Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-322-576/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00800-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.5.; 21.11.10. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo S. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 230 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimu 4 mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       2021 m. kovo 3 d. Nutarimu S. L. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 18 d., 10.32 val., Vilniuje, Salininkų gatvėje, vairuodamas automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas per geležinkelio pervažą, esančią Vilniuje, Skaisteros g. 1, mirksint baltam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „STOP“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „STOP“, tokiais veiksmais S. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 170 punkto reikalavimus. Šie S. L. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 421 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 230 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi S. L. skundą dėl 2021 m. kovo 3 d. Nutarimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neneigė, kad jo įmonei priklausančiu automobiliu Subaru Forester, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas administracinis nusižengimas, tačiau neigė aplinkybę, jog būtent jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo įmonei priklausantį automobilį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą konstatavo, kad Institucija byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent S. L. padarė administracinį nusižengimą.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Apeliaciniu skundu S. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį bei 2021 m. kovo 3 d. Institucijos Nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

3.1.       Pareiškėjas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui. Nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo paaiškinimus neteisėtomis priemonėmis. Teigia, kad telefonu su juo bendravęs pareigūnas netinkamai interpretavo jo pasvarstymus, jis pats gyvena Alytuje, todėl nusižengimo Vilniuje padaryti negalėjo, nesuprato, kad Salininkai yra Vilniaus teritorija bei neteigė, o tik svarstė, kad nusižengimą padarė jis. Nurodo, kad žmogaus atvirumas ir pasvarstymai ar jis galėjo pažeisti KET reikalavimus, negali būti vertinami kaip asmens prisipažinimas. Pabrėžia, kad jis nėra linkęs pažeidinėti KET, be to neturi teisinių žinių, todėl negalvojo, kad pareigūnui išsakytos abejonės gali būti pretekstas jį nubausti.

3.2.       Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus ir faktą, jog bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas buvo iškviestas ne tas A. A. D., su kurio bendravo pareiškėjas S. L.. Jam nurodžius teismo posėdžio metu, kad  tai nėra tas asmuo, kurį jis įvardijo skunde, pirmosios instancijos teismas pagrasino bauda už piktnaudžiavimą procesu ir tikrosios asmens tapatybės nesiaiškino ir nurodė, kad teismas patikrino asmens dokumentą.

3.3.       Nurodo, kad teismas ignoravo aplinkybę, kad dėl padaryto pažeidimo pareigūnai su pareiškėju komunikavo tik telefonu, pareigūnai iš karto nenurodė visų faktinių aplinkybių, o jokių raštiškų pranešimų UAB „O“ gavusi nebuvo.

3.4.       Teigia, kad faktinė aplinkybė, jog jis tuo metu negalėjo būti Vilniuje, byloje nėra paneigta. Priešingai, liudytojai nurodė, kad panašiu laikotarpiu jis dalyvaudavo susitikimuose, kurie statybų versle būna pirmoje dienos pusėje. Tai, kad liudytojai negalėjo tiksliai patvirtinti ar nusižengimo padarymo dieną S. L. buvo su jais susitikęs, nepaneigia šios pareiškėjo versijos. 

3.5.       Pareiškėjo vertinimu, teismas nagrinėdamas skundą akivaizdžiai rodė nepasitikėjimą skundą padavusiu asmeniu, kritikavo jo pasisakymus, buvo jaučiamas išankstinis nusistatymas dėl asmens kaltės, nors byla dar nebuvo išnagrinėta. Be to, teismas visiškai netyrė S. L. prašymų dėl pareigūnų veiksmų teisinio įvertinimo. Teismas visiškai netyrė kokiais būdais ir priemonėmis buvo renkama informacija apie padarytą nusižengimą, ar asmuo objektyviai galėjo būti nusižengimo padarymo vietoje.

3.6.       Galiausiai nurodo, kad teismas nesivadovavo principu „visos abejonės atsakomybėn traukiamo asmens naudai“, nes neturėdamas nei vieno neginčijamo asmens kaltės įrodymo, pripažino jį kaltu remdamasis prielaida, jog pareiškėjas galėjo pažeisti KET.

4.       Atsiliepimų į skundą negauta. 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

S. L. apeliacinis skundas netenkinamas

5.       ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje.

6.       Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs S. L. skundą, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus bei administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog S. L. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamoje nutartyje išdėstytos išvados dėl S. L. kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, o skunde pateikti argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia.

7.        Pareiškėjas neginčija, jog jo įmonei priklausančiu automobiliu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kurio padarymo aplinkybės aprašytos 1 punkte, tačiau neigia, jog nusižengimą padarė jis. 

8.       Visų pirma aukštesnysis teismas pažymi, jog remiantis bylos duomenimis UAB „O“ buvo siunčiami 2 pranešimai dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Pirmąjį kartą 2020 m. gegužės 25 d., antrąjį – 2020 lapkričio 3 d. (b. l. 15-16), todėl skundo argumentas, kad pranešimai siųsti nebuvo yra nepagrįstas.

9.       Antra, pareiškėjas teigia, jog jo kaltė grindžiama vien jo išsakytomis abejonėmis telefonu, tačiau su šiuo teiginiu nesutiktina. S. L. skunde teigia, kad pareigūnui su juo susisiekus telefonu jis garsiai svarstė kas galėjo vairuoti automobilį,  pokalbio metu jo buvo paklausta kas padarė nusižengimą nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis, pareiškėjo teigimu, pareigūno nurodyta vieta jam nebuvo žinoma, esą nesuprato, kad Salininkai yra Vilniuje. Pažymėtina, kad apklaustas teisiamajame posėdyje S. L. nurodė, kad apie nusižengimą jis sužinojo iš policijos skambučio lapkričio mėnesį ir kad minėto pokalbio telefonu metu jo buvo paklausta, kodėl su juo neįmanoma susisiekti, tuomet jis nurodė savo el. paštą ir su juo buvo susisiekta. (b. l. 32).  Aptarti duomenys patvirtina, kad pirmąjį kartą apie nusižengimo padarymo aplinkybes jis sužinojo telefonu ir jau pokalbio telefonu metu jam buvo pranešta apie jo įmonės automobiliu padarytą nusižengimą ir jo padarymo aplinkybes. Byloje esantys elektroninis laiškas patvirtina, kad pareiškėjui telefonu nurodžius pareigūnui savo el. pašto adresą ir dokumentus išsiuntus minėtu el. pašto adresu, pareiškėjas atsakė, jog transporto priemonę vairuoja jis pats (b. l. 17). Taigi elektroniniu laišku atsakydamas į pranešimą S. L. patvirtino prieš tai telefonu nurodytą aplinkybę, kad automobilį vairavo jis. Atsižvelgiant į tai, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta. Teismas sutinka, kad pokalbio telefonu metu S. L. iš tiesų galėjo būti nepasiruošęs ar sutrikti dėl netikėto policijos skambučio, pokalbio metu nesugebėti staigiai prisiminti praeityje buvusių aplinkybių, ar tiksliai nesuprasti pareigūno jam sakomos informacijos apie vietovę, tačiau siųsdamas elektroninį laišką pareiškėjas  turėjo visas galimybes ramiai įvertinti visas aplinkybes, įsigilinti į pareigūnų pranešime užfiksuotą informaciją (pranešime yra tiksliai nurodyta administracinio nusižengimo vieta ir laikas) ir išsiaiškinti kurioje vietoje, pranešime nurodytu administracinio nusižengimo padarymo laiku, jis buvo, kur tiksliai yra nusižengimo padarymo vieta ir kas pranešime nurodytomis aplinkybėmis galėjo vairuoti jo įmonei priklausantį automobilį. Įvertinęs šias aplinkybės pareiškėjas nurodė, kad automobilį vairavo jis, todėl pareiškėjo argumentai, kad jo kaltė grindžiama vien jo samprotavimais telefonu, blogai supratus nusižengimo padarymo vietą yra nepagrįsti. 

10.       Trečia, teismas ištyrė visas aplinkybes dėl A. A. D., kuris anot pareiškėjo galėjo vairuoti automobilį ir pagrįstai nurodė, jog šis asmuo negalėjo padaryti administracinio nusižengimo. 1) Teisme buvo apklaustas pats A. A. D., kuris parodė, kad iš tiesų praeityje turėjo darbinių santykių su S. L., tačiau kategoriškai paneigė, jog 2020 m. gegužės 18 d. (nusižengimo padarymo dieną) buvo Lietuvoje ar, kad apskritai yra naudojęsis UAB „O“ automobiliais (b. l. 47); 2) siekdama visapusiškai išsiaiškinti nusižengimo padarymo aplinkybes skundą nagrinėjusi teisėja išsiuntė prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, prašydama pateikti informaciją apie A. A. D. Lietuvos Respublikos sienos kirtimą nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. (b. l. 40-41). Pateiktame atsakyme nurodyta, kad minėtas asmuo prašyme nurodytu laikotarpiu Lietuvos Respublikos sienos nekirto. (b. l. 43) Taigi, teismas, visapusiškai ištyręs visus įrodymus pagrįstai paneigė S. L. iškeltą versiją, jog nusižengimą padarė A. A. D. ar jo vairuotojas. Taip pat skundžiamoje nutartyje detaliai argumentuota, kodėl teismas neturi pagrindo abejoti minėto asmens tapatybe ir atmeta S. L. teiginius, jog teisme buvo apklaustas ne tas A. A. D.. 1) S. L. pateikė kopiją 2011 m. birželio 3 d. kontrakto Nr. 2011/03/06, rusų kalba sudaryto tarp UAB „O“ (už bendrovę pasirašė direktorius S. L.) ir Rusijos Federacijos bendrovės OOO „N. N.“ (už šią bendrovę pasirašė direktorius A. A. D.) (34 – 35 b. l.), 2) savo skunde S. L. tiksliai įvardijo tokius subtilius A. A. D. asmens duomenis, kaip jo gimimo metai; 3) A. A. D. teismui patvirtino 2011 metais iš tiesų vadovavęs bendrovei „N. N.“ ir iš tiesų turėjęs verslo reikalų su UAB „O“, būtent iš šių verslo santykių pažįstantis S. L., kurio ypač gerai yra įsiminęs retą vardą; 4) 2011 metais joks kitas A. A. D. bendrovei „N. N.“ vadovauti negalėjo; 5) į teismo klausimą, ar A.A. D. yra daręsis plastinių operacijų, kas leistų manyti, jog asmens išvaizda objektyviai gali būti pasikeitusi tiek, kad jis tampa sunkiai atpažįstamas ar neatpažįstamas, liudytojas kategoriškai atsakė neigiamai. Be to, kaip teisingai pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, kito A. A. D., su kurio UAB „O“ 2011 m. birželio 3 d. pasirašė sutartį ir kuris, pareiškėjo teigimu, naudojasi UAB „O“ priklausančiomis transporto priemonėmis, S. L. nurodyti negalėjo (argumentų, pagrindžiančių, kodėl tai ne tas asmuo, S. L. nenurodė ir apeliaciniame skunde).

11.       Ketvirta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad prielaidomis yra grindžiama ne apelianto kaltė, (kuri yra visiškai įrodyta), o įvairios jo iškeltos versijos, neva patvirtinančios, kad jis nusižengimo padarymo metu nebuvo Vilniuje. Kaip pagrįstai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, apklausti liudytojai A. K. bei V. A. nepatvirtino pareiškėjo teiginių apie tai, jog nusižengimo padarymo dieną ir laiku pareiškėjas buvo Alytuje, įmonės susirinkime, dėl ko negalėjo būti Vilniuje ir padaryti administracinio nusižengimo (b. l. 47;52). Taip pat skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pareiškėjas skunde įvardijo, kad patikrinęs savo darbo žiniaraščius ir darbotvarkę nusižengimo padarymo dieną nebuvo ir negalėjo būti Vilniuje, tačiau teismo posėdyje teismui paprašius šiuos dokumentus pateikti į bylą, įvardijo to padaryti negalintis, nes tokie dokumentai įmonėje nesurašomi, kaip ir įmonėje nėra patvirtintos jokios konkrečios tvarkos, kaip yra naudojamasi įmonei priklausančiais automobiliais. Taip pat S. L. iškėlė versiją, kad nusižengimo padarymo dieną Vilniuje automobilį „Subaru“, galėjo vairuoti jo tolimas giminaitis, tačiau teismo posėdžio metu į teismo klausimus, kaip tolimas giminaitis galėjo pasiimti įmonės automobilį, pareiškėjas atsakyti nesugebėjo, kėlė versijas, kad tą dieną vairuoti gal galėjo kuris nors iš darbuotojų.

12.       Pareiškėjo teiginys, jog teismas buvo neigiamai nusistatęs jo atžvilgiu yra nepagrįstas. Skundžiamoje nutartyje detaliai nurodyti S. L. kaltę patvirtinantys įrodymai ir pateikti itin išsamūs argumentai, paneigiantys visas jo iškeltas versijas. Tai, kad faktinės aplinkybės įvertintos ne taip kaip to tikėjosi pareiškėjas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrasino bauda už piktnaudžiavimą procesu ir nesiaiškino A. A. D. tapatybės. Perklausius 2021 m. gegužės 26 d. posėdžio garso įrašą, kurio metu buvo atliekama A. A. D. apklausa, girdėti, jog garso įrašo 19 minutę teisėja nurodo, kad dabar klausimus liudytojui gali užduoti S. L.. Šis atsako, kad neturi ko paklausti liudytojo, nes tai ne tas asmuo. Tuomet teisėja paprašo įvardyti aplinkybes, kodėl pareiškėjo manymu tai nėra jo nurodytas asmuo. Jis atsako, kad ne tas žmogus ir viskas. Tada teismas papildomai tikrina liudytojo tapatybę, aiškinasi ar liudytojas nesidarė plastinių operacijų, ar kitas A. A. D. negalėjo vadovauti įmonei. 20.56 įrašo minutę teismas konstatuoja, kad abejonių dėl A. A. D. tapatybės teismui nekyla ir įspėja S. L., jog šis nurodydamas, kad tai ne tas asmuo ir nepateikdamas jokių argumentų, dėl šio teiginio, turi pareigą nepiktnaudžiauti procesu. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, jog teismas visapusiškai ištyrė visas aplinkybes dėl liudytojo tapatybės ir konstatavo, kad dėl to teismui abejonių nekyla.

13.       Tuo pačiu pažymėtina, kad S. L. nepagrįstai nurodo in dubio pro reo principo taikymą nagrinėjamos bylos kontekste. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kurias reikėtų bandyti pašalinti arba kurių negalima pašalinti, dėl ko jas reikėtų aiškinti S. L. naudai. Teismas konstatuoja, kad S. L. kaltė padarius ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, o pareiškėjo keliamos prielaidos, kurių jis nesugeba pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, laikytinos gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės, o ne abejonėmis, kurių neįmanoma pašalinti.

14.       Pareiškėjo skundo argumentai dėl pareigūnų veiksmų teisinio vertinimo nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad S. L., manydamas, kad pareigūnų veiksmai pažeidė jo teises, gali kreiptis dėl šio klausimo atskira tvarka.

15.       Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,  

n u t a r i a:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                        Nida Vigelienė

(parašas)

Nuorašas tikras.

Teisėja (A.V.)

Nida Vigelienė

2021 m. rugpjūčio 23 d.