Civilinė byla Nr. 2S-2053-527/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Darius
Kantaravičius;
procesinių sprendimų kategorijos: 110; 121.14; 122.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės
Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Ž. atskirąjį
skundą dėl Jonavos r. apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2722-813/2010 (c. b. Nr. 2-2722-813/2010) pagal ieškovės „Achemos“ kredito
unijos ieškinį atsakovams L. V.,
J. Ž. ir G. B. dėl negrąžintos paskolos grąžinimo.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Jonavos
rajono apylinkės teismas, priėmęs ieškovės pareiškimą dėl 23 096,65 Lt
skolos (pagal 2005-06-09 paskolos sutartį Nr. 05-00075 ir 2005-06-09 laidavimo
sutartis Nr. 05-0075 bei Nr. 05-00075), 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo
priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo
bei 173 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų (skolininkų)
priteisimo, tenkindamas ieškovės prašymą (b. l. 15-16), taikė laikinąsias
apsaugos priemones ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui, atsižvelgęs į ieškovės
argumentus, jog skolininkai savo prievolių nevykdo jau ilgą laiką, net ir
išsiuntus įspėjimus dėl susidariusios skolos jie nereagavo, o prašoma priteisti
skola yra gana didelė, areštavo 23 269,65 Lt sumai atsakovams (skolininkams) priklausantį
nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininkus arba trečiuosius
asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar nepakankant reikalavimo
užtikrinimui skolininkų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo skolininkų
pinigines lėšas, esančias pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš
areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nurodė, kad pareikštas
reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais, prašoma
priteisti suma yra pakankamai didelė, skolininkai (atsakovai) skolą grąžinti
gera valia vengia jau ilgą laiko tarpą, į raginimus atsiskaityti geruoju
nereaguoja, be to, ieškovei nėra žinoma jų turtinė padėtis, todėl nesiėmus
laikinųjų apsaugos priemonių skolos išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė visų
skolininkų atžvilgiu, nes jie ieškovei atsako kaip solidarūs skolininkai.
Atsakovas J. Ž. atskiruoju skundu (b. l. 1-2) prašo panaikinti Jonavos r. apylinkės teismo
2010-09-08 nutartį. Atsakovas nurodo, kad jis 2005-06-09
pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 05-00075, pagal kurią užtikrino prievolę, jog paskolos
gavėja L. V. grąžins
ieškovei 30 000 Lt pagal paskolos sutartį 2005-06-09 Nr. 05-00075. Laidavimo
sutartį atsakovas pasirašė suklydimo įtakoje savo bendradarbio N. P. prašymu, kuris jam paaiškino, kad buto
pirkimui ima 30 000 Lt paskolą iš ieškovės ir kad ją gauti reikalingi du
laiduotojai. Prieš pasirašydamas laidavimo sutartį, atsakovas jos turinio
neskaitė, be to, atsakovas yra lenkas, lenkų kalba baigė vidurinę mokyklą ir
technikumą, todėl labai gerai lietuvių kalbos nemoka, ypatingai rašyti ir skaityti.
Atsakovas patikėjo savo bendradarbiu N.
P., kad jis ima paskolą; pasitikėjo, nes jiedu dirba tame pačiame
ceche, be to, atsakovas manė, kad N.
P. paskolą mokės tvarkingai. L. V. atsakovas nepažįsta, ją matė vienintelį kartą. Jeigu
ieškovas būtų žinojęs, kad paskolos sutartis sudaroma jos vardu, nebūtų pasirašęs
laidavimo sutarties, nes ja neturėjo pagrindo pasitikėti. Apie tai, kad
paskolos sutartis įforminta L. V. vardu,
atsakovas sužinojau 2010 m. vasario mėn., kada gavo laišką iš ieškovės apie tai,
kad L. V. nemoka paskolos
pagal sutartį. Kadangi L. V. už
gautą paskolą įgijo vieno kambario butą, esantį Jonavoje, Chemikų g. 32-17, yra
pagrindas butą areštuoti ir nukreipti į jį paskolos išieškojimą, o, pardavus šį
butą, atlyginti paskolą. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų atsakovas mano, jog
teismas nesant teisėto pagrindo nutarė areštuoti atsakovo turtą ir pinigines
lėšas 23 096,65 Lt sumai. Atsakovo šeimos materialinė padėtis yra sunki, žmona T. Ž. dirba ½ etato
UAB „Jonavos Giedra“, darbo užmokestis 300-400 Lt, o atsakovo uždarbis taip pat
yra sumažėjęs iki 2 000 Lt neatskaičius mokesčių, šeima santaupų neturi, šeimoje
yra du vaikai, vienas iš jų nepilnametis (16 metų), o kitas 18 metų, tačiau
mokosi Kauno technologinio universiteto gimnazijoje 4 c klasėje. Vaikai yra
gabūs, sėkmingai dalyvauja Tarptautinėse ir Lietuvos Respublikos moksleivių
olimpiadose. Norint užtikrinti vaikų mokymąsi, juos išleisti į olimpiadas,
reikalingos lėšos. Jeigu L. V. skola
bus išieškoma iš atsakovo turto, nukentės atsakovo šeimos ir vaikų interesai.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 49-50) ieškovė prašo Jonavos r.
apylinkės teismo 2010-09-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu
atveju ir vertinant bendrą pragyvenimo lygį ieškinio suma yra pakankamai didelė,
todėl jau pati savaime leidžia spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo riziką,
todėl gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, dėl ko pirmosios
instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas
daro nepagrįstą išvadą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas
neturėjo teisėto pagrindo. Toks atsakovo teiginys teisiškai nepagrįstas, nes
pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad gali kilti reali
grėsmė (didelė ieškinio suma, susiklosčiusi ekonominė situacija), jog teismo
sprendimas bus neįvykdytas. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje
situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės
atsiradimo tikimybė. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias
apsaugos priemones, nepažeidė CPK 145 str. 2 dalyje įtvirtinto ekonomiškumo
principo, nes teismas pritaikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos
priemonių, kiek buvo būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo
įvykdymą. Be to, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka
ginčijamo materialinio reikalavimo esmę, nes, esant pareikštam turtiniam
reikalavimui, teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju geriausiai
užtikrintu atsakovo turto, areštas. Atsakovas nepagrįstai kelia atskirajame
skunde motyvus, susijusius su laidavimo sutarties pasirašymu. Atkreiptinas
dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nesprendžia
ieškinio teisėtumo, jam užtenka įsitinkinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių
būsimas teismo sprendimas gali pasunkėti. Būtent pirmosios instancijos teismas
tą įvertino ir teisingai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl
teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK
329 str., nenustatyta.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti
laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų
sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo
sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija
remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam
įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl, taikydamas
šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu
dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. į
tai, ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi
principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,
kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Atsakovas
atskirajame skunde nepateikė duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis yra tokia
gera, kad nėra grėsmės, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Priešingai,
atsižvelgdamas į jo paties atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei išnagrinėjusi apelianto pateiktus jos
turtinę padėtį apibūdinančius dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog
nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog apelianto turtinė
padėtis yra tokia gera, kad būtų pagrindas laikyti minėtas priemones
nereikalingomis. Iš 2010-09-14 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį
bei kitas išmokas matyti, kad atsakovo žmona 2010 m. sausio mėnesį gavo tik 229,43 Lt, 2010 m. vasario mėn. - 364,22 Lt; 2010 m. kovo mėnesį - 454,59 Lt, t. y. gaunama atsakovės žmonos alga nesiekia šalyje nustatyto
minimalaus darbo užmokesčio atskaičius mokesčius; didžiausias atsakovo žmonos
atlyginimas nuo 2010 m. sausio mėn. buvo liepos mėn. - 633 Lt (b. l. 13). Iš
atsakovo darbo užmokesčio ir kitų pajamų pažymos Nr. 505 matyti, jog atsakovas
stabilaus darbo užmokesčio negauna, kuris svyruoja nuo 1 667,40 Lt iki 2 505,85
Lt (b. l. 14). Šeimos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro daugiau kaip 2 000 Lt,
tačiau, kaip nurodo pats atsakovas atskirajame skunde, jo šeimos materialinė
padėtis yra sunki, šeima santaupų neturi, šeimą sudaro keturi asmenys (b. l.
11), nors vienas iš dviejų vaikų yra pilnametis, tačiau, kaip atsakovas nurodo,
dar mokosi gimnazijoje, todėl abu vaikai yra išlaikomi. Tiek bylos duomenys,
tiek atsakovo argumentai, kurie tik patvirtina grėsmę galimai ieškovei
palankaus sprendimo neįvykdymui arba apsunkinimui, kolegijos nuomone, nesudaro
pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį bei neužtikrinti būsimo teismo
sprendimo realaus įvykdymo pagal ieškovės pareikštus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai
konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Konstatuotina, jog 23 096,65 Lt
reikalavimo suma, atsižvelgiant į paties atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog,
pasak paties atsakovo, jo šeimos materialinė padėtis yra sunki, atsižvelgiant į
pateiktus įrodymus, minėta suma vertintina kaip pakankamai didėlė atsakovui,
todėl gali objektyviai
padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Bylos aplinkybės patvirtina taikytų
laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir teisėtumą, atsakovas nepateikė
duomenų apie savo gerą finansinę padėtį, nepaneigė, jog vengia atsikaityti su ieškove,
todėl teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta,
atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atskirojo skundo
argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba keisti (CPK 337 str. 1 p.). Kita
vertus, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
stadijoje, o apeliacinės instancijos teismas vertindamas laikinų apsaugos
priemonių pritaikymo pagrįstumą, nenagrinėja
ieškovės ieškinio ir jo pagrįstumo, todėl atsakovo argumentai, susiję su bylos
esme ir ieškinio pagrįstumu, palikti nevertintini.
Apeliantui
išaiškintina, jog pagal CPK 146 str. 1 dalį pirmosios
instancijos teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų
pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taip pat
teismas gali skolininkės prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones
panaikinti, jeigu skolininkė įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją
sąskaitą arba už skolininkę yra laiduojama (CPK 146
str. 2 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą
atmesti.
Jonavos r.
apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Jolita
Cirulienė
Teisėjai Birutė
Bobrel
Gintautas
Koriaginas