Civilinė byla Nr. 2-315-284/2015 m.

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00216-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 106; 106.8; 106.8.2; 117; 117.1; 117.2.

(S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 27 d.

Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,

gavusi ieškovės O. R. ieškinį atsakovui S. U. su trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriumi dėl teismo sprendimo panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama jo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovė O. R. pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui ieškinį atsakovui S. U. su trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriumi, kuriuo prašo: 1) panaikinti 1999 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 23-234/1999m. ir 2) panaikinti 2001 m. liepos 9 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimą Nr. 65-10493. 

Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Ieškovė, kaip matyti iš ieškinio turinio, pirmuoju savo ieškinio reikalavimu prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo panaikinti įsiteisėjusį 1999 m. gegužės 14 d. priimtą to paties teismo - Pakruojo rajono apylinkės teismo - sprendimą civilinėje byloje Nr. 23-234/1999, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. U. nuosavybės teise valdė 15,40 ha žemės Pakruojo rajone, T. kaime. Tuo tarpu antruoju reikalavimu ieškovė prašo panaikinti 2001 m. liepos 9 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimą Nr. 65-10493, kuriuo S. U. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko J. U. nuosavybės teisėmis valdytą 15,40 ha žemės, perduodant S. U. neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 15,20 ha žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (inter alia jos 111 straipsnio 1 dalyje) ne tik yra nustatyta keturių grandžių bendrosios kompetencijos teismų sistema (kaip institucijų sistema), bet ir įtvirtinti bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos, kaip bylų teisminio nagrinėjimo procesinių pakopų sistemos, pagrindai. Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismų instancinės sistemos paskirtis – šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Taip pat nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas; minėtas žemesnės instancijos teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine qua non (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2012 m. gruodžio 6 d.  nutarimai). Taigi, teismo priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė – tai proceso dalyviams suteikta procesinė priemonė, skirta apskųsti teismo sprendimą ir pasiekti, kad teismo sprendimas būtų peržiūrėtas aukštesnės instancijos teisme. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos: apeliacija ir kasacija. Apeliacinis procesas – pirmos instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tuo tarpu kasacija – įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Tačiau esant tam tikroms aplinkybėms įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia gali prarasti minėtas savybes, gali būti nutraukta, o šią galimybę suteikia CPK XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas. Skirtingai nuo apeliacijos ir kasacijos institutų, kurių dalykas yra skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, proceso atnaujinimo atveju iš esmės sprendžiama dėl įstatyme nurodytų aplinkybių, įvardytų kaip proceso atnaujinimo pagrindai, buvimo ar nebuvimo ir jų įtakos galimai neteisingam sprendimui priimti. Esminis paminėtų formų skirtumas – peržiūrint sprendimą instancine tvarka žemesnės instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina aukštesnės instancijos teismas, kuris turi teisę šį sprendimą pakeisti, panaikinti arba palikti nepakeistą, o bylos atnaujinimo instituto esmė – teismo sprendimą tikrina jį priėmęs teismas (tik kitos sudėties), peržiūrėdamas bylą de novo, t.y. teismas gali pakeisti ir panaikinti savo priimtą sprendimą (nutartį). Taigi, iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, jog įstatymuose įtvirtinta pagrindinė taisyklė - teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi teisę tikrinti aukštesnės instancijos teismas (apeliacinio ir kasacinio proceso tvarka), tuo tarpu sprendimą priėmęs teismas neturi teisės jo panaikinti ar pakeisti, išskyrus įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti taikomą išimtinę proceso stadiją – proceso atnaujinimo institutą (CPK XVIII skyrius).

Kaip minėta, ieškovė prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo būtent panaikinti įsiteisėjusį to paties teismo 1999 m. gegužės 14 d. priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 23-234/1999. Ieškovė, kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 23-234/1999 medžiagos nebuvo šioje byloje dalyvaujantis asmuo. Todėl šiuo atveju, remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, jog toks ieškovės reikalavimas – įsiteisėjusio Pakruojo rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 14 d. sprendimo panaikinimas  - negali būti nagrinėjamas Pakruojo rajono apylinkės teisme, dar daugiau – teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti tikrinamas ir instancine tvarka (CPK 301 str.,  305 str., 340-342 str., 345 str.), išskyrus, kaip nurodyta aukščiau,- proceso atnaujinimo institutą (CPK XVIII skyrius), kas ieškovės atstovui advokatui – profesionaliam teisininkui ne tik kad turi būti, bet ir privalo būti žinoma. Kita vertus, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos  LITEKO duomenų, Pakruojo rajono apylinkės teisme 2012 m. sausio 10 d. civilinėje byloje Nr. A2-17-744/2012 m. išnagrinėtas O. R. prašymas atnaujinti procesą Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m. pagal pareiškėjo S. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau šis prašymas netenkintas – Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-209-210/2012, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartis palikta nepakeista, be to, 2012 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi O. R. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo, kasacinį skundą atsisakė priimti. Taigi, O. R. yra pasinaudojusi ir įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti taikoma išimtine proceso stadija – proceso atnaujinimo institutu (CPK 365-374 str.). Kartu pažymėtina, jog, kaip patvirtina minėtos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys bei prie ieškinio pateikta Šiaulių apygardos prokuratūros 2005 m. gruodžio 28 d. išvada, O. R. yra pasinaudojusi įvairiomis teisinėmis priemonėmis dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso S. U. į J. U. turėtą žemę teisėtumo patikrinimo, t.y. siekdama proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 23-234/1999, inicijavo LR generalinio prokuroro teisės inicijuoti proceso atnaujinimą, siekiant viešo intereso apgynimo, įgyvendinimą (CPK 365 str. 2 d.): iš įsiteisėjusios Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10306-430/2012, matyti, kad šiame teisme buvo nagrinėtas O. R. skundas dėl 2006-03-08 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro išvados, kuria buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Pakruojo rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 23-234/1999, tačiau O. R. skundas atmestas, o duomenų, kad ši nutartis panaikinta, - nėra; iš minėtos Šiaulių apygardos prokuratūros 2005 m. gruodžio 28 d. išvados matyti, kad baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 1 dalyje, negalimas, nes yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Kartu pažymėtina, kad aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose (kaip matyti iš jų turinio), priimtuose pareiškėjai inicijuojant proceso atnaujinimą Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m., ne kartą pasisakyta dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 7 d. sprendimo įtakos O. R. teisėms ir pareigoms, jos teisės inicijuoti proceso atnaujinimą šioje byloje ir pan., t. y. nustatyta, jog O. R. neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šioje byloje (CPK 365 str. 1 d.), CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis terminas yra pasibaigęs, byloje nenustatytos jokios išskirtinės, neįtikėtinos situacijos, Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 priimtas teismo sprendimas neturi įtakos jos teisėms bei pareigoms ir t.t.

Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog pirmasis ieškovės O. R. reikalavimas – įsiteisėjusio Pakruojo rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 14 d. sprendimo panaikinimas  - negali būti nagrinėjamas Pakruojo rajono apylinkės teisme, šio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti tikrinamas ir instancine tvarka, o proceso atnaujinimo Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m. institutu (CPK XVIII skyrius) ieškovė jau yra pasinaudojusi ir šiuo klausimu yra priimti aukščiau minėti įsiteisėję teismų sprendimai (beje, tokio reikalavimo ieškovė ir nesuformulavo).

Dėl ieškovės antrojo ieškinyje suformuluoto reikalavimo - panaikinti 2001 m. liepos 9 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimą Nr. 65-10493, pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 22 str. 1 d.), o taip pat bylos, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, prašymai dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražo sprendimų (CPK 22 str. 2 d.). Tuo tarpu administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.), bylų, priskirtų šių teismų kompetencijai, ratą apibrėžia būtent Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio liko ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 str. 2 d., ABTĮ 21 str. 2 d.). Ieškovė O. R. būtent antruoju savo reikalavimu prašo panaikinti 2001 m. liepos 9 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimą Nr. 65-10493, kuriuo S. U. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko J. U. nuosavybės teisėmis valdytą 15,40 ha žemės, perduodant S. U. neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 15,20 ha žemės sklypą. Atkreiptinas ieškovės ir ją atstovaujančio advokato dėmesys į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ne kartą pateiktus išaiškinimus bylų rūšinio teismingumo klausimu būtent tais atvejais, kai reikalavimai yra susiję su žemės reformos ir nuosavybės teisių atkūrimo procesais (procedūromis), jų metu padarytais specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformą, pažeidimais, o taip pat ir šio proceso metu priimtų sprendimų teisėtumo. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą konstatavusi, jog Žemės reforma ir nuosavybės teisių atkūrimas yra pagal Žemės reformos įstatymą, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei kitus su šiais įstatymais susijusius specialiuosius teisės aktus vykdoma įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla, atitinkanti viešojo administravimo apibrėžimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Valstybės institucijų aktai, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės, yra priimami, įgyvendinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei su šiuo įstatymu susijusius kitus norminius teisės aktus. Taigi, tokia valstybės institucijų veikla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą apibrėžimą, laikytina viešojo administravimo veikla. Ginčai, kylantys viešojo administravimo srityje, pagal rūšinio teismingumo taisykles priskirtini nagrinėti administraciniams teismams (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 straipsnis). Ieškovės reikalavimas dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 65-10493 panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis; 2002 m. gruodžio 9 d. nutartis; 2004 m. spalio 22 d. nutartis; 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis ir kt.).

Įvertinus išdėstytą, t.y. atitinkamai kadangi valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (ABTĮ 2 str. 1 d.), o ginčai, kurie nėra susiję su tam tikrų civilinio teisinio pobūdžio klausimų išsprendimu, o ginčijant tik valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumą, ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p.) (pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, 2012 m. liepos 25 d. nutartis, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, 2012 m. liepos 31 d. nutartis, 2014 m. kovo 17 d. nutartis,  ir kt.). Kadangi ieškovės O. R. reikalavimas dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 65-10493 panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir jis priskirtinas nagrinėti administraciniams teismams, o pirmasis reikalavimas - įsiteisėjusio Pakruojo rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 14 d. sprendimo panaikinimo negali būti, kaip nurodyta aukščiau, nagrinėtinas Pakruojo rajono apylinkės teisme, beje, jis ir nekeičia bylos rūšinio teismingumo, todėl ieškovės O. R. ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).  Kartu ieškovei išaiškintina, jog ginčas dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 65-10493 teisėtumo (panaikinimo), esant Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytiems pagrindams, gali būti nagrinėtinas Šiaulių apygardos administraciniame teisme (CPK 137 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3, 5 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti ieškovės O. R. ieškinį atsakovui S. U. su trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriumi dėl teismo sprendimo panaikinimo kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovei, kad ginčas dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 65-10493 teisėtumo (panaikinimo), esant Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytiems pagrindams, gali būti nagrinėtinas Šiaulių apygardos administraciniame teisme.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Rima Volikienė