Civilinė byla Nr. L2-2865-510/2011
(Proceso Nr. 2-56-3-00910-2011-0)
125.11.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. liepos 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, susipažinęs su kreditorės B. J. pareiškimu skolininkui R. L. dėl teismo įsakymo išdavimo,
n u s t a t ė:
Kreditorė prašo iš skolininko priteisti 720440 Lt skolos, 88229,23 Lt palūkanų už 894 uždelstas atsiskaityti dienas ir 15,21 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.
LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 1 straipsnio 2 dalis numato, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį ūkio subjektais laikomi asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. Kaip matyti iš pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turinio ir jo priedų, reikalavimas priteisti palūkanas yra grindžiamas tarp fizinių asmenų 2007 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartimi ir 2008 m. balandžio 28 d. susitarimu, kuriuo buvo pakeista apmokėjimo tvarka. Teismo vertinimu, LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas šiuo konkrečiu atveju netaikytinas.
Be to, šis įstatymas nustato kitokią nei nurodė kreditorė palūkanų skaičiavimo tvarką. Pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais ir galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Kreditorė teisingai nurodė, jog 2009 m. pirmąjį pusmetį LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytos palūkanos buvo 15,21 proc. (8,21 proc. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, buvusi 2008 m. gruodžio 31 d., + 7 proc.). Tačiau tokio dydžio palūkanos galiojo tik iki 2009 m. pirmojo pusmečio pabaigos. Pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies prasmę palūkanų norma, galiojusi tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado jas pareiga mokėti, yra ne prievolės įvykdymo termino pasibaigimo metu buvusi palūkanų norma, bet ta norma, kuri galioja tuo laikotarpiu, už kurį jos skaičiuojamos. Jeigu byla iškeliama 2011 metų antrą pusmetį, tai galioja 2011 metų antro pusmečio palūkanų norma, kuri kis kas pusmetį priklausomai nuo VILIBOR palūkanų normų, kurios bus paskelbtos prieš atitinkamo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, dydžio.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ši kreditorės pareiškimo dalis CPK 435 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme laikytina aiškiai nepagrįsta. Teismas, nagrinėdamas bylą CPK XXIII skyriaus tvarka, neturi teisės teismo įsakymu priteisti kitokių sumų nei prašo kreditorius, todėl esant nepagrįstam bent vienam iš reikalavimų, pareiškimą turi būti atsisakoma priimti visa apimtimi (CPK 435 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Ši teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 435 straipsnio 2 dalies 4 punktu,
n u t a r ė:
Kreditorės B. J. pareiškimą skolininkui R. L. dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyti priimti.
Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
Teisėjas Ramūnas Mitkus