Administracinė byla Nr. I-1216-162/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00825-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2013 m. lapkričio 4 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Šiaulių valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos l.e. direktoriaus funkcijas V. V. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-2647 panaikinimo, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. SP-2653-(7.2280) panaikinimo bei 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą (t. I, b.l. 8-10), prašydamas:
1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (1.7.)-SR-2647, kuriuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusišalino nuo pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. prašymo (reg. Nr. ATP-1259) nagrinėjimo ir persiuntė jį nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai;
2) panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. SP-2786-(7.2280), kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą;
3) priteisti 10 000 litų neturinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-278-526/2013, kurioje jis yra kaltinamasis. Byloje neužtikrintas gynėjo dalyvavimas. 2013 m. liepos 1 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl antrinė teisinės pagalbos užtikrinimo minėtoje baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme užvesta administracinė byla Nr. I-994-386/2013, kurioje pareiškėjui reikalinga kvalifikuota antrinė teisinė pagalba. 2013 m. liepos 25 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013, tačiau Klaipėdos tarnyba 2013 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (1.7.)-SR-2647 nepagrįstai nusišalino nuo prašymo nagrinėjimo ir persiuntė jį nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Šiaulių tarnyba), kuri tik 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. SP-2653-(7.2280) atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Minėtame sprendime nurodytas prašymas, kurio registracijos Nr. PR-2280-(7.2280), tačiau šis faktas neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo pateiktas 2013 m. liepos 25 d. prašymo registracijos Nr. ATP-1259. Nurodo, kad Šiaulių tarnybos sprendimą priėmė vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas V. V., tačiau sprendime nepateikti motyvai dėl jos kompetencijos nagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimus, nėra duomenų apie jos įgaliojimus, todėl laikytina, kad sprendimą priėmė neįgaliotas subjektas.
Šiaulių tarnyba netenkino prašymo nurodydama, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Pareiškėjas teigia, jog sprendimas subjektyvus, nepagrįstas, todėl netisėtas ir turi būti panaikintas. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 ir 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 jam suteikta antrinė teisinė pagalba Vilniaus miesto apylinkės teisme tik dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo ir iki šiol reali pagalba šiose bylose neteikiama. 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1962-12 antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1066-795/2013 teikti buvo paskirta advokatė D. R., tačiau ji realios antrinės teisinės pagalbos neteikė. Taip pat 2013 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-4-13 paskirtas advokatas M. V. bei 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 paskirtas advokatas V. J. realios antrinės teisinės pagalbos neteikė ir neteikia. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PKS-674-795/2013, kurioje realiai antrinę teisinę pagalbą teikia Šiaulių tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) paskirtas advokatas R. R. Pareiškėjas pažymi, jog iš paminėtų civilinių ir baudžiamųjų bylų realiai antrinė teisinė pagalba yra teikiama tik baudžiamojoje byloje Nr. PKS-674-795/2013. Pareiškėjas teigia, kad sprendime nurodytos aplinkybės dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neatitinka tikrovės, todėl sprendimas nepagrįstas. Pareiškėjas daro išvadą, jog abi tarnybos veikia prieš jį tyčia, siekdamos sutrukdyti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Dėl vilkinimo atlikti veiksmus bei nepagrįsto sprendimo priėmimas sudaro nepatogumus, patiria pergyvenimus, papildomas išlaidas. Tokiu būdu patiria neturtinę žalą, kurią įvertina 10 000 litų.
Pareiškėjas J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta elektroninėmis ryšių priemonėmis 2013 m. spalio 22 d. 10.19 val. (t. II, b.l. 82). Iki teismo posėdžio pradžios negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 75 straipsnio 8 dalis numato, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Pareiškėjui pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiųstas 2013 m. spalio 22 d. (antradienį), todėl vadovaujantis aptarta teisės aktų nuostata laikytina, kad pranešimas jam buvo įteiktas 2013 m. spalio 23 d.
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (tuo pačiu ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė) apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (t. II, b.l. 82). Atsiliepimu (t. I, b.l. 109-115) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.
Atsiliepime Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, jog 2013 m. liepos 25 d. tarnyboje gautas J. S. prašymas (reg. Nr. ATP-1259) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013, kurioje pareiškėjas prašo įpareigoti Klaipėdos tarnybą pakeisti advokatą. Prašyme pareiškėjas pažymėjo, jog dėl interesų konflikto prašo nuo prašymo nagrinėjimo nušalinti tarnybos direktorių ir Teisės skyriaus vedėjos pareigas einančią V. M. Nurodo, kad nuo 2008 metų Klaipėdos tarnybos direktorius dėl interesų konflikto nuolat nusišalina nuo administracinių procedūrų, susijusių su pareiškėju. Iki 2013 m. birželio 12 d. tokias administracines procedūras pavesdavo Tesiės skyriaus vedėjai ar ją pavaduojančiam asmeniui. Nuo minėtos datos nuo administracinių procedūrų dėl interesų konflikto nusišalina ir lakinai Teisės skyriaus vedėjos pareigas einanti V. M., nes 2013 m. birželio 12 d. Klaipėdos tarnyboje gautas Klaipėdos miesto apylinkės teismo šaukimas bei pareiškėjo privataus kaltinimo skundas kaltinamajai V. M. Be V. M. teisės skyriuje dirba du specialistai – M. V. ir T. K., kurie 2013 m. liepos 29 d. tarnybiniais pranešimais informavo apie interesų konfliktą su pareiškėju ir prašė nušalinti juos nuo administracinių procedūrų, susijusių su pareiškėjo asmeniu. Nurodo, kad 2013 m. liepos 22 d. rašte Nr. (2.41)7R-5369 „Dėl nuomonės pateikimo“ Teisingumo ministerija, atsakydama į Klaipėdos tarnybos paklausimą, pateikė savo nuomonę, kad tuo atveju, kai Klaipėdos tarnybos direktorius ir Teisės skyriaus vedėja yra priversti nusišalinti nuo J. S. prašymų nagrinėjimo administracinių procedūrų, šiuos prašymus nagrinėti ir sprendimus priimti galėtų Teisės skyriaus vyriausieji specialistai, o jeigu šie nusišalintų nuo pareiškėjo prašymų nagrinėjimo, tarnyboje nebelikus subjekto, galinčio priimti sprendimus apreiškėjo atžvilgiu, būtų pagrindas pareiškėjo prašymus persiųsti artimiausiai tarnybai, t.y. Šiaulių tarnybai. Nurodo, jog 2013 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-163 Klaipėdos tarnybos direktorius nusišalino pats ir nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. prašymo nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo ir perdavė šį pareiškėjo prašymą nagrinėti Šiaulių tarnybai, nes Klaipėdos tarnyboje neliko subjekto, galinčio priimti sprendimus J. S. atžvilgiu. Teigia, kad Klaipėdos tarnybos veiksmai nusišalinti nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, perduodant jį Šiaulių tarnybai, yra teisėti ir pagrįsti. 2013 m. liepos 29 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-2647 Klaipėdos tarnyba persiuntė nagrinėjimui pareiškėjo pateiktą prašymą ir su šiuo antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusius dokumentus bei apie priimtą sprendimą dėl nusišalinimo nuo administracinės procedūros ir dokumentų persiuntimo informavo pareiškėją. 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.22.)-SR-2836 Klaipėdos tarnyba suteikė Šiaulių tarnybai išsamią informaciją apie pareiškėjui teikiamą šiuo metu antrinę teisinę pagalbą ir kurios teikimas yra eigoje bei tai patvirtinančių Klaipėdos tarnybos sprendimų kopijas.
2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. SP-2653-(7.2280) Šiaulių tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, skundžiamą sprendimą pagrįsdama Klaipėdos tarnybos pateikta informacija. Nurodo, kad pareiškėjo nesutikimas su šiais duomenimis, teigimas, kad iš tikrųjų jam antrinė teisinė pagalba teikiama tik vienoje byloje Nr. PK-674-795/2013 (toje pačioje byloje, kurią pareiškėjas iškėlė Klaipėdos tarnybos tarnautojai V. M.) yra nepagrįsti. Antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį sudaro ne tik advokato teikiamos paslaugos, bet ir įstatymo leidėjo numatytos lengvatos – atleidimas nuo žyminio mokesčio, įvairių susijusių išlaidų kompensavimas. Tarnyba preziumuoja, kad visi pareiškėjui paskirti advokatai teikia teisinę pagalbą teisėtai, pagrįstai ir sąžiningai, o tarnyba tik organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau pati neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti advokato veiklos kokybės. Su visais pareiškėjui baudžiamojoje byloje teikti antrinę teisinę pagalbą kada nors paskirtais advokatais tarnyba buvo sudariusi sutartis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 2 punktas numato, kad Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos vertinimo taisykles, kurias tvirtina Lietuvos advokatūra, suderinusi su Teisingumo ministerija. Pareiškėjas manydamas, kad kuris nors iš tarnybos jam paskirtų advokatų netinkamai atliko savo pareigas ir tuo padarė jam žalą, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Mano, kad tol, kol paskirto advokato veiksmų teikiant antrinę teisinę pagalbą teisėtumo prezumpcija teisės aktų nustatyta tvarka nėra paneigta, pareiškėjo teiginiai dėl advokatų neveikimo yra nepagrįsti.
Klaipėdos tarnyba dėl skundžiamo Šiaulių tarnybos administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako, kadangi jis priimtas dėl pareiškėjo prašymo, nuo kurio nagrinėjimo Klaipėdos tarnyba nusišalino.
Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Klaipėdos tarnybos turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (tuo pačiu ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė) apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (t. II, b.l. 82). Atsiliepimu (t. I, b.l. 30-32) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.
Atsiliepime Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d. gavo pareiškėjo J. S. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 dėl Klaipėdos tarnybos įpareigojimo pakeisti advokatą M. V. kitu advokatu. Nurodo, kad Šiaulių tarnyba kreipėsi į Klaipėdos tarnybą su prašymu pateikti papildomą informaciją, keliose bylose yra faktiškai pareiškėjui teikiama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgusi į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos tarnyba raštu pateikė duomenis dėl bylų skaičiaus, kuriose pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba, nustatė, kad prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Nors Klaipėdos tarnyba pateikė duomenis, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama 13 bylų, tačiau Šiaulių tarnyba sprendime įvardino tik faktiškai nagrinėjamas bylas, be to, netgi nurodė artimiausių procesinių veiksmų (posėdžių) datas, kad būtų akivaizdžiai aišku, jog sprendime paminėtos bylos yra faktiškai nagrinėjamos.
Pažymi, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies prasme, skaičiuojamos tik civilinės bylos, administracinės bylos ne dėl administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamosios bylos privataus kaltinimo prasme, kuomet pareiškėjas yra bylos iniciatorius – teikia pareiškimą ar skundą. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad jei asmenys gauna socialinę pašalpą ar asmenys išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose nori gauti tik šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos. Pareiškėjas nepatenka į minėtų asmenų ratą, kadangi nepateikė tarnybai duomenų apie tai, kad jis yra socialinės pašalpos gavėjas ar yra išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje. Siekiant įvertinti, ar pareiškėjas J. S. gali gauti antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto prasme, skaičiuojamos ir tos bylos, kuriose antrinė teisinė pagalba teikiama vien tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ar apmokant kitas bylinėjimosi išlaidas. Todėl pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad jam antrinė teisinė pagalba faktiškai yra neteikiama, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, kadangi tiek Klaipėdos, tiek Šiaulių tarnybų sprendimais pareiškėjas buvo atleistas nuo žyminių mokesčių bei bylinėjimosi išlaidų, t.y. tarnyboms pateikus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pareiškėjui gali būti apmokamos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.
Teigia, kad skundžiamame tarnybos sprendime aiškiai nurodytas atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą faktinis pagrindas, kokiais objektyviais įrodymais vadovautasi priimant sprendimą, įvardinti atsisakymo motyvai bei teisės aktų normos, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimą priimtas nepraleidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto 3 dienų termino, jį pasirašė V. V. Šiaulių tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. TD1-61(01.3) įgaliota pavaduoti tarnybos direktorių jo atostogų metu.
Pažymi, kad Šiaulių tarnyba turi atskirą nuo Klaipėdos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo registrą, todėl skiriasi Klaipėdos tarnybos ir Šiaulių tarnybos to paties pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą registracijos numeriai. Šiaulių tarnyba savo sprendime nurodė savo prašymo registracijos numerį.
Nurodo, jog tarnybos administracinės priemonės buvo proporcingos ir adekvačios, būtent todėl jos neturi būti vertinamos kaip neteisėtos. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikia jokių faktų, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį jam, kaip nukentėjusiajam asmeniui, dėl valstybės tarnautojų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Daro išvadą, jog pareiškėjas tinkamai nerealizavo pareigos pateikti reikiamus įrodymus dėl žalos atlyginimo bei nepagrindė tarnybos sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei kitų skunde nurodytų argumentų, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (t. II, b.l. 82), į teismo posėdį neatvyko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos specialistė laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas V. V. atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 26-27) prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Šiaulių tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. TD1-61(01.3) buvo įgaliota pavaduoti tarnybos direktorių jo atostogų metu. Atlikdama jai pavestas funkcijas, pasirašė individualų administracinį teisės aktą – skundžiamą sprendimą. Pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai nurodytas atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą faktinis ir teisinis pagrindas bei kokiais objektyviais duomenimis tarnyba rėmėsi priimdama šį sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaudamasis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai į posėdį neatvyko nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-2972, kuriuo Klaipėdos tarnyba pranešė apie nusišalinimą ir dokumentų persiuntimą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai panaikinimo, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Šiaulių tarnyba) 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. SP-2786-(7.2505, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo bei 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl Klaipėdos tarnybos nusišalinimo ir pareiškėjo prašymo perdavimo nagrinėti Šiaulių tarnybai
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas J. S. 2013 m. liepos 25 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (prašymo registracijos Nr. ATP-1259), prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 (t. I, b.l. 140-144). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Klaipėdos tarnybos 2013 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-289-13 teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr.PK-278-5262013 paskirto advokato M. V. pakeitimu kitu advokatu. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 pateikto skundo kopiją, teismo šaukimo kopiją bei metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (t. I, b.l. 145, 146).
Pareiškėjas 2013 m. liepos 25 d. Klaipėdos tarnybai pateiktame prašyme taip pat prašė nušalinti nuo prašymo nagrinėjimo Klaipėdos tarnybos direktorių R. V. bei Teisės skyriaus vedėją V. M. dėl interesų konflikto.
Klaipėdos tarnybos direktorius 2013 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (t. I, b.l. 149) nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo J. S. 2013 m. liepos 25 d. prašymo registracijos Nr. ATP-1259 nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo, nes prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įpareigojimo pakeisti advokatą M. V. kitu advokatu (įsakymo 1 punktas) bei nusišalino pats nuo prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo (įsakymo 2 punktas) ir pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą perdavė nagrinėti Šiaulių tarnybai. Minėto įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241, 6.2 punktu, bei siekdamas išvengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Klaipėdos tarnybos direktorius šio įsakymo 3.1 punktu įsakė perduoti Šiaulių tarnybai nagrinėti pareiškėjo prašymą ir apie nusišalinimą bei prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą perdavimą nagrinėti Šiaulių tarnybai informuoti pareiškėją (įsakymo 3.2 punktas).
Iš byloje pateikto pareiškėjo skundo kopijos matyti, jog J. S. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje prašoma įpareigoti atsakovę Klaipėdos tarnybą pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikti baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 paskirtą advokatą M. V. pakeisti kitu advokatu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, spręsdamos joms pavestą uždavinį užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, privalo vadovautis ne tik minėtu įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu aktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iš šio įstatymo uždavinių – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą), Viešojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą) ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams. Taigi bet kuris viešojo administravimo sistemos subjektas, priimdamas sprendimą viešojo administravimo srityje, turi vadovautis ne tik tiesiogiai specialiai atitinkamus visuomeninius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams. Viešojo administravimo sistemos subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais principais.
Siekiant suderinti valstybėje dirbančių asmenų privačius ir visuomeninius interesus, suteikti viešiesiems interesams pirmenybę prieš privačius interesus ir tokiu būdu užtikrinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 bei 4 punktai privalomai įpareigoja asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas); priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (4 punktas). Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, kitų tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. birželio 12 d. Klaipėdos tarnyboje gautas Klaipėdos miesto apylinkės teismo šaukimas bei privataus kaltinimo skundas Teisės skyriaus vedėjai V. M., iš kurio paaiškėjo, kad jai Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iškelta baudžiamoji byla Nr. PK-674-795/2013 pagal J. S. privataus kaltinimo skundą (t. I, b.l. 116-118).
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog remiantis Klaipėdos tarnybos patvirtintu pareigybių sąrašu bei pareigybių aprašymais, administracinėse procedūrose dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (suteikimo, atsisakymo suteikti, nutraukimo, sprendimų pakeitimo, pareiškėjų skundų ir prašymų nagrinėjimo) dalyvauja tarnybos vadovas ir Teisės skyriaus tarnautojai (t. I, b.l. 119-137).
Teisės skyriuje dirbantys du vyriausieji specialistai M. V. ir T. K. 2013 m. liepos 29 d. tarnybiniais pranešimais informavo tarnybos direktorių apie interesų konfliktą su pareiškėju J. S. buvimą bei paprašė nušalinti juos nuo administracinių procedūrų, susijusių su pareiškėju (t. I, b.l. 145-146, t. II, b.l. 44-45).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. birželio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 išaiškino, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Įstatymo leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino atitinkamas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo, t.y. įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-230/2013).
Darytina išvada, jog teisės aktai vienareikšmiškai įtvirtina nusišalinimo pareigą, todėl nagrinėjamu atveju Klaipėdos tarnybos direktorius, siekdamas išvengti interesų konflikto, pagrįstai priėmė 2013 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. V-163, kuriuo nuo pareiškėjo J. S. prašymo nagrinėjimo nušalino visus Klaipėdos tarnyboje dirbančius valstybės tarnautojus, kompetentingus nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Kadangi teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja, kuri valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi nagrinėti prašymą tuo atveju, kai pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusišalina nuo prašymo nagrinėjimo, Klaipėdos tarnyba pagal analogiją taikė Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241. Aprašo 3 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Klaipėdos tarnyba pareiškėjo, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, prašymą perduoda nagrinėti Šiaulių tarnybai (6.2 punktas). Analogiškos pozicijos laikosi ir institucija, įgyvendinanti priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, - Teisingumo ministerija, kuri 2013 m. liepos 22 d. raštu Nr. (2.41)7R-5369 (t. I, b.l. 152) išaiškino, kad Klaipėdos tarnyboje nebelikus subjekto, galinčio priimti sprendimus pareiškėjo J. S. atžvilgiu, būtų pagrindas pareiškėjo prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo persiųsti nagrinėti artimiausiai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, t.y. Šiaulių tarnybai. Darytina išvada, kad prašymo persiuntimas nagrinėti Šiaulių tarnybai atitinka Aprašo 6.2 punkto reikalavimus, o šiuos veiksmus Klaipėdos tarnyba atliko laikydamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo.
Skundžiamu 2013 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (1.7.)-SR-2647 „Dėl dokumentų persiuntimo ir pranešimo apie nusišalinimą“ Klaipėdos tarnyba pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą kartu su kita medžiaga perdavė nagrinėti Šiaulių tarnybai (t. I, b.l. 14), nepažeisdama Aprašo 3 punkte nustatyto termino. Skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. rugpjūčio 1 d.
Aptartų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Klaipėdos tarnybos veiksmai nusišalinti nuo pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013, kurioje atsakovu yra Klaipėdos tarnyba, nagrinėjimo ir jį perduoti Šiaulių tarnybai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (1.7.)-SR-2647 netenkintinas.
Dėl Šiaulių tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. SP-2653-(7.2280) panaikinimo
Pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. prašymą (reg. Nr. ATP-1259) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013, įsakymą dėl nusišalinimo, metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, skundo kopiją ir kt. Klaipėdos tarnyba persiuntė Šiaulių tarnybai, kuri minėtą prašymą (kartu su kita siųsta medžiaga) gavo 2013 m. rugpjūčio 2 d., prašymo registracijos Nr. PR-2280-(7.2280) (t. I, b.l. 34). Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog skundžiamame sprendime nurodytas ne jo prašymo registracijos numeris, nes Šiaulių tarnyba, kaip atskiras viešojo administravimo subjektas, turi atskirą nuo Klaipėdos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo registrą, todėl skiriasi to paties pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 registracijos numeriai, nes Šiaulių tarnyba savo sprendime nurodė Šiaulių tarnybos registracijos numerį.
Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad Šiaulių tarnyba kreipėsi į Klaipėdos tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjui šiuo metu teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Klaipėdos tarnyba 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.22.)-SR-2863 suteikė Šiaulių tarnybai aktualią informaciją apie pareiškėjui šiuo metu teikiamą antrinę teisinę pagalbą bei tai patvirtinančių Klaipėdos tarnybos sprendimų kopijas (t. I, b.l. 153-154, t. II. b.l. 5-43). Šiaulių tarnyboje ši informacija gauta 2013 m. rugpjūčio 16 d. (t. I, b.l. 64-65).
Šiaulių tarnyba skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. SP-2653-(7.2280) atsisakė pareiškėjui J. S. suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 (t. I, b.l. 13) vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 3 straipsniu, 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t.y. dėl to, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose nagrinėjamose bylose. Skundžiamame sprendime Šiaulių tarnyba nurodė, kad atsižvelgusi į tai, jog Klaipėdos tarnyba pateikė duomenis (reg. Nr. GDA-49(7.2279) dėl bylų skaičiaus, kuriose pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba bei patikrinusi teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatė, kad šiuo metu antrinė teisinė pagalba pareiškėjui J. S. yra teikiama daugiau kaip trijose nagrinėjamose bylose, o būtent:
1) Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013 dėl žalos atlyginimo. Byla prašymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo baigta nagrinėti;
2) Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10420-608/2013 dėl žalos atlyginimo. Byla prašymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo baigta nagrinėti;
3) Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-1066-795/2012 (pirmosios instancijos bylos Nr. 1-1066-795/2012, apeliacinės instancijos bylos Nr. 1A-880-255/2013) apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas. Byla prašymo nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme nebaigta nagrinėti;
4) Šiaulių tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama Klaipėdos miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. PK-674-795/2013 dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas. Byla prašymo nagrinėjimo metu teisme nebaigta nagrinėti.
Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jokių duomenų, jog pareiškėjui teikiama teisinė pagalba dvejose civilinėse bylose ir dvejose baudžiamosiose bylose, iškeltose privataus kaltinimo tvarka, buvo užbaigta ar nutraukta nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama keturiose bylose Sprendime konstatuota, jog nesant papildomų duomenų, kad antrinė teisinė pagalba nurodytose bylose būtų nutrūkusi ar pasibaigusi todėl, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, tarnyba turi pagrindą atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Šiaulių tarnyba skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui minėto sprendimo priėmimo metu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 civilinėje byloje Nr. 2-10420-608/2013 bei 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo neskiriant advokato bylose dėl žalos atlyginimo, atleidžiant pareiškėją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (t. II, b.l. 30-33 ). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis, civilinės bylos prašymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo baigtos nagrinėti. Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1066-795/2012 apeliacinės instancijos teisme (apeliacinės instancijos bylos Nr. 1A-880-255/2013). Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas (t. II, b.l. 40-41). Šiaulių tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta baudžiamojoje byloje Nr. PK-674-795/2013 dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas (t. I, b.l. 107-108). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis, minėtos baudžiamosios bylos prašymo nagrinėjimo metu nebuvo baigtos nagrinėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Antrinė teisinė pagalba baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta, arba kai ji yra nutraukiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-71/2011)
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11-12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Minėto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Vienas iš tokių atvejų – aplinkybė, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose (11 straipsnio 7 dalies 4 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad minėto straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka. Aptariamoje teisės normoje nurodyta, kad jei asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, ar asmenys, išlaikomi stacionariose globos įstaigose, nori gauti tik šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (t.y. atleidimas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos. Tai reiškia, kad asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ar išlaikomi stacionariose globos įstaigose, gali neribotai gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnyje nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytą bylų skaičių (daugiau kaip trys bylos) neturi būti įtrauktos (išskyrus nurodytą išlygą) baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos, o civilinės bylos (išskyrus bylas asmenų, gaunančių socialinę pašalpą ar išlaikomų stacionariose socialinės globos įstaigose dėl šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos), administracinės bylos ne dėl administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka, kai pareiškėjas yra bylos iniciatorius (teikia pareiškimą ar skundą) yra įtraukiamos į įstatyme nurodytą bylų skaičių.
Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad jis yra socialinės pašalpos gavėjas ar yra išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje, todėl laikytinas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad civilinės bylos, kuriose jam suteikta antrinė teisinė pagalba vien tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir apmokant kitas bylinėjimosi išlaidas, neturi būti įskaitomos į bylų skaičių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto taikymo prasme. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad baudžiamosiose bylose privataus kaltinimo tvarka antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, kadangi advokatai neatlieka savo pareigų, arba ši pagalba teikiama netinkamai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam paskirti advokatai neteikia realios teisinės pagalbos. Be to, paskirtų antrinę teisinę pagalbą teikti advokatų veikla nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama civilinėse ir baudžiamosiose bylose, kuriose suteikta antrinė teisinė pagalba nepatenka į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies taikymo sferą. Byloje nesant duomenų, kad antrinė teisinė pagalba nurodytose bylose būtų nutrūkusi ar pasibaigusi, preziumuojama, jog antrinė teisinė pagalba skundžiamame sprendime nurodytose bylose pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu buvo tęsiama, todėl egzistavo prielaidos taikyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą, nes buvo šios normos dispozicijoje numatyta sąlyga – teisinė pagalba pareiškėjui buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nustačius, jog asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, tai savaime nelemia atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje pagrįstumo. Nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas tiesiogiai neįtvirtina kriterijų, į kuriuos atsižvelgdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, esant įstatyme numatytai aplinkybei, gali pasinaudoti teise atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą konkrečiam pareiškėjui, argumentuoti ir pagrįsti priimamą sprendimą teisiniais argumentais, paremtais objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, viešojo administravimo instituciją – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą – įpareigoja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto turiniui ir formai keliami reikalavimai. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71/2011 pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto aiškinimo taisykles.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, skirtingai negu to paties straipsnio 6 dalis, esant 7 dalyje numatytoms aplinkybėms, tarnybai leidžia pasirinkti atitinkamą elgesio modelį – realizuoti suteiktą teisę, ar ne, t.y. suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisant minėtos faktinės aplinkybės, ar atsisakyti ją teikti. Aptariamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi plačią diskreciją, tačiau neabsoliučią. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendime nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, privalo motyvuoti administracinės diskrecijos įgyvendinimą, t.y. motyvuoti ir paaiškinti, kodėl ji įgyvendina bei naudojasi iš minėto punkto kylančia teise. Tokiu būdu realizuojama administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teisinio tikrumo principas, kaip bendrasis Europos Sąjungos principas, grindžiamas akivaizdžia būtinybe užtikrinti, kad teisės subjektai, kuriuos liečia valstybės administracinės priemonės, galėtų suprasti savo teisių ir pareigų apimtį šioje sferoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Gerard Mulligan ir kiti prieš Minister for Agriculture and Food, Ireland ir Attorney General, Nr. C-313/99, p.52).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad esant tokiai aplinkybei, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, ir jis prašo suteikti teisinę pagalbą dar vienoje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar prašymas suteikti teisinę pagalbą yra siejamas su asmens pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba; koks yra tikrai ar galimai pažeistų asmens subjektinių teisių pobūdis, jų ryšys su kitomis bylomis, kuriose jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis yra susijęs su realia asmens subjektinių teisių gynyba ir pan.; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis bus kokybiškas, efektyvus ir ekonomiškas bei ar nėra piktnaudžiaujama tiek valstybės teisine pagalba, tiek materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1150/2010). Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėtinės teisėjų kolegijos sprendime yra pažymėta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos diskrecijos teisei pagrįsti gali būti atsižvelgiama ir į kitas, konkrečiam atvejui svarbias aplinkybes, taip pat reikalavimus priimant bet kokį administracinį aktą nepažeisti bendrųjų teisės principų, konstitucinių žmogaus teisių. Iš paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos vienodos teismų praktikos akivaizdu, jog kai atsisakoma teikti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, neužtenka konstatuoti vien kiekybinį rodiklį, t.y. teisinės pagalbos teikimą daugiau kaip trijose bylose.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrįstą pagrindą Šiaulių tarnybai nesinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta teise. Skundžiamame sprendime Šiaulių tarnyba, atsisakydama suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, rėmėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtimi, pažymėjo, jog siekiama ginti teisėtus interesus kitų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia ir reikalingiausia, tuo, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, t.y. iš esmės administracinės diskrecijos teisės įgyvendinimą pagrindė antrinės teisinės pagalbos teikimo principais. Šios aplinkybės ir kriterijai, įvertinus tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dar keturiose bylose, pripažįstami pakankamais motyvais diskrecijos teisei atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą įgyvendinti. Minėtos aplinkybės analizuojant jas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų – lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo, ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis – taikymo prasme, leidžia teigti, kad Šiaulių tarnybai patenkinus pareiškėjo prašymą dėl antrinė teisinės pagalbos suteikimo, jis būtų nesuderinamas su tais tikslais, kurių siekė įstatymų leidėjas, priimdamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.
Skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje klaidingai nurodyta, kad analizuojamas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo A. D. Teisėjų kolegija šią aplinkybę vertina kaip rašymo apsirikimo klaidą, nesudarančią pagrindo konstatuoti skundžiamo Šiaulių tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. SP-2653-(7.2280) neteisėtumą, nes iš administracinio akto turinio akivaizdu, kad jis priimtas būtent dėl pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalba administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013.
Pareiškėjas skundą grindžia ir tuo, jog sprendime nėra pateikti motyvai ir įrodymai dėl vyriausiosios specialistės V. V. įgaliojimų priimti skundžiamą sprendimą.
Skundžiamo Šiaulių tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. SP-2653-(7.2280) parašo rekvizite nurodyta, kad vyriausioji specialistė V. V. yra laikinai einanti direktoriaus funkcijas. Šiaulių tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. TD1-61-(01.3), kuriuo V. V. įgaliota direktoriaus atostogų metu nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. laikinai atlikti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus funkcijas (t. I, b.l. 33) yra Šiaulių tarnybos vidaus dokumentas. Minėtas įsakymas nėra sudėtine skundžiamo sprendimo dalimi, todėl teisės aktai nenumato tokio pobūdžio dokumento pateikimo pareiškėjui.
Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad skundžiamas Šiaulių tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. SP-2653-(7.2280) pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad administracinė byla Nr. I-994-386/2013, kurioje skundžiamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, išnagrinėta ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundas patenkintas. Taigi, antrinės teisinės pagalbos suteikimas minėtoje byloje pareiškėjui tapo neaktualus.
Dėl prašymo nagrinėjimo vilkinimo
Vertinant skundžiamo administracinio akto teisėtumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo vilkinimo aspektu, pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jei nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 3 dienų termino priimti sprendimą eigos pradžia siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, dokumentus, įrodančių prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą) gavimo data. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą minėti dokumentai nėra pateikti, nurodytas 3 dienų terminas neskaičiuojamas.
Nagrinėjamas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos tarnyboje gautas 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. liepos 29 d. perduotas nagrinėti Šiaulių tarnybai. Šiaulių tarnyboje šis prašymas gautas 2013 m. rugpjūčio 2 d. Papildoma informacija ir dokumentai iš Klaipėdos tarnybos buvo gauti 2013 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas 2013 m. rugpjūčio 19 d., priimant skundžiamą sprendimą. Taigi prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytų terminų, todėl pareiškėjo teiginys dėl prašymo išnagrinėjimo vilkinimo laikytinas nepagrįstu.
Dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašymą priteisti neturtinę žalą argumentuoja tuo, jog Klaipėdos tarnyba ir Šiaulių tarnyba veikia išvien prieš jį, trukdydamos gauti antrinę teisinę pagalbą, o toks elgesys sukelia pareiškėjui pergyvenimus ir nepatogumus, todėl prašo priteisti 10 000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė atsakovių neveikimo ar suinteresuoto veikimo tokiu būdu, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba nebūtų teikiama. Nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos tarnyba ir Šiaulių tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2013 m. liepos 25 d. pateiktą prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti.
Nors pareiškėjas teigia patiriantis nepatogumus, pergyvenimus, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog atsakovės veikė neteisėtai ar pažeidė jų veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, todėl teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Dalia Gumuliauskienė
Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė