Civilinė byla Nr. 2-204-652/2017

Teisminio proceso numeris 2-13-03728-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.1; 2.2.2.7; 1.3.7.2.5; 3.4.3.11; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 17 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S.,

sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB ,,Aldista ir Ko“ atstovui E. K.,

nedalyvaujant atsakovui R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Aldista ir Ko“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. Ž. 9327,79 Eur žalai atlyginti; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2016-03-09 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB ,,Aldista ir Ko“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimo centras“. Nurodė, kad jis, kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, vykdė pareigas pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir patikrino įmonės vykdytus sandorius per 36 mėnesių laikotarpį. Nustatė, kad UAB ,,Aldista ir Ko“ 2014-02-03 sudarė Reklamos paslaugų teikimo sutartį Nr. V14/03 su UAB ,,Vaila“, kuria padarė žalą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, neatsakingai ir aplaidžiai panaudodamas pinigus. Šią išvadą pagrindė tokiomis aplinkybėmis: 1. Sutarties surašymo dieną buvo išrašyta sąskaita faktūra ir tą pačią dieną grynais pinigais buvo sumokėta 9327,79 Eur, nors jokių paslaugų dar nebuvo suteikta ir nėra iki šiol, nes atsakovas nepateikė apie tai jokių įrodymų. 2. Iš JAR registro matyti, kad UAB ,,Vaila“ buvo įregistruota 2013-02-19, tačiau nei karto nėra pateikusi savo finansinės atskaitomybės. Asmuo, kuris gavo nurodytą pinigų sumą, nebuvo tuo metu įmonės vadovas. 3. Nebuvo realus aptartų paslaugų pobūdis sutartyje, nes UAB ,,Aldista ir Ko“ niekada nevykdė veiklos užsienyje, kad reikėtų reklamuoti bendrovę anglų ir rusų kalbomis. 4. Sutartyje nebuvo aptartas nematerialaus pobūdžio paslaugų kiekio, kokybės kontrolės ir kitų sąlygų klausimai, buvo akivaizdi šalių teisių ir pareigų disproporcija, nes lėšos buvo sumokėtos be jokios garantijos ir užtikrinimo. Mano, kad šalys neketino sukurti tam tikrų padarinių. 5. 2016-01-29 UAB ,,Vaila“ iškelta bankroto byla, todėl iš jos lėšų grąžinimas negalimas. Mano, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, sudarydamas tokią sutartį ir sumokėdamas nurodytą sumą nurodytomis aplinkybėmis, dėl to įmonė patyrė žalą, taigi, vadovas elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir neprotingai. Remdamasis teismų praktiką nurodė, kad vadovas yra atsakingas už tokius sandorius, kai iš anksto žinoma, jog įmonei atsiras žala. Patvirtino, kad yra nustatytos visos sąlygos žalai konstatuoti: įmonės vadovo neteisėti veiksmai, tiesioginis priežastinis ryšys tarp vadovo veiksmų ir atsiradusios žalos, nustatytas žalos dydis, kaltė, kuri preziumuojama ir kuri nebuvo paneigta. Atsakydamas į klausimą dėl įmonės nemokumo atsiradimo, nurodė, kad kreditoriui UAB ,,Bitė Lietuva“ skola atsirado nuo 2010 metų, tuo tarpu minėtas sandoris sudarytas 2014 metais.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Gautame prašyme prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes Kauno apygardos teisme neišnagrinėta byla dėl administratoriaus nušalinimo. Taip pat informavo apie kreditorių susirinkimą, kuriame buvo siūloma sudaryti taikos sutartį bankroto byloje (b. l. 59-61). Atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą atmetamas, nes atsakovo nurodytos aplinkybės netrukdo šią bylą išnagrinėti iš esmės. Atsakovui nenurodžius svarbių neatvykimo priežasčių, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Ieškovės atstovo prašymas priimti sprendimą už akių netenkinamas, nes į bylą yra pateikti atsakovo įrodymai (CPK 285 str. 2 d.).

Iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų, rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis su ieškiniu nesutinka, nes jokių neteisėtų ar įmonei žalą darančių veiksmų neatliko, kad 2014 metais įmonė gavo 200000 Lt pajamų, kad įmonė siekė susirasti klientų užsienyje, todėl reklamai skyrė tokias lėšas. Mano, kad toks sutarties vertinimas yra administratoriaus atstovo išvedžiojimai, be to kreditoriai siekia pakeisti bankroto administratorių, kad ir jis pats yra didžiausias įmonės kreditorius. Nurodė, kad bankroto administratorius pareiškė ieškinį neišanalizavęs įmonės ūkinės veiklos.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-03-09 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB ,,Aldista ir Ko“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimo centras“ (b. l. 6-8). Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo E. K., vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu patikrino įmonės vykdytus sandorius per 36 mėnesių laikotarpį ir nustatė, kad UAB ,,Aldista ir Ko“ 2014-02-03 sudarė Reklamos paslaugų teikimo sutartį Nr. V14/03 su UAB ,,Vaila“, kuria padarė žalą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, neatsakingai ir aplaidžiai panaudodamas pinigus.

Analizuojant minėtą sutartį matyti, kad Sutarties 2.1 p. numatyta, kad atsiskaitoma už suteiktas paslaugas, tačiau jau Sutarties surašymo dieną buvo išrašyta sąskaita faktūra ir tą pačią dieną grynais pinigais UAB ,,Vaila“ buvo sumokėta 9327,79 Eur (b. l. 9-13). Atsakovas, rašytiniuose paaiškinimuose teigdamas, kad paslaugos buvo suteiktos, įrodymų apie tai nepateikė. Sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, kad sutarties sudarymo, pinigų išmokėjimo dieną sutarties šalis ir pinigų gavėjas M. M. nebuvo UAB ,,Vaila“ vadovas, tą tvirtina Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 14-17). Iš minėto registro išrašo matyti, kad UAB ,,Vaila“ buvo įregistruota 2013-02-19, tačiau nėra pateikusi savo finansinės atskaitomybės. Taip pat sutiktina, kad Sutartyje nebuvo aptarti nematerialaus pobūdžio paslaugų kiekio, kokybės kontrolės ir kiti klausimai, buvo akivaizdi šalių teisių ir pareigų disproporcija, nes lėšos buvo sumokėtos be jokios garantijos ir užtikrinimo. Galima prielaida, kad šalys savo įsipareigojimais neketino sukurti teisinių pasekmių. 2016-01-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB ,,Vaila“ iškelta bankroto byla, todėl ieškovė pasirinko teisių gynimo būdą, įrodinėdama įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, padariusius žalą .

Nesant duomenų, kad sutartyje nurodytos paslaugos buvo suteiktos, į kitas nustatytas aplinkybes dėl sutarties ydingumo, galima prielaida, kad vadovas sudarydamas tokią sutartį ir sumokėdamas nurodytą grynųjų pinigų sumą nurodytomis aplinkybėmis, iš anksto žinojo, kad įmonei atsiras žala, taigi, vadovas elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir neprotingai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 39 redakcijos 37 straipsnį bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 ir 11 dalyse, pvz. 8 dalyje analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu teikia juos stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. P. C. kodekso |(toliau CK) 2.87 straipsnio 1, 7 dalis juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje 2014-06-26 Nr. 2A-1060/2014).

Netinkamas šių pareigų vykdymas sukelia vadovo materialinę atsakomybę. Atsakovo argumentai apie mokią įmonę 2014 metais, apie galimą taikos sutartį bankroto byloje paneigiami 2017-02-15 Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei ieškovo atstovo paaiškinimais, t. y., kad skola kreditoriui UAB ,,Bitė Lietuva“ atsirado iki 2014 metų (b. l. 65).

Iš teismų praktikos matyti, kad vadovas yra atsakingas už tokius sandorius, kai iš anksto žinoma, jog įmonei atsiras žala. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovas teisiškai atsakingas už CK 2.87 str. nurodytų pareigų nevykdymą ir turi atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto buvo žinoma, jog dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarė tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai - taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-581/2013).

Manytina, kad atsakovas, gindamas savo interesus, turėjo įrodyti, kad sudarytas sandoris dėl kurio sumažėjo įmonės turtas, buvo būtinas, pagrįstas ir teisėtas. Tokių pagrindų atsakovas nenurodė, todėl darytina išvada, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3-3K-130/2011).

Darytina išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį įmonės vadovas atsako už patikėtą turtą, o netinkamas šių pareigų vykdymas sukelia vadovo materialinę atsakomybę, t. y. atsakovas R. Ž. savo neatsakingais veiksmais sumažinęs įmonės turtą, padarė žalą įmonei, sumažindamas kreditorių galimybes atgauti skolas.

Ieškovės atstovas įmonei padarytos žalos dydį grindžia 2014-02-03 Reklamos paslaugų teikimo sutartimi Nr. V14/03 su UAB ,,Vaila“, pagal kurią buvo sumokėta 9327,79 Eur.

Iš nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų matyti, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas netinkamai vykdė pareigas, nepagrįstai sumažinęs įmonės turtą. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, o šią prezumpciją paneigti bei įrodyti, kad nėra atsakovo, kaip įmonės vadovo, kaltės dėl atsiradusios žalos, turėjo atsakovas (CK 6.248 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas R. Ž. savo kaltės nepaneigė, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246 str. – 6.247 str., 6.249 str.) ir priteistina iš jo 9327,79 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai. Sutiktina su ieškovės atstovu, kad žalos dydis paskaičiuotinas, susumavus kreditorių reikalavimus ir bankroto administravimo išlaidas, kurių bendra suma nėra mažesnė nei įmonės turto sumažėjimo suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3-3K-130/2011).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. P. C. kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistina ieškovės reikalaujamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, t. y. už 9327,79 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-09-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo R. Ž. priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista, valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB ,,Aldista ir Ko“, įmonės kodas 149582094, buveinės adresas Alytaus mieste, Žuvėdrų g. 5, iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 9327,79 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis Eur 79 ct) žalos atlyginimą; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (9327,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-09-08, iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 220 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       A. S.