Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [I-241-583-2009].doc
Bylos nr.: I-241-583/2009
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

           Administracinė byla Nr.I-241-583/2009m.

    Proceso Nr. 3-63-00033-2009-2 (S)

   Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2;11.12;73.

                                                              

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2009 m. kovo 12 d.

        Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos J. R.L. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2008 m. spalio 23 d. žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolo panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

                                                                                    n u s t a t ė  :

 

pareiškėja kreipėsi į teismą skundu, nurodydama, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas yra A.L. (mirusio 1993 m. rugpjūčio 4 d.), pretendento į M. L. iki nacionalizacijos Nemirsetos kaime turėtos nuosavybės teisių atkūrimą, teisių parėmėja. Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisija spręsdama dėl M.L. nuosavybės teise valdytos žemės nusprendė:

- nepripažinti, kad M. L. nuosavybės teise valdyta žemė buvo dviejuose 1 ha ir 19 ha sklypuose pagal 2005 m. gruodžio 1 d. sklypų apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktus bei pagal juos parengtus žemės sklypų planus;

- atkurti nuosavybės teises į M. L. valdytą nekilnojamąjį turtą, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 1992 m. spalio 12 d. sprendimą – 20 ha, remiantis 2003 m. gruodžio 22 d.  žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu ir pagal jį parengtu žemės sklypo planu.

Pareiškėja nurodo, kad su protokoliniais sprendimais nesutiko ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punkto 2 dalyje nustatyta tvarka minėtus sprendimus apskundė Klaipėdos apskrities viršininkui. Klaipėdos AVA išnagrinėjo skundą ir nusprendė, kad byloje esantys dokumentai buvo nagrinėjami žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 23 d. posėdyje, todėl nesant papildomų dokumentų komisijos protokolą pakeisti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja su tokia atsakovo pozicija ir Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokoliniais sprendimais nesutinka ir prašo teismą :

- panaikinti Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinius sprendimus dėl M. L. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietos ir ribų nustatymo.

Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nesilaikius išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

Pareiškėja nesutinka su Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokoliniais sprendimais dėl M. L. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietos ir ribų nustatymo.

Pagrindinės teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2007 m. spalio 11 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. AS11-296/2007.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos (2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime aprobuotas „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“ (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 466-468), kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko apsvarstytus tokius prašymus ir skundus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 709 bei Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus yra Nacionalinė žemės tarnyba.

Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002 (,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 3, P. 184-187), aiškindamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas. Pareiškėja skundžia Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinius sprendimus dėl M. L. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietos ir ribų nustatymo, priimtus pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Tokio pobūdžio ginčams Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Pagal šią tvarką, skundas, pirmiausia, turi būti paduodamas apskrities viršininkui, o po to - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą, skundas vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi gali būti paduodamas teismui per dvidešimt dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-311/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-547/2007; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-464/2008, 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-98/2009, 2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-115/2009).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka pasinaudojo tik dalinai, kadangi nurodo, jog kreipėsi skundu į Klaipėdos apskrities viršininką ir gavusi atsakymą tiesiogiai į teismą (kreipimasis ir KAVA atsakymas teismui nepateikiami). Į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėja nesikreipė, taigi akivaizdu, kad nebuvo laikytasi nustatytos neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

Pareiškėja teisiniu pagrindu kreiptis skundu į teismą (skundą išnagrinėjus KAVA) nurodo Žemės ir miškų ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintus Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, jų 5 punkto 2 dalį. Tačiau minimi Metodiniai nurodymai šio teisinio santykio reglamentavimui negali būti taikomi, nes aukštesnę teisinę galią turintys teisės aktai yra nustatę aukščiau aptarytą teisinį reglamentavimą dėl neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas  suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais  teisės  aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. AS556-115/2009 taip pat konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimui prioritetiškai taikytinos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką kai skundas, pirmiausia, turi būti paduodamas apskrities viršininkui, o po to - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Pagal Nacionalinės teismų administracija teisės aktų paieškos sistemos „LITLEX“ duomenų bazės informaciją nustatyta, kad pareiškėjos nurodomas teisės aktas - Žemės ir miškų ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 634 ir jo 1 punktu patvirtinti „Metodiniai nurodymai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ nebuvo paskelbti „Valstybės žiniose“. 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Vienas iš šio principo elementų yra tas, kad teisės aktų galia nukreipta į ateitį. Konstitucinis Teismas 1994 m. kovo 1 d. nutarime konstatavo, kad „įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama į ateitį. Negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų“. Teisinės valstybės principo esminis elementas taip pat yra tas, kad galioja tik paskelbti teisės aktai. Teisė negali būti nevieša. Konstituciniai reikalavimai, kad galiotų tik paskelbti teisės aktai ir kad jie galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida. Pagal Konstituciją Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus, ir jie turi būti paskelbti nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybės priimami teisės aktai yra norminiai, ar individualūs, taip pat nepriklausomai nuo to, kokiam subjektui ar subjektų ratui jie yra skirti.

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų  vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo "Valstybės žiniose", jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numatė, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų vadovų bei kolegialių institucijų norminiai teisės aktai negalioja, kol jie nepaskelbti "Valstybės žiniose". Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Žemės ir miškų ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 634 priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio redakcijoje (įstatymas Nr. VIII-46 1996 m. gruodžio 19 d. (Skelbta: Valstybės Žinios, 1996.12.24, Nr.: 125, Publ. Nr.: 2894).

Taigi minimas įsakymas bei juo patvirtinti Metodiniai nurodymai nebuvo ir nėra paskelbti „Valstybės žiniose“ aukščiau nurodyta tvarka, todėl jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas (priėmimo metu galiojusią 10 straipsnio įstatymo Nr. VIII-46 1996 m. gruodžio 19 d. redakciją  (Skelbta: Valstybės Žinios, 1996.12.24, Nr.: 125, Publ. Nr.: 2894)) negalioja, todėl negali nustatyti teisinio reguliavimo, konkuruojančio su Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis. 

Pareiškėja kreipdamasi į teismą 2009-03-04 AB bankas Hansabankas Akropolio KAC sumokėjo 100 litų žyminį mokestį. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjai grąžintinas kreipiantis skundu į teismą mokėjimo kvitu sumokėtas žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 105-106 straipsniais,

 

n u t a r ė :

 

J. R. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2008 m. spalio 23 d. žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolo panaikinimo atsisakyti priimti.

Pareiškėjai J..R. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) grąžinti AB bankas Hansabankas Akropolio KAC 2009 m. kovo 4 d. įmokos mokėjimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

              Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                               Remigijus Arminas