Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-593/2018

Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00079-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Indrei Karpienei,

nukentėjusiajai privačiai kaltintojai S. P.,

jos atstovei advokatei Jurgitai Jablonskienei,

išteisintajam M. L., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios privačios kaltintojos S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios privačios kaltintojos S. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Iš S. P. M. L. naudai priteista 814,75 eurų proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. M. L. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2017 m. balandžio 22 d. laikotarpiu nuo 3 val. iki 4 val. prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), tyčia S. P. apliejo šaltu vandeniu, po to, tyčia, sugriebęs rankomis už dešinio peties ir pastūmęs nuo savęs, nukentėjusiąją pargriovė, apžergęs ir atsisėdęs ant S. P. laužė jai rankas, tokiais savo veiksmais sukeldamas S. P. fizinį skausmą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga nepatvirtino M. L. kaltės pagal jam S. P. pareikštą privatų kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji privati kaltintoja S. P. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam šio nusikaltimo sankcijos ribose numatytą bausmę; taip pat tenkinti S. P. civilinį ieškinį ir priteisti jos naudai 176,50 eurus turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš M. L. S. P. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas arba, nuosprendžio nepanaikinus, jį pakeisti dalyje nepriteisiant iš S. P. M. L. naudai 814,75 eurų proceso išlaidų arba sumažinti jų dydį. Skunde prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą ir į teismo posėdį kviesti ir apklausti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertą D. T. bei pavesti kompetentingiems pareigūnams atlikti įvykio vietos apžiūrą.
1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, kadangi nevertino M. L. kaltę patvirtinančių įrodymų, dėl šių įrodymų nepasisakė, išimtinai vadovavosi tik M. L. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, išskyrus jo sugyventinės A. V. parodymus bei neteisingai vertino kitus byloje esančius duomenis. Skunde nurodoma, jog specialisto išvada Nr. G 1126/2017(02) bei paties teismo argumentai dėl šios išvados patvirtina faktą, kad M. L. tyčiniais veiksmais įvykio metu buvo padaryti sužalojimai S. P. ir sukeltas fizinis skausmas. Taip pat nurodoma, kad liudytojos M. M. parodymai patvirtina pareiškėjai sukeltą fizinį skausmą ir patirtus sužalojimus. Nurodoma, jog teismas neteisingai vertino faktą, jog S. P. nenurodė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, jog prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, nes tai patvirtina policijos pareigūnės J. L. parodymai, jog atvykus į įvykio vietą pareiškėja piktinosi dėl sumušimo.
2. Skunde sutinkama su teismo padaryta išvada, jog niekas nematė kaip pareiškėja buvo aplieta vandeniu, tačiau nurodoma, jog tai netiesiogiai patvirtina liudytojas V. P., kuris nukentėjusiąją matė iš arti, matė pareigūnai M. V., J. L., V. K., o liudytoja M. M., kuri nukentėjusiąją matė pro savo balkoną esantį ketvirtame namo aukšte – esant tamsiam paros metui bei dėl atstumo galėjo ir nematyti apeliantę esant aplietą vandeniu. Nurodoma, jog liudytojai J. L. apklausos metu teismo posėdyje buvo užduodami menamo pobūdžio klausimai. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, policijos pareigūnų parodymai dėl oro sąlygų ir dėl šio įvykio aplinkybių yra skirtingi tarpusavyje, todėl šios aplinkybės neleidžia šių liudytojų parodymų vertinti kaip objektyvių ir patikimų. Nurodoma, jog iš byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus pažymos matyti, kad nors 2017 m. balandžio 22 d. naktį beveik visą laiką su nedidelėmis pertraukomis lijo, tačiau įvertinus tai, jog įvykis truko trumpą laiką, darytina išvada, jog nukentėjusioji negalėjo sušlapti drabužių dėl lietaus, o tai nutiko būtent dėl to, kad M. L. apliejo ją vandeniu.
3. Skunde keliamos abejonės dėl liudytojo M. V. parodymų, kadangi šis teisme teigė, jog nukentėjusioji buvo girta, bet tuo pat metu pats paneigė savo parodymus nurodydamas, kad alkoholio kvapo nuo nukentėjusiosios nejautė ir su ja neturėjo jokio kontakto. Nurodoma, jog policijos pareigūnų parodymų objektyvumas abejotinas, kadangi nukentėjusiosios neblaivumo nepatikrinimas verčia abejoti aplinkybe, jog ši buvo stipriai apsvaigusi ir triukšmavo bei daužė svetimą turtą. Be to, pareigūnų parodymai dėl žalos automobiliui t. y. veidrodėlio užlenkimo, yra prieštaringi. Skunde nurodoma, jog policijos pareigūnai vadovaudamiesi teisės aktais privalėjo patikrinti apeliantės neblaivumą, bet to nepadarė. Policijos pareigūnų parodymai dėl nukentėjusiosios neblaivumo yra grįsti prielaidomis bei nepagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis, o teismo rėmimasis šiais pareigūnų parodymais prieštarauja BPK 20 straipsnio įrodymų vertinimo taisyklėms. Skunde teigiama, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog nukentėjusioji kur nors šalinosi ar elgėsi agresyviai, ką patvirtina liudytojo V. K. parodymai, jog apžiūrėjus automobilį, jokių išorinių pažeidimų jis nenustatė. Pareiškėja nurodo, jog įvykio vietoje buvo emocinga, tačiau tai sukėlė M. L. smurtiniai veiksmai prieš ją. Skunde teigiama, jog teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais vien dėl to, jog dėl smurto panaudojimo prieš ją, kreipėsi tik 2017 balandžio 25 d., nes taip įvyko dėl to, jog po įvykio ji jautėsi šokiruota, patyrė didelį stresą, jautė didelę baimę, ką patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ individualios psichologo konsultacijos pažyma. Taip pat nurodoma, jog nukentėjusioji delsė kreiptis ir dėl to, jog norėjo surinkti reikalingus duomenis apie patirtus sužalojimus, tai patvirtina specialisto išvada Nr. G 1126/2017(02).
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintasis M. L. prašo S. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintasis M. L. ir jo gynėjas prašė nukentėjusiosios privačios kaltintojos apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios privačios kaltintojos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
6. Nukentėjusiosios privačios kaltintojos S. P. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji privati kaltintoja S. P. teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu M. L. nepagrįstai išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs nurodytomis aplinkybės prieš ją nusikalstamų veiksmų, kurie sukėlė jai fizinį skausmą. Tačiau sutikti tu tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima.
1. Byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad M. L. tyčia savo veiksmais sukėlė S. P. fizinį skausmą. Pats M. L. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad apie 2 val. nakties jį pažadino draugė A. V., kuri išgirdo triukšmą lauke. Tuomet pažiūrėjęs pro kambario langą, pamatė lauke prie jo automobilio esančią moterį, kurią atpažino kaip kaimyno dukrą S. P.. Ji stukseno į mašinos vairuotojo langą ir šaukė mamą. Atidaręs langą, jis kelis kartus pasakė ir paprašė moters pasitraukti nuo automobilio, o ji išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Moteris buvo visiškai nekoordinuota aplinkoje – bandė spirti į automobilį ir nugriuvo. Taip pat matė, kaip moteris rankų mostais trenkė į mašinos kairės pusės veidrodėlį, nuo ko jis užsilenkė. Jis paprašė draugės iškviesti policiją, o pats išbėgo į kiemą, kur svirduliuodama moteris griebė jam už kaklo, veido, o jis rankos mostu nuėmė jos rankas, tuomet ji suklupo ir nugriuvo. Tuomet jis priklaupęs paėmė jai už rankų virš alkūnių ir laikė jas prispaudęs prie šonų, o keliu buvo prirėmęs jos sėdmenis. Tuo metu į lauką išėjusiam Sandros tėčiui jis pasiūlė nueiti prie mašinos ir pažiūrėti ką padarė jo dukra bei atnešti nukentėjusiajai apkloti pledą. Rankas jis laikė tol, kol atvyko policija.
2. Byloje esantys kiti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad M. L. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys. Liudytojas policijos pareigūnas V. K. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, matė, kaip M. L. buvo užgulęs moterį ir laikė ją už rankų. Nuo moters sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, tačiau ji blaivumą atsisakė tikrintis. M. L. elgėsi ramiai. Matė, kad automobilio veidrodėlis buvo užlenktas į priešingą pusę. Jei nukentėjusioji būtų nurodžiusi aplinkybes dėl sužalojimo, tai sužalojimą padariusį asmenį jie būtų sulaikę. Tą dieną lijo. Liudytoja policijos pareigūnė J. L. parodė, kad nukentėjusioji lyg buvo neblaivi, šlapia, purvina. Tą dieną lijo (ir jie stovėjo brome), moteris galėjo būti šlapia ir nuo lietaus. Atsimena, kad tarp nukentėjusiosios ir vaikino buvo konfliktas, nes vaikinas pyko dėl veidrodėlio, o nukentėjusioji – gal dėl sumušimo. Atsimena, kad turbūt vienas automobilio veidrodėlis buvo užlenktas, nukentėjęs sakė, kad žala dėl to didelė,  tačiau pareigūnai tikėjosi, kad veidrodėlis atsilenks ir viskas bus tvarkoje. Liudytojas policijos pareigūnas M. V. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, matė gulinčią brome nukentėjusiąją, kuri gulėjo beveik baloje, ant pilvo, o ją prilaikė M. L., kuris ant jos užsilipęs nebuvo, prilaikė rankomis prispaudęs prie žemės. M. L. moterį paleidus, ji atsistojo, tuomet prasidėjo ne aiškinimasis, o koliojimasis. Bendraudamas su M. L. girdėjo, kad su nukentėjusiąja kolegoms nelabai pavyko bendrauti, jos kalba buvo nerišli, o jau iš pirminio jos koliojimosi buvo galima spręsti apie neblaivumą. Matėsi, kad S. P. sunkiai sekėsi stovėti ant kojų, ji svirduliavo, atrodė stipriai neblaivi. Tuo metu su kolega vertinant situaciją buvo nuspręsta, kad bus sunku patikrinti S. P. blaivumą, nes jai nepavyks penkias sekundes pūsti į alkotesterį. Atvyko pagal pranešimą, kad apgadintas automobilio veidrodėlis, o apgadinęs asmuo priešinasi, koliojasi, bando pasišalinti. Liudytoja A. V. parodė, kad apie 2 val. nakties ji prabudo nuo ilgai besitęsiančio triukšmo lauke, girdėjo kaip moteris garsiai ir daug kartų šaukė mamą, kad ją įleistų, girdėjo lauke trankymą. Pro langą matė, kaip moteris trankė mašiną, bandė įspirti, tačiau neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo ant žemės. Ta moteris atsistojo ant namo įėjimo laiptelių, M. L. dar neišėjus iš laiptinės moteris susvirduliavo, paslydo ir nugriuvo ant žemės. Po to moteris atsistojo, ir, kai M. L. išėjo iš laiptinės, puolė rankomis jam prie veido, pečių. Kai M. L. patraukė jos rankas nuo savęs, ji, neišlaikiusi pusiausvyros, dar kartą pargriuvo. Tada M. L. pritūpė prie S. P., gulinčios ant pilvo, ir laikė jos rankas šalia jos. I. V. P. liepė patraukti nuo dukros rankas, bet M. L. paaiškino, kad S. P. girta, agresyvi ir niokoja jo turtą. Tuomet M. L. paprašė, kad kaimynas atneštų dukrai kažką apsirengti, gal pledą apgobti, nes buvo šalta, o jo dukra gulėjo baloje. Liudytoja pati matė kaip buvo apgadintas automobilis. Tai, kad S. P. buvo neblaivi, matėsi iš to, kad jos veiksmai buvo nekoordinuoti, ji du kartus pargriuvo toje vietoje, kur paprastai nebūtų galimybės pargriūti, taip pat apie tai buvo galima suprasti iš balso.

7.3.Tuo tarpu nukentėjusioji privati kaltintoja S. P. savo parodymuose nurodė, kad laukdama apačioje kol bus įleista pro laiptinės duris, pajuto didelį pliūpsnį šalto vandens iš kibiro, iš trečio aukšto. Mėgindama išvengti kliūties, ji pasitraukė vieną žingsnį atgal, kur stovėjo M. L. mašina, ir kaire ranka kliudė mašinos veidrodėlį, kurį užlenkė į kitą pusę. Nukentėjusioji, tikėdamasi, kad ją į laiptinę įleis kaimynė, brome užlipo ant antro laiptelio prie laiptinės durų, tačiau duris atidarė M. L. ir netikėtai, viena ranka sugriebęs už palaidinės ties krūtine, už kairio šono su didele jėga stūmė ją nuo savęs, mesdamas ant trinkelių. Nukentėjusioji krito ant dešinio šono, dešinės rankos, todėl virš ir po alkūne atsirado mėlynė. Ji buvo nugriuvusi ant pilvo, o M. L. atsisėdo jai ant nugaros ir, laikydamas už riešų, pradėjo laužti jai rankas. Tačiau tokie S. P. parodymai apie įvykio aplinkybes vertinami kritiškai, nes jie kelia abejones. L. V. P. parodė, kad kol nusileido laiptais žemyn atrakinti laiptinės durų, dukra jau gulėjo nutrenkta ant grindinio, veidu į žemę, o M. L. sėdėjo jai ant nugaros, ją apžergęs, užlaužęs rankas ir ją laikė. Paprašius, kad M. L. pasitrauktų nuo jos, šis pagrasino, kad jie būsią išmesti iš buto (jie gyvena socialiniame bute), pasakė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Po to V. P., M. L. pasakius atnešti dukrai apkloti pledą, nuėjo namo jį atnešti, bet nebandė padėti savo dukrai. Toks šio liudytojo elgesys gali būti paaiškinamas tik tuo, kad jis pats matė agresyviai nusiteikusią ir neblaivią savo dukrą, todėl suprato, kad ji turi būti laikoma, kol atvyks iškvieti pareigūnai. Be to, šis liudytojas nurodė, kad po įvykio jis atsiprašė M. L. už nemalonius dalykus – kad viskas taip gavosi, kad įvyko konfliktas. Toks liudytojo V. P. elgesys tik patvirtina, kad jis, jausdamas kaltę dėl netinkamo savo dukros elgesio, atsiprašė M. L., nes priešingu atveju, manydamas, kad dukra buvo nuskriausta, būtų ne atsiprašęs M. L., o jį kaltinęs dėl netinkamo elgesio. Abejonių šio liudytojo parodymų teisingumu kelia ir tai, kad jis parodė, jog dukra namo grįžo taksi automobiliu, ėjo nesvyruodama, kalbėjo rišliai, ji buvo normali, neatrodė buvusi neblaivi, tačiau tuo pat metu jis teigia, jog rūkydamas balkone pamatė stovinčią dukrą, kuri pasakė, kad ją apliejo vandeniu ir kad neturi raktų. Šie V. P. parodymai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, jeigu V. P. būtų matęs grįžusią ir einančią iš automobilio dukrą, jis būtų ją įleidęs į laiptinę (minėjo, jog buvo prabudęs dėl anūko verkimo ir rūkė balkone) ir S. P. nebūtų reikėję gana ilgą laiką garsiai šaukti po langu. Tai, kad ji šaukė po langu mamą ir kad šaukė ne vieną kartą nurodė ne tik M. L. draugė A. V. (kurios parodymų teisingumu apeliaciniame skunde prašoma abejoti), bet ir liudytoja R. M..

7.4.Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog S. P. parodymus patvirtina M. M. parodymai. Ši liudytoja nurodė, kad per balkoną pakalbėjusi su S. P. ir pasakiusi jai, kad eina įleisti, matė, kaip S. P. nuėjo į bromą (link durų), o ją (M. M.) besileidžiančią laiptais žemyn sustabdė M. L. sugyventinė, kuri kvietė policiją ir liepė jai nesikišti. M. M. grįžusi į savo balkoną (iš kurio bromo nesimato) girdėjo kritimo garsą ir S. P. žodžius „ką tu čia darai“. Girdėjo, kaip M. L. sakė, kad iškvietė policiją, nes S. P. kažką padarė jo automobiliui. Taigi, pagal šios liudytojos nurodytų aplinkybių seką, ji turėjo matyti S. P. šlapią (aplietą vandeniu), nes, pasak nukentėjusiosios, būtent po apliejimo vandeniu jai riktelėjo kaimynė iš ketvirto aukšto (M. M.) sakydama, kad tuoj įleis. Tačiau ši kaimynė labai kategoriškai tikino, jog S. P. buvo sausais plaukais ir drabužiais. Įvertinus M. M. parodymus, kolegija daro išvada, jog jie patvirtina tai, jog  S. P. šaukė mamą, sakė, kad negali įeitį į namus (ką, beje, nurodo ir M. L. bei A. V.), tačiau prieštarauja V. P. parodymams apie jos apliejimą vandeniu ir V. P. parodymams apie po balkonu verkiančią aplietą vandeniu dukrą. Būtent M. M. parodymai patvirtina M. L. ir A. V. nurodytas aplinkybes, jog išgirdę šaukiančią S. P. sakė jai netriukšmauti, pastarajai nesiliovus paskambino policijai, o S. P. nulenkus automobilio veidrodėlį M. L. iš karto ėjo į laiptinę, kur sutiko M. M.. Būtent tuomet tarp S. P. ir M. L. prie įėjimo į laiptinę, brome įvyko konfliktas, kurio metu pasakytus žodžius apie sugadintą automobilį ir kviečiamą policiją girdėjo M. M.. 

3. Nukentėjusioji S. P. ir išteisintasis M. L. neginčija paties nukentėjusiosios gulėjimo ant žemės fakto, M. L. pripažįsta laikęs ją už rankų virš alkūnių. Tai, jog sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti tiek M. L., tiek S. P. nurodytomis aplinkybėmis patvirtino ir specialisto išvada Nr. G1126/2017(02), ir apeliacinės instancijos teisme atliktus papildomą įrodymų tyrimą apklaustas ekspertas D. T.. Todėl, kolegijos nuomone, visiškai nepagrįstas skundo argumentas, jog specialisto išvada patvirtinama tyčiniai M. L. veiksmai. Aplinkybę, jog sužalojimai galėjo padaryti M. L. nurodytomis aplinkybėmis, nors ir netiesiogiai, patvirtina tai, jog atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji nesiskundė, kad prieš ją buvo vartotas fizinis smurtas.
4. Nors nukentėjusioji S. P. tvirtino buvusi kaimyno M. L. aplieta šaltu vandeniu, tačiau šio fakto daugiau niekas kitas nepatvirtino. Pats M. L. neigė apliejęs nukentėjusiąją, V. P., nors ir teigia matęs šlapią ir verkiančią dukrą, tačiau jo parodymais remtis nėra pagrindo. Jeigu tikėti, jog V. P. matė grįžtančią dukrą, jis, visų pirma, turėjo girdėti ją šaukiant mamą ir matyti patį apliejimo momentą, tačiau jis teigia to nematęs ir negirdėjęs. Liudytoja M. M. taip pat nematė, jog S. P. būtų šlapia, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog S. P. galėjo sušlapti tiek nuo tą dieną buvusio lietaus, tiek nuo jos parvertimo ant šlapio grindinio. Tai, kad 2017 m. balandžio 22 d. naktį, nuo 00 val. iki 6 val. su nedidelėmis pertraukomis lijo, patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma (1 t., b. l. 125). Liudytojas V. P. taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo apsiniaukę, visą dieną šiek tiek su pertraukomis lynojo, o V. K., J. L. bei M. V. paaiškino, kad įvykio dieną lijo, buvo balų, nukentėjusioji galėjo būti šlapia nuo lietaus, be to, jiems atvykus ji gulėjo beveik baloje. Esant šioms aplinkybėms, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad S. P. įvykio metu M. L. buvo aplieta vandeniu.
5. V. P. parodymus apie tai, jog dukra buvo blaivi paneigia ne tik M. L., bet ir liudytojai policijos pareigūnai V. K., M. V., J. L. bei liudytoja A. V., kurie visi nurodo, kad  S. P. įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivi, sunkiai laikėsi ant kojų, jos kalba buvo nerišli, kas paneigia S. P. skundo argumentus dėl jos blaivumo. O tai, jog S. P. atsisakius pasitikrinti blaivumą ji nebuvo vežama patikrinimui, pareigūnai paaiškino tuo, jog abejojo dėl nurodytos veidrodėlio užlenkimu padarytos žalos dydžio ir galvojo, kad veidrodėliui atsilenkus nebus konstatuota žala.
6. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad S. P. skausmas sukeltas buvo tyčiniais smurtiniais M. L. veiksmais. Nors skausmas nukentėjusiajai galimai ir buvo sukeltas dėl jos laikymo  už rankų prispaustos prie žemės, tačiau šie veiksmai buvo atlikti siekiant neleisti S. P. toliau pulti M. L. ir pasišalinti iš įvykio vietos, kol atvyks policijos pareigūnai, kurie buvo kviesti dėl jos keliamo triukšmo ir galimai sugadinto automobilio. Šias aplinkybes patvirtina M. L. ir A. V. skambučių policijos pareigūnams stenograma, kur aiškiai girdėti, jog nurodomi S. P. veiksmai dėl triukšmo, mašinos apgadinimo ir tai, jog ji galimai neblaivi (M. L. jau po įvykio dar kartą skambino policijai, nurodydamas, S. P. blaivumas nebuvo patikrintas). S. P. nurodomos aplinkybės, jog M. L. sugriebęs rankomis už dešinio peties ir pastūmęs nuo savęs, nukentėjusiąją ją pargriovė tyčia – nepatvirtinti jokiais duomenimis, kurie buvo ištirti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu M. L. pagrįstai išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Naujų aplinkybių, kurios paneigtų M. L. ir patvirtintų S. P. parodymus nenustatyta ir atlikus įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad draudimo išmoka M. L. buvo išmokėta būtent dėl nagrinėjamo įvykio metu sugadinto automobilio veidrodėlio, tačiau akivaizdu, jog pamatęs į priešingą pusę užlenktą veidrodėlį ir matydamas, kad tai padarė S. P., M. L. turėjo pagrindą tuo metu manyti, jog veidrodėlis sugadintas ir galimai padaryta pakankamai didelė žala. Todėl S. P. skundo motyvai, jog apylinkės teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, kadangi netinkamai vertino įrodymus, nes vadovavosi tik nepatvirtintais M. L. parodymais, nevertinant kitų įrodymų, liudytojos M. M. parodymų, nevertinant pareigūnų parodymų prieštaringumo, yra atmetami kaip nepagrįsti. S. P. skunde nurodoma aplinkybė, kad policijos pareigūnė J. L. patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą pareiškėja piktinosi dėl sumušimo – nepagrįsta, kadangi iš šios liudytojos parodymų matyti, kad ji nebuvo tikra dėl šio fakto ir daugelio dalykų dėl šio įvykio iš viso neprisiminė, o tuo tarpu kiti įvykio vietoje kartu su J. L. buvę pareigūnai V. K. ir M. V. nenurodė, kad pareiškėja būtų skundusis dėl jos sumušimo, nes priešingu atveju, kaip teigė liudytojas M. K.,  sužalojimu įtariamas asmuo būtų sulaikytas. Skunde teigiama, jog liudytojai J. L. apylinkės teisme buvo užduodami menami klausimai, tačiau toks skundo argumentas visiškai nepagrįstas, kadangi perklausius garso įrašą jokių duomenų, kad teismas būtų uždavęs menamus klausimus – nėra. Vienintelis menamas klausimas buvo užduotas nukentėjusiosios S. P. dėl pastarosios ėjimo persirengti. Nors skunde teigiama, kad liudytojas M. V. galimai buvo šališkas, nes kaltinamąjį pirmosios instancijos teisme vadino vardu, tačiau ir šis skundo teiginys nepagrįstas, nes vardu liudytojas vadino ir S. P. ir tik tuomet, kai teisėja vardais ir pavardėmis įvardino, kas šioje byloje yra nukentėjusioji ir kaltinamasis, kad liudytojui būtų lengviau orientuotis dėl asmenų procesinės padėties (nes pagal pranešimą, nukentėjusysis buvo M. L.). 
7. S. P. apeliaciniame skunde nurodytas prašymas tenkinti jos pateikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos galėtų būti tenkinamas tik M. L. pripažinus kaltu dėl S. P. jam pareikšto privataus kaltinimo, tačiau šiam kaltinimui nepasitvirtinus, teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Dėl to, jog nėra pagrindo M. L. pripažinti kaltu, nėra pagrindo tenkinti ir S. P. skundo reikalavimo priteisti iš M. L. jos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė taip pat prašo tuo atveju, jeigu nuosprendis nebūtų panaikintas, nuosprendį pakeisti, nepriteisiant iš S. P. M. L. naudai 814,75 eurų proceso išlaidų arba sumažinti jų dydį. Tačiau sutikti su tokiais S. P. reikalavimais nėra pagrindo, nes nagrinėjama byla pradėta pagal privačios kaltintojos S. P. skundą, kuriame keliamas kaltinimas  nepasitvirtino, tačiau M. L. buvo priverstas gintis nuo tokio kaltinimo, naudojosi advokato padėjėjos paslaugomis, kuri jį gynė viso teisminio proceso apylinkės teisme metu (bylos nagrinėjimo teisme metu iš viso įvyko 5 posėdžiai). Todėl įvertinęs tai ir atsižvelgęs į protingumo bei sąžiningumo principus, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog privati kaltintoja turi atlyginti M. L. dalį jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (800 Eur ) ir 14,75 Eur dėl pažymos iš hidrometeorologijos tarnybos gavimo. Beje apeliacinės instancijos teisme M. L. taip pat pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą 385 Eur sumai (2 t., b. l. 104, 105). M. L. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 78 - 80), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo surengti trys posėdžiai, kuriuose dalyvavo M. L. gynėjas advokatas, kuris atstovavo ginamojo interesus. Todėl nurodyta 385 Eur suma atstovavimo išlaidoms padengti laikoma protinga ir proporcinga todėl priteistina iš S. P. M. L. naudai.
8. Savo skunde S. P. taip pat prašė atnaujinti įrodymų tyrimą ir į teismo posėdį kviesti bei apklausti ekspertą D. T. bei pavesti kompetentingiems pareigūnams atlikti įvykio vietos apžiūrą. Tačiau net ir apklausus ekspertą D. T. apeliacinės instancijos teisme, naujų aplinkybių, kurios patvirtintų M. L. kaltę, nepaaiškėjo. Tuo tarpu pavesti kompetentingiems pareigūnams atlikti įvykio vietos apžiūrą, kaip to prašė S. P., nebuvo pagrindo, nes visos abejonės tiek dėl įvykio vietos, tiek dėl galėjimo liudytojams įvykio vietą matyti pašalintos ir aplinkybės išsiaiškintos dar kartą apklausus išteisintąjį bei nukentėjusiąją, apžiūrėjus teismui pateiktas foto nuotraukas.
9. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu M. L. pagrįstai išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti šį nuosprendį ir priimti naują, kaip to savo skunde prašo S. P., pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiosios privačios kaltintojos S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš S. P. M. L. naudai 385 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis) eurus proceso išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Albinas Antanaitis

                                                                      Evaldas Gražys

                                                                                                            Daiva Jankauskienė