Civilinė byla Nr. 2S-2053-527/2010;

pirmosios instancijos teismo teisėjas Darius Kantaravičius;

procesinių sprendimų kategorijos: 110; 121.14; 122.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Jonavos r. apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2722-813/2010 (c. b. Nr. 2-2722-813/2010) pagal ieškovės „Achemos“ kredito unijos ieškinį atsakovams L. V., J. Ž. ir G. B. dėl negrąžintos paskolos grąžinimo.

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Jonavos rajono apylinkės teismas, priėmęs ieškovės pareiškimą dėl 23 096,65 Lt skolos (pagal 2005-06-09 paskolos sutartį Nr. 05-00075 ir 2005-06-09 laidavimo sutartis Nr. 05-0075 bei Nr. 05-00075), 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 173 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų (skolininkų) priteisimo, tenkindamas ieškovės prašymą (b. l. 15-16), taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui, atsižvelgęs į ieškovės argumentus, jog skolininkai savo prievolių nevykdo jau ilgą laiką, net ir išsiuntus įspėjimus dėl susidariusios skolos jie nereagavo, o prašoma priteisti skola yra gana didelė, areštavo 23 269,65 Lt sumai atsakovams (skolininkams) priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininkus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar nepakankant reikalavimo užtikrinimui skolininkų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo skolininkų pinigines lėšas, esančias pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais, prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, skolininkai (atsakovai) skolą grąžinti gera valia vengia jau ilgą laiko tarpą, į raginimus atsiskaityti geruoju nereaguoja, be to, ieškovei nėra žinoma jų turtinė padėtis, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolos išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė visų skolininkų atžvilgiu, nes jie ieškovei atsako kaip solidarūs skolininkai.

Atsakovas J. Ž. atskiruoju skundu (b. l. 1-2) prašo panaikinti Jonavos r. apylinkės teismo 2010-09-08 nutartį. Atsakovas nurodo, kad jis 2005-06-09 pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 05-00075, pagal kurią užtikrino prievolę, jog paskolos gavėja L. V. grąžins ieškovei 30 000 Lt pagal paskolos sutartį 2005-06-09 Nr. 05-00075. Laidavimo sutartį atsakovas pasirašė suklydimo įtakoje savo bendradarbio N. P. prašymu, kuris jam paaiškino, kad buto pirkimui ima 30 000 Lt paskolą iš ieškovės ir kad ją gauti reikalingi du laiduotojai. Prieš pasirašydamas laidavimo sutartį, atsakovas jos turinio neskaitė, be to, atsakovas yra lenkas, lenkų kalba baigė vidurinę mokyklą ir technikumą, todėl labai gerai lietuvių kalbos nemoka, ypatingai rašyti ir skaityti. Atsakovas patikėjo savo bendradarbiu N. P., kad jis ima paskolą; pasitikėjo, nes jiedu dirba tame pačiame ceche, be to, atsakovas manė, kad N. P. paskolą mokės tvarkingai. L. V. atsakovas nepažįsta, ją matė vienintelį kartą. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad paskolos sutartis sudaroma jos vardu, nebūtų pasirašęs laidavimo sutarties, nes ja neturėjo pagrindo pasitikėti. Apie tai, kad paskolos sutartis įforminta L. V. vardu, atsakovas sužinojau 2010 m. vasario mėn., kada gavo laišką iš ieškovės apie tai, kad L. V. nemoka paskolos pagal sutartį. Kadangi L. V. už gautą paskolą įgijo vieno kambario butą, esantį Jonavoje, Chemikų g. 32-17, yra pagrindas butą areštuoti ir nukreipti į jį paskolos išieškojimą, o, pardavus šį butą, atlyginti paskolą. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų atsakovas mano, jog teismas nesant teisėto pagrindo nutarė areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas 23 096,65 Lt sumai. Atsakovo šeimos materialinė padėtis yra sunki, žmona T. Ž. dirba ½ etato UAB „Jonavos Giedra“, darbo užmokestis 300-400 Lt, o atsakovo uždarbis taip pat yra sumažėjęs iki 2 000 Lt neatskaičius mokesčių, šeima santaupų neturi, šeimoje yra du vaikai, vienas iš jų nepilnametis (16 metų), o kitas 18 metų, tačiau mokosi Kauno technologinio universiteto gimnazijoje 4 c klasėje. Vaikai yra gabūs, sėkmingai dalyvauja Tarptautinėse ir Lietuvos Respublikos moksleivių olimpiadose. Norint užtikrinti vaikų mokymąsi, juos išleisti į olimpiadas, reikalingos lėšos. Jeigu L. V. skola bus išieškoma iš atsakovo turto, nukentės atsakovo šeimos ir vaikų interesai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 49-50) ieškovė prašo Jonavos r. apylinkės teismo 2010-09-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ir vertinant bendrą pragyvenimo lygį ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl jau pati savaime leidžia spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas daro nepagrįstą išvadą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas neturėjo teisėto pagrindo. Toks atsakovo teiginys teisiškai nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad gali kilti reali grėsmė (didelė ieškinio suma, susiklosčiusi ekonominė situacija), jog teismo sprendimas bus neįvykdytas. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė CPK 145 str. 2 dalyje įtvirtinto ekonomiškumo principo, nes teismas pritaikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek buvo būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmę, nes, esant pareikštam turtiniam reikalavimui, teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju geriausiai užtikrintu atsakovo turto, areštas. Atsakovas nepagrįstai kelia atskirajame skunde motyvus, susijusius su laidavimo sutarties pasirašymu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nesprendžia ieškinio teisėtumo, jam užtenka įsitinkinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimas gali pasunkėti. Būtent pirmosios instancijos teismas tą įvertino ir teisingai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. į tai, ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Atsakovas atskirajame skunde nepateikė duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad nėra grėsmės, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Priešingai, atsižvelgdamas į jo paties atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei išnagrinėjusi apelianto pateiktus jos turtinę padėtį apibūdinančius dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad būtų pagrindas laikyti minėtas priemones nereikalingomis. Iš 2010-09-14 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovo žmona 2010 m. sausio mėnesį gavo tik 229,43 Lt, 2010 m. vasario mėn. - 364,22 Lt; 2010 m. kovo mėnesį - 454,59 Lt, t. y. gaunama atsakovės žmonos alga nesiekia šalyje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio atskaičius mokesčius; didžiausias atsakovo žmonos atlyginimas nuo 2010 m. sausio mėn. buvo liepos mėn. - 633 Lt (b. l. 13). Iš atsakovo darbo užmokesčio ir kitų pajamų pažymos Nr. 505 matyti, jog atsakovas stabilaus darbo užmokesčio negauna, kuris svyruoja nuo 1 667,40 Lt iki 2 505,85 Lt (b. l. 14). Šeimos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro daugiau kaip 2 000 Lt, tačiau, kaip nurodo pats atsakovas atskirajame skunde, jo šeimos materialinė padėtis yra sunki, šeima santaupų neturi, šeimą sudaro keturi asmenys (b. l. 11), nors vienas iš dviejų vaikų yra pilnametis, tačiau, kaip atsakovas nurodo, dar mokosi gimnazijoje, todėl abu vaikai yra išlaikomi. Tiek bylos duomenys, tiek atsakovo argumentai, kurie tik patvirtina grėsmę galimai ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymui arba apsunkinimui, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį bei neužtikrinti būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo pagal ieškovės pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Konstatuotina, jog 23 096,65 Lt reikalavimo suma, atsižvelgiant į paties atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog, pasak paties atsakovo, jo šeimos materialinė padėtis yra sunki, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, minėta suma vertintina kaip pakankamai didėlė atsakovui, todėl gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Bylos aplinkybės patvirtina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir teisėtumą, atsakovas nepateikė duomenų apie savo gerą finansinę padėtį, nepaneigė, jog vengia atsikaityti su ieškove, todėl teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba keisti (CPK 337 str. 1 p.). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, o apeliacinės instancijos teismas vertindamas laikinų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumą, nenagrinėja ieškovės ieškinio ir jo pagrįstumo, todėl atsakovo argumentai, susiję su bylos esme ir ieškinio pagrįstumu, palikti nevertintini.

Apeliantui išaiškintina, jog pagal CPK 146 str. 1 dalį pirmosios instancijos teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taip pat teismas gali skolininkės prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu skolininkė įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už skolininkę yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos r. apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                              Jolita Cirulienė

Teisėjai                                                                                    Birutė Bobrel

                                                                                                Gintautas Koriaginas