Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17461-2025-1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Šiauliai
Šiaulių
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,
nuteistajam V. J., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta 30 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. J. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme (vadovaujantis BK
65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 30 arešto parų pakeičiant į 30 dienų laisvės atėmimo) ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis ir 6 dalies 5, 6, 7, 8 bei 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant 1 metams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant V. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą išklausant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuspręsta V. J. į atliktą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką ir laikyti, kad jis atiko vieną laisvės atėmimo dieną.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. J. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko iki 2025 m. gegužės 19 d. 21.15 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido „MDMB – FUBINACA“, kurios grynos medžiagos kiekis yra 0,0010 g, iki tol, kol ją (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2025 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 30 parų arešto pakeičiant į 30 dienų laisvės atėmimo) ir skirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrintini su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 metu 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir skirti V. J. galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. J. ir M. M. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jiems už šias veikas teisingas bei pagrįstas bausmes. Tačiau teismas, V. J. paskirtą bausmę subendrindamas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, t. y. netinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalis, o tai lėmė neteisingą bausmių subendrinimą bei neteisingos galutinės subendrintos bausmės paskyrimą.
2.2. Apeliantė pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 30 d., nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, už šias nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, kategorijoms, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat pažymi, kad dar iki 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio priėmimo, t. y. 2025 m. gegužės 19 d., V. J. buvo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šiaulių apylinkės teismas, V. J. priimdamas kitą nuosprendį, t. y. 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį, paskyręs V. J. bausmę už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrino su paskirta 30 parų arešto bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir skyrė V. J. galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo.
2.3. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, V. J. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirtą arešto bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, turėjo taip pat bendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Pažymi, kad BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, jog bausmių apėmimą teismas taiko tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Kadangi 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu V. J. subendrinta galutinė bausmė yra paskirta ir už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (ši bausmė paskirta 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu), nauju nuosprendžiu už baudžiamąjį nusižengimą paskirtą bausmę su 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme pirmosios instancijos teismas turėjo bendrinti apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Kartu apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad naują nusikalstamą veiką V. J. padarė 2025 m. gegužės 19 d., t. y. iki 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
2.4. Skunde prokurorė taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, bendrinant bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, subendrinta bausmė privalo būti tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Kadangi nusikalstamas veikas V. J. padarė iki 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jam paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, priėmimo ir šios veikos iš esmės skiriasi savo pavojingumu, visos bausmės už šias nusikalstamas veikas turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes, paskirtas už baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių bendrinimo taisyklių bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, taip iš esmės pasunkindamas nuteistojo padėtį. Atkreipia dėmesį, kad ankstesniais nuosprendžiais, t. y. 2025 m. birželio 30 d. ir 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiais, paskirtas bausmes už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, teismai pagrįstai bendrino apėmimu būdu su bausme, paskirta už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Dėl to, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, todėl nuosprendis šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Neteisingai paskirta galutinė subendrinta bausmė yra pagrindas nuosprendį pakeisti, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir V. J. paskirtos neteisingos, aiškiai per griežtos, galutinės subendrintos bausmės.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. J. ir jo gynėja palaikė skundą, prašė nepriteisti iš nuteistojo valstybės patirtų išlaidų gynybai.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde V. J. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, prokurorė kelia tik baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmių subendrinimą, taikymo ir nuteistajam nauju bei ankstesniu nuosprendžiais paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio klausimus.
Dėl bausmių bendrinimo
7. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019, 2A-1-303/2022).
8. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 d., už kurį yra nuteistas skundžiamu Šiaulių apylinkes teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, V. J. padarė 2025 m. gegužės 19 d., t. y. iki Šiaulių apylinkes teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 30 d. ir Šiaulių apylinkes teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžių priėmimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šiaulių apylinkes teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 641 straipsnį, jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu V. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 22 d. 18.15 val. iki 2025 m. vasario 23 d. 11.55 val. (viena diena) ir nuspręsta laikyti, kad V. J. yra atlikęs 1 laisvės atėmimo dieną. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikai (atliktos bausmės, laikino sulaikymo laikai), kurie buvo įskaityti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktais, subendrintos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. J. skiriant šias pareigas: gydytis priklausomybės ligas; pradėti dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
9. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirtą bausmę su bausme, paskirta Šiaulių apylinkes teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu. Kaip teisingai nurodyta prokurorės apeliaciniame skunde, taip teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajam neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Nauju, t. y. 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, V. J. yra nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą. 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu V. J. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau jam paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas ne tik už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bet ir sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kaip jau minėta pirmiau, tuo atveju, jeigu padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – sunkus nusikaltimas, už šias veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas V. J. nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes turėjo bendrinti vadovaudamasis ne BK 63 straipsnio 3 dalimi, o BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Bendrindamas dviem nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pirmosios, instancijos teismas ne tik netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir paskyrė jam neteisingą, per griežtą subendrintą bausmę. Dėl to prokurorės skundas tenkinamas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nuteistajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Kadangi šios nuosprendžio dalies prokurorė neskundžia, teisėjų kolegija plačiau dėl BK 75 straipsnio taikymo nepasisako.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
10. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. kovo 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu
Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, prašoma iš V. J. valstybės naudai priteisti 118,75 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies
1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).
12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendį apskundė tik Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė, nuteistasis V. J. skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepadavė. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistajam V. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė (2 t., b. l. 189).
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam V. J. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis nuteistojo atžvilgiu keičiamas dėl neteisingai pirmosios instancijos teismo taikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės. Dėl to teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau, vadovaudamasi proporcingumo principu, jų iš nuteistojo V. J. nepriteisia (BPK
106 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. J. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 30 arešto parų pakeičiant į 30 dienų laisvės atėmimo) ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, V. J. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nepriteisti iš nuteistojo V. J. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
Teisėjai Gintarė Bunikienė
Martynas Galvičius
Ilona Jakubėnienė