežasčių ir nėra jokių galimybių artimiausiu metu jos pagerinti. Apie blogą turtinę padėtį liudija ir tai, kad visą tą laikotarpį, kai jis nušalintas nuo pareigų, materialiai padeda jo motina, kuri skolina pinigus tam, kad jis galėtų pragyventi ir mokėti išlaikymą savo vaikui. Tą faktą patvirtina sąskaitų išrašai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaiko poreikiai išaugę, nurodydamas, kad jis lanko jojimo būrelį ir serga astma, vartoja vaistus. Dėl astmai gydyti reikalingų vaistų išlaikymo išlaidos nepadidėja, nes visi vaistai yra kompensuojami. Be to, vien ta aplinkybė, kad vaikas mokosi ir lanko jojimo būrelį, neįrodo, jog jo poreikiai išaugo. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad sūnaus poreikiai būtų išaugę nuo tos dienos, kai buvo priteistas išlaikymas. Apelianto manymu, teismas neteisingai taikė CK 3.192 str., kadangi atsakovės turtinė padėtis šiuo metu geresnė nei ieškovo. Teismas sprendime šios aplinkybės neanalizavo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad klausimas, susijęs su CK 3.192 str. įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius ir galimybes, buvo išspręstas Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-12-19 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-996-786/2007, kuriuo iš ieškovo R. S. buvo priteistas išlaikymas sūnui S. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jo pilnametystės (b. l. 7-8). CK 3.201 str. 1 d. numatyta galimybė peržiūrėti  teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Nors apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė CK 3.192 str., tačiau jis iš esmės sutinka su aplinkybe, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalinga didesnė suma, nei jis šiuo metu gali mokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. sutinka teikti sūnui išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 130 Lt. Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra iš esmės pablogėjusi dėl objektyvių priežasčių ir nėra jokių galimybių artimiausiu metu jos pagerinti. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi laikytinas minimalios mėnesio algos dydis, tačiau teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, privalo atsižvelgti į CK 3.192 str. 2 ir 3 dalyse nurodytų aplinkybių visetą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose dėl išlaikymo priteisimo yra ne kartą išaiškinęs, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui iš esmės daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pagal teismo sprendimą mokėjo sūnui išlaikymą po 300 Lt iki 2010-01-01. Nuo 2010-01-01 abipusiu susitarimu su atsakove, ieškovas moka sūnui kas mėnesį po 150 Lt. 2010-11-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal BK 144 str. ir 281 str. 5 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę trejiems metams ir 5 850 Lt bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti atviroje kolonijoje. Baudžiamoji byla kasacine tvarka dar neišnagrinėta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, R. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena – tyčinė, kita – neatsargi, tačiau iki tol jis dirbo Utenos apskrities VPK kelių policijos skyriaus magistralinių kelių priežiūros patruliu, šio būrio vado charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad, per 2010-01-01 – 2011-01-11 laikotarpį apelianto motina jam paskolino viso 6 015 Lt. Šiuos pinigus jis panaudojo savo pragyvenimui ir mokėjo vaiko išlaikymui – po 150 Lt kas mėnesį. Tokias apelianto nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys sąskaitų išrašai (b. l. 48-64). Be to, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu R. S. ūkis išregistruotas iš Ūkininkų ūkio registro. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos aplinkybės ir paties ieškovo elgesys rodo, kad jis vaiko atžvilgiu nusiteikęs geranoriškai, pagal galimybes stengiasi teikti išlaikymą, tačiau būtent laikinai dėl susiklosčiusių minėtų aplinkybių šiuo metu negali teikti 300 Lt dydžio per mėnesį išlaikymo. Teismas, vertindamas įrodymų visumą, atsižvelgia ir į tai, kad apeliantas neatsisako pagerėjus turtinei padėčiai mokėti didesnį išlaikymą. Susiklosčiusi situacija yra laikina. Todėl pasikeitus R. S. turtinei padėčiai atsakovė turės teisę vėl kreiptis į teismą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, jei ieškovas gera valia sūnui didesnio išlaikymo neteiks.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisę kreiptis į vaikų išlaikymo fondą išmokoms iš jo gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Vaikų išlaikymo fondas – tai valstybės piniginės lėšos, iš kurių mokamos išmokos vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo (tėvų). Išlaikymas turi būti nustatytas mokėti periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį.

Kolegijos nuomone, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas teismui įrodė, jog jis sąžiningai siekia užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Apelianto atstovo paaiškinimai apie iš esmės pablogėjusią jo turtinę padėtį yra įtikinami (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326  straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti 2007 m. gruodžio 19 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-996-786/2007 priteistą išlaikymo dydį ir nuo 2010 m. spalio 1 d. priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teisėjai                                                                                      Ramunė Čeknienė

                                                                                                    Birutė Jonaitienė

                                                                                                   Birutė Valiulienė