Civilinė byla Nr. e2-6031-1028/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00514-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.9.2.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,
dalyvaujant ieškovės įgaliotam asmeniui S. Ž. ir atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,
dalyvaujant atsakovui S. S. ir jo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės S. Ž. firmos „Infosta“ ieškinį atsakovui S. S. dėl prarasto turto vertės atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 3967,79 Eur prarasto turto vertės atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso vejapjovė VIKING MB 650T, vejos pjovimo traktorius VIKING MT 5097 Z bei jo priedai: mulčiavimo priedas, tentas ir stogas ASD. Visi Ieškovui nuosavybės teise priklausantys Kilnojamieji daiktai nuo pat jų įsigijimo dienos visiškai nauji buvo laikinai sandėliuojami pas atsakovą jo gyvenamojoje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. S. Ž. firmos “Infosta” direktorius S. Ž. taipogi buvo Atsakovo dukros Ž. Ž. (Sadauskaitės) sutuoktinis. S. Ž. ir Ž. Ž. pradėjus gyventi skyrium nuo 2017 m. sausio 24 d. bei Ž. Ž. išvykus gyventi pas Atsakovą į namus adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Ieškovas kreipėsi į Atsakovą bei pareikalavo grąžinti jam nuosavybės teise priklausančius Kilnojamuosius daiktus. Tačiau Atsakovas į šį Ieškovo raginimą nereagavo bei Kilnojamųjų daiktų ieškovui negrąžino. D. S. Ž. su 2017 m. vasario 3 d. pranešimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kaimiškosios policijos nuovadą dėl Kilnojamųjų daiktų pasisavinimo. To pasekoje Atsakovas pareigūnų buvo apklaustas ir nurodė, kad Kilnojamieji daiktai yra jo gyvenamoje valdoje, juos naudojimuisi atvežė S. Ž. kartu su Atsakovo dukra Ž. Ž., atitinkamai 2013 metais rugpjūčio mėnesį ir 2014 metais lapkričio mėnesį, tai yra būtent po to, kai Ieškovas minėtus Kilnojamuosius daiktus nusipirko. Taigi, Atsakovas pripažino, kad Kilnojamieji daiktai neteisėtai ir be jokio teisinio pagrindo yra jo dispozicijoje bei tai, kad Kilnojamieji daiktai yra sandėliuojami pas jį. Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo tarp Ž. Ž. ir S. Ž., 2019 m. spalio 31 d. priimtoje nutartyje nurodė: „S. Ž. firmos „Infosta“ atstovui S. Ž. yra žinoma anksčiau minėtos vejos pjovimo technikos buvimo vieta - jis nurodo, jog minėta technika yra pas ieškovės [Ž. Ž.] tėvus. Taigi, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog reikalavimas reiškiamas netinkamam asmeniui - S. Ž. firma „Infosta“ <...> turi reikšti vindikacinį ieškinį tam asmeniui, pas kurį <...> yra minėta žolės pjovimo technika <...>.“ Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose taip pat buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje S. Ž. firmos „Infosta“ direktorius S. Ž. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas, šioje byloje dalyvaudamas kaip nukentėjusysis, teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas bei nurodė, jog S. Ž. firmos “Infosta” direktorius S. Ž., nusipirkęs Kilnojamuosius daiktus, atsivežė juos pas Atsakovą, išbandė bei tą pačią dieną išsivežė. Dabartinė jų buvimo vieta, Atsakovo teigimu, jam nėra žinoma. Kadangi Atsakovas patvirtino, kad Kilnojamųjų daiktų pas jį nėra ir jų buvimo vieta jam nėra žinoma, darytina išvada, kad Atsakovas šiuos Kilnojamuosius daiktus yra praradęs arba perleidęs tretiesiems asmenims. Būtent dėl šios priežasties Ieškovas vindikacinio ieškinio dėl Kilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš neteisėto svetimo Atsakovo valdymo reikšti negali. Atsakovui pareikalavus jam priklausančius Kilnojamuosius daiktus grąžinti, Kilnojamieji daiktai po šio momento pas Atsakovą buvo laikomi be jokio teisinio pagrindo, o pagrindas, kuriuo remiantis Kilnojamieji daiktai iki tol buvo Atsakovo dispozicijoje išnyko. Taigi, Atsakovas remiantis CK 6.237 straipsnio nuostatomis, privalėjo Kilnojamuosius daiktus grąžinti Ieškovui. Kadangi pagal naujausius Atsakovo teiktus paaiškinimus akivaizdu, jog Kilnojamieji daiktai yra jo arba prarasti, arba perleisti tretiesiems asmenims, A. K. daiktus grąžinti Ieškovui natūra yra neįmanoma. Kaip jau buvo minėta, A. K. daiktai buvo nuvežti laikymui iš karto po jų pirkimo, visiškai nauji. Todėl Atsakovas, negalėdamas Kilnojamųjų daiktų Ieškovui grąžinti natūra, privalo Ieškovui atlyginti kilusią turtinę žalą, kuri atitinka naujų Kilnojamųjų tikrąją vertę, buvusią turto įgijimo metu, tai yra 3967,79 Eur.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad Kilnojamieji daiktai buvo sandėliuojami pas atsakovą. Atsakovas nėra verslininkas, užsiimantis prekių saugojimu, nesitarė su ieškovu dėl jo Kilnojamųjų daiktų sandėliavimo bei nepriėmė iš ieškovo sandėliuoti jo Kilnojamųjų daiktų. Ieškovas nepateikė nei sandėliavimo sutarties, sudarytos dėl Kilnojamųjų daiktų sandėliavimo su atsakovu, nei kokio nors kito dokumento, kuris pagrįstų ieškovo nurodomas aplinkybes dėl Kilnojamųjų daiktų laikinojo sandėliavimo pas atsakovą. Ieškovas atsakovui pareikštą reikalavimą įrodinėja 2017 m. vasario 6 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau šis nutarimas niekaip jo reikalavimo atsakovui neįrodo. Pirmiausia, kaip matyti iš 2017 m. vasario 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jame nurodyta, kad „2017-02-03 iš S. Ž. buvo gauti papildomi pranešimai, kad pagal antstolio atliktą faktinį aplinkybių konstatavimą ir įmonėje atliktą inventorizaciją, trūksta dviejų brangių daiktų: Vejos pjovimo traktoriaus VIKING MT5097 -pirktas 2014-11-10, vertė 32 73 Eur., ir vėjapjovės Viking - pirkta 2013-08-01, vertė 698 Eur. Nurodo, kad šis turtas yra pavogtas ir gali būti anksčiau minėtu adresu, vagyste įtaria Ž. Ž., kuri šiuos daiktus yra matomai paslėpusi tėvų esančio sklypo ūkiniame pastate". Taigi ieškovas 2017 m. vasario pradžioje dėl Kilnojamųjų daiktų teisėsaugos pareigūnams buvo pranešęs, kad jie yra pavogti ieškovo savininko ir direktoriaus buvusios sutuoktinės Ž. Ž.. Ieškinyje ieškovas jau nurodo visai kitokio turinio aplinkybes dėl Kilnojamųjų daiktų - kad esą jie buvo sandėliuojami pas atsakovą. Iš ieškovo 2017 m. liepos 7 d. ieškinio dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo matyti, kad ieškovas tokį reikalavimą pareiškė ne atsakovui, o Ž. Ž. - nors jau Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kaimiškosios policijos nuovados 2017 m. vasario 6 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas. Tačiau ieškovas nors jau turėdamas šį nutarimą vis vien nereiškė reikalavimo dėl Kilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš atsakovo, o tokį reikalavimą reiškė Ž. Ž.. Tai irgi įrodo, kad ieškovas žinojo, jog pas atsakovą Kilnojamųjų daiktų nėra ir jis niekada nesitarė su atsakovu dėl ieškovo Kilnojamųjų daiktų sandėliavimo. Atsakovas paaiškina, kad pirmiau minėtame Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kaimiškosios policijos nuovados 2017 m. vasario 6 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jo nurodytos aplinkybės dėl Kilnojamųjų daiktų nėra visai tikslios - atsakovas tada paaiškino, jog ieškovo savininkas ir direktorius iš tikro buvo atsivežęs žoliapjovę bei vejos traktorių išbandymui, o kadangi 2017 m. pradžioje vyko ginčas tarp ieškovo savininko bei direktoriaus ir Ž. Ž. jų santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovas nurodė pareigūnui apie, jo nuomone, to turto priklausomybę abiem sutuoktiniams. Tačiau nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neteisingai nurodyta, kad ieškovo įsigyti Kilnojamieji daiktai yra atsakovo gyvenamojoje valdoje. Ieškovo pozicija rodo, kad jis pasigedo minėtų Vejos pjovimo traktoriaus VIKING MT5097 ir vėjapjovės Viking atlikęs įmonės turto inventorizaciją, bei nusprendė, kad šie daiktai iš jo buvo pavogti. Dabar gi ieškovas ieškinyje nurodo visai kitokio turinio aplinkybes, taigi ieškovo pozicija dėl Kilnojamųjų daiktų yra aiškiai prieštaringa. Toks ieškovo elgesys, kai jis manipuliuoja versijomis dėl byloje nustatomų faktinių aplinkybių, susiedamas jų reikšmę su savo reikalavimo tenkinimu, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir negali būti ieškovo reikalavimų tenkinimo pagrindas. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kaimiškosios policijos nuovados 2017 m. vasario 6 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai. Ieškovas atsakovui jokiu pagrindu Kilnojamųjų daiktų niekada nebuvo perdavęs, jokių pareigų dėl Kilnojamųjų daiktų atsakovas niekada nebuvo prisiėmęs, Kilnojamųjų daiktų atsakovo žinioje niekada nebuvo bei nėra, todėl ieškovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo savininką bei direktorių S. Ž. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė 200 MGL dydžio bauda. Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad esą Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys Kilnojamieji daiktai neteisėtai yra laikomi pas atsakovą. Atsakovas nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu ieškovo savininko bei direktoriaus S. Ž. ir Ž. Ž. santuokos nutraukimo byloje, taigi toje byloje nebuvo sprendžiama dėl atsakovo teisių ir pareigų. Pirmiau minėtų įsiteisėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nėra konstatuota, kad Kilnojamieji daiktai yra pas atsakovą, juose remiamasi tomis aplinkybėmis, ką nurodė pats ieškovas. Ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, todėl atsakovas prašys teismo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį ieškovui skirti 3000 Eurų baudą, pusę šios sumos, tai yra 1500 Eur, priteisiant atsakovui.
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad technika bendru sutarimu laikinai buvo nuvežta pas atsakovą, naudojama tik vasaros metu. Įmonė planavo plėsti saulės elektrinių veiklą, ten reikia šienauti žolę dėl priešgaisrinių reikalavimų. Įmonė neturėjo kur techniką saugoti, tai buvo laikoma pas atsakovą ūkiniame pastate. Buvo leidžiama jam technika naudotis. Po skyrybų atsakovas grąžinti daiktus atsisakė. Atsakovas policijai patvirtino, kad turi tą techniką. Technika naudojama trumpai, vasaros sezono metu, tai vertė nėra sumažėjusi. Trečia vejapjovė pas ieškovą. Susitarimas buvo dėl laikinos panaudos, tuo pačiu ir pasaugojimo. Traktoriaus žolės pjovimui nenaudojo. Jei negali gražiuoju atgauti turto, tai kaip vagystė. Įmonės turto inventorizacija buvo vizualinė. Žodinis susitarimas buvo tarp šeimos narių. Buhalterinės vertės ir reali vertė ne tas pats.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu jokių sutarčių dėl saugojimo nesudarė. Savo sodybą ruošti pradėjo 2011-2012 m., turėjo savo žoliapjovę. Santykiai su ieškovės direktoriumi buvo formalūs. Policijos pareigūnams sakė, kad ta technika yra jo. Policijos darbuotojai jį klaidingai suprato. Internetu nusipirko padėvėtą techniką. Nebuvo taip, kad technika jo, bet pirkta įmonės vardu. Įrodymų neturi, kad pirko. Atskirai pirkta. Pirma stumdoma, paskui traktoriukas. Žoliapjovė 600-700 Lt, traktoriukas 6000-7000 Lt. Apie sumokėtus pinigus jokio patvirtinimo neturi. Stumdomą žoliapjovę pirko 2011-2012 m., Viking, nebeturi, yra kita. 2013-2014 m. pirko kitą, irgi Viking, naudotą. Traktorius irgi Viking, pirko 2013-2014 m., naudotą. 2015 m. pirko kitą, irgi Viking.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė sąskaitas (b. l. 7-9), ieškinį (b. l. 10-12), e. susirašinėjimą (b. l. 13), sprendimus (b. l. 14-74), reikalavimą (b. l. 75), protokolą (b. l. 76-88), nutarimą (b. l. 89-91), apklausos protokolus (b. l. 106-110), nutarimą ir ieškinį. Atsakovas pateikė nutartį ir nuosprendį (b. l. 113-172), buhalterinius dokumentus apie atsakovę.
Byloje visų pirma kyla ginčas dėl to, ar ieškovės nurodyti ginčo daiktai yra ar buvo pas atsakovą. Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (b. l. 7-9) matyti, kad ieškovės vardu 2013 metais buvo įgyta vejapjovė Viking MB 650T, o 2014 metais buvo įgytas vejos pjovimo traktorius MT 5097 Z. Ginčo dėl to, kad ši technika tikrai buvo įsigyta, byloje nėra. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šie ginčo daiktai buvo nuvežti ir laikomi atsakovo gyvenamojoje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad technika bendru sutarimu laikinai buvo nuvežta pas atsakovą, atsakovui buvo leidžiama technika naudotis. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kilnojamųjų daiktų atsakovo žinioje niekada nebuvo bei nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad policijos pareigūnams sakė, kad ta technika yra jo, policijos darbuotojai jį klaidingai suprato, internetu nusipirko padėvėtą techniką.
Atsakovo pozicija byloje dėl policijos pareigūnų užfiksuotų aplinkybių yra ta, kad policijos pareigūnai jo nurodytas aplinkybes užrašė neteisingai, be to, tokiais dokumentais negalima remtis kaip prejudiciniais faktais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas policijos pareigūnų surašyti dokumentai gali būti vertinami byloje, siekiant nustatyti faktinius duomenis, reikšmingus išspręsti šalių ginčą.
Apklausiamas ieškovės vadovo S. Ž. baudžiamojoje byloje 2019-07-04 atsakovas nurodė, kad S. Ž. buvo atvežęs pas atsakovą žoliapjovę, traktorių, pasibandė ir išsivežė (b. l. 86-87), galvojo apie tą atvejį, kai S. Ž. pasibandė ir išsivežė, ikiteisminio tyrimo medžiagoje aplinkybės užrašytos netiksliai, gal buvo pasimetęs, parodymai užrašyti netiksliai. Atsakovo dukra Ž. Ž. toje baudžiamojoje byloje apklausiama 2019-07-04 nurodė, kad apie žoliapjoves nieko neprisimena, su vyru tėvams žolės pjovimo technikos nėra nuvežusi, ikiteisminio tyrimo metu greičiausiai nurodė klaidingas aplinkybes, buvo pasimetusi (b. l. 82).
2017-02-06 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 89-91) nurodyta, kad 2017-02-03 ieškovės vadovas kreipėsi į policiją dėl vejos pjovimo traktoriaus VIKING MT5097 - pirktas 2014-11-10, ir vejapjovės Viking - pirkta 2013-08-01. 2017-02-03 buvo apklausta Ž. Ž., kuri paaiškino, kad pasiruošusi nutraukti santuoką su S. Ž.. Artimiausiu metu ketina pateikti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir išspręsti turto pasidalinimo klausimą, todėl turto, kuris yra pas ją, įmonei negrąžins, jo užvaldyti neketina, saugo dėl sugadinimų. Ž. Ž. taip pat nurodė, kad vejos pjovimo traktorius VIKING ir vejapjovė Viking, kuriuos pranešime mini S. Ž., yra pas jos tėvus Šiaulių rajone, kurias bendru sutarimu nuvežė kartu S. Ž. jos tėvams. Dėl kurių taip pat prašys teismo nustatyti naudojimosi tvarką ar prisiteisti. 2017-02-03 buvo apklaustas Ž. Ž. tėvas S. S., kuris paaiškino, kad minėta žoliapjovė ir vejos traktorius yra jo gyvenamojoje valdoje, jas naudojimuisi atvežė S. Ž. kartu su jo dukra Ž. Ž., atitinkamai 2013 metais rugpjūčio mėnesį ir 2014 metais lapkričio mėnesį. Nurodė, kad šis turtas yra dukros Ž. Ž. dalinė nuosavybė ir be jos žinios niekam negali atiduoti.
Iš 2017-02-03 Ž. Ž. apklausos protokolo (b. l. 106-108) matyti, kad apklausiama ji nurodė, jog yra pasiruošusi nutraukti santuoką. Be teismo sprendimo įmonės turto, kuris yra pas ją, negrąžins. S. Ž., su ja pasitaręs, nuvežė pas jos tėvus dvi žoliapjoves, kuriomis leido naudotis. Dėl šių daiktų taip pat prašys teismo nustatyti jų naudojimosi tvarką ar priteisti. Ž. Ž. pabaigoje nurodė, kad protokolas surašytas teisingai ir pasirašė.
Iš 2017-02-03 atsakovo apklausos protokolo (b. l. 109-110) matyti, kad apklausiamas jis nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio mėn. S. Ž. su šeima atvyko pas atsakovą ir atvežė vejapjovę Viking, pasakė kad jiems dovanoja. 2014 m. lapkričio mėn. S. Ž. atvežė vejos pjovimo traktorių Viking, pasakė, kad jį atvežė, nes anksčiau žadėjo nupirkti ir padovanoti. Jo dukra jam pasakė, kad dėl įmonės (ieškovės) technikos duos dokumentus į teismą, nes ji yra bendros šeimos įmonės bendrasavininkė, todėl atsakovas šių daiktų atiduoti įmonei negali, nes tai yra dukros dalinė nuosavybė. Nurodė, kad ši technika yra pas atsakovą privačioje valdoje ir jos niekam nesiruošia duoti ar realizuoti be dukros žinios. Atsakovas pabaigoje nurodė, kad protokolas surašytas teisingai, pastabų neturi ir pasirašė.
2018-02-05 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ieškovės vadovas kreipėsi į policiją dėl šmeižto, taip pat dėl žolės pjovimo traktoriaus VIKING MT5097 Z ir žoliapjovės Viking MB 650T, kuriuos pasisavino atsakovas. Apklaustas atsakovas S. S., paaiškino, kad žoliapjovė ir žolės pjovimo traktorius „Viking“ buvo pirkti už jo, t. y. S. S. pinigus ir tai galėjo būti 2013 metais, kuomet tarp jo ir S. Ž. dar nebuvo kilę jokių konfliktų ir nesutarimų. Pasak S. S., tuos daiktus firmos „Infosta“ vardu pasiūlė pats S. Ž., aiškindamas, kad perkant firmos vardu bus pigiau. Minėti daiktai pirkti pačiam S. S., jie laikomi pas S. S. namuose, naudojami tvarkant namo teritoriją.
Nagrinėjant bylą dėl ginčo daiktų atsakovas 2020-09-15 teismo posėdžio metu nurodė, jog policijos pareigūnams sakė, kad ta technika yra jo, policijos darbuotojai jį klaidingai suprato. Internetu nusipirko padėvėtą techniką. Nebuvo taip, kad technika jo, bet pirkta įmonės (ieškovės) vardu. Įrodymų neturi, kad pirko. Apie sumokėtus pinigus jokio patvirtinimo neturi. Stumdomą žoliapjovę pirko 2011-2012 m., Viking, nebeturi, yra kita. 2013-2014 m. pirko kitą, irgi Viking, naudotą. Traktorius irgi Viking, pirko 2013-2014 m., naudotą. 2015 m. pirko kitą, irgi Viking.
Atsakovas nagrinėjant bylą nurodė, kad ieškovės pozicija yra nenuosekli, kad ieškovės vadovas policijai nurodęs, jog ginčo daiktai pavogti, tuo tarpu byloje jau nurodo, kad jie buvo saugomi pas atsakovą, dėl ko turėtų būti kritiškai vertinamas pats ieškinio reikalavimas. Su tokiais argumentais negalima sutikti. Tai, kokiomis formuluotėmis ieškovės vadovas kreipėsi į policiją, siekdamas atsiimti ginčo daiktus, ar tai nebuvo melagingas pranešimas, yra policijos institucijos vertinimo reikalas. Ieškovės vadovas, kreipdamasis į policiją, galimai kažkiek sureikšmino tam tikras aplinkybes, siekdamas atgauti ginčo daiktus, siekdamas, kad institucija imtųsi tyrimo. Tačiau tokia situacija nepaneigia aplinkybių, kad ginčas dėl nurodytų daiktų visgi yra.
Tuo tarpu atsakovo pozicija dėl ginčo daiktų yra dar labiau nenuosekli. 2017-02-03 atsakovas policijos pareigūnams teigė, kad ginčo daiktai tikrai jam buvo atvežti 2013-2014 metais, buvo padovanoti, ginčo daiktai yra dukros dalinė nuosavybė, technika yra pas atsakovą privačioje valdoje. 2018-02-05 atsakovas jau teigė, kad žoliapjovė ir žolės pjovimo traktorius „Viking“ buvo pirkti už atsakovo pinigus firmos „Infosta“ vardu, daiktai pirkti pačiam S. S., jie laikomi pas S. S. namuose, naudojami tvarkant namo teritoriją. Apklausiamas S. Ž. baudžiamojoje byloje 2019-07-04 atsakovas jau nurodė, kad S. Ž. buvo atvežęs pas atsakovą žoliapjovę, traktorių, pasibandė ir išsivežė. Nagrinėjant bylą dėl ginčo daiktų atsakovas 2020-09-15 teismo posėdžio metu nurodė, jog policijos darbuotojai jį klaidingai suprato, internetu nusipirko padėvėtą techniką, nebuvo taip, kad technika jo, bet pirkta įmonės (ieškovės) vardu.
Nurodytos aplinkybės daugiau verčia abejoti atsakovu, nei ieškovu. Yra ir tokia tikimybė, kad byloje nei viena iš šalių iki galo neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su ginčo daiktais. Tačiau bet kuriuo atveju ginčas spręstinas atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei šalių įgyvendintą įrodinėjimo pareigą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
Iš ieškovės pateikto Ž. Ž. 2017-02-06 ieškinio skyrybų byloje (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini)) matyti, kad Ž. Ž. 2017-01-24 išvyko gyventi atskirai nuo S. Ž., o netrukus prasidėjo skyrybų procesas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuolat kitusią atsakovo poziciją, vertintina, kad atsakovas teisingiausias aplinkybes nurodė būtent tada, kai buvo apklausiamas policijos pareigūnų 2017-02-03, nes skyrybų procesas dar nebuvo įsibėgėjęs, nebuvo įsibėgėję kiti teisiniai procesai, susiję su S. Ž. ir atsakovu, įskaitant baudžiamąją bylą, nebuvo laiko apgalvoti versijas, pozicijas, kurių būtų laikomasi vėliau. Yra įmanoma, kad ginčo daiktai bendru S. Ž. ir Ž. Ž. sutarimu, jei tai leido jų pajamos, buvo nupirkti kaip dovana atsakovui, ką jis ir buvo nurodęs 2017-02-03. Kita vertus, atsakovas tokių aplinkybių teismo posėdžio metu neįrodinėjo, apskritai neigė, kad ginčo daiktai yra pas jį. Kaip matyti iš 2017-02-03 apklausos, ir daiktų padovanojimo pozicija yra gana trapi, kadangi tuo pačiu buvo nurodyta, kad ginčo daiktai yra dukros dalinė nuosavybė, dėl ko dukra kreipsis į teismą. Kritiškai vertintinos atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad policijos pareigūnai neteisingai jį suprato ar neteisingai užrašė jo parodymus, kadangi apklausose parodymai nurodyti ne abstrakčiai, policijos pareigūnui tokias aplinkybes išgalvoti nebuvo pagrindo, atsakovas protokole patvirtino, kad pastabų dėl protokolo neturi. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, baudžiamojoje byloje priimtų sprendimų, atsakovas yra išsilavinęs asmuo, užėmęs aukštas pareigas valstybinėje institucijoje, todėl mažai tikėtina, kad galėjo netiksliai nurodyti aplinkybes policijos pareigūnams ir neskaityti dokumento, po kuriuo pasirašė bei patvirtino, kad pastabų dėl jo neturi. Ypač kai kalba eina apie kardinaliai skirtingą atsakovo poziciją šiuo metu nuo aplinkybių, nurodytų 2017-02-03 policijos nutarime bei apklausos protokole.
Pažymėtina, jog ir 2017-02-03 Ž. Ž. apklausos protokole nurodyta, kad S. Ž. nuvežė pas jos tėvus dvi žoliapjoves, kuriomis leido naudotis. Dėl šių daiktų taip pat prašys teismo nustatyti jų naudojimosi tvarką ar priteisti. Ž. Ž. protokole taip pat patvirtino, kad protokolas surašytas teisingai. Be to, iš jau minėto Ž. Ž. 2017-02-06 ieškinio skyrybų byloje matyti, kad dėl skyrybų dalinantis turtą ji prašė teismo jai priteisti dvi žoliapjoves. Kadangi ieškinys teiktas faktiškai tuo pačiu metu kaip ir vykusios 2017-02-03 apklausos policijoje, labai tikėtina, kad ieškinyje buvo nurodyta būtent ginčo technika, o ieškovė šiuo daiktus priteisti jai prašė todėl, kad ginčo daiktai buvo būtent Ž. Ž. tėvų žinioje. Vėlesnė Ž. Ž. pozicija taip pat buvo nenuosekli, kadangi baudžiamojoje byloje apklausiama 2019-07-04 ji jau nurodė, kad apie žoliapjoves nieko neprisimena, su vyru tėvams žolės pjovimo technikos nėra nuvežusi, ikiteisminio tyrimo metu greičiausiai nurodė klaidingas aplinkybes, buvo pasimetusi. Kaip ir atsakovo atveju, jos vėliau nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, nes nėra jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima manyti, kad policijos pareigūnas neteisingai ją suprato ar neteisingai užrašė jos parodymus 2017-02-03, policijos pareigūnui tokias aplinkybes išgalvoti nebuvo pagrindo, atsakovė protokole patvirtino, kad jis surašytas teisingai.
Labai tikėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės vadovas ginčo techniką atsakovui tik „pusiau padovanojo“, t. y. leido ja ilgą laiką naudotis, jei ne skyrybos, galbūt taip būtų ir likę, tačiau normalaus dovanojimo sandorio nebuvo. Tuo tarpu priešinga šalių pozicija šiuo metu galimai yra lemta įvykusio skyrybų proceso, kurio pasekoje teismų sprendimais turtas buvo padalintas visai ne ne taip, kaip pageidavo Ž. Ž., taip pat ieškovės vadovo ir atsakovo abipusių veiksmų skundžiant vienas kitą ir iš to kilusios konfliktinės padėties.
Tai, kad ieškovės vadovas yra nubaustas baudžiamojoje byloje už atsakovo šmeižimą, parodo ieškovės vadovo negatyvią pusę, tačiau negali paneigti aplinkybių, kurios jau nurodytos aukščiau. Taip pat 2020-03-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš kaltinimo buvo pašalintos aplinkybės, susijusios su ginčo technika. Be to, LITEKO duomenimis dėl nurodytų sprendimų baudžiamojoje byloje paduotas kasacinis skundas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kritiškai vertintinos aplinkybės, atsakovo nurodytos policijos pareigūnams 2018-02-05 apie tai, kad žoliapjovė ir žolės pjovimo traktorius „Viking“ buvo pirkti už atsakovo pinigus firmos „Infosta“ vardu pačiam S. S., kadangi 2020-09-15 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog nebuvo taip, kad technika yra atsakovo, bet buvo pirkta įmonės (ieškovės) vardu. Kritiškai vertintinos ir aplinkybės, atsakovo nurodytos baudžiamojoje byloje 2019-07-04 apie tai, kad S. Ž. buvo atvežęs pas atsakovą žoliapjovę, traktorių, bet pasibandęs išsivežė, nes tokios aplinkybės neatitinka kitų jau nustatytų byloje faktų. Atsakovui teismo posėdžio metu taip pat buvo pasiūlyta pateikti įrodymų apie tai, kad jo žinioje esanti žolės pjovimo technika, kurios prekės ženklas taip pat yra Viking, yra ne ta pati, kaip ir ginčo daiktai, pateikiant įsigijimo dokumentus, daiktų nuotraukas su galbūt egzistuojančiais skiriamaisiais identifikaciniais numeriais, pagaminimo metais. Atsakovas tokių įrodymų teikti nepageidavo. Taip pat nurodė, kad traktoriukas kainavo 6000-7000 Lt, tačiau apie sumokėtus pinigus jokio patvirtinimo atsakovas neturi. Kadangi šio daikto kaina vertintina kaip tikrai pakankamai didelė, sunkoka tikėti, kad atsakovas, dirbęs VMI, nepasirūpino turėti dokumento apie tai, kad pardavėjui perdavė tokią didelę sumą pinigų, vien jau dėl galimų gedimų ir daikto kokybės (garantijos) klausimų, jei daiktas būtų buvęs su paslėptu trūkumu, dėl ko neretai vėliau kyla teisminiai ginčai su pardavėju.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad 2017-02-03 apklausos protokolai, taip pat 2018-02-05 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrodo, jog ieškovė atsakovui laikinai perdavė naudotis ginčo technika, ši ginčo technika ilgą laiką buvo atsakovo žinioje, galbūt yra ir šiuo metu, tačiau ieškovės reikalavimu atsakovas jos negrąžino.
Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.).
Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013-07-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-396/2013).
Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovui naudojimuisi ginčo turtą, tačiau vėliau savo valią pakeitė ir pareikalavo daiktus grąžinti. Kadangi šioje situacijoje buvo susiklostę šeimos, giminiški santykiai, galima laikyti ir kad ieškovė ginčo daiktus bendru sutarimu laikė pas atsakovą. Bet kuriuo atveju ieškovė nei vienos iš nurodytų aplinkybių toliau nebepageidauja ir pareikalavo daiktus grąžinti. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovas realiai yra gavęs ginčo turtą ir turėjo arba turi jį savo žinioje. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad ginčo daiktų pas jį nėra, todėl nėra galimas kitoks teisių gynimo būdas.
Įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu (CK 6.237 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas nurodo ginčo turto neturintis, tačiau byloje konstatuota, kad ginčo turtas buvo atsakovo žinioje, atsakovas privalo atlyginti ieškovei ginčo turto vertę, buvusią turto įgijimo metu. Tai, kad turtas buvo naudojamas ir nebenaujas, šiuo metu jo amžius jau būtų 6-7 metai, neduoda pagrindo mažinti priteistiną sumą, kadangi pagal CK 6.237 str. 3 d. turi būti atlyginama jo vertė, buvusi turto įgijimo metu. Be to, tikėtina, kad atsakovas ginčo daiktais naudojosi, dėl ko ginčo daiktų vertė mažėjo juos naudojant paties atsakovo naudai. Atsakovo pateikti ieškovės buhalteriniai dokumentai apie ginčo turto nusidėvėjimą šiuo atveju neturi reikšmės dėl tų pačių jau nurodytų CK 6.237 str. 3 d. nuostatų. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės turto buhalterinė vertė nebūtinai tapati jo faktinei būklei ir vertei, kadangi tai labiau aktualu buhalterinės apskaitos ir disponavimo turtu klausimais.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės ieškinys tenkintinas. Ginčo daiktai kainavo atitinkamai 2896,20 Eur su 376,51 Eur priedais ir 695,08 Eur (2400 Lt), iš viso 3967,79 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2020-01-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kiti klausimai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė byloje sumokėjo 89,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 1736,40 Eur teisinio atstovavimo išlaidų. Teisinis ginčas įrodinėjimo prasme yra pakankamai sudėtingas, teisinės paslaugos suteiktos kvalifikuotai, papildomai teikta daug įrodymų, paaiškinimas, vyko du teismo posėdžiai, atsakovo išlaidos teisinei pagalbai buvo 1210,00 Eur. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad ieškovės išlaidos teisinėms paslaugoms nėra per didelės ir tenkinus ieškinį priteistinos iš atsakovo. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Pašto išlaidos, atsižvelgiant į jų dydį nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei S. Ž. firmai „Infosta“, į. k. 141669825, iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3967,79 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt septynis Eur 79 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 2020-01-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1825,40 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Silvijus Balčytis