Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-10-19][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-15278-994-2024].docx
Bylos nr.: e2YT-15278-994/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės įmonė Turto bankas 112021042 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Civiliniai teisiniai santykiai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Juridinių asmenų restruktūrizavimas
Paveldėjimo teisė
Palikimo priėmimas
Teismo sprendimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA, VYKDYMO PROCESO TVARKA, GRUPĖS IEŠKINIAI

?

 

img1 

 (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. spalio 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Pareiškėjas G. Z. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė motinos R. A. Z., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti. Savo pareiškimą grindžia šiais argumentais:

1.1.       (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina R. A. Z.. Palikėjai mirties dieną priklausė nekilnojamasis turtas: 1) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).   

1.2.       Po mamos mirties pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Vis dėlto pareiškėjas palikimą, likusį po motinos mirties priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti. Pareiškėjas po palikėjos mirties liko gyventi pirmiau minėtam turte, jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius, turtu rūpinosi kaip savo. Todėl turi teisę į palikėjos palikimą. Pareiškėjas yra vienintelis palikėjos vaikas.

1.3.       Pareiškėjas manė, kad dėl palikimo priėmimo į notarą turėjo kreiptis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo, todėl praleido įstatyme numatyta trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Po mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

2.       Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos R. A. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. A. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

3.       Kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.

4.       Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 

 

5.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra vienintelis palikėjos R. A. Z. sūnus (žr. 2024 m. liepos 9 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijimą). Palikėja R. A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našlė, sutuoktinis G. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. 2024 m. liepos 9 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. sausio 27 d. medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)).  

6.       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis R. A. Z. nuosavybės teisės įregistruotus į šiuos nekilnojamuosius daiktus: 1) 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žr. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus). Palikėja R. A. Z. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 2 – asis notarų biuras, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui (žr. (duomenys neskelbtini) testamentą). Testamentų registro išrašo duomenimis nėra įregistruotų palikėjos R. A. Z. palikimo priėmimo faktų (žr. 2024 m. rugpjūčio 7 d. Testamentų registro išrašą).   

7.       Pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas po motinos R. A. Z. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Vis dėlto, kaip teigia pareiškėjas, jis palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. pareiškėjas po palikėjos mirties liko gyventi pirmiau minėtam bute, adresu (duomenys neskelbtini), likusį turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savu ir mokėjo visus komunalinius mokesčius. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: mokėjimo kvitai už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. gegužės mėnesio pabaigos (žr. mokėjimo kvitus už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. gegužės mėnesio pabaigos) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 

 

      Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turtintį faktą

 

8.       Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9.       Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

10.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.  

11.       Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, taip pat pareiškėjo paaiškinimus, kad mirus palikėjai R. A. Z. jis rūpinosi visu likusiu jos turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis po motinos mirties ir toliau naudojosi bei rūpinosi palikėjai priklausančiu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po motinos R. A. Z. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Dėl to, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po  R. A. Z. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.   

12.       Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusios motinos R. A. Z. turtą pagal testamentą (CK 5.28 staripsnio 1 dalis, 5.15 straipsnis, 5.19 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas po motinos R. A. Z. mirties faktinio valdymo būdu priėmė jos palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).   

13.       Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip testamentiniam įpėdiniui po motinos R. A. Z. mirties.   

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Tenkinti pareiškėjo G. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.    

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos R. A. Z. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visą palikimą pagal testamentą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento.  

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                    Rima Lipeikienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CK
  • CK5 5.51 str. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti
  • 3K-3-382/2010
  • 3K-3-487/2010
  • 3K-3-171/2007