Administracinė byla Nr. ATP-166-487/2013
Teismo proceso Nr.4-01-3-01945-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. vasario 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. atstovo advokato Vilhelmo Keliuočio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo G. K. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (automobilio apgadinimą 2012-04-14 apie 17.28 val.) 100 Lt dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimą iš eismo įvykio 2012-04-14 apie 17.28 val.) 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. (neblaivumo patikrinimo vengimas už eismo įvykį 2012-04-14 apie 17.28 val.) 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (automobilio apgadinimą 2012-04-14 apie 17.47 val.) 100 Lt dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimą iš eismo įvykio 2012-04-14 apie 17.47 val.) 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. (neblaivumo patikrinimo vengimas už eismo įvykį 2012-04-14 apie 17.47 val.) 2000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir G. K. paskirta 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
n u s t a t ė :
G. K. nubaustas už tai, kad 2012-04-14 apie 17.28 val. S. N. g. ties namu Nr. 99, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamas neblaivus, atsisakė būti patikrintas dėl neblaivumo, pravažiavo stovintį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir sugadino abu automobilius. Iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais G. K. pažeidė KET 9,14,132 ir 231 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.
Be to, jis 2012-04-14 apie 17.47 val. S. N. g. ties namu Nr. 101, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamas neblaivus, atsisakė būti patikrintas dėl neblaivumo, pravažiavo stovintį automobilį „Ford Escord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir sugadino abu automobilius. Iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais G. K. pažeidė KET 9,14,132 ir 231 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu G. K. atstovas advokatas Vilhelmas Keliuotis prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad teisės pažeidimo nepadarė, automobilio, kuriuo buvo apgadinti nukentėjusiųjų M. B., S. I. automobiliai, nevairavo, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Teigia, jog apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl D. K. inkriminuotų teisės pažeidimų.
Anot apelianto, byloje nebuvo apklaustas šiuo metu jau miręs liudytojas K. S. (teismo nutarime neteisingai nurodyta pavardė - F), kuris matė, kad G. K. įvykių metu nevairavo automobilio. K. S. buvo vienas iš tų dviejų asmenų, kurie, kaip parodė ir liudytojai policijos pareigūnai, buvo prie G. K., atvykus pareigūnams. K. S. pažinojo tiek su juo buvusį asmenį, tiek asmenį, vairavusį automobilį „VW Passat". Pats G. K. negalėjo teismui įvardinti asmens, vairavusio automobilį, kadangi to asmens nepažinojo. Pažymi, kad, K. S. netikėtai susirgus ir mirus, G. K. pats bandė surasti įvykių metu jo automobilį vairavusį asmenį, tačiau to padaryti iki paskirtojo teismo posėdžio nepavyko. Dėl liudytojo mirties nelikus galimybių jį apklausti, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad byloje visapusiškai ir išsamiai ištirti visi su byla susiję įrodymai. Taip pat teismas nepagrįstai pasisakė, kad G. K. nesiėmė veiksmų nustatyti jo automobilį vairavusio asmens duomenų.
Apelianto manymu, būtent teismas turėjo atlikti papildomą įrodymų tyrimą, siekdamas įsitikinti, kad byloje išnaudotos visos galimybės nustatyti tiesą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai A. D. ir A. S. parodė, kad G. K., atvykus pareigūnams, stovėjo prie automobilio iš keleivio pusės, o prie G. K. buvo dar du vyrai. Byloje apklausti nukentėjusieji ir kiti liudytojai nepatvirtino, kad automobilį vairavo G. K.. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teismui neinicijavus papildomo bylos aplinkybių tyrimo, laikytina, kad G. K. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, nustatyta, tik remiantis vieninteliu G. K. paaiškinimu, kurį sulaikymo dieną surašė pareigūnas, apklausdamas akivaizdžiai neblaivų G. K., o pastarasis paaiškinimą tik pasirašė, net neskaitęs paaiškinimo turinio, todėl nevertintinas kaip tinkamas G. K. kaltę pagrindžiantis įrodymas. Pareigūnas nesiėmė veiksmų išblaivinti G. K.. Apeliantui kyla abejonių dėl pareigūnų, liudijusių teismo posėdžio metu, nešališkumo. Be to, pažymi, jog prieštaringi policijos pareigūnų aiškinimai, vienaip nurodant aplinkybes tarnybiniame pranešime ir kitaip parodant apklausos teisme metu, leidžia daryti prielaidą, jog pareigūnai, apklausti teisme liudytojais, davė parodymus apie aplinkybes, kurių faktiškai nebuvo.
Nurodo, kad liudytojas A. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad prie jo buvo priėjęs vaikinas, kuris pranešė apie eismo įvykį, tačiau kategoriškai atsisakė prisistatyti, ir paaiškino, kad matė automobilių kontaktą ir kad automobilio „VW Passat" vairuotojas, neišlipdamas iš automobilio, pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. yra policijos pareigūnas ir vykdė tarnybines funkcijas, jis turėjo įstatymo nustatytą teisę ir pareigą nustatyti liudytojo asmenybę ir įforminti jam paaiškinimus žodžiu davusio asmens parodymus įstatymo nustatyta tvarka. Tą aplinkybę, kad pareigūnas nesiėmė priemonių tinkamai nustatyti įvykio aplinkybes - įforminti liudytojo parodymus, teismas turėjo vertinti kaip tokio įvykio liudytojo nebuvimą apskritai ir liudytojo A. D. parodymais negrįsti G. K. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus.
Pažymi, kad nebuvo nustatytas asmuo, galimai turintis filmuotą įvykio medžiagą, teismas turėjo apklausti byloje Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalies pareigūnus, pranešusius policijos patruliams apie įvykį bei įpareigoti Vilniaus apskrities VPK OVS nustatyti asmenis, pranešusius apie eismo įvykius pagal tų asmenų telefonų numerius. Nustačius šiuos asmenis, teismas turėjo apklausti juos teismo posėdžio metu.
Teigia, jog teismas, nenustatęs tiesioginių neginčijamų G. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, vadovavosi tik neobjektyviu vidiniu įsitikinimu, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
D. G. K. veikų kvalifikavimo
Apylinkės teismas priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog G. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Nors G. K. dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolais (bylos Nr. A2.6.-2317-270-2012 l. 2, bylos Nr. A2.6.-2318-270-2012 l. 2), eismo įvykių vietų schemomis (bylos Nr. A2.6.-2317-270-2012 l.5, bylos Nr. A2.6.-2318-270-2012 l.5), foto lentelėmis (bylos Nr. A2.6.-2317-270-2012 l.13, bylos Nr. A2.6.-2318-270-2012 l.12), transporto priemonių apžiūros aktais (bylos Nr. A2.6.-2317-270-2012 l.6, bylos Nr. A2.6.-2318-270-2012 l.6), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiųjų parodymais, G. K. paaiškinimu (bylos Nr. A2.6.-2317-270-2012 l.10), kita bylos medžiaga.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. B. teismo posėdyje nurodė, jog jis pats eismo įvykio nematė.
Iš tyrimo metu nukentėjusiojo M. B. rašytinio paaiškinimo matyti, jog savo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis paliko kieme S. N. g. 99, už kelių dienų rado automobilį apgadintą (bylos Nr. A2.6.-2317-270-2012 l.14).
Iš nukentėjusiojo S. I. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2012 m. balandžio mėnesį žmona V. I. jam pranešė, jog į automobilį „Ford Escord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo priparkuotas prie S. N. g. 101 namo, atsitrenkė ir pabėgo kitas automobilis. Lauke R. Z. jam pranešė, kad į automobilį atsitrenkė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Automobiliui buvo apgadintas galinis bamperis (bylos Nr. A2.6.-2318-270-2012 l.8).
Liudytojo R. Z. teisme duotais parodymais nustatyta, kad jis matė 2012-04-14 eismo įvykį. Jis gyvena S. N. g. 103, Vilniuje ir įvykio metu ėjo prie 105-to namo. Tuo metu važiavo automobilis „VW Passat“, jis išgirdo garsą ir pamatė, jog minėtasis automobilis kliudė automobilį „Ford Escord“. Automobiliai buvo „susikabinę“, tačiau automobilis „VW Passat“ pavažiavo atgal ir išvažiavo. Jis matė eismo įvykio kaltininko automobilio numerį, kas vairavo automobilį - nekreipė dėmesio, be to, pats jis buvo iš nugaros. Užsirašęs automobilio numerį, jį perdavė sugadinto automobilio savininkui.
Analogiškos aplinkybės nurodytos R. Z. rašytiniame paaiškinime (bylos Nr. A2.6.-2318-270-2012 l.9).
Liudytojo policijos pareigūno A. D. teismo posėdyje duotais parodymais bei tarnybiniuose pranešimuose nustatyta, jog buvo gautas telefoninis pranešimas, kad automobilis „VW Passat“ atsitrenkė į vieną automobilį ir bando šalintis iš eismo įvykio vietos prie S. N. g. 99 namo. Taip pat buvo gautas pranešimas, kad tas pats automobilis šalinasi ir iš eismo įvykio vietos prie S. N. g. 101 namo, kur taip pat apgadino automobilį. Atvykus į S. N. g. 99, rado apgadintą automobilį. Priėjo vaikinas, kuris pranešė apie įvykį, tačiau kategoriškai atsisakė prisistatyti, paaiškino, kad aikštelėje sėdėdamas automobilyje matė automobilių kontaktą, automobilio „VW Passat“ vairuotojas, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Įforminus šį eismo įvykį, jie važiavo prie S. N. g. 101, apžiūrėjo kitą automobilį. Priėjo pranešėjas, kuris matė eismo įvykį ir kaltininko automobilio valstybinius numerius, šis liudytojas paaiškino, jog automobilio „VW Passat“ vairuotojas, neišlipdamas iš automobilio, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šis eismo įvykis taip pat buvo įformintas. Vykstant į KPV, buvo gautas pranešimas, kad prie parduotuvės „Norfa“ esančioje aikštelėje stovi automobilis „VW Passat“, o prie jo būtent tas vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykius. Privažiavus į nurodytą vietą, apie 400-500 metrų stovėjo pranešime minimas asmuo ir automobilis. Prie automobilio „VW Passat“ buvo dar vienas automobilis ir stovintys du žmonės. Priėjus prie automobilio „VW Passat“ vairuotojo ir bendraujant su juo, šis pasakė, jog vairavo automobilį, važiavo ir apgadino prie 101 namo automobilį ir daugiau nieko neaiškins. Jis pats rašyti paaiškinimo negalėjo, nes buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas. Šalia jo kitų pašalinių asmenų nebuvo, kurie sakytų, kad automobilį vairavo ne jis. Prie jų, pareigūnų, buvo priėjęs tik tas vienintelis vaikinas, kuris atsisakė pateikti apie save duomenis. Atvykus prie automobilio„VW Passat“, G. K. stovėjo iš keleivio pusės, su juo buvo du vyriškiai, kurie nieko neaiškino, o į pareigūnų užduodamus klausimus atsakė, kad yra pažįstami ir tik privažiavo.
Iš 2012-04-14 policijos pareigūnas A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis 2012-04-14 dirbdamas kartu su patruliu A. D., apie 17.28 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalies gavo pranešimą, kad adresu S. N. g. 99 įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus šiuo adresu, buvo pastebėtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam apgadintas galinis dešinės pusės bamperis. Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalis turi liudytojų duomenis, kurie matė eismo įvykį, galimai vairuotojas sukėlęs eismo įvykį neblaivus, buvo siekta nustatyti liudytojų asmenybes, tačiau nepavyko, nes niekas neatidarė durų. Privažiavę prie netoliese esančios stovėjimo aikštelės, pastebėjo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K., jis dėl eismo įvykio kaltę pripažino, todėl buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK KPV budėtojų dalį nustatyti blaivumą. Pilietis tikrintis blaivumą atsisakė (bylos Nr. A2.6.-2317-270-2012 l.4).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų A. S. ir A. D. teismo posėdyje duotais parodymais, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems byloje esantiems įrodymams bei vieni kitus papildo. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir policijos pareigūnus sietų kokie nors asmeniniai santykiai, todėl abejoti jų parodymais ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytas motyvas dėl liudytojais apklaustų policijos pareigūnų šališkumo, suinteresuotumo duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurių faktiškai nebuvo, yra deklaratyvus ir konkrečiais bylos duomenimis neparemtas.
Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, jog eismo įvykio vieta S. N. g. 99 (bylos Nr. A2.6.-2317-270-2012 l.5).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte bei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, foto lentelėse užfiksuota, jog automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam T. K., sugadintas priekinis kairės pusės sparnas, posūkio žibintas, automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintas užpakalinis bamperis, apgadinimų aukštis: 0,33-0,47, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atitinka „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (bylos Nr. A2.6.-2317-270-2012 l.6,9,13).
Iš policijos pareigūno A. S. 2012-04-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad jis, 2012-04-14 dirbdamas kartu su patruliu A. D., apie 17.47 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalies gavo pranešimą, kad adresu S. N. g.105 įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas iš automobilių kliudė du automobilius ir vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į nurodytą vietą, pastebėjo automobilį „Ford Escord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas S. I., priėjęs prie pareigūnų, paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Iš liudytojo R. Z. buvo paimtas paaiškinimas. Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalis paaiškino, jog kažkoks pilietis filmavo eismo įvykį, turi duomenis. Prieš šį eismo įvykį automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat kliudė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu S. N. g. 99 apie 17.28 val. Automobilis buvo paieškomas aplinkiniuose kiemuose, tačiau jo surasti nepavyko. Vėliau privažiavus stovėjimo aikštelę, pastebėjo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K.. Kadangi pilietis kaltę pripažino, jis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK KPV budėtojų dalį nustatyti blaivumą. Pilietis tikrintis blaivumą atsisakė (bylos Nr. A2.6.-2318-270-2012 l.4).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta - S. N. g.105 (bylos Nr. A2.6.-2318-270-2012 l.5).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte, foto lentelėse bei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nustatyta jog automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam T. K., sugadintas priekinis kairės pusės sparnas, posūkio žibintas, automobiliui Ford Escord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas užpakalinis bamperis, apgadinimų aukštis: 0,38-0,60, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atitinka Ford Escord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (bylos Nr. A2.6.-2318-270-2012 l.6,10,12).
Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad G. K. 2012-04-14, 20 val. 38 min. buvo nušalintas nuo vairavimo iki 2012-05-09 (bylų Nr. A2.6.-2317-270-2012 l.12, Nr. A2.6.-2318-270-2012 l.11).
Paaiškinime tyrimo metu G. K. nurodė, jog 2012-04-14 apie 17.25 val. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. K., išvažinėjo iš S. N. g.101 ir kliudė, toliau paaiškinime užfiksuota, jog nuo paaiškinimo atsisakė, paaiškinimą patvirtino savo parašu (bylos Nr. A2.6.-2317-270-2012 l.10 ).
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad teisme G. K. nurodė, jog automobilio „VW Passat“ protokoluose nurodytu laiku jis nevairavo, automobilį vairavo kitas asmuo. Šias aplinkybes būtų galėjęs paliudyti K. F., kuris yra miręs, šis liudytojas kalbėjosi su pareigūnais. Su K. F. kartu buvo asmuo, kuris ir vairavo automobilį, K. F. žinojo automobilį vairavusio asmens duomenis. Paaiškino, jog ir pats norėjo surasti asmenį, vairavusį automobilį. Jaučiasi kaltas dėl to, jog automobilį davė vairuoti kitam asmeniui, dėl to ir atlygino nukentėjusiesiems žalą. Taip pat paaiškino, jog tuo metu, kai prie jo priėjo policijos pareigūnai, jis buvo labai girtas, savo parodymų nepamena, jų neskaitė, tik pasirašė. Taip pat paaiškino, jog paprašė pareigūnų viską užpildyti už jį. Blaivumo nesutiko tikrintis, nes ne jis vairavo automobilį, automobilyje be jo paties buvo dar du asmenys, iš kurių vienas gyvena jo rajone, automobilis „VW Passat“ priklauso jo motinai.
Vertinant G. K. parodymus, atsižvelgtina į tai, jog pastarasis iš karto po sulaikymo policijos pareigūnams prisipažino, jog būtent jis sukėlė eismo įvykius, nors dėl neblaivumo jis pats rašyti negalėjo, jo prašymu policijos pareigūnai rašė paaiškinimą. To teisme neneigė ir pats G. K., nurodydamas, kad teisme apklaustas pareigūnas A. S. yra jam matytas, paprašė pareigūnų viską užpildyti už jį. Teisme apklaustas policijos pareigūnas A. S. paaiškino, jog jis su kolega į eismo įvykio vietas vyko pagal gautus pranešimus, taip pat nurodė, jog prie pareigūnų priėjęs vaikinas, kuris kategoriškai atsisakė pateikti savo duomenis, pranešė apie įvykį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, jog matė, automobilių kontaktą, automobilio „VW Passat“ vairuotojas išlipęs iš automobilio ir apžiūrėjęs apgadinimus, įsėdęs į automobilį išvažiavo. Liudytojas A. S. taip pat nurodė, jog, vykstant į Kelių policijos valdybą, buvo gautas pranešimas, kad prie parduotuvės „Norfa“ esančioje aikštelėje stovi automobilis „VW Passat“, o prie jo būtent tas vairuotojas, kuris ir sukėlė eismo įvykius. Liudytojas A. D. patvirtino, jog, suradus eismo įvykius sukėlusį automobilį, šalia automobilio buvo rastas ir G. K., prie kurio kitų pašalinių asmenų, sakiusių, kad automobilį vairavo ne jis, nebuvo, o prie pareigūnų buvo priėjęs tik vienintelis vaikinas, kuris atsisakė pateikti apie save duomenis, kuris pats pirmas ir pranešė apie eismo įvykį. Prie automobilio „VW Passat“ G. K. stovėjo iš keleivio pusės, su juo buvo du vyriškiai, tačiau jie nieko neaiškino, o į pareigūnų užduodamus klausimus atsakė, kad yra pažįstami ir tik privažiavo. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose.
Tiek teismo posėdyje G. K., tiek apeliaciniame skunde jo atstovas nurodė, kad įvykių dieną G. K. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, su juo kartu automobiliu važiavo dar du asmenys, vienas iš jų K. F., kuris yra miręs, o šis liudytojas kalbėjosi su pareigūnais ir būtent jis žinojo automobilį vairavusio asmens duomenis. Tokie G. K. pozicija apylinkės teismo pagrįstai įvertinta kaip gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Pažeidėjo versija dėl savo automobilio tariamo perdavimo vairuoti kitam, jam nepažįstamam asmeniui ir pastarojo vairavimo, yra neįtikinama ir negyvenimiška. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pačių eismo įvykių G. K. neneigė, tik nurodė, jog jaučiasi kaltas dėl to, kad nepažįstamam asmeniui leido vairuoti automobilį, dėl to ir atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Automobilių „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Ford Escord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus patvirtina byloje esančios eismo įvykio vietos schemos, fotolentelės, transporto priemonės techninės apžiūros aktai, šią aplinkybę patvirtina ir paties G. K. paaiškinimas, kad dėl padarytų nuostolių jis atlygino žalą.
Apeliantas apeliacinį skundą argumentavo, kad pirmos instancijos teismas nepilnai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, nes, neapklausęs G. K. nurodyto liudytojo K. S., kuris netikėtai susirgo ir mirė, nesiėmė priemonių nustatyti G. K. paminėtą įvykių metu jo automobilį vairavusį asmenį, pats G. K. bandė šį asmenį surasti, tačiau tai jam iki paskirtojo teismo posėdžio nepavyko. Dėl liudytojo mirties nelikus galimybių jį apklausti, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad byloje visapusiškai ir išsamiai ištirti visi su byla susiję įrodymai. Toks argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, teismo posėdžiuose dalyvavo K. F., tačiau jis dėl atidėtų posėdžių nebuvo apklaustas, o vėliau gauti duomenys apie jo mirtį, todėl jo apklausti teismas nebegalėjo dėl objektyvių priežasčių. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nutarime klaidingai nurodė šio liudytojo pavardę, administracinio teisės pažeidimo byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose būtent tokia asmens pavardė ir nurodyta. G. K., teigdamas, kad ne jis vairavo automobilį ir paneigdamas savo rašytiniame paaiškinime nurodytą vairavimo faktą, nenurodė teismui kitų asmenų, kurie galėtų žinoti reikšmingų bylai aplinkybių ir galėtų būti apklausti teisme, duomenų, taip pat neinformavo teismo, kad tokių asmenų ieško pats, tačiau dėl laiko stokos negali surasti, prašymų dėl apeliaciniame skunde nurodomų asmenų nustatymo, iškvietimo į teismą ir apklausos nepateikė.
Apelianto argumentas, kad pirminio paaiškinimo, kai G. K. nurodė vairavęs eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, davimo metu jis akivaizdžiai neblaivus, neprisimena, ką sakė policijos pareigūnams, paaiškinimo neskaitė, tik pasirašė, atmestinas, kaip nepagrįstas. Iš G. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jame nurodyta visa eilė jo asmenybės duomenų: be tų, kurie yra nurodyti vairuotojo pažymėjime, kuris, kaip matyti iš įrašo paaiškinime, pareigūnui buvo pateiktas, nurodyta gimimo vieta, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, išsilavinimas, užsiėmimas, ar buvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, kurių be paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimo pareigūnas nebūtų galėjęs nustatyti. Ši aplinkybė rodo, kad G. K. su policijos pareigūnais bendravo ir turėjo galimybę jiems nurodyti su eismo įvykiais susijusias aplinkybes, ką patvirtina ne tik rašytinis paaiškinimas, bet ir policijos pareigūnai, kurie bendravo su G. K..
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilį vairavo G. K., automobilių kontaktai jam negalėjo būti nejuntami ir jis, suvokęs, jog padarė eismo įvykius, siekdamas išvengti už tai atsakomybės, iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 231 punktas.
Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad sulaikytasis G. K. vengė neblaivumo patikrinimo, tai patvirtino policijos pareigūnas A. D. teisme, iš esmės šios aplinkybės neginčijo ir pats pažeidėjas, nurodydamas, jog atsisakė tikrintis blaivumo dėl to, jog neva ne jis vairavo automobilį. Pažeidėjo tvirtinimai, kad jis įvykio metu nevairavo automobilio, o jaučiasi kaltas tik dėl to, kad nepaprieštaravo nepažįstamam asmeniui vairuoti, yra niekuo nepagrįsti, todėl pagrįstai įvertinti kaip gynybinė pažeidėjo pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. K. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais, ištirtais ir motyvuotai įvertintais įrodymais, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. K. atstovo advokato Vilhelmo Keliuočio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Jolanta Čepukėnienė