(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 23
d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teisėjų Irenos Ivanovienės,
Broniaus Zalagos,
sekretoriaujant Irenai
Skaringienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai
Mažeikienei,
asmens, kurio atžvilgiu taikytos
priverčiamosios medicinos priemonės Ž. B. gynėjai advokatei
Virginijai Pluščiauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu taikytos
priverčiamosios medicinos priemonės - Ž. B. ir jo atstovo
pagal įstatymą P. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono
apylinkės teismo 2010-10-05 nutarties, kuria Ž. B. paskirtos
priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo
sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Teisėjų
kolegija,
n u s t a t ė:
Ž. B. paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės už tai, kad jis,
- 2009 m.
balandžio 2 d. po pietų, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini)
kaime S. N. sodyboje, veikdamas kartu su J.
B., iš gyvenamojo namo kiemo pagrobė 50 litų vertės arklines roges ir 100
litų vertės įvairaus metalo laužo, po to tęsdamas baudžiamojo įstatymo
uždraustą veiką įsibrovė į neužrakintą ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė 500 litų
vertės arklinį vežimą ir 100 litų vertės senovinį metalinį vežimą, po to
tęsdamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką įsibrovė į tvartą, iš kurio
pagrobė bendros 300 litų vertės tris akėčias, bendros 70 litų vertės du
automobilinio ir 40 litų vertės du motociklo ratus, viso jis įsibrovęs į
patalpas pagrobė nukentėjusiajam S. N. priklausantį 1160
litų vertės turtą.
Apeliaciniu skundu Ž. B. ir jo atstovas pagal
įstatymą P. B. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės
teismo 2010-10-05 nutartį ir priimti švelnesnį sprendimą – neizoliuoti Ž. B..
Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad Ž. B. neteistas, nusikalto pirmą kartą, jog gailisi,
prisipažino, kad po nusikaltimo praėjo pusantrų metų, jog jo būklė pagerėjo,
paliko draugiškas, padeda namuose, reguliariai vartoja vaistus, bendrauja su
šeimos nariais, labai pergyvena dėl įvykusio, ir teigia, kad jis nėra
pavojingas. Ž. B. įstatyminis atstovas P.
B. pažada prižiūrėti jį, gydyti ambulatoriškai, konsultuoti pas psichiatrą
ir, esant pagrindui, paguldyti į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę
ligoninę.
Teismo
posėdžio metu asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos
priemonės gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį
skundą atmesti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos
Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines
bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos
BPK 20 str. nuostatų ir padarė pagrįstas
išvadas dėl Ž. B. kaltės
bei priverčiamosios medicinos priemonės – stacionaraus stebėjimo bendro
stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje
taikymo.
Ž. B. ir jo atstovas pagal įstatymą P. B. savo
apeliaciniame skunde kaltės dėl Ž. B. padarytos
nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos
neginčija, tačiau skundu prašo priimti švelnesnį sprendimą – neizoliuoti Ž. B., todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK
320 str. 3 d., patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės
taikymo.
Baudžiamasis
procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra įmanoma,
kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta
baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Pagal
Lietuvos Respublikos BK 17 str., asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas
Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo
suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas
nepakaltinamu neatsako pagal Baudžiamąjį įstatymą už padarytą pavojingą veiką,
ir jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 str. numatytas priverčiamąsias
medicinos priemones.
Lietuvos Respublikos BK
98 str. 1 d., numato, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar
ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos
padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti
savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias
medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos
priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis
psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto
stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos
sveikatos priežiūros įstaigose.
Iš bylos medžiagos, iš
specialisto išvados (b. l. 67) ir ekspertizės akto (b. l. 72-74) matyti, kad
tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiuo metu Ž. B. serga
lėtiniu psichikos sutrikimu – įgimta silpnaprotyste – vidutiniu protiniu
atsilikimu. Tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiuo metu jis negali
teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ž. B. gali
dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus tik apie faktinę veikos pusę. Jam
rekomenduojama skirti priverčiamojo pobūdžio medicininio poveikio priemones –
priverstinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichiatrinėje gydymo įstaigoje
bendro režimo sąlygomis, kadangi ambulatorinėmis priemonėmis jis gydymosi
vengė.
Aplinkybėms, ar Ž. B. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių
taikymas, o būtent ar jam rekomenduojamas priverstinis stebėjimas ir gydymas
specializuotoje psichiatrinėje gydymo įstaigoje bendro režimo sąlygomis, nustatyti,
pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas Rimas Augaitis, kuris parodė, kad iki
teismo posėdžio Ž. B. būklė yra nepasikeitusi, jog jis
serga lėtiniu psichiniu sutrikimu, tačiau savanoriškai nesigydo, yra pavojingas
tiek aplinkiniams, tiek sau, todėl jam reikalinga skirti stacionarinį gydymą
psichiatrinėje gydymo įstaigoje bendro režimo sąlygomis.
Apeliacinio skundo argumentai, kad Ž. B. neteistas,
nusikalto pirmą kartą, jog gailisi, prisipažino, kad po nusikaltimo praėjo
pusantrų metų, kad jis paliko draugiškas, padeda namuose, reguliariai bendrauja
su šeimos nariais, labai pergyvena dėl įvykusio, atmestini, kadangi minėtos
aplinkybės neatsveria priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo paskirties ir
visuomenės intereso.
Kitas apeliacinio skundo argumentas, kad Ž. B. įstatyminis
atstovas P. B. pažada prižiūrėti jį ir gydyti
ambulatoriškai, konsultuoti pas psichiatrą ir, esant pagrindui, paguldyti į (duomenys
neskelbtini) psichiatrinę ligoninę, deklaratyvus teiginys, kuris esant
aukščiau paminėtiems duomenims, negali būti pagrindas keisti ar naikinti
pirmosios instancijos teismo nutartį.
Taipogi atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog Ž.
B. būklė pagerėjo, kad jis vartoja vaistus, jog nėra pavojingas, kadangi
minėtas aplinkybes apylinkės teismo posėdyje paneigė ekspertas R. Augaitis, kur
jis patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad iki teismo posėdžio Ž. B. būklė yra nepasikeitusi, jog jis serga lėtiniu
psichiniu sutrikimu, t. y. įgimta silpnaprotyste, tačiau savanoriškai nesigydo,
yra pavojingas tiek aplinkiniams, tiek sau (b. l. 164). Be kita ko, tokią
eksperto išvadą patvirtino ir paties Ž. B. elgesys
apylinkės teismo posėdžio metu, kur jis, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio
protokolo, paaiškino apie baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo
esmines aplinkybes, tačiau negalėjo atsakyti į konkrečius klausimus,
akivaizdžiai neįvertino savo veiksmų pavojingumo bei parodė, kad jokių vaistų
negeria, pas gydytojus nesilanko (b. l. 162).
Esant
paminėtoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai
nustatė, kad Ž. B. pavojingą visuomenei veiką, numatytą
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje,
todėl skundžiama teismo
nutartis taikyti Ž. B. priverčiamąją medicinos priemonę –
stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos
sveikatos priežiūros įstaigoje, yra teisėta ir pagrįsta.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p.,
n u t a r i a :
asmens, kurio
atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - Ž.
B. ir jo atstovo pagal įstatymą P. B. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Zigmas
Kavaliauskas
Teisėjai Irena
Ivanovienė
Bronius
Zalaga