Administracinė byla Nr. I-3337-643/2017
Proceso Nr. 3-61-3-01278-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija: 41., 55.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-05-10 nutartimi (b.l. 29-30) priimtas nagrinėti pareiškėjo V. F. (toliau – pareiškėjas) skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ministerija, atsakovas arba ŽŪM) 2017-03-17 sprendimą Nr. 3IN-371(8.1) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti aplinkybes.
Pareiškėjas nurodo, kad 2015-06-30 pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūra) paraišką projekto įgyvendinimui. Pagal minėtą projektą buvo numatyta atlikti darbus: įrengti rekreacinius takus (798 kv.m.) (34 665 Eur be PVM), pavėsines po 25 kv.m. (3 vnt.) (6517 Eur be PVM), lauko tualetą (1 vnt.) (1158 Eur be PVM), suolus (6 vnt.) (1043 Eur be PVM), stalus (3 vnt.) (869 Eur be PVM), laužavietes (3 vnt.) (869 Eur be PVM), šiukšlių dėžes (3 vnt.) (434 Eur be PVM), skulptūras (3 vnt.) (4344 Eur be PVM), transporto priemonių stovėjimo aikšteles (200 kv.m.) (3476 Eur be PVM), atlikti rekreacinių ir gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbus (3.2 ha) (3707 Eur be PVM). Pareiškėjas kainas nustatė išsamiai išnagrinėjęs rinkas, apžiūrėjęs jau įgyvendintas investicijas ir kokybę bei įvykdęs potencialių tiekėjų apklausą. Agentūros svetainėje buvo patalpintas atrankos komiteto posėdžio sprendimas skirti 49 985 Eur. Pareiškėjui neaišku, kodėl pasikeitė Agentūros pozicija, kas tam turėjo įtakos, nors pagal Viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės keisti arba naikinti savo priimtus sprendimus.
Pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir aktyvus, teikė Agentūrai papildomą informaciją apie investicijas su paskaičiavimais remiantis UAB „Sistela". Agentūra informavo, kad 2016-06-13 rašto pagrindimas tinkamas, tik papildomai paprašė pridėti prie rašto, rašte nurodytų, bet galimai per klaidą nepridėtų, tam tikrų investicijų sąmatas, sudarytas pagal UAB „Sistela".
Nesant pagrindui bei aiškiam pagrindimui dėl nesuprantamų priežasčių Agentūra keitė savo nuomonę dėl galimos paramos sumos: pvz. 2016-06-01 rašte Nr. S-PA-0190636 nurodė galima paramos sumą 36 718 Eur., kai 2016-06-03 rašte Nr. S-PA-0190961 nurodė 35 703 Eur. Agentūra, nesant objektyvioms ir pagrįstoms aplinkybėms, 2016-08-16 priėmė neaiškų, nepagrįstą objektyviomis ir faktinėmis aplinkybėmis sprendimą Nr. S-PA-0198338, pripažįstant netinkamomis finansuoti 9 787 Eur be PVM.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Agentūros sprendimu ir jame nurodomomis aplinkybėmis 2016-10-05 pateikė skundą Žemės ūkio ministerijai. ŽŪM, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016-10-28 sprendime Nr. 3IN-1386 (8.1) atkreipė Agentūros dėmesį, jog Agentūros 2016-10-21 sprendime Nr. BRK-5709 nėra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuo vadovaudamasi Agentūra priėmė būtent tokį sprendimą, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, bei įpareigojo Agentūrą priimti objektyviais duomenimis, teisės normomis pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą.
Agentūra, ne tik, kad neteikė pareiškėjui atsakymų į paklausimus dėl investicijų kainų, dydžių ir t.t. vertinimo, bet nevykdydama ŽŪM pavedimų ir nesulaukusi ŽŪM sprendimo dėl pareiškėjo 2016-10-05 skundo, kuris tiesiogiai susijęs su ginčo objektu, 2016-10-12 priėmė sprendimą Nr. BR1-252, 2016-10-21 sprendimą Nr. BRK-5709, 2016-12-05 sprendimą Nr. BRK-6655 ir 2016-12-29 sprendimą Nr. BRK-7134.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros sprendimais, juos teisės aktų nustatyta tvarka apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (VAGK), kuri 2017-02-28 sprendimu Nr. 3R-57 (AG-20/03-2017) nutarė pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2016-12-29 sprendimo Nr. BRK-7134 atmesti, o bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo dėl Agentūros direktoriaus 2016-10-12 įsakymo Nr. BR1-252, Agentūros 2016-10-21 rašto Nr. BRK-5709 ir 2016-12-05 sprendimo Nr. BRK-6655 nutraukti. Šis VAGK bei ginčijami Agentūros sprendimai apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
ŽŪM, neišnagrinėjusi pareiškėjo skundo, priėmė ginčijamą 2017-03-17 sprendimą Nr. 3IN-371(8.1) (toliau – ginčijamas sprendimas). ŽŪM nenagrinėjo pareiškėjo pateikto skundo, nors tiek Agentūros sprendimuose, tiek teisės aktuose, reglamentuojančiuose paramos administravimą, numatyta galimybė skųsti Agentūros sprendimus ŽŪM, o ŽŪM pareiga objektyviai išnagrinėti ir tinkamai taikyti teisės aktų nuostatas. ŽŪM priėmė ginčijamą sprendimą nevertindama įrodymų pagrįstumo, neanalizavusi teisės aktų bei jų teisinio reguliavimo esamoje situacijoje. Be to, ginčijamas sprendimas yra neišsamus, neaiškus bei nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 34-38) prašo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad 2016-10-05 gavo pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2016-09-15 sprendimo Nr. BRK-5021(10.3.8). ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016-10-05 skundą, 2016-10-28 raštu Nr. 3IN-1386(8.1) atsakė, kad, ministerijos nuomone, Agentūros 2016-09-15 raštas Nr. BRK-5021 vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 9 ir 11 dalimis nelaikytinas individualiu administraciniu sprendimu, o yra informacinio (informacija apie tai, jog paraiškoje nurodytų investicijų (rekreacinių takų, pavėsinių, lauko tualeto, suolų, stalų, laužaviečių) kainos viršija vidutinę rinkos kainą) pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Agentūra tik informavo pareiškėją dar kartą, tačiau jo atžvilgiu nepriėmė jokio sprendimo, neišreiškė valios, kuri kokiu nors būdu galėtų daryti įtaką jo teisėms, pareigoms ir (ar) teisėtiems interesams, t. y. skundžiamas Agentūros atsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tačiau, ŽŪM 2016-10-28 rašte Nr. 3IN-1386(8.1) atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad Agentūros direktorius 2016-10-12 priėmė įsakymą Nr. BR1-252 ir pareiškėjo projektui paramos neskyrė. Agentūros direktoriaus įsakyme konstatuota, jog paraiškoje nurodytų investicijų: rekreacinių takų, pavėsinių, lauko tualeto, suolų, stalų ir laužaviečių, kainos viršija vidutinę rinkos kainą. 2016-08-16 pareiškėjui buvo išsiųstas paklausimas Nr. S-PA-0198338, kuriuo jis informuotas apie nustatytus pažeidimus. Pranešime buvo pateiktas siūlymas įgyvendinti projektą su mažesne paramos suma. Per nustatytą 5 darbo dienas pareiškėjas nepateikė sutikimo įgyvendinti projektą su nustatyta mažesne paramos suma.
Ministerija, manydama, kad Agentūros 2016-09-15 sprendime Nr. BRK-5021(10.3.8) nebuvo nurodyta, kaip Agentūra apskaičiavo pareiškėjo nurodytų investicijų kainą, 2016-10-28 raštu Nr. 3IN-1386(8.1) prašė Agentūros priimti objektyviais duomenimis, teisės normomis pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą ir apie jį informuoti ministeriją ir pareiškėją.
Ministerija 2016-11-14 gavo dar vieną pareiškėjo skundą jau dėl Agentūros 2016-10-21 sprendimo Nr. BRK-5709 bei Agentūros direktoriaus 2016-10-12 įsakymo Nr. BR1-252 .
Ministerija dar kartą 2016-12-12 kreipėsi į Agentūrą raštu Nr. 3IN-1511(8.1), prašydama priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Agentūra 2016-12-05 rašte Nr. BRK-6655 nematė teisinio pagrindo ar faktinių aplinkybių keisti 2016-10-21 sprendimo Nr. BRK-5709 ir Agentūros 2016-10-12 įsakymo Nr. BR1-252, kadangi sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tą patį Agentūra patvirtino ir 2016-12-29 raštu Nr. BRK-7134.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2016-12-05 raštu Nr. BRK-6655, 2016-12-27 vėl kreipėsi į ministeriją, prašydamas panaikinti minėtąjį raštą. Ministerija, atsižvelgdama į tai, jog VAGK pradėjo nagrinėti pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu. nusprendė stabdyti minėto skundo nagrinėjimą, kol bus priimtas VAGK sprendimas.
Agentūra 2017-03-02 raštu Nr.BR6-2514 persiuntė VAGK 2017-02-28 sprendimą Nr. 3R-57(AG-20-03-2017) dėl pareiškėjo skundo. Ministerija, atsižvelgdama į gautą informaciją, 2017-03-17 raštu Nr. 3IN-371(8.1) informavo pareiškėją, kad ne kartą kreipėsi raštu (2016-10-28 raštas Nr. 3IN-1386 (8.1) ir 2016-12-12 raštas Nr. 3IN-1511 (8.1) į Agentūrą dėl Agentūros direktoriaus įsakymo, tačiau ji 2016-12-05 raštu Nr. BRK-6655 atsakė, jog nemato teisinio pagrindo ar naujų faktinių aplinkybių keisti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi jame nurodyta, kokius teisės aktus pažeidė pareiškėjas ir kuo remiantis buvo priimtas sprendimas. Tą patį Agentūra pakartojo ir 2016-12-29 rašte Nr. BRK-7134. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ministerija 2 kartus buvo išnagrinėjusi pareiškėjo skundus (2016-10-28 raštas Nr. 3IN-1386 (8.1) ir 2016-12-12 raštas Nr. 3IN-1511 (8.1)) ir prašiusi Agentūros priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau Agentūra savo sprendimus laikė teisėtais ir pagrįstais (2016-12-05 raštas Nr. BRK-6655 ir 2016-12-29 raštas Nr. BRK-7134). Pareiškėjas naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, nepateikė, todėl ministerija, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-03-31), turėjo teisę pareiškėjo skundo nenagrinėti.
ŽŪM nuomone, Administravimo taisyklės expressis verbis nenustato Agentūros sprendimams (veikimui, neveikimui) apskųsti nei privalomos, nei neprivalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Be to, Administravimo taisyklės, numatančios skundų dėl Agentūros sprendimų (veikimo, neveikimo) nagrinėjimą, yra žemesnės galios, nei įstatymas, norminis teisės aktas, todėl mano, jog poįstatyminiu aktu išankstinio ginčų dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo nagrinėjimo ne teisme tvarka de jure negali būti nustatyta. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, ministerija nėra subjektas, turintis teisę naikinti Agentūros sprendimus, todėl pareiškėjui 2017-03-17 rašte Nr. 3IN-371(8.1) buvo paaiškinta tolesnė jo teisių gynimo tvarka teisme.
Skundas atmestinas
Svarbu pažymėti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-05-10 nutartimi šioje byloje (b.l. 29-30) pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016-12-29 sprendimą Nr. BRK-7134, 2016-10-21 sprendimą Nr. BRK-5709, 2016-10-12 įsakymą Nr. BR1-252, 2016-12-05 sprendimą Nr. BRK-6655 ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą palikti paraiškoje nurodytas investicijų sumas, nes jos paraiškos pateikimo metu atitiko rinkos kainas, o dabar, dėl ilgo paraiškos vertinimo, pastebimas akivaizdus statybinių darbų kainų augimas atsisakė priimti, todėl skundo argumentai, susiję su paminėtais reikalavimais šiame sprendime nebus vertinami ir dėl jų nebus pasisakoma.
Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamas tik Žemės ūkio ministerijos 2017-03-17 sprendimo Nr. 3IN-371(8.1) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo pareigos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016-12-27 skundą klausimas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
2016-12-27 pareiškėjas kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją skundu (b.l. 78-84) prašydamas panaikinti Agentūros 2016-10-21 sprendimą Nr. BRK-5709, 2016-10-12 sprendimą Nr. BR1-252, 2016-12-05 sprendimą Nr. BRK-6655 ir įpareigoti Agentūrą palikti paraiškoje nurodytas investicijų sumas, nes jos paraiškos pateikimo metu atitiko rinkos kainas, o dėl ilgo paraiškos vertinimo, pastebimas akivaizdus statybinių darbų kainų augimas.
2017-01-27 raštu Nr. 3IN-132(8.1) (b.l. 88) ŽŪM informavo pareiškėją, kad jo 2016-12-27 skunde keliami klausimai bus svarstomi artimiausiame Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemonių probleminių klausimų nagrinėjimo komisijos, sudarytos Žemės ūkio ministro 2004-12-06 įsakymu Nr. 3D-643 (Komisija), posėdyje.
2017-02-08 Komisijos posėdžio protokole Nr. 8D—53E (b.l. 89-91) užfiksuota, kad apsvarsčiusi V. F. skundą (2016-12-27) ir nustačiusi, kad dėl tų pačių Agentūros sprendimų (2016-10-21 sprendimas Nr. BRK-5709, 2016-10-12 sprendimas Nr. BR1-252, 2016-12-05 sprendimas Nr. BRK-6655) V. F. yra padavęs skundą ir Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, Komisija nutarėm jog ŽŪM sustabdo pareiškėjo 2016-12-27 skundo nagrinėjimą iki ginčas bus išspręstas Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje.
2017-02-28 sprendimu Nr. 3R-57(AG-20/03-2017) (b.l. 95-99) Vyriausioji administracinių ginčų komisija bylą dalyje dėl V. F. reikalavimų panaikinti Agentūros 2016-10-12 sprendimą Nr. BR1-252, 2016-10-21 sprendimą Nr. BRK-5709 ir 2016-12-05 sprendimo Nr. BRK-6655 nutraukė, o skundą dalyje dėl Agentūros 2016-12-29 sprendimo Nr. BRK-7134 atmetė.
Ministerija 2017-03-17 raštu Nr. 3IN-371(8.1) (b.l. 100-101, šioje byloje ginčijamas sprendimas) informavo pareiškėją, kad nesutikdamas su Agentūros sprendimais (2016-10-12 sprendimas Nr. BR1-252, 2016-10-21 sprendimas Nr. BRK-5709, 2016-12-05 sprendimas Nr. BRK-6655 ir 2016-12-29 sprendimas Nr. BRK-7134) ir ginčą išnagrinėjusios ir sprendimą priėmusios Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu, jis turi teisę ginčą toliau spręsti teismine tvarka.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., LVAT 2016-11-14 nutartis Nr. AS-881-492/2016, 2017-09-21 nutartis Nr. eAS-803-438/2017). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, t.y. administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (LVAT 2015-10-14 nutartis Nr.AS-1193-552/2015). Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (pvz. LVAT 2017-09-13 nutartis Nr. AS-745-502/2017).
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus ir į bylą pateiktą rašytinę medžiagą bei įvertinęs skundžiamo ŽŪM 2017-03-17 rašto Nr. 3IN-371(8.1) turinį daro išvadą, jog ginčijamas raštas pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių nesukelia, t.y. juo pareiškėjui nėra nustatomos pareigos, nesprendžiama dėl jo teisių ir/arba teisėtų interesų. Tiek pareiškėjo skundo teismui turinys, tiek byloje surinkta medžiaga (b.l. 39-48, 54-67, 73-87, 95-99) patvirtina, jog esminis ginčas dėl galimai pažeistų pareiškėjo teisių yra kilęs tarp pareiškėjo ir Agentūros, pastarajai vertinant pareiškėjo 2015-06-30 pateiktą paraišką Nr. 21EA-KV-15-1-5321-PR001. Agentūra 2016-10-12 sprendimu Nr. BR1-252 (b.l. 62-64) yra pripažinusi pareiškėjo paraišką netinkama finansuoti ir atmetusi. Pareiškėjui, nesutinkant su tokiu sprendimu, tarp jo ir Agentūros kilo ginčas, kurio metu Agentūra yra priėmusi paskesnius sprendimus - 2016-10-21 sprendimas Nr. BRK-5709, 2016-12-05 sprendimas Nr. BRK-6655 ir 2016-12-29 sprendimas Nr. BRK-7134. Dėl šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo šiuo metu vyksta teisminis ginčas. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje pateikto pareiškėjo skundo turinys ir jame keliami pareiškėjo teisių pažeidimo klausimai iš esmės yra identiški skundo, teikto teismui administracinėje byloje Nr. I-3045-189/2017. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad ir šioje byloje teikiamu skundu pareiškėjas siekia, jog būtų apgintos, jo vertinimu, Agentūros neteisėtais 2016-10-12 sprendimu Nr. BR1-252, 2016-10-21 sprendimu Nr. BRK-5709, 2016-12-05 sprendimu Nr. BRK-6655 ir 2016-12-29 sprendimu Nr. BRK-7134 galimai pažeistos teisės.
Nesutikimą su šioje byloje ginčijamu sprendimu pareiškėjas grindžia tuo, jog ministerija neišnagrinėjo jo skundo, neįvertino įrodymų pagrįstumo, neanalizavo teisės aktų bei nepagrindė jo faktinėmis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde teismui taip ir nenurodo, kokiu būdu ir kokia apimtimi ŽŪM 2017-03-13 raštas Nr. 3IN-371(8.1) pažeidžia jo teisėtus interesus ir kokią jo teisėms ir/ar pareigoms įtaką daro šis raštas.
Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.
Byloje nustatyta faktinė situacija ir anksčiau paminėtas teisinis reglamentavimas (VAĮ 27 str. 5 d.), pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjo 2016-12-27 skunde keliamais klausimais vyksta teisminis ginčas, eliminuoja ŽŪM pareigą nagrinėti pastarąjį pareiškėjo skundą. Taigi, šioje nagrinėjamoje byloje priėmus sprendimą panaikinti ginčijamą 2017-03-17 raštą Nr. 3IN-371(8.1), pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apimtys nepasikeistų, o tai leidžia spręsti, kad ginčijamas raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis anksčiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2017-03-17 raštą Nr. 3IN-371(8.1) atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo V. F. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Egidija Puzinskaitė