Civilinė byla Nr. e2YT-1609-1142/2022

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00315-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.4.5.2.; 3.2.6.1.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 22 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas

sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei,

dalyvaujant pareiškėjams V. D. (nuotoliniu būdu), R. D. (nuotoliniu būdu), jų atstovui advokatui R. S. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. D. ir R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kretingos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjai V. D. ir R. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 14,6765 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį V. D. ir R. D. atkurta nuosavybės teisė, buvo sodyba, kurios pamatai išlikę iki šių dienų.

2.       Pareiškime nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė pareiškėjų seneliams S. D. ir B. D.. Jame buvo pastatytas gyvenamasis namas ir kiti statiniai. LTSR valdžiai pradėjus vykdyti melioracijos darbus, gyventojai buvo iškeldinti, o gyvenamasis namas ir kiti statiniai 1977 m. liepos mėn. buvo nugriauti. Šiai dienai yra išlikę tik buvusios sodybos pastatų pamatai. Minėtas žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių, gamtinių, kompleksinių ir kraštovaizdžio draustinių, valstybinio parko apsaugos į miško žemės apsaugos zonas. Tam, kad pareiškėjai ant išlikusių buvusios sodybos statinių pamatų galėtų atstatyti buvusios sodybos statinius, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

3.       Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

4.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas prašomas juridinis faktas. Bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

5.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo. Bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

6.       Suinteresuotas asmuo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija (buvęs pavadinimas – Salantų regioninio parko direkcija) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo. Bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

7.       Teismo posėdžio metu pareiškėjai V. D., R. D. ir jų atstovas advokatas R. S. pareiškimą palaikė ir prašė jį patenkinti.

8.       Pareiškėjas V. D. papildomai paaiškino, kad konkrečiai nurodyti kokio dydžio buvo senelių sodyba, negali, kadangi tuo metu, kai joje lankėsi buvo dar labai mažas. Pamena, tik kad toje sodyboje buvo pašarvotas jo senelis. Taip pat pamena, kad joje buvo dviejų aukštų namas, tvartai, kluonai. Sodyboje augo kedras, kuris tebėra išlikęs iki šiol. Visas vasaras praleisdavo pas močiutę sodyboje. Padėdavo šienauti, nuimti derlių. Sodyba buvo nugriauta apie 1980 m. Dauba buvo užsodinta eglėmis.

9.       Pareiškėjas R. D. papildomai paaiškino, kad seneliams priklausiusioje sodyboje leisdavo vasaras. Joje buvo namas, laiptai į kiemo vidų, iš kairės pusės lauko virtuvė, dirbtuvės, jauja. Dešinėje pusėje buvo analogiškas simetrinis pastatas – daržinė. Priešais namą buvo ilgas didžiulis tvartas. Kairiau buvo vištidė. Pati teritorija – upelio slėnio dauboje. Dar iki šios dienos yra išlikęs rūsys, buvusių statinių pamatai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkinamas.

10.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjams V. D. ir R. D. nuosavybės teise, lygiomis dalimis, priklauso 14,6765 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad dalį minėto sklypo, t. y. 0,2170 ha sudaro užstatyta teritorija, dalį, t. y. 0,0961 ha užima sodas. Žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių, gamtinių, kompleksinių ir kraštovaizdžio draustinių, valstybinio parko apsaugos į miško žemės apsaugos zonas.

11.       Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdė pareiškėjų senelis S. D.. Nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą pareiškėjams buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. kovo 1 d. sprendimais Nr. 6815 ir Nr. 6816 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“.

12.       Klaipėdos regioninio valstybės archyvo duomenimis iš Gintarų kaimo 1955 – 1979 metų ūkinių knygų nustatyta, kad S. ir B. D. šeimai priklausė gyvenamasis namas, tvartai, daržinė (pastatyti 1927 m.), kurie 1977 m. liepos mėn. buvo nugriauti.

13.       Antstolės N. Š.-Stakeliūnienės 2020 m. kovo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 33-20-05 konstatuota, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išlikę buvusios sodybos pamatai, t. y. yra išlikę 4 pastatų pamatai ir kalne yra išlikęs rūsys.

14.       2020 m. vasario 26 d. geodezininko Z. Ž. Pamatų išdėstymo schemoje užfiksuoti sodybos statinių išlikę pamatai su jų LKS-94 sistemos koordinatėmis.

15.       2022 m. vasario 25 d. ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad atlikus archyvinės – kartografinės medžiagos analizę nustatyta, kad R. D. ir V. D. kadastriniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose 1948 – 1985 m. laikotarpyje buvo sodyba su gyvenamosios, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatais. Nustatytos identifikuotos sodybos centro stačiakampės koordinatės LKS-94 m. koordinačių sistemoje. Pateiktas identifikuotos sodybos centro išsidėstymo planas M 1:2000 Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje.

Dėl fakto nustatymo.

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

18.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Taigi, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).

19.       Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Ši aplinkybė – sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

20.       Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje pateiktas buvusio sodybos apibrėžimas - tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

21.       Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, vienas iš atvejų – buvusios sodybos privačioje miško žemėje atstatymas Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai V. D. ir R. D. yra antros eilės S. ir B. D. įstatyminiai įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjams nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso 14,6765 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame jie nori atstatyti seneliams priklausiusią sodybą. Atsižvelgiant į tai, kad sodybos pastatai minėtame sklype nėra išlikę, tam, kad pareiškėjai gautų statybą leidžiantį dokumentą, yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie sodybos buvimą.

23.       Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

24.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismui pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. balandžio 7 d. pažymą Nr. R4-1153, kuri patvirtina, kad pareiškėjų senelis S. D. iki nacionalizacijos valdė nekilnojamąjį turtą. Klaipėdos apskrities archyvo 2008 m. balandžio 21 d. archyvinė medžiaga Nr. (8.6)6R-775 patvirtina, kad S. ir B. D. (duomenys neskelbtini) valdė kaimo sodybą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktuose topografiniuose žemėlapiuose identifikuota sodybos vieta su statiniais. 2020 m. vasario 26 d. geodezininko Z. Ž. Pamatų išdėstymo schemoje užfiksuoti sodybos statinių išlikę pamatai su jų LKS-94 sistemos koordinatėmis. Sodybos buvimą ir jos vietą patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta ekspertizė. Ekspertizės akte pateiktose išvadose nurodyta, kad R. D. ir V. D. kadastriniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose 1948 – 1985 m. laikotarpyje buvo sodyba su gyvenamosios, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatais bei nustatytos sodybos koordinatės. Antstolės 2020 m. kovo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra išlikę 4 pastatų pamatai ir kalne įrengtas išlikęs rūsys. Pamatai seni, apaugę samanomis, vietomis įaugę į medžius. Didžioji dalis betoninių pamatų gerai matomi, matosi pastatų kontūrai, kita dalis tarpais išlikę akmenų ir betoninių blokų liekanos.

25.       CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėjai prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

26.       Kompleksiškai įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą, teismas vertina, jog pareiškėjai leistinais rašytiniais įrodymais pagrindė, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjų seneliams S. ir B. D. priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas su priklausiniais). Šioje byloje nekyla abejonių dėl iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų patikimumo, o jų visuma visiškai pakankama konstatuoti pareiškėjų prašomą nustatyti faktą. Tuo labiau, kad jokių įrodymų, paneigiančių sodybos buvimo faktą, byloje nėra.

Dėl fakto juridinės reikšmės.

27.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismų praktiką, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

28.       Prašomą nustatyti faktą pareiškėjai sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir Miškų įstatymuose, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams teisinius padarinius. Atitinkamai yra tenkinama CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta būtinoji sąlyga, jog teismas nustato faktus, nuo kurių atsiradimo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

29.       Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miško teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Šiuo atveju buvusios sodybos faktas nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėjų turimų dokumentų nepakanka statyboms inicijuoti, tačiau jų pakanka šiam teismo sprendimui priimti ir pagrįsti. Atitinkamai, nagrinėjamoje byloje, yra tenkinama CPK 445 straipsnyje numatyta sąlyga, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

30.       Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjams įgyvendinti statybos teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, suformuoti žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti ir paversti miško žemę kitomis naudmenomis bei gauti statybos leidimą sodybai atstatyti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 14,6765 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį pareiškėjams V. D. ir R. D. atkurta nuosavybės teisė, buvo sodyba, kurios pamatai išlikę iki šių dienų.

Juridinę reikšmę faktas nustatomas sodybos atstatymo tikslu, t. y. tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti statybos teisę – teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas instancijas dėl statybos leidimo išdavimo atstatyti buvusios sodybos pastatus (gyvenamąjį namą su priklausiniais).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas                                                                                  Žilvinas Jaraminas