Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-969-275/09
Teisėja Galina Taraškevič Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 45.6.;
121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. lapkričio 16 d.,
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,
kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio,
sekretoriaujant R.Kurganovaitei,
dalyvaujant ieškovams R. Š., E. Š., jų atstovui adv. N.Šmitui, atsakovo atstovei J. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų E. Š., R. Š. ir I. Š. bei atsakovo UAB „Lelija“ apeliacinius skundu dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovui UAB „Lelija” dėl buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties patvirtinimo bei pagal atsakovo UAB „Lelija” priešieškinį ieškovams E. Š., R. Š., I. Š. dėl buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties pripažinimo nutraukta ir iškeldinimo, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Lelija“, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovas pilnai atsiskaitė su atsakovu už 2000-10-01 buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje Nr. 01/2000.09.22 nurodytą butą, patvirtinti ieškovo E. Š. ir atsakovo UAB „Lelija“ 2000-10-01 sudarytą Buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 01/2000.09.22 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-10-01 tarp pardavėjo UAB „Lelija“ ir pirkėjo E. Š. buvo sudaryta Buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 01/2000.09.22, kuria šalys susitarė, jog pardavėjas UAB „Lelija” parduoda, o pirkėjas E. Š. perka butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), turintį 72,10 kv.m. bendrojo ploto su rūsiu. Pirkėjas atsiskaito už perkamą butą su penkių procentų metinėmis palūkanomis per penkiolika metų pagal šalių pasirašytus mokėjimų grafikus. Pardavėjas įsipareigojo, pirkėjui apmokėjus už butą ir pilnai įvykdžius visas sutarties sąlygas, išduoti dokumentus (sudaryti atitinkamai notariškai patvirtintą sutartį), suteikiančius teisę įregistruoti butą kaip pirkėjo asmeninę nuosavybę. Šalys susitarė, kad iki to laiko išsimokėtinai parduodamas butas yra pardavėjo nuosavybė. Iki 2006 m. gegužės mėn. šalių pasirašytame priede Nr. 1 „Mokėjimų grafikas už butą Nr. 6“ numatytas įmokas iš ieškovui priklausančio darbo užmokesčio išskaičiuodavo atsakovas. 2006 m. gegužės mėn. ieškovas žodžiu kreipėsi į atsakovo UAB „Lelija“ generalinę direktorę, prašydamas leisti iš karto sumokėti visą likusią mokėti sumą. Generalinės direktorės nurodymu, UAB „Lelija“ finansų direktorė R. D. paskaičiavo likusią sumokėti sumą (28 939,30 Lt), kurią 2006-05-30 mokėjimo nurodymu ieškovas pervedė į UAB „Lelija“ sąskaitą banke. Jam galutinai atsiskaičius už išperkamą butą, atsakovas 2006 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. nebevykdė išskaitymų iš jo darbo užmokesčio, tuo pripažindamas, kad jis galutinai atsiskaitė už išperkamą butą. Atsakovas delsė sutartyje nustatyta tvarka patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ieškovas 2006-09-26 su reikalavimu įvykdyti buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 01/2000.09-22 8 punktą kreipėsi į atsakovą bei pareikalavo iki 2006-10-23 parengti buto pirkimo-pardavimo sutarčiai įforminti reikalingus dokumentus, taip pat iki 2006-10-19 registruotu laišku informuoti apie pasiruošimą pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį. 2006-10-18 raštu Nr. 01-615 atsakovas informavo, kad negali įvykdyti ieškovo reikalavimo, kadangi jis neatitinka sutarties sąlygų. Atsakovas į ieškovui priklausančią sąskaitą banke grąžino sumokėtus 28 939,30 Lt, kuriuos 2006-05-30 mokėjimo nurodymu ieškovas buvo pervedęs atsakovui. 2006-10-26 prašymu ieškovas Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro paprašė atsakovui persiųsti pakartotinį reikalavimą įvykdyti buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 01/2000.09.22 8 punktą. 2006-11-09 rašte Nr. 01j-638 atsakovas nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo įvykdyti pateiktą pakartotinį reikalavimą, nes jis yra neteisėtas, nepagrįstas ir neatitinka sutarties sąlygų. 2006-11-20 ieškovas su prašymu priimti pinigus į depozitinę sąskaitą kreipėsi į Vilniaus miesto 7-ąjį notarų biurą bei paprašė priimti į depozitinę sąskaitą atsakovui skirtą pinigų sumą (28 939,30 Lt) tam, kad būtų galutinai atsiskaityta su atsakovu už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2006-12-20 liudijimu Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė patvirtino, kad ieškovas, į Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro sąskaitą sumokėjo 28 939,30 Lt, kuriuos notarė pervedė į UAB „Lelija“ sąskaitą banke. Tačiau lėšas atsakovas atsisakė priimti bei grąžino į Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas sumokėjo atsakovui įmokas už tris mėnesius, tačiau atsakovo 2007-03-19 raštu buvo informuotas, jog 2007-03-16 mokėjimo nurodymu Nr. 70719 jam buvo grąžintas neteisėtai atliktas 1 488,96 Lt pavedimas. Šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo įtvirtinto draudimo ieškovui sumokėti visą išperkamo buto kainą prieš terminą. 2000-10-01 sutartyje įtvirtinta ieškovo E. Š. prievolė per 15 metų atsiskaityti su atsakovu už išperkamą butą buvo numatyta ne atsakovo, o ieškovo naudai tam, kad nereikėtų iš karto mokėti visos mokėjimų grafikuose nurodytos buto kainos.
Atsakovas UAB „Lelija“ pareiškė teisme priešieškinį ieškovams E. Š., R. Š., I. Š., reikalaudamas pripažinti 2000-10-01 dieną sudarytą Buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 01/2000.09.22 nutraukta, iškeldinti ieškovus su jiems nuosavybės teise priklausančiais asmeniniais daiktais iš buto esančio, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti iš ieškovo E. Š. atsakovo naudai 2 565,16 Lt nuomos mokesčio sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutarties nuostatos įpareigoja ieškovą sutarties galiojimo laiku iki 2015 metų būti atsakovo darbuotoju. UAB „Lelija” turi teisę nutraukti sutartį iki numatyto apmokėjimo termino, jeigu ieškovas tampa nemokus arba nevykdo kitų sutartyje numatytų sąlygų ir įsipareigojimų, bei teisę bet kuriuo sutarties galiojimo laiku nutraukus darbo sutartį su ieškovu iš karto anuliuoti buto išsimokėtinai sutartį. Sutarties įvykdymas anksčiau laiko prieštarauja sutarties esmei ir sutartyje šalių nustatytom sąlygom. Vienašališkas sutarties nuostatų keitimas bei vienašališkas atsisakymas įvykdyti prievolę prieštarauja įstatymo nuostatoms. Ieškovas, neturėdamas UAB „Lelija” sutikimo, atliko neteisėtą pavedimą, kurį atsakovas grąžino ieškovui, bei be teisinio pagrindo pareikalavo prieš terminą įvykdyti sutarties 8 p., t.y. sudaryti notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat neteisėtai įnešė į Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą, kuris 2006-12-20 pervedė į UAB „Lelija“ atsiskaitomąją sąskaitą 28 939,30 Lt sumą nurodydamas, kad įmoka yra už E. Š., pagal 2000-10-01 buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 01/2000.09.22. Atsakovas nuo 2006-05-01 nebeatliko išskaitų iš ieškovo darbo užmokesčio, o pats ieškovas kasmėnesinių įmokų nevykdė, tai pagal sutartį už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2006-12-20 susidarė ieškovo kasmėnesinių įmokų įsiskolinimas atsakovui už 7 mėnesius. Todėl UAB „Lelija“ iš gautos įmokos išskaičiavo ieškovo turimą įsiskolinimą ir likusius 26 325 Lt grąžino į Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro atsiskaitomąją sąskaitą 2006-12-22 mokėjimo nurodymu Nr. 63175, informuodamas apie tai ieškovą ir Vilniaus miesto 7-ojo notarų biurą 2006-12-22 raštu, bei nurodė, kad prievolės įvykdymo būdas nėra pakeistas, nėra galimas pagal sutarties nuostatas ir sutarties galutinis įvykdymas baigsis tik 2015 metais. UAB „Lelija“ negavęs įmokų dar už 3 mėnesius 2007-03-06 raštu Nr. 01j-91 nutraukė 2000-10-01 sudarytą buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, nurodė iki 2007-04-16 grąžinti atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, bei informavo, kad ieškovui bus grąžinta pagal sutartį sumokėta pinigų suma, išskyrus įmokėtas palūkanas, atskaičius buto nuomos mokestį, paskaičiuotą po 273,98 Lt be PVM už kiekvieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos bei kitus UAB „Lelija“ patirtus nuostolius, turėtas išlaidas. Ieškovas tik gavęs UAB „Lelija“ raštą, neinformuodamas atsakovo, 2007-03-15 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „Lelija“ atsiskaitomąją sąskaitą 1 488,96 Lt sumą, nurodydamas mokėjimo paskirtyje „įmokos už 4 mėn. pagal pirkimo išsimokėtinai sutartį Nr. 01/2000.09.22“. Atsakovas 2007-03-19 raštu informavo ieškovą, kad sutartis yra nutraukta 2007-03-06 raštu ir grąžino neteisėtai atliktas 1 488,96 Lt mokėjimo pavedimas. Ieškovas, pasirašydamas sutartį, sutiko neginčo tvarka išsikraustyti iš buto po sutarties nutraukimo, tačiau jis neįvykdė atsakovo reikalavimo, neišsikraustė iš buto, kuriame gyvena iki šiol, tuo grubiai pažeisdamas atsakovo, kaip buto savininko, teises. Ieškovas privalo dar primokėti 2 565,16 Lt atsakovui priskaičiuotą nuomos mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-02-19 sprendimu ieškovo E. Š. ieškinį atsakovui UAB „Lelija” dėl buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties patvirtinimo, atmetė. Taip pat atmetė atsakovo UAB „Lelija” priešieškinį ieškovams E. Š., R. Š., I. Š. dėl buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties pripažinimo nutraukta ir iškeldinimo. Ištyręs šalių sudarytos 2000-10-01 buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties turinį, teismas padarė išvadą, kad sutarties šalys nustatė 15 metų sutarties galiojimo terminą, kurio metu abi šalys privalo vykdyti savo prievoles, t.y. ieškovas (pirkėjas) privalo visus 15 metų daryti sutartyje nustatyto dydžio įmokas ir būti UAB „Lelija“ darbuotoju, o atsakovas (pardavėjas) privalo priimti sutartyje nustatyto dydžio įmokas ir, pasibaigus sutarties galiojimo 15 metų terminui, įforminti pirkimo-pardavimo sutartį notarine forma. Sutartyje nustatytas 15 metų sutarties galiojimo terminas buvo nustatytas ne tik ieškovo naudai ir iniciatyva, kad ieškovui nereikėtų iš karto mokėti visos sumos, tačiau ir atsakovo UAB „Lelija“ naudai ir iniciatyva, o būtent, kad ieškovas visus 15 metų būtų atsakovo darbuotojas. Teismas konstatavo, kad ieškovo 2006-05-30 mokestiniu nurodymu į atsakovo sąskaitą įmokėta 28 939,30 Lt suma nėra pakankama galutinai atsiskaityti už išperkamą butą. Galutinė įmoka su palūkanomis sudaro 30 282,20 Lt, ką patvirtina atsakovo 2007-04-16 buhalterinė pažyma. Esant tokioms aplinkybėms teismas laikė, kad ieškovo prievolės įvykdymas prieš terminą prieštarauja sutarties esmei, sutarties šalių nustatytoms sąlygom, įstatymo nuostatoms. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas sistemingai pažeidinėjo sutartį, netinkamai vykdė prievoles ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Be to, nutraukiant sutartį atsakovas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos. 2000-10-01 sutarties 10 p., 11 p. šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovas) turi teisę nutraukti sutartį iki numatyto apmokėjimo termino, jeigu pirkėjas (ieškovas) tampa nemokus arba nevykdo šios sutarties sąlygų neginčo tvarka. Šalys nustatant atvejus, kada atsakovas turi teisę nutraukti sutartį, nenustatė sutarties nutraukimo tvarkos. Teismas nurodė, kad atsakovas, laikydamas, jog ieškovas netinkamai vykdė sutarties prievoles ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, prieš nutraukdamas sutartį 2007-03-06 raštu Nr. 01j-91 privalėjo ieškovui nustatyti papildomą terminą sutarties prievolei įvykdyti (CK 6.217 str. 1 d., 3 d.). Ieškovui neįvykdžius prievolės per papildomai nustatytą terminą, atsakovas apie sutarties nutraukimą privalėjo ieškovui pranešti prieš trisdešimt dienų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nutraukė sutartį nuo 2007-04-16, kai Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-03-29 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovui iki bylos išnagrinėjimo nutraukti 2000-10-01 sutartį. Prieš pareikšdamas priešieškinį ieškovui dėl sutarties nutraukimo, atsakovas irgi nenustatė ieškovui papildomo termino prievolei įvykdyti, apie sutarties nutraukimą neįspėjo prieš 30 dienų, tuo pažeidė sutarties nutraukimo tvarką, nustatytą CK 6.218 str. 1 d., 6.217 str. Spręsdamas šalių ginčą teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas sutarties įvykdymo prievolę pažeidė tuo laikotarpiu, kai teismui buvo pareikštas ieškinys, teisme buvo sprendžiamas šalių ginčas. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas eilę metų, gan ilgą laiko tarpą iki šalių ginčo atsiradimo dėl skirtingo sutarties sąlygų aiškinimo, tinkamai vykdė sutarties sąlygas, atsakovas nereiškė jam jokių pretenzijų; ieškovas buvo ir yra atsakovo darbuotojas, ko ir siekė atsakovas sudarant su ieškovu sutartį; į atsakovų mažamečio vaiko interesus, kuris patenkinus atsakovo priešieškinį liktų be būsto.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas E. Š., R. Š. ir I. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-02-19 dalį, kuria nuspręsta ieškovo E. Š. ieškinį atmesti ir ieškovo ieškinį atsakovui AB „Lelija“ dėl buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties patvirtinimo tenkinti pilnai. Priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nurodo, kad tarp šalių sudaryta sutartis nei turiniu, nei forma neatitinka nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai taikomų reikalavimų (CK 6.393 str.). Sutartis nėra notarinės formos. Nors buvo pasirašytas buto perdavimo-priėmimo aktas, tačiau nuosavybės teisė į butą pirkėju įvardintam ieškovui nebuvo perleista (CK 6.393 str. 4 d.). Šalių sudarytos sutarties turinys neatitinka ir CK 6.401 str. apibrėžtos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Sudarydamos minėtą sutartį šalys susitarė, jog sutarties dalyku esantis butas ieškovo nuosavybėn pereina per sutartyje nustatytą 15 metų terminą ieškovui sumokėjus buto kainą, palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (delspinigius), tuo tarpu iki to laiko išsimokėtinai parduodamas butas yra pardavėjo nuosavybė. Įvertinus šalių 2000-10-01 sudarytos sutarties Nr. 01/2000.09.22 turinį bei formą (CK 6.887 str. 1 d.), akivaizdu, jog ginčo sutartis laikytina, ne buto pirkimo-pardavimo sutartimi, bet vartojimo kredito sutartimi. Todėl sprendžiant ginčą taikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios teises normos (CK 6.886 str. - 6.891 str.). CK 6.888 str. 2 d. įtvirtinta imperatyvi teisės norma nustatanti, jog kredito gavėjas turi teisę kreditą grąžinti nesibaigus jo grąžinimo laikui, tačiau sumoka iki kredito grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Taigi, išdėstyti motyvai bei teisės normos patvirtina, jog ieškovas 2006-05-30 pervesdamas atsakovui 28 939,30 Lt, į atsakovo UAB „Lelija“ sąskaitą banke, elgėsi teisėtai, realizavo jam įstatymo suteiktą teisę grąžinti kreditą nesibaigus jo grąžinimo terminui. Sutinkamai su CK 6.888 str. 2 d. kredito gavėjas grąžindamas kreditą nesibaigus jo grąžinimo laikui, privalo sumokėti tik iki kredito grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius, tuo tarpu palūkanų ar kitų mokesčių, kurie būtų skaičiuojami už likusį laikotarpį, kredito gavėjas mokėti neprivalo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, nepaisydamas teisme vykstančio teisminio ginčo, reiškė pretenzijas dėl neva nesumokėtų įmokų už išpirktą butą bei nurodė, jog galutinė įmoka už butą su palūkanomis sudaro 30 282,20 Lt, ieškovas, siekdamas operatyviai išspręsti ginčą, sumokėjo atsakovui papildomai dar 1 488,96 Lt. Taigi ieškovas viso atsakovui sumokėjo 30 428,26 Lt. Nors, sutinkamai su CK 6.888 str. 2 d., atsakovas nuo 2006-05-30 neturėjo teisės skaičiuoti palūkanų. Pirmos instancijos teismas, teigdamas, jog ieškovas neturėjo rašytinio atsakovo sutikimo įvykdyti prievolę prieš terminą, nepagrįstai rėmėsi liudytojos R.-Z. D., AB „Lelija“ finansų direktorės parodymais. Liudytojos R.-Z. D., AB „Lelija“ finansų direktorės parodymai, jog nevedama atliktų mokėjimų už butus išsimokėtinai apskaita, vertinti kaip neatitinkantys tikrovės. Teiginys, dėl nevedamos apskaitos, ne tik neatitinka tikrovės, bet ir prieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatoms, kur imperatyviai įtvirtinta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovui 2006-05-30 sutarties 4.4. p. nustatyta tvarka pervedus į atsakovo sąskaitą ieškovui mokėti už butą sumą, atsakovas ją priėmė, toliau nebevykdė ankščiau vykdytų išskaitymų iš ieškovo darbo užmokesčio bei grąžino iš ieškovo už 2006 m. gegužės mėnesį padarytą išskaitymą. Taigi, pagrįstai teigtina, jog šiais savo veiksmais (tiek aktyviais - gražinimu permokėtos sumos, tiek konkliudentiniais - negrąžinant pervestų pinigų, nebevykdant kasmėnesinių išskaitymų iš ieškovo darbo užmokesčio) ieškovas patvirtino, prievolės įvykdymą. Šalys sutartyje nenustatė draudimo vykdyti prievolę prieš terminą, taip pat neaptarė prievolės įvykdymo prieš terminą tvarkos, tuo pačiu ir nenustatė reikalavimo, jog ieškovas prieš įvykdydamas prievolę iš anksto privalo gauti atsakovo rašytinį sutikimą. Sutarties 14 p. šalys susitarė, jog sutartyje neaptarti klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymais. Tuo tarpu CK 6.53 str. 3 d. nustatyta, jog skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš terminą, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis arba prievolės įvykdymas prieš terminą neprieštarauja jos esmei. Taigi, įstatymas aiškiai įtvirtina skolininko teisę prievolę vykdyti prieš terminą, tuo tarpu reikalavimo gauti kreditoriaus sutikimą nenustato. Teismo sutarties aiškinimas, akivaizdžiai neatitinka Konstitucijos nuostatų bei riboja ieškovo teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Atsakovas įvykdydamas prievolę iš anksto nesiekė pakeisti ar nutraukti tarp jo ir atsakovo esamų darbo santykių. Priešingai, šie atsakovo veiksmai buvo sąlygoti išimtinai ekonominių motyvų - sutaupyti lėšų. Kaip matyti iš byloje esančio mokėjimo grafiko už butą, sudarydamos ginčo sutartį šalys susitarė, jog butas parduodamas už 46 096 Lt, tuo tarpu kartu su mokėtinomis palūkanomis buto kainą sudaro 63 477,40 Lt, t.y. mokėdamas palūkanas ieškovas privalėtų sumokėti papildomai daugiau kaip 17 000 Lt, kas sudaro 1/3 buto kainos. Taigi, akivaizdu, kad prievolės įvykdymas prieš terminą, neprieštarauja sutarties esmei, bei šalių ketinimams.
Atsakovas UAB „Lelija“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti dalį Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-02-19 sprendimo, kuria atmestas UAB „Lelija“ pareikštas priešieškinys, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - priešieškinį tenkinti. Priteisti iš ieškovo E. Š. visas bylinėjimosi išlaidas UAB „Lelija“ naudai. Atsakovas nurodo, kad pagal tarp šalių pasirašytą sutartį ieškovas E. Š. įsipareigojo kiekvieno mėnesio įmoką atsakovui UAB „Lelija“ sumokėti ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 2 dienos. Po to, kai 2006-10-17 ieškovas E. Š. prašymu atsakovui UAB „Lelija“ nurodė grąžinti išskaitytą įmoką už butą ir daugiau nebeišskaitinėti buto įmokų iš darbo užmokesčio, ieškovui atsirado pareiga įmokas vykdyti pačiam iki sekančio mėnesio 2 dienos. Kaip nurodyta teismui pateiktuose atsakovo UAB „Lelija“ buhalteriniuose dokumentuose, bei paties ieškovo banko išrašuose po to kai atsakovas 2006-10-16 grąžino ieškovui jo įmokas, laikotarpyje iki 2007-03-15 ieškovas pats neatliko nei vienos kasmėnesinės įmokos atsakovui pagal sutartį. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl ieškovo prievolių pažeidimo, nesirėmė prievolių tinkamą vykdymą įtvirtinančiomis materialinėmis teisės normomis, teismų praktika, todėl priėmė klaidingą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas. Šalys sudarydamos Pardavimo išsimokėtinai sutartį susitarė dėl išsimokėjimo sąlygų, kurios yra laikomos esminėmis sąlygomis materialinių teisės normų prasme. Todėl mokestinių prievolių netinkamas vykdymas ar iš viso neįvykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Pagal sutarties esmę išsimokėjimas už butą yra laikomas esminėmis sutarties sąlygomis, kurias privalo tinkamai vykdyti ieškovas ir už kurių netinkamą vykdymą yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę - sutarties nutraukimą, bei atsakovas negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti - laiku ir tinkamai mokamų įmokų. 2000 m. pasirašytos sutarties 10, 11 punktuose yra nustatyti atvejai, kai atsakovas UAB „Lelija“ gali vienašališkai nutraukti sutartį su ieškovu, t.y. nustatyti atvejai leidžiantys nutraukti sutartį nepriklausomai nuo to ar pažeidimas yra esminis ar ne. Teismo pasisakymas tik dėl esminio pažeidimo yra nepagrįstas, nes šalys sutartyje susitarė dėl sutarties nutraukimo atvejų ir tai gali būti nebūtinai esminis sutarties pažeidimas. Taip pat atsakovas UAB „Lelija“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo išsiuntė ieškovui pranešimą 2007-03-06 Nr. 01j-91, nurodydamas, kad nutraukia sutartį nuo 2007-04-16, t.y. atsakovas pranešimą apie nutraukimą išsiuntė net prieš 40 dienų, t.y. viršydamas įstatyme nustatytą 30 dienų įspėjimo terminą. Atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą pranešti apie sutarties nutraukimą. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, todėl ir priėmė klaidingą sprendimą. Teismas pasisakydamas dėl sutarties nutraukimo taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Lelija“ nenustatė ieškovui papildomo termino prievolei įvykdyti. Atsakovas UAB „Lelija“ raštais 2006-11-09 Nr. 01j-63 ir 2006-12-22 Nr. 01j-397 nurodė ieškovui, kad sutartyje nustatytos kasmėnesinės įmokos į atsakovo sąskaitą ir tokios tvarkos ieškovas privalo laikytis, bei tai, kad yra susidaręs įsiskolinimas 2 614,30 Lt, kurį atsakovas nurašo nuo gautos priešlaikinės įmokos ir likusią dalį grąžina, tačiau ieškovas dar tris mėnesius nedarė jokių įmokų atsakovui. Todėl teigtina, kad atsakovas kelis kartus pranešė ieškovui apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, reikalavo vykdyti, tačiau ieškovas nors ir žinodamas apie savo sutarties pažeidimus, tačiau nieko nedarė, kad prievolės būtų įvykdytos laiku ir tinkamai. Materialinė teisės norma nustatė teisę kreditoriui bet ne pareigą prievolės įvykdymui papildomą terminą nustatyti. Ieškovas tik gavęs atsakovo UAB „Lelija“ 2007-03-06 raštą Nr. 01j-91 dėl sutarties nutraukimo nuo 2007-03-15 pervedė atsakovui 1 488,96 Lt nurodydamas, kad tai yra įmoka už 4 mėnesius. UAB „Lelija“ pasinaudojo savo teise spręsti ar priimti pavėluotą prievolės įvykdymą ar laikytis sutarties nutraukimo, pasirinko pastarąją poziciją ir 2007-03-19 raštu Nr. 01j-105 pranešė, kad su ieškovu sutartis yra nutraukta ir apie tai pranešta 2007-03-06 raštu Nr. 01j-91, bei grąžino neteisėtai pervestą 1 488,96 Lt sumą. Teismas pasisakydamas dėl priešieškinio atmetimo taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Lelija“ nutraukė sutartį su ieškovu tuo metu, kai galiojo 2007-03-29 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas pažymi, kad pranešimą dėl sutarties nutraukimo išsiuntė 2007-03-06 raštu Nr. 01j-91, o teismas laikinąsias priemones pritaikė tik 2007-03-29. Todėl toks teismo teiginys yra nepagrįstas. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl patenkinus priešieškinį panaikinamos ir laikinosios apsaugos priemonės.
Ieškovai E. Š., R. Š. ir I. Š. atsiliepimu į atsakovo UAB „Lelija“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-02-19 sprendimo dalį, kuria nuspręsta atsakovo priešieškinį atmesti, palikti nepakeistą bei atsakovo UAB „Lelija“ apeliacinį skundą atmesti. Priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Ieškovų E. Š. ir R. Š. bei atsakovo UAB „Lelija“ skundai atmestini, o pagal ieškovės I. Š. apeliacinį skundą apeliacinis procesas nutrauktinas.
Ieškove teismo sprendime nurodyta I. Š. yra gimusi 2005-06-24, todėl ji bylos nagrinėjimo dienai neturi procesinio veiksnumo (LR CPK 38 str. 4 d.), jos interesus byloje atstovauja jos abu tėvai, kurie yra ieškovais byloje, todėl teismas nepagrįstai įtraukė mažametę byloje proceso dalyviu, kaip ieškovę. Pagal jos vardu advokato pasirašytą skundą procesas nutrauktinas LR CPK 315 str. 2 d. 2 p. pagrindu.
Ieškovų atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašo pakeisti teismo sprendimą, tačiau iš skundo argumentų matyti, jog jis siekia, kad teismo sprendimas dalyje būtų panaikintas ir ieškovo reikalavimai patenkinti, o teismo sprendimas dalyje, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinys, palikta nepakeista.
Apeliantas pagrįstai nurodo, jog sudaryta sutartis neatitinka nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai taikomų reikalavimų, ji nėra notarinės formos, tačiau nepagrįstai nurodo, kad dėl formos neatitikimo sutartis turi būti vertinama kaip vartojimo kredito sutartis. Tai, kad LR CK 6.393 str. 4 dalis numato, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento, neleidžia daryti išvados, jog ši norma turi būti taikoma ir tuo atveju, kai daiktas parduodamas išsimokėtinai. Tokį daiktų pardavimą reglamentuoja LR CK dešimtojo skirsnio normos, pagal 6.411 str. 1 d. nuostatas pardavėjui nuosavybės teisė išlieka iki tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos. Kolegija daro išvadą, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, šis sutarties trūkumas ir sudarė sąlygą kilti ginčui tarp šalių.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, ir nagrinėjo aplinkybę, ar pagal šią sutartį ieškovai sumokėjo visą sutartyje numatytą kainą, kaip to reikalauja LR CK 6.441 str. 1 d., ir dėl to atsirado sąlyga, kad butas pereitų pirkėjo nuosavybėn bei aplinkybę, ar galėjo ieškovas sumokėti anksčiau visą sumą, kurios mokėjimai buvo išdėstyti. Teismas darė išvadą, kad ieškovo sumokėta 2006-05-30 mokestiniu nurodymu į atsakovo sąskaitą 28939 Lt suma nėra pakankama galutinai atsiskaityti už išperkamą butą. Tai, kad ieškovas buvo pervedęs atsakovui ir kitokią sumą – 30428,26 Lt, nėra pagrindu įpareigoti atsakovą parduoti ieškovui butą, nes tarp šalių iškilo ginčas dėl daikto pardavimo kainos ir kitų sąlygų. Atsakovas teigia, kad už sutartyje nurodytą kainą - 63477,40 Lt, numatydamas sąlygą šią sumą perskaičiuoti priklausomai nuo PVM dydžio pasikeitimo, atsakovas sutiko parduoti savo turtą ieškovui tik su tokia sąlyga, kad ieškovas 15 metų dirbs pas atsakovą. Kilus ginčui tarp šalių, ar ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas vykdytų pareigą, jam numatytą sutarties 8 punkte (b.l.14, t. I ) ir apmokėti visą numatytą kainą ( arba visų įmokų sumą) už butą anksčiau, negu numatyta grafike prie sutarties, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prievolės įvykdymas prieš terminą prieštarauja sutarties esmei. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovui nenuginčijus ketinamo parduoti buto sutarties nuostatos, kad ieškovas turi 15 metų mokėti įmokas, kurios nurodytos priede prie sutarties ir kurios pagal sutarties 4 punktą gali būti perskaičiuojamos pasikeitus pridėtinės vertės mokesčio dydžiui, arba nepakeitus šios sutarties sąlygos, nėra pagrindo daryti išvadai, kad jo reikalavimai buvo atmesti nepagrįstai. Pripažintina, kad ieškovui siekiant, jog būtų pakeistos tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos, t.y. ieškovui būtų numatyta tik viena pareiga – apmokėti už butą, pašalinant sutarties 8 punkte esantį ieškovui tenkantį įsipareigojimą - pilnai įvykdyti šios sutarties visas sąlygas, jis šią savo teisę turėjo galimybę ginti teisminiu keliu, reikšdamas reikalavimą ne patvirtinti 2000 -10- 01 sutartį, o siekti, kad atsakovas būtų įpareigotas parduoti jam savo turtą už tam tikrą kainą. Tai, kad ieškovas buvo įsipareigojęs ne tik apmokėti už butą, bet ir vykdyti kitas sutarties sąlygas, matyti iš sutarties 8 p., todėl pripažintina, kad teismo sprendimo išvada, jog ieškovas sudarė sutartį įsipareigodamas 15 metų dirbti pas atsakovą, pagrįsta. Atsakovui nurodžius, kad šis įsipareigojimas buvo numatytas sutarties 16 punkte įrašant žodžius, kad sutartis galioja tik AB „Lelija“ darbuotojams“, o ieškovui nenurodžius, kad jis kitaip suprato jose esančias nuostatas, nėra pagrindo sutartį aiškinti ieškovo naudai, t.y. kad ieškovas įsipareigojo tik apmokėti pagal sutartį, neprisiimdamas kitų įsipareigojimų.
Vien tai, kad sutartis pavadinta buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi, neleidžia daryti išvados, kad buvo sudaryta kitokia, t.y. vartojimo kredito sutartis, kaip nurodo ieškovas apeliaciniame skunde. Be to, pats ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti sutartį vartojimo kredito sutartimi ( b.l.45-51, T. I), o reikalavo LR CK 6.309 str. 3 d. pagrindu pripažinti ieškovą pilnai atsiskaičius su atsakovu, iš esmės siekdamas, kad atsakovas būtų įpareigotas sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to, teismas neturėjo nurodyti motyvų, kodėl sutartis negali būti pripažinta išperkamosios nuomos sutartimi.
Atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas dėl to, kad ieškovas siekė įmokėti daugiau, negu numatyta sutartyje tam tikrais terminas, bet atsakovas pats grąžino jo prieš laiką padarytas įmokas, todėl pats atsakovas yra kaltas dėl to, kad neturėjo iš ieškovo priklausančių jam pagal grafiką įmokų. Pripažintina, kad atsakovas nepagrįstai grąžino ieškovo jam siunčiamas sumas, todėl neturėjo pagrindo nutraukti sudarytą sutartį dėl to, kad ieškovas nemoka įmokų. Ieškovas turėjo teisę mokėti didesnes įmokų sumas, negu numatyta grafike, tačiau šiais mokėjimais jis neįvykdė visų prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą pagal I. Š. apeliacinį skundą nutraukti.
Kolegijos pirmininkė Danutė Kutrienė
Kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė
Petras Jaržemskis