Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-594/2022

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35309-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei,

nuteistojo V. B. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir už tai jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikta galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės pradėjimo vykdyti.

UAB „P.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. B. priteista ieškovės naudai 156,75 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 4 d., apie 19.06 val., iš UAB „P.“ priklausančios parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „P.“ priklausantį turtą – vieną butelį alkoholinio gėrimo „Glenfiddich 12YO“, kurio vertė 32,95 Eur, du butelius alkoholinių gėrimų „C. R.“, kurių vertė 59,90 Eur, vieną butelį alkoholinio gėrimo „Chivas regal 12 YO“, 25,95 Eur vertės, vieną butelį alkoholinio gėrimo „A. S. M.12 yo“, 37,95 Eur vertės. Iš viso pagrobė UAB „P.“ turto už 156,75 Eur.

2.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog V. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai. Skirdamas bausmę, teismas įvertino tai, kad V. B. anksčiau teistas net šešiolika kartų už įvairaus sunkumo tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, iš jų kelis kartus teistas už analogiško pobūdžio baudžiamųjų nusižengimų padarymą, taip pat teismas atsižvelgė į dominuojantį dabartinio ir ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat gautas administracines nuobaudas, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl sprendė, kad tikslinga skirti arešto bausmę, artimą arešto bausmės vidurkiui.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi mano, jog skirta bausmė jam yra per griežta.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

6.       Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

7.       Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam V. B. paskirti švelnesnę bausmę teigiant, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų.

8.       Sprendžiant klausimą dėl V. B. paskirtos bausmės pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10.       V. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis). BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės. Nuteistajam V. B. paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta arešto bausmė, o jo trukmė nustatyta artima šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

11.       Anksčiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl V. B. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos trukmę atsižvelgė ir įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vertino tai, kad V. B. anksčiau teistas net šešiolika kartų už įvairaus sunkumo tyčinių nusikaltimų padarymą, iš jų, kelis kartus už analogiškų nusižengimų padarymą, yra daugybę kartų baustas administracine tvarka už nedidelės vertės svetimo turto vagystes, todėl sprendė, kad V. B. skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui – 30 parų.

12.       Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai V. B. vertino kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuri nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos, nusikalstamos veikos yra daromos sistemingai, ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistojo asmenybės pokyčiams įtakos nepadarė. Pažymėtina, kad kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, V. B. daug kartų baustas administracine tvarka (nuo 2015 m. baustas daugiau nei 200 kartų (b. l. 36-42), nors pusę šio laiko praleido įkalinimo įstaigose atlikdamas jam skirtas bausmes), anksčiau buvo teisiamas net 16 kartų už analogiško ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos tiek arešto bausmės už baudžiamuosius nusižengimus, tiek laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimus. Akivaizdu, kad net ir skirtos pačios griežčiausios realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam jokios įtakos nepadarė, jo požiūrio į nusikalstamų veikų darymą nepakeitė, todėl akivaizdu, kad už baudžiamąjį nusižengimą, kuris nebuvo atsitiktinis, o nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio, skirta griežčiausia sankcijoje numatyta arešto bausmė, įvertinus skiriamai bausmei keliamus tikslus, V. B. nėra per griežta.

13.       Aplinkybė, jog nuteistasis prisipažįsta ir gailisi dėl jo padaryto baudžiamojo nusižengimo, nėra išskirtinė, kad dar labiau būtų švelninama jam paskirta bausmė. Į tai, kad V. B. prisipažino ir gailėjosi, buvo atsižvelgta tai pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei pritaikant BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinant paskirtą bausmę trečdaliu. Be to, nors kaltę dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo nuteistasis pripažino bei nurodė dėl jos besigailintis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog V. B. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio.

14.       Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo trukmę nustatydamas artimą šios bausmės vidurkiui. Be to, teismas pagrįstai bausmę sumažino vienu trečdaliu BK 641 straipsnio pagrindu (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.  

15.       Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. paskirta arešto bausmė nėra aiškiai per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymu, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

16.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Rimantas Bučma, pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą V. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 66,67 Eur (b. l. 158-160).

17.       Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata nuteistajam V. B. buvo išaiškinta 2022 m. kovo 9 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (b. l. 156). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad nuteistasis niekur nedirba, neturi jokių pajamų, į tai, kad iš nuteistojo skundžiamu nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys, spręstina, kad šios būtino gynėjo dalyvavimo išlaidos iš V. B. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš V. B. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 Teisėjai                                                                                                Albinas Antanaitis

                                                                                                                          Giedrius Endriukaitis

                                                                                                                          Vaidas Vasiliauskas