Civilinė byla Nr. 2S-1513-779/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11042-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.6; 3.3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferumita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ferumita“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Henrivita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ferumita“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferumita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“ dėl sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis ir piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Remlitas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Velksena“.
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Henrivita“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ferumita“ (toliau – ir atsakovė) 4 650 Eur skolą, 552,51 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 40 Eur išieškojimo išlaidas; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintą ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais: ieškovė (panaudos davėjas) ir atsakovė (panaudos gavėjas) 2018 m. gegužės 1 d. sudarė panaudos sutartį Nr. 18/05/01-01. Pagal sudarytą panaudos sutartį, panaudos gavėjui buvo perduotas neatlygintinai naudotis ir valdyti turtas. Pagal šalių sudarytą panaudos sutartį ieškovė atsakovei išrašė apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Tiek ieškovė, tiek atsakovė ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu iš trečiojo asmens UAB „Remlitas“ nuomojosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šalys 2019 m. balandžio 10 d. sudarė panaudos sutarties pratęsimą. Panaudos sutartyje ir šios sutarties pratęsime ieškovė ir atsakovė buvo sutarusios, kad atsakovė apmokės už panaudos objekto sunaudojamą elektrą 150 Eur per mėnesį (įskaitant 21 proc. PVM). Remiantis panaudos sutartimi ir jos pratęsimu, ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, atsižvelgiant į tai, kad siekiant užtikrinti panaudos objekto veikimą reikia pirkti elektrą.
3. Ieškovė sąskaitas atsakovei rašė ir teikė nuo 2018 metų. Atsakovė iki ginčo sąskaitų pateikimo atsiskaitydavo su ieškove pagal jos išrašytas sąskaitas faktūras. Iš sąskaitų matyti, kad ant didžiosios jų dalies pasirašė atsakovės vadovas, be to, iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad pati atsakovė prašo atsiųsti jai sąskaitas faktūras, kurių atsakovė taip ir neapmokėjo. Visos ginčo sąskaitos įteiktos atsakovei elektroniniu paštu arba atsakovės vadovas ant jų pasirašė. Be to, šalys yra pasirašiusios 2020 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą.
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurio prašė ieškinį atmesti; pripažinti negaliojančiomis vienašališkai be teisėto pagrindo išrašytas ir pateiktas ieškovės ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir priede Nr. 4 nurodytas PVM sąskaitas faktūras; pripažinus negaliojančiomis ieškovės išrašytas ir pateiktas atsakovei PVM sąskaitas faktūras, priteisti 2550 Eur ieškovės iš atsakovės nepagrįstai gautų piniginių lėšų pagal ieškovės neteisėtai išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
5. Nurodė, kad niekada nesitarė, neužsakė ir negavo jokių tariamų paslaugų iš ieškovės pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Vienintelė sutartis, kuri buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, yra neatlygintinė panaudos sutartis, kuri baigė galioti 2019 m. gegužės 19 d. Taigi, nuo šios datos tarp ginčo šalių nėra jokių sutartinių santykių, nors PVM sąskaitose faktūrose ieškovė ir nurodo klaidinančiai kitaip.
6. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti.
7. Tretieji asmenys UAB „Remlitas“ ir UAB „Velksena“ atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teismo sprendimas šioje civilinėje byloje neturės jokios įtakos nei vienos iš bendrovių teisėms ir pareigoms bei interesams.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas.
9. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
10. Paaiškino, jog 2024 m. gruodžio 10 d. sprendime už akių teismas nurodė, kad sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, nes atsakovės atstovai neatvyko į teismo posėdį. Tačiau svarbu tai, kad byloje pareikštas atsakovės priešieškinis, kuris, atsakovės nuomone, negalėjo būti išnagrinėtas priimant sprendimą už akių. Be to, nurodė, jog ieškovės pozicija byloje nenuosekli, kadangi ieškovė keitė ieškinio pagrindą. Atsakovė teigė, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
11. Atsakovė pateiktuose argumentuose dėl būtinumo peržiūrėti teismo sprendimą už akių nurodė, kad priimdamas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą už akių, teismas visapusiškai neištyrė byloje pateiktų įrodymų ir jų net ir formaliai nevertino bei neteisingai aiškino materialines teisės normas. Atsakovė teigia, kad panaudos sutartis negali būti atlygintinė ir vien šie teismo argumentai parodo sprendimo nepagrįstumą.
12. Atsakovė pažymėjo, jog niekada nesitarė, neužsakė ir negavo jokių tariamų paslaugų iš ieškovės pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę elektros pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai ir vienašališkas PVM sąskaitų faktūrų pateikimas už tariamą nuomą pagal panaudos sutartį, neįrodo, kad tarp ginčo šalių realiai buvo susiklostę elektros pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ar atsakovė yra įsipareigojusi už elektrą apmokėti. Šių aplinkybių neįrodo ir UAB „Veleksa“ PVM sąskaitos faktūros, kurios yra išrašytos ir skirtos išimtinai ieškovei.
13. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė pati moka už elektros energiją ir kitas paslaugas. Pažymėjo, kad teismo išvada, jog atsakovei buvo išrašomos sąskaitos už elektros energiją, yra nelogiška, nes už elektros energiją mokama pagal skaitiklio rodmenis. Netinkamai buvo įvertintos aplinkybės dėl atsakovės veiksmų dėl pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Dalis ginčo PVM sąskaitų faktūrų atsakovės vadovo buvo priimtos per klaidą (pasirašytos ranka ginčo PVM sąskaitos faktūros), nežinant už ką jos yra išrašytos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės vadovo tautybė yra rusas, jis nekalba lietuviškai ir nesupranta lietuvių kalbos. Teismas neteisingai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priteisė iš atsakovės ieškovei 40 Eur.
14. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė jo netenkinti. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimas už akių yra teisėtas, pagrįstas, todėl jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
15. Ieškovės teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iš pateiktų ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų nuo 2018 m. matyti, kad didžiąją jų dalį pasirašė atsakovės vadovas. Iš pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad pati atsakovė prašė atsiųsti jai sąskaitas faktūras, kurių atsakovė taip ir neapmokėjo. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė taip pat yra pasirašiusios 2020 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Atsakovės skolą ieškovei taip pat patvirtina buhalterinės apskaitos duomenys. Taigi, ieškovę ir atsakovę siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė už panaudos objekto naudojamą elektrą išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė taip ir neapmokėjo, nors sutartimi ir sutarties pratęsimu įsipareigojo tai padaryti.
16. Tretieji asmenys nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) 2024 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Ferumita“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. gruodžio 3 d., 9.30 val. vyko teismo posėdis. Teismo šaukimai 2024 m. spalio 14 d. išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, tarp jų ir atsakovės UAB „Ferumita“ atstovei advokatei Laurai Teišerskienei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), todėl šaukimas laikomas įteiktu 2024 m. spalio 15 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalis). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė aplinkybės apie tinkamą informavimą apie teismo posėdį nekvestionuoja;
17.2. Atsakovė (jos atstovas) į 2024 m. gruodžio 3 d. 9.30 val. paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą teismo posėdyje nagrinėti atsakovei nedalyvaujant nepateikė. Teismo posėdyje dalyvavęs ieškovės atstovas teismo prašė priimti sprendimą už akių.
17.3. Teismas pažymėjo, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovės atstovė neatvyko į 2024 m. gruodžio 3 d. 9.30 val. paskirtą teismo posėdį ir nepateikė jokių neatvykimo priežastis patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė jokių nepranešimo apie neatvykimą priežasčių svarbumą patvirtinančių įrodymų. Taigi teismas sprendė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovė į teismo posėdį neatvyko ir apie tai neinformavo teismo dėl svarbių priežasčių;
17.4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pradinį ieškinį teikė savarankiškai, be advokato pagalbos, vėliau, sudariusi atstovavimo sutartį, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame išdėstė savo reikalavimus. Be to, parengiamojo posėdžio metu dalyvavo abi šalys su atstovais, buvo išsiaiškinta ginčo esmė ir nustačius, kad papildomi pasirengimo veiksmai nebereikalingi, pereita į teismo posėdį. Konstatavo, kad vien tai, jog byloje pareikštas priešieškinis, neeliminuoja sprendimo už akių priėmimo galimybės.
17.5. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas faktūras, ir tenkino ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo, todėl nebeliko pagrindo priešieškinio tenkinimui;
17.6. Teismas konstatavo, kad nenustačius CPK 285 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų, byloje galėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu;
17.7. Pasisakydamas dėl atsakovės nurodytų aplinkybių įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas pažymėjo, kad nors sprendimo už akių priėmimo metu buvo atliekamas formalus byloje pateiktų įrodymų vertinimas, tačiau jo metu buvo vertinami abiejų ginčo šalių pateikti įrodymai;
17.8. Teismas įvertino atsakovės argumentus dėl išrašytų sąskaitų nepagrįstumo, paslaugų nesuteikimo;
17.9. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodo, kad pasibaigus terminuotai panaudos sutarčiai su ieškove iki sudarydama panaudos sutartį su UAB „Remlitas“, panaudos sutarčių objektu – kranu-sija Nom. Nr. 146 nesinaudojo, todėl faktiniai santykiai su ieškove nutrūko.
17.10. Teismas įvertino, jog ginčijamas PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė priėmė, pasirašė atsakovės įgalioti atstovai; pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina, kad atsakovė dalį ieškovės išrašytų sąskaitų apmokėjo, taip pat šalys susidariusias skolas patvirtino 2020 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktu, kurį patvirtino ieškovės ir atsakovės finansininkės. Ginčyti pateiktas sąskaitas ir sutartinių santykių buvimą atsakovė pradėjo tik gavusi ieškinį.
17.11. Aplinkybę, kad atsakovės vadovo tautybė yra rusas ir neva jis nesupranta lietuvių kalbos, teismas nevertino kaip pagrindžiančią sąskaitų priėmimą suklydus dėl jų išrašymo esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Ferumita“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis) ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas, atmesdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
18.2. Teismas neteisingai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau -MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 40 Eur.
18.3. Apeliantė niekada nesitarė, neužsakė ir negavo jokių tariamų paslaugų iš ieškovės pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
18.4. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, pagrįstų įrodymais, kad atsakovė pati moka už elektros energiją ir kitas paslaugas.
18.5. Pažymėjo, kad teismo išvada, jog atsakovei buvo išrašomos sąskaitos už elektros energiją, yra nelogiška, nes už elektros energiją mokama pagal skaitiklio rodmenis.
18.6. Netinkamai buvo įvertintos aplinkybės dėl atsakovės veiksmų dėl pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Dalis ginčo PVM sąskaitų faktūrų atsakovės vadovo buvo priimtos per klaidą, nežinant už ką jos yra išrašytos, taip pat pasitikint ieškove ir jos teiginiais, kad sąskaitose yra nurodyti papildomi mokesčiai, mokami patalpų savininkui ,,Remlitas“, kuriuose dengia ieškovė.
18.7. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė atsisakė priimti bet kokias PVM sąskaitas faktūras iš ieškovės ir neapmokėjo nei vienos iš jų. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė nesutiko su jai ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis.
19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia identiškais argumentais, nurodytais atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad byloje esantys elektroniniai laiškai patvirtina, jog pati atsakovė prašė atsiųsti jai ginčo PVM sąskaitas faktūras už elektrą, kas patvirtina, jog ieškinys yra pagrįstas. Nurodė, kad atsakovė pateiktu atskiruoju skundu akivaizdžiai vilkina procesą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
22. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia, tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog: 1) atsakovė niekada nesitarė, neužsakė ir negavo paslaugų iš ieškovės pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras; 2) atsakovė pati moka už elektros energiją ir kitas paslaugas; 3) ginčo PVM sąskaitos faktūros atsakovės vadovo buvo priimtos per klaidą, nežinant, už ką jos yra išrašytos, o atsakovės vadovo tautybė yra rusas (nekalba lietuviškai ir nesupranta lietuvių kalbos); 4) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė atsisakė priimti bet kokias PVM sąskaitas faktūras iš ieškovės ir neapmokėjo nei vienos iš jų.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais apeliantės atskirojo skundo argumentais.
24. Pagal CPK 285 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
25. CPK 285 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
26. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą už akių priėmė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atstovai neatvyko į 2024 m. gruodžio 3 d. 9.30 val. paskirtą teismo posėdį, nors teismo šaukimai buvo įteikti tinkamai. Be to, pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytos neatvykimo priežastys, nepateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar prašymas nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant. 2024 m. gruodžio 3 d. 9.30 val. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovas išreiškė pageidavimą priimti sprendimą už akių.
28. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atstovė buvo tinkamai informuota apie vyksiantį teismo posėdį, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų ar paaiškinimų pagrindžiančių, jog ji į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Taigi, šiuo atveju atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kuriuos pateisintų atsakovės, jos atstovės neatvykimą į teismo posėdį. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodo motyvų, kad apie teismo posėdį jai buvo pranešta netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės tik patvirtina, jog nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių.
30. Apibendrinant, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui nenustačius CPK 285 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų netenkinti ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, šioje byloje galėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-21-826/2023, 19 punktas).
32. Remiantis bylos duomenimis, formaliai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas, be kita ko nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 1 d. pasirašė panaudos sutartį Nr. 18/05/01-01, kurios pagrindu panaudos davėjas perduoda panaudos gavėjui neatlygintinai naudotis ir valdyti, turtą: tiltinį kraną Nom. Nr. 155, kransiją Nom. Nr. 146 ir septynias elektros paskirstymo dėžes sutartyje nustatytomis sąlygomis, o panaudos gavėjas įsipareigoja naudoti ir valdyti panaudos objektą sutartyje numatytomis sąlygomis bei pasibaigus panaudos terminui jį grąžinti panaudos davėjui tokios būklės, kokios jis buvo perdavimo momentu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (sutarties 1.1 papunktis). Sutartimi šalys susitarė dėl nuomos mokestį, t. y. 150 Eur per mėnesį, mokėjimo. Remdamasi tarp šalių sudaryta sutartimi, ieškovė atsakovei išrašė apmokėti PVM sąskaitas faktūras nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn., kurios buvo pasirašytos pirkėjo įgalioto asmens. Teismas įvertino į bylą pateiktą ieškovės ir atsakovės buhalterių 2020 m. gruodžio 31 d. pasirašytą tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 4 350 Eur pagal laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. išrašytas sąskaitas faktūras.
33. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus procesinius dokumentus, juose išdėstytus argumentus, taip pat pateiktus įrodymus. Aplinkybė, kaip šalys įvardino pasirašytą sutartį, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, nes nepaisant sutarties pavadinimo, įrenginių naudojimasis sutarties šalių buvo įtvirtintas atlygintinis ir šalys sutartį vykdė.
34. Aplinkybė, kad atsakovės vadovo tautybė yra rusas, ir neva jis nekalba lietuviškai, nesupranta lietuvių kalbos, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo nevertinta kaip pagrindžianti sąskaitų priėmimą suklydus dėl jų išrašymo esmės, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, pagal šio įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.
35. Teismas nustatė, kad atsakovė naudojosi panaudos sutarties objektais ir, kad norint juos naudoti pagal paskirtį, būtina elektros energija. Taip pat nustatė, kad atsakovė neteikė argumentų ir duomenų, jog ginčo laikotarpiu savarankiškai mokėjo už elektrą. Pirmosios instancijos teismas vertino ir atsakovės pateiktas UAB „Velksena“ atsakovei išrašytas sąskaitas faktūros už 2023 m., t. y. po ginčo laikotarpio. Remiantis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovė pati moka už elektros energiją ir kitas paslaugas, ar išvis nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, visiškai nepagrįsti.
36. 2024 m. gruodžio 10 d., priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nustatė, kad atsakovė šias sąskaitas priėmė (pasirašė atsakovės įgalioti atstovai). Teismas įvertino ir pateiktą susirašinėjimą bei konstatavo, jog šalių susirašinėjimas patvirtinta aplinkybes, kad atsakovė prašė ieškovės jai pateikti sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog atsakovė pati prašė pateikti sąskaitas, pagrindžia pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, jog atsakovė pripažino prievolės atsiradimą, taip pat pripažino, jog prašoma priteisti skola yra reali.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ne formaliai patikrino ieškinio pagrįstumą, kaip tai reglamentuoja įstatymas, bet detaliai išanalizavo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, atsakovės bei ieškovės argumentus ir rašytinius įrodymus. Pritartina ir skundžiamos nutarties argumentams, kad atsakovė nenurodo, kokie duomenys, išskyrus tai, kad sąskaitų atsakovė neapmokėjo, rodo, kad sąskaitos priimtos per klaidą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime už akių padarė neteisingas išvadas.
38. Dėl MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėtina, jog pagal šią įstatyminę nuostatą kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė net neturi pareigos įrodymais pagrįsti šios 40 Eur išieškojimo išlaidų sumos.
39. Kadangi atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės nurodyti įrodymai turi patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis, todėl šiuo atveju atsakovės nurodyti bendro pobūdžio prieštaravimai, kitoks byloje esančių įrodymų vertinimas, nelaikytini aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas.
41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06). Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010).
42. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti argumentai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesudaro abejonių dėl 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo už akių pagrįstumo ar teisėtumo, ar aplinkybių, jog buvo pažeistos atsakovės teisės ar teisėti interesai.
43. Kadangi, minėta, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos priimto sprendimo už akių, ar skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui; atsakovė neįrodė, jog civilinėje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nepagrindė, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.
44. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylos procesinės baigties
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su sprendimo už akių peržiūrėjimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Ieškovė pateikė byloje prašymą dėl 800 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikimą iš atsakovės (apeliantės). Pateikė išrašytą advokato sąskaitą ieškovei už teisines paslaugas ir teisinių paslaugų suvestinę.
48. CPK 93 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
49. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pateiktame atsiliepime atskirąjį skundą praktiškai identiškai yra išdėstytos aplinkybės, nurodytos ieškovės atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia, kad tai turi reikšmę sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sumos. Remiantis atsiliepimo į atskirąjį skundą turiniu, atsižvelgus į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma (800 Eur) yra nepagrįsta, todėl mažintina iki 200 Eur ir priteistina iš atsakovės ieškovei.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ferumita“ (juridinio asmens kodas 304522657), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Henrivita“ (juridinio asmens kodas 124144782) 200 Eur (du šimtus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Inga Staknienė