Administracinė byla Nr. I-3691-968/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02617-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.22; 1.38; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos generaliniam komisarui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 4–17) ir jo patikslinimu (t. II, b. l. 8–20), prašydamas:

– panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2015-04-24 sprendimą Nr. 5-S-4036 (toliau – Sprendimas Nr. 5-S-4036);

– įpareigoti Departamentą suteikti pareiškėjui jo prašytą informaciją (duomenis apie Departamente nuo 1991-01-01 iki 2015-01-01 įdarbintų „rusų kolonistų, okupantų ir jų palikuonių“ skaičių, įdarbinimo metus, užimamas pareigas, vardus ir pavardes, jų skaičiaus santykį su įdarbintais lietuviais) ir pranešti pareiškėjui šių duomenų teikimą kontroliuojančio asmens vardą, pavardę, pareigas, pateikti jo pareigybės ir atliktų veiksmų aprašymą, raštu nuolat teikti duomenis apie
2015-04-19 pareiškėjo prašymo vykdymo eigą;

– įpareigoti Policijos generalinį komisarą išnagrinėti pareiškėjo 2015-04-22 ir 2015-04-23 skundus iš esmės.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015-04-19 prašymu Departamento prašė pateikti informaciją apie Departamente nuo 1991-01-01 iki 2015-01-01 įdarbintų „rusų kolonistų, okupantų ir jų palikuonių“ skaičių, įdarbinimo metus, užimamas pareigas, vardus ir pavardes, jų skaičiaus santykį su įdarbintais lietuviais, duomenis apie asmenis, kurie susilietuvino vardus ir pavardes, pranešti pareiškėjui šių duomenų teikimą kontroliuojančio asmens vardą, pavardę, pareigas, pateikti jo pareigybės ir atliktų veiksmų aprašymą, raštu nuolat teikti duomenis apie šio pareiškėjo prašymo vykdymo eigą. Pareiškėjo teigimu, ši informacija jam yra reikalinga, ginant savo, kaip Lietuvos piliečio, teises bei laisves. Pareiškėjo prašymas atitinka teisės aktuose įtvirtintą prašymo apibrėžimą, tačiau atsakovai 2015-04-24 sprendimu Nr. 5-S-4036 atsisakė dėl jo priimti administracinį sprendimą bei pateikti pareiškėjui informaciją. Šio atsisakymo priežastys yra nepagrįstos ir neteisėtos. Pareiškėjo teigimu, atsakovai disponuoja jo prašoma informacija, ši informacija nėra ypatingi asmens duomenys. Esą atsakovai neteisėtai slepia jų turimus ir galimus surinkti duomenis apie į Lietuvą neteisėtos okupacinės valdžios metais atvykusius ir Departamente įdarbintus „rusų okupantus, kolonistus, jų palikuonis“. Pareiškėjo prašomos informacijos negavimas jam trukdo ginti savo teises administracinėse, administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosiose bylose. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Policijos generalinį komisarą išnagrinėti jo 2015-04-22 ir 2015-04-23 skundus iš esmės.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai.

3. Atsakovai atsiliepime (t. II, b. l. 34–35) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad į pareiškėjo 2015-04-19 prašymą atsakyta tinkamai, pagal kompetenciją, pakankamai išsamiai ir argumentuotai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiško pobūdžio byloje konstatavo, kad Teisės gauti informaciją įstatymas netaikytinas informacijai apie darbuotojus, susijusiai su asmens duomenimis. Atsakovas atsisakė pareiškėjui teikti jo prašomą informaciją, remdamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis ir motyvuodamas tuo, jog ši informacija yra ypatingi asmens duomenys. Pareiškėjui į jo 2015-04-22 bei 2015-04-23 skundus buvo atsakyta Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2015-04-24 raštu Nr. 38-S-5890. Iš pareiškėjo keliamo reikalavimo matyti, kad reikalavimas yra keliamas kitam viešojo administravimo subjektui – Lietuvos kriminalinės policijos biurui, todėl Departamentas yra netinkamas atsakovas.

Teismo posėdyje atsakovų atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką pranešta tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

4. Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. 5-S-4036, kuriuo Departamentas atsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomus duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo. Skunde pareiškėjas teismo prašo įpareigoti Departamentą jo prašytą informaciją suteikti. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Policijos generalinį komisarą išnagrinėti jo 2015-04-22 ir 2015-04-23 skundus iš esmės.

Dėl Sprendimo Nr. 5-S-4036 ir pareiškėjo prašymo įpareigoti pateikti duomenis

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2015-04-19 prašymu kreipėsi į Departamentą ir Policijos generalinį komisarą, prašė pateikti informaciją apie Departamente nuo 1991-01-01 iki 2015-01-01 įdarbintų „rusų kolonistų, okupantų ir jų palikuonių“ skaičių, įdarbinimo metus, užimamas pareigas, vardus ir pavardes, vardų ir pavardžių sulietuvinimą, jų skaičiaus santykį su įdarbintais lietuviais ir raštu pranešti pareiškėjui šių duomenų teikimą kontroliuojančio asmens vardą, pavardę, pareigas, pateikti jo pareigybės ir atliktų veiksmų aprašymą, raštu nuolat teikti duomenis apie šio prašymo vykdymo eigą (t. II, b. l. 38). Departamentas 2015-04-24 raštu Nr. 5-S-4036 pareiškėjui nurodė, kad duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais priskiriami prie ypatingų asmens duomenų, šiuos duomenis draudžiama tvarkyti be asmens duomenų subjekto sutikimo, todėl Departamentas, neturėdamas šių subjektų sutikimo, tokių duomenų netvarko ir negali pateikti (t. II, b. l. 37). Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo 2015-04-19 prašymu Departamento prašyta pateikti informacija jam yra reikalinga, ginant savo teises, tokia informacija nėra ypatingi asmens duomenys, atsakovai ja disponuoja, tačiau neteisėtai slepia.

6. Teisės asmenims gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įgyvendinimo tvarka sureguliuota Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (toliau – Įstatymas). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kokia informacija pagal šį įstatymą neteikiama. Taigi, siekiant nustatyti, ar Departamentas Sprendimu Nr. 5-S-4036 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjo 2015-04-19 prašytą pateikti informaciją ir ar yra pagrindas įpareigoti Departamentą šią informaciją pateikti, būtina įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai Departamentas pareiškėjo prašytą pateikti informaciją priskyrė neteiktinai informacijai.

7. Įvertinus pareiškėjo 2015-04-19 prašyme prašytos suteikti informacijos turinį matyti, kad jis siekia gauti informaciją apie Departamente dirbančius pareigūnus, kuriuos jis apibūdina kaip „rusų kolonistus“, „rusų okupantus“, „rusų kolonistų palikuonis“, „rusų okupantų palikuonis“. Šie duomenys, pirmiausia, susiję su etnine kilme, kuri yra priskiriama asmeninei informacijai ir ypatingiems asmens duomenims (žr. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį). Tai, kad asmeninio pobūdžio informacija bendrąja prasme apie institucijos, įstaigos darbuotojus nepatenka į Įstatymo reguliavimo sritį, patvirtina ir jo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkto išimtis „išskyrus informaciją apie valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų darbuotojų darbo užmokestį“, t. y. tokia 1 punkto formuluotė reiškia, jog Įstatymas netaikytinas informacijai apie darbuotojus, susijusiai su jų asmens duomenimis, t. y. privačiai informacijai, išskyrus informacijai apie darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis dėl 7 straipsnio nustatytos privačios informacijos teikimo, tačiau ji, atsižvelgiant į tai, jog 7 straipsnyje nustatyta asmens teisė gauti privačią informaciją apie save patį, o ne apie kitus asmenis, netaikytina, kai prašoma pateikti privačią informaciją apie kitus asmenis (toks teisės aiškinimas pateikiamas ir LVAT 2015-03-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-852-502/2015). Tai, kad asmeniui neteikiama informacija apie ypatingus kito asmens duomenis, įtvirtinta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-04-29 įsakymu Nr. 5-V-218 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 10 punkte. Pagal Taisyklių 2.6 punktą ypatingais asmens duomenimis laikomi duomenys, be kita ko, susiję su fizinio asmens etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais.

8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo 2015-04-19 prašyme prašytos suteikti informacijos pobūdį, pagrįstai ją priskyrė asmeninei informacijai ir ypatingiems asmens duomenims bei atsisakė suteikti pareiškėjui. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą Nr. 5-S-4036 ir įpareigoti Departamentą pateikti pareiškėjui informaciją apie Departamente nuo 1991-01-01 iki 2015-01-01 įdarbintų „rusų kolonistų, okupantų ir jų palikuonių“ skaičių, įdarbinimo metus, užimamas pareigas, vardus ir pavardes, jų skaičiaus santykį su įdarbintais lietuviais) ir pranešti pareiškėjui šių duomenų teikimą kontroliuojančio asmens vardą, pavardę, pareigas, pateikti jo pareigybės ir atliktų veiksmų aprašymą, raštu nuolat teikti duomenis apie 2015-04-19 pareiškėjo prašymo vykdymo eigą.

Dėl prašymo įpareigoti Policijos generalinį komisarą išnagrinėti pareiškėjo 2015-04-22 ir 2015-04-23 skundus

9. Nustatyta, kad pareiškėjas Policijos generaliniam komisarui 2015-04-22 pateikė skundą, kuriame skundėsi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) darbu, nurodė, kad Kauno AVPK tyrėja A. Lazarevičiūtė neleidžia jam susipažinti su jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso Nr. 65-AT-00165-11 medžiaga, gauti jos išrašus, nuorašus ir kopijas, atsisako jam pateikti tinkamai patvirtinto 2011-02-18 nutarimo nuorašus, tokiais veiksmais jam trukdoma skųsti Kauno rajono policijos komisariato 2015-04-10 nutarimą ir teikti įrodymus į baudžiamąsias bylas, ir prašė atšaukus Kauno AVPK tyrėjos A. Lazarevičiūtės sprendimus pareiškėjui neleisti susipažinti su jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo proceso medžiaga ir neišduoti tinkamai patvirtinto 2011-02-18 nutarimo nuorašo įpareigoti Kauno AVPK viršininką leisti susipažinti su baudžiamojo proceso Nr. 65-AT-00165-11 medžiaga ir leisti daryti šios medžiagos išrašus, nuotraukas išduoti tinkamai patvirtintus jos nuorašus (t. I, b. l. 150–151). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Policijos generaliniam komisarui 2015-04-23 pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Departamento
2015-03-24 aktą Nr. 5-S-2890, atlikti jį surašiusio pareigūno S. Gago tarnybinį patikrinimą, išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti dėl jo naują aktą (t. I, b. l. 152). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdyba 2015-04-24 raštu Nr. 38-S-5890 pareiškėjo
2015-04-22 ir 2015-04-23 (rašte nurodyta skundo data 2015-04-20 laikytina rašymo apsirikimu) skundus persiuntė nagrinėti Kauno AVPK viršininkui (t. I, b. l. 149).

10. Įvertinus pareiškėjo 2015-04-22 ir 2015-04-23 teiktų skundų turinį, darytina išvada, kad jais pareiškėjas kreipėsi į Departamentą (į jo vadovą – Policijos generalinį komisarą), nurodydamas, kad, jo nuomone, yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ir prašė juos apginti. Taigi jie iš esmės atitinka Taisyklių 2.4 punkte įtvirtintą skundo sąvoką, todėl būtent Departamentas juos turėjo išnagrinėti Taisyklėse nustatyta tvarka ir pateikti pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovų atsiliepime nurodytas argumentas, kad pareiškėjas kelia reikalavimą kitam viešojo administravimo subjektui – Lietuvos kriminalinės policijos biurui, todėl Departamentas yra netinkamas atsakovas, atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Policijos generalinį komisarą pareiškėjo 2015-04-22, 2015-04-23 skundus išnagrinėti iš esmės. Atsakovų nuomone, pareiškėjui į jo 2015-04-22,
2015-04-23 skundus buvo atsakyta Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2015-04-24 raštu Nr. 38-S-5890. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad Departamentas gautus skundus pagal kompetenciją pavaldžioms policijos įstaigoms ar kitoms institucijoms nagrinėti gali persiųsti tik tais atvejais, kai šios institucijos yra kompetentingos tokius skundus nagrinėti (Taisyklių 25 punktas). Kaip minėta, pareiškėjas Departamentui (jo vadovui – Policijos generaliniam komisarui) 2015-04-22 skunde skundėsi ne tik, jo nuomone, jo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančia Kauno AVPK tyrėjos A. Lazarevičiūtės veika, bet ir prašė įpareigoti Kauno AVPK viršininką leisti susipažinti su baudžiamojo proceso Nr. 65-AT-00165-11 medžiaga ir leisti daryti šios medžiagos išrašus, nuotraukas išduoti tinkamai patvirtintus jos nuorašus, o 2015-04-23 skunde prašė panaikinti Departamento
2015-03-24 aktą Nr. 5-S-2890, atlikti jį surašiusio pareigūno S. Gago tarnybinį patikrinimą, išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti dėl jo naują aktą. Policijos veiklos įstatyme (redakcija galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-09-01) nustatyta, jog Policijos generalinis komisaras prižiūri ir koordinuoja vadovaujamų įstaigų veiklą (12 straipsnio 2 dalies 2 punktas), atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių vykdymą bei vadovaujamų įstaigų darbo organizavimą (12 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Vadinasi, skundai dėl Departamentui pavaldžios įstaigos Kauno AVPK (jo vadovo), Departamento pareigūno veikų priskirtini Policijos generalinio komisaro kompetencijai.

12. Teismas, pareiškėjo 2015-04-22, 2015-04-23 skundų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2015-04-24 rašto Nr. 38-S-5890 turinį įvertinęs nurodyto Policijos veiklos įstatyme ir Taisyklėse nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, nesutinka su atsakovų teiginiais, kad šiuo Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštu į pareiškėjo skundus buvo atsakyta tinkamai. Toks atsakymas, kuriuo pareiškėjo 2015-04-22 skundas dėl jame nurodytų galimai netinkamų Kauno AVPK (jo vadovo) veikos perduodamas nagrinėti įstaigai, dėl kurios galimai netinkamos veikos skundžiamasi, taip pat kai Kauno AVPK perduodamas nagrinėti pareiškėjo 2015-04-23 skundas dėl šiai įstaigai nepavaldaus Departamento pareigūno veikų, neatitinka Taisyklių 3 punkto nuostatos, kad Departamento valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, nagrinėdami asmenų skundus, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo, „vieno langelio“ ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2015-04-24 raštu Nr. 38-S-5890 jo 2015-04-22,
2015-04-23 skundai nebuvo išnagrinėti. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas įpareigoti išnagrinėti jo 2015-04-22 ir 2015-04-23 skundus iš esmės tenkintinas, Departamentas įpareigotinas juos išnagrinėti ir dėl jų priimti teisės aktuose išdėstytus reikalavimus atitinkančius sprendimus.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2015-04-22 ir 2015-04-23 skundus ir dėl jų priimti teisės aktuose išdėstytus reikalavimus atitinkančius sprendimus.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                       Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė