Civilinė byla Nr. e2A-909-565/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16413-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. K., E. D., I. R., A. I., K. M., G. N., M. B., T. U., J. U., G. A., M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. R., D. K., E. D., K. M., A. I., G. N., M. B., T. U., J. U., G. A., M. M. ieškinį atsakovei A. Š. dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. M., M. R., L. R., J. S., V. A., V. B., J. M., V. A. G., V. K., R. K., V. M., V. M., N. C., M. C., L. Z., I. D., L. Z., T. Z., UAB „Senamiesčio ūkis“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovę A. Š. savo lėšomis per 3 mėnesius pašalinti savavališkai atliktų namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pagrindinių konstrukcijų statybos darbų padarinius: 1) panaikinti sienoje įrengtas duris, ieškinio priede Nr. 4 pažymėtas indeksu „D2“, jas užmūrijant; 2) atstatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose slėptuvės patalpose esančius namo bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus į iki statybos darbų atlikimo buvusią padėtį, t. y. ieškinio priede Nr. 4 indeksu „S2“ pažymėtoje patalpoje atidengti atsakovės užbetonuotą nuotekų šalinimo tinklų prieduobę, bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus įrengti atvirai sienose ankstesnėse jų vietose, kartu įpareigojant atsakovę parengti visų šių darbų atlikimui būtiną dokumentaciją; 3) pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose slėptuvės patalpose grindų gilinimo darbų metu iškastą bei namo pusrūsio bendrojo naudojimo patalpų praėjimuose paskleistą gruntą ir statybines atliekas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei gretimuose pastatuose jiems nuosavybės teise ar kitais pagrindais priklauso butai. Namo pusrūsyje yra individualūs gyventojų sandėliukai ir bendras įėjimas, leidžiantis patekti į juos. Namo pusrūsyje yra įrengta slėptuvė, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei (priede Nr. 4 pateikiamame plane pažymėta indeksais „S1“ ir „S2“). Atsakovė savavališkai patalpoje, pažymėtoje „S2“, įrengė duris D2 ir neteisėtai pretenduoja naudotis didesne dalimi pusrūsio patalpų. Atsakovė išgriovė individualių sandėliukų I-20 ir R-16 sienas ir išgriovė praėjime P2 tarp patalpų R-14 ir R-15 buvusias metalines duris. Atsakovė savavališkai pertvarkė namo bendrojo naudojimo objektus – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, todėl nebėra galimybės apžiūrėti vamzdžius ir juo remontuoti. Atsakovė savo patalpose atliko grindų gilinimo darbus, neišvežė iškasto grunto ir statybinių atliekų, o paskleidė juos pusrūsio bendruose praėjimuose, užverčiant individualių rūsių duris, taigi gyventojams buvo panaikinta galimybė patekti į individualius rūsius.
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti.
4. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 22 d. įgijo nuosavybės teisę į patalpas, 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo jų tvarkymo ir paprastojo remonto darbus pagal UAB „Senojo miesto architektai“ parengtą paprastojo remonto aprašą, kuriame yra tikslus patalpų planas, suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Patalpų sienoje anksčiau buvo durys, vedusios į pusrūsio koridorių, kuris yra bendro naudojimo, todėl atsakovė, kaip bendrasavininkė, turi teisę naudotis šiuo plotu. Visi atsakovės patalpose atlikti darbai nėra susiję nei su bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, nei su pagrindinių namo inžinerinių tinklų konstrukcijų pertvarkymu. Atsakovė neatliko jokių grunto gilinimo darbų, o šlaką ir buitines atliekas išvežė.
5. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. patikrino darbus namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose ir nustatė, kad iškastos apie 20-40 cm. tranšėjos vandentiekio ir nuotekų vamzdžių vietose. 2016 m. balandžio 11 d. atsakovei buvo surašytas reikalavimas RV-19 sustabdyti rūsio kasimo darbus, kurį atsakovė įvykdė.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog sprendimas buvo priimtas netinkamai taikant bendrosios dalinės nuosavybės teisę įgyvendinančias teisės normas, formaliai įvertinus tik dalį byloje esančių įrodymų: šioje byloje turėjo būti vertintinos aplinkybės dėl atsakovės atliktų veiksmų (neveikimo) pobūdžio, jų (ne)teisėtumo, dėl šių veiksmų (neveikimo) atsiradusių (galinčių atsirasti) teisinių pasekmių, įskaitant ir ieškovų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo (ne)buvimą; vien faktas, jog darbai bendro naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo, yra pakankamas konstatuoti ieškovų teisių pažeidimą.
8. Bylą nagrinėjant pakartotinai, trečiuoju asmeniu įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išoriškai apžiūrėjus namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje įrengtas patalpas, esminių nukrypimų nuo 2016 m. UAB „Senojo miesto architektai“ parengto projekto „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, paprastojo remonto aprašas“ nenustatyta. Kadangi visi inžineriniai tinklai yra paslėpti patalpų sienose, o statytojo atstovas nepateikė vandentiekio ir nuotakyno išvedžiojimo patalpoje ir statinyje schemos, negalima nustatyti, ar darbai atlikti pagal 2017 m. UAB „Projektai statyboms“ parengtą supaprastintą projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamosioms patalpoms Nr. 17-20 iki 17-23 Vilniuje, vandens apskaitos įrengimo paprastojo remonto projektas“, ar nukrypta nuo jo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
10.1. pagal UAB „Senojo miesto architektai“ Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą – paprastojo remonto aprašą atsakovė iš vieno kadastro objekto suformavo du atskirus (42,85 kv. m. ir 36,85 kv. m.) kadastro objektus. Paprastojo remonto aprašo aiškinamajame rašte nurodyta, kad atskyrimas atitinka istoriškai buvusį atskirų patalpų panaudojimą ir formuojamas atidarant XX a. antroje pusėje užmūrytą durų angą kapitalinėje sienoje su lenkta sąrama patalpoje 17-23 ir įrengiant įėjimą iš bendrojo naudojimo patalpos R-15. Tarp paprastojo remonto darbų yra nurodyta išardyti pokaryje užmūrytą durų angą patalpoje 17-23, restauruoti angokraščius ir sąramą, įdėti sustiprintos konstrukcijos medines arba metalines duris. Tarp darbų, susijusių su vandens-nuotekų projektine dalimi nurodyta, kad vamzdžiai yra įleidžiami į grindis ir yra įrengiami prie kapitalinių sienų, pagal poreikį yra apsiuvami gipskartonu. Apraše pažymėta, kad žemės kasimo darbai neprojektuojami, kadangi pusrūsio grindų gylis 2,45 - 2,30 m. gylyje, vandentiekio vamzdžių ir inžinerinės įrangos įrengimas bus vykdomas tik viršutinio grindų sluoksnio gylyje iki 0,10 - 0,15 m;
10.2. ieškovai, teigdami, kad atsakovės įrengtų durų į patalpą 17-23 anksčiau nebuvo, rėmėsi pusrūsio patalpų planu, kuris yra namų valdos techninės apskaitos byloje, tačiau atsakovės pateiktame VĮ „Vilniaus komprojektas“ 1987 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apmatavimų, architektūrinių detalių byloje rūsio plane tokia arkinė durų anga yra pažymėta. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. kovo 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto 4, 5 punktuose nurodyta, kad šios patalpos kapitalinėje sienoje iš rūsio pusės yra atverta seniai užmūryta arkos formos anga, kurioje šiuo metu yra įrengtos patalpos durys. Virš atvertos angos vizualiai matoma senos statybos arkos formos sąrama, kuri užfiksuota prie akto pridėtoje nuotraukoje;
10.3. išvažiuojamame 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja Inspekcijos darbuotoja A. M. parodė, kad dėl durų angos atvėrimo statybos leidimas nebuvo reikalingas, nes angos sienoje atvėrimas priskiriama paprasto remonto kategorijai. Betarpiškai apžiūrėjus durų angą, nustatyta, kad skirtos patekti į patalpą 17-23 durys buvo įrengtos atvėrus (ne iškirtus) užmūrytą durų angą kapitalinėje sienoje su lenkta sąrama, kas nurodyta ir paprastojo remonto apraše. 2019 m. birželio 12 d. teismo išvažiuojamojo posėdžio metu nei vienas iš jame dalyvavusių ieškovų nenurodė, kas konkrečiai buvo išgriauta;
10.4. pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Atsakovė šiuo atveju nesukūrė bendrojo naudojimo objekto ir bendraturčių sutikimo gavimo tokio paprastojo remonto, kokį atliko atsakovė, atveju CK IV skirsnis nenumato. Atsakovės iniciatyva atliktas durų įrengimas sienoje tarp bendrojo naudojimo patalpos R-15 ir atsakovei priklausančios patalpos 17-23 yra ne naujos durų angos iškirtimas, o buvusios durų angos atvėrimas, dėl ko netaikytinos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatos, numatančios leidimo gavimą kapitalinio ar paprastojo remonto atvejais. Atsakovės užsakymu UAB „Senojo miesto architektai“ parengė paprastojo remonto aprašą, kaip tą numato Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2019 m. kovo 21 d. patikrinusi situaciją vietoje, esminių nukrypimų nuo paprastojo remonto aprašo nenustatė;
10.5. pagal atsakovės pateiktą paprastojo remonto projekto brėžinį, praėjimo (durų angos) tarp atsakovei priklausančių patalpų 17-20 (21) ir 17-23, kas anksčiau buvo užfiksuota paprastojo remonto aprašo nuotraukoje, nėra, nes jis buvo panaikintas paprastojo remonto metu. Paprastojo remonto aprašo aiškinamajame rašte yra nurodyta užmūryti kapitalinėje sienoje angą tarp patalpų 17-23 ir 17-21, formuojant nišą atskiriamoje patalpoje Nr.1. Faktinė situacija buvo nustatyta 2019 m. birželio 12 d. teismo išvažiuojamojo posėdžio metu, tai matyti ir ieškovų į bylą pateiktose patalpos 17-23 nuotraukose Nr. 10 ir Nr. 12 prie antstolio D. K. 2016-06-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, t. y. tose nuotraukose matyti įrengtos pertvaros patalpos Nr. 17-23 viduje, tačiau už pertvarų matyti aklina siena. Tai reiškia, kad praėjimo tarp patalpų 17-20 (21) ir 17-23 nėra, t. y. atsakovei šiuo metu priklauso dvi patalpos, kurios yra izoliuotos viena nuo kitos. Įrengtos durys į patalpą 17-23 negali būti užmūrytos, nes į patalpą nebus galima patekti iš viso;
10.6. atsakovės pateiktoje vandens apskaitos įrengimo paprastojo remonto projekto schemoje nurodyta, kad patalpoje 17-23 (remonto plane patalpos žymėjimas 2-1) prieduobėje yra mazgas (poskaitiklis), teigtina, kad tai yra bendrojo naudojimo mazgas (užfiksuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. kovo 21 d. patikrinimo metu darytoje nuotraukoje), nuo jo numatytas šalto vandens vamzdžio (žymėjimas V1) grindų konstrukcijoje nutiesimas iki santechninių (sanitarinių) įrenginių. Brėžinyje (patalpoje 1-1) nurodyti esami šalto vandens ir nuotekų stovai, nurodytos atsakovės nuotekų ir šalto vandens vamzdžių pajungimo į esamus stovus vietos. Ieškovai 2019 m. birželio 21 d. išvažiuojamo teismo posėdžio metu kėlė problemą, kad atsakovė paslėpė vamzdžius (matomi prie Kultūros paveldo departamento 2016 m. kovo 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pridėtoje nuotraukoje Nr. 1), esančius sienoje patalpoje 17-23, prie kurių nėra numatytas atsakovės vamzdžių, skirtų tiekti vandenį ar šalinti nuotekas atsakovės patalpose, prijungimas prie bendrojo naudojimo tinklų. Sprendžiant iš paprastojo remonto aprašo brėžinio ir UAB „Projektai statyboms“ projektuotojos L. P. sudaryto vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrengimo projekto brėžinio, sanitariniai įrenginiai patalpoje 17-23 yra suprojektuoti prie priešingos sienos, o pajungimas į esamą stovą suprojektuotas patalpoje 17-20 (21);
10.7. pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalies nuostatą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Todėl, esant būtinumui patekti į atsakovei priklausančias patalpas bendrosios inžinerinės įrangos remonto, vandens tiekimo uždarymo ar pan. tikslu, atsakovė turi pareigą įleisti į savo patalpas įgaliotus asmenis. Taip išsprendžiama ieškovų keliama problema, kad, pagal ieškovus, atsakovei priklausančioje patalpoje vamzdynai (kiek jų matėsi anksčiau) vėl būtų matomi atvirai. Situacija, ar atsakovei priklausančioje patalpoje esantys vamzdžiai bus matomi atvirai, ar jie bus paslėpti po apdaila, iš esmės neturi reikšmės ieškovų interesų užtikrinimui. Esant poreikiui remontuoti vamzdyną, kai jis uždengtas apdailos medžiagomis, tai daugiau sukeltų nepatogumų pačiai atsakovei, nes reikėtų išardyti apdailos medžiagas tam, kad prieiti prie probleminės vamzdyno vietos. Atsakovė, būdama patalpų savininke, turi turėti galimybę realizuoti savo, kaip savininkės teises (CK 4.37 straipsnio 1 dalis);
10.8. išvažiuojamame 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdyje buvo nustatyta, kad prieduobė, esanti atsakovei priklausančioje patalpoje 17-23, nėra uždengta ar užbetonuota. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. kovo 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto 3 punkte nurodyta, jog atviroje prieduobėje nutiesta bendra (bendrojo naudojimo) vandentiekio linija. Patalpas 17-20(21) ir 17-23 atsakovė 2014 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš fizinių asmenų, manytina, su tokia per jas nutiesta bendrojo naudojimo nuotekų įranga (bendru vamzdžiu su seniai įrengtu ventiliu), kokia nustatyta šios bylos nagrinėjimo metu. Taigi už situaciją, kad patalpos, kuriose yra bendro naudojimo inžinerinės įrangos (neišsprendus jos perkėlimo, rekonstrukcijos ir pan. klausimų), tapo privačių asmenų nuosavybe, atsakovė nėra atsakinga. Ieškovai nei bylos nagrinėjimo pradžioje, nei ją grąžinus nagrinėti iš naujo, nepareiškė prašymo skirti ekspertizę, nors pagal ilgo bylos proceso eigą jie turėjo visas galimybes tokį prašymą pareikšti;
10.9. vykdydama remonto darbus, atsakovė galėjo išvežti dalį susikaupusių statybinių atliekų. Išvažiuojamo 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu teismas su bylos dalyviais nustatė, kad pusrūsio koridoriuje (arčiau prie įėjimo į pusrūsį) yra stipriai susigulėjusio grunto. Nors ieškovai nurodė, kad jiems yra reikalingi sandėliukai, tačiau apžiūrint vietą išvažiuojamo 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu, situacija buvo panašesnė į tokią, kad gyventojai retai arba iš viso nesinaudoja sandėliukais, prie kurių yra paskleistas gruntas ir kuris, labai tikėtina, yra likęs nuo ankstesnės nežinomų asmenų veiklos. Nėra pagrindo išvadai, jog gruntas koridoriuje buvo supiltas dėl atsakovės iniciatyva vykdomo remonto darbų. Kitose pusrūsio bendrose patalpose neseniai supilto grunto ar atliekų nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad namo rūsio kapitalinėje sienoje ne iškirsta nauja, o atverta buvusi durų anga. 1987 m. namo rūsio plano įrodomoji vertė vertintina kritiškai, 1987 m. planas nėra niekur registruotas. Atsakovė nepaaiškino šio plano kilmės, kieno iniciatyva ir kokiu tikslu jis buvo parengtas. Byloje nebuvo pateikta jokia 1987 m. plano legenda ir neaišku, ką reiškia joje naudojami žymėjimai. Iš 1987 m. plane esančių pažymėjimų matyti, kad tose vietose, kur plano sudarymo metu iš tiesų buvo durys, paliktos tuščios vietos (tarpai). Tuo tarpu atsakovės nurodytos įstrižos linijos žymi storą sieną. Ieškovų pateiktos nuotraukos (VI tomas, 45-46 psl.) patvirtina, jog namo rūsyje yra ir daugiau patalpų, kurių sienose yra arkinių nišų, ir jos nėra bei niekada nebuvo atviros;
11.2. Nekilnojamojo turto registre saugomoje namo 1947 m. namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame rūsio plane jokia anga ginčo sienoje nepažymėta (VI tomas, 43-44 psl.). Priešingai nei atsakovės pateiktas 1987 m. planas, 1947 m. planas nuo pat jo sudarymo yra registruotas valstybės įmonėje Registrų centras. Jokia anga nėra pažymėta ir aktualiame Nekilnojamojo turto registre saugomame rūsio plane (I tomas, 15-16 psl.);
11.3. toje ginčo sienos vietoje, kurioje atsakovė įrengė duris, 1987 m. plane yra pažymėti keli skirtingi aukščiai: h = 170 (ties pažymėtos arkos apačia) ir h = 189 (pažymėtos arkos centre). Tuo tarpu atsakovės savavališkai įrengtos durų angos aukštis (arkos centre) yra 225 cm (VI tomas, 39-42 psl.). Taigi, net jei ginčo sienoje kadaise ir buvo anga ar niša, tai nagrinėjamu atveju atsakovė ne atvėrė, o aiškiai iškirto didesnę angą durims (ženkliai viršijančią 1987 m. plane nurodytą aukštį);
11.4. atsakovė be bendraturčių sutikimo iškirto laikančiąją namo sieną, kas neabejotinai susilpnino pastato laikančiąją konstrukciją, todėl atsakovės veiksmai yra neteisėti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punkte numatyta, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą CK nustatytais atvejais ir tvarka. Atitinkamai CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punkte imperatyviai nustatyta, kad statyba, kurios tikslas pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, laikoma statinio kapitaliniu remontu. Atsakovė, iškirtusi angą laikančiojoje sienoje, atliko kapitalinį remontą Statybos įstatymo prasme. Dėl to šiuo atveju taikytinos Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kapitalinio, o ne paprastojo remonto atlikimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė veikė savavališkai, negavusi ieškovų sutikimo. Net jei durys ginčo sienoje kada nors ir egzistavo, jos buvo „užvertos“, ir status quo prieš atsakovei pradedant darbus buvo aklina laikančioji siena (be jokių durų ar kitų angų), bendrosios nuosavybės teise priklausanti visiems namo gyventojams;
11.5. atsakovė neteisėtai pretenduoja naudotis didesne dalimi namo pusrūsio patalpų. Kadangi atsakovė pradėjo naudotis savavališkai įrengtu antruoju įėjimu į savo patalpas, byloje pateiktame plane (III tomas, 22 psl.) pažymėtu indeksu „D2“, tam tapo reikalinga didesnė nei prieš tai pusrūsio patalpų dalis. Anksčiau atsakovė turėjo vieną įėjimą į savo patalpas, kuris plane pažymėtas indeksu „P1“. Atsakovei savavališkai įrengus antras duris, pažymėtas „D2“, reikalingas ir papildomas praėjimas, pažymėtas „P2“. Atsakovė, įsirengdama duris laikančiojoje sienoje ir turėdama papildomą įėjimą, faktiškai užima daug didesnę erdvę nei prieš tai. Taigi, atsakovės veiksmai tiesiogiai riboja ieškovų teises į bendrąją dalinę nuosavybę. Pagal ieškovų ir atsakovės į bylą pateiktus namo pusrūsio planus, įrengtos naujos durys „D2“ veda į gretimas bendrosios dalinės nuosavybės patalpas. Anksčiau gretimas patalpas skyrė sienos, tačiau atsakovė, įsirengdama duris „D2“ ir patekdama į bendrojo naudojimo patalpas, neteisėtai išgriovė dviejų individualių rūsių (I-20 ir R-16) sienas. Taip pat atsakovė išgriovė ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias praėjime tarp R-14 ir R-15 patalpų buvusias metalines duris. Tai, kad prieš atsakovei įvykdant neteisėtus veiksmus šios durys egzistavo, patvirtina byloje esančios nuotraukos (I tomas, 39-41, 162 psl., V tomas, 167 psl.). Durys buvo žalios spalvos, su baltais užrašais „N-4 B.7.8.12.“. Taigi išgriauta ne tik laikančioji namo siena, bet ir ieškovų individualių rūsių sienos bei durys;
11.6. teismas visiškai neteisingai sprendė, kad vamzdžiai yra tik paslėpti po apdaila. Byloje įrodyta, kad vamzdžiai buvo pjaustomi, perkeliami į iškirstas nišas ir užmūrijami sienose, grindyse ar lubose. Kadangi atsakovė savavališką tinklų pertvarkymą atliko be jokio projekto ar brėžinių, nėra aišku, kurioje faktinėje vietoje ir kokie vamzdžiai yra išsidėstę, todėl, esant poreikiui atlikti tinklų remonto darbus, to nebus įmanoma padaryti. Tai neabejotinai sukelia nepatogumų ne tik atsakovei, bet ir ieškovams, kuriems atsakovės išpjaustytais ir permontuotais tinklais tiekiamas vanduo bei šalinamos nuotekos. Teismas privalėjo įvertinti, ar atsakovės pateiktas tinklų pertvarkymo projektas yra suderintas su atsakingomis institucijomis ir parengtas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat įvertinti, ar atsakovės atliktas tinklų paslėpimas gali sąlygoti / sąlygoja ieškovų teisių, susijusių su bendro turto naudojimu ir priežiūra, pažeidimą. Atsakovė ne tik pertvarkė vamzdynus, užmūrydama vamzdžius sienose, bet ir užbetonavo nuotekų prieduobę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prieduobė, esanti atsakovei priklausančioje patalpoje 17-23, nėra uždengta, užbetonuota ar kitaip uždengta apdailos medžiagomis, o atviroje prieduobėje nutiesta bendra (bendrojo naudojimo) vandentiekio linija. Byloje ieškovai niekada nekėlė klausimo dėl vandentiekio prieduobės uždengimo. Byloje ieškovai įrodinėja nuotekų prieduobės užbetonavimo faktą, kurį patvirtina byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos);
11.7. byloje nėra ginčo, kad atsakovės patalpoje esantys tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo gyventojams. Taigi, bet kokie sprendimai dėl tinklų pertvarkymo turi būti vykdomi CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Be to, pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatą, savo turtu asmuo turi naudotis nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Tinklų pertvarkymas ir / ar bet koks jų uždengimas be ieškovų sutikimo, atsakovei vienašališkai nusprendus, yra neteisėtas veiksmas, kuris neproporcingai riboja ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teises. Todėl atsakovė privalo atstatyti tinklus į iki statybos darbų atlikimo buvusią padėtį, t. y. bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus įrengti atvirai ankstesnėse jų vietose, kartu įpareigojant atsakovę parengti visų šių darbų atlikimui būtiną dokumentaciją;
11.8. byloje esantys įrodymai ir nuotraukos patvirtina, kad atsakovė vykdė statybos darbus, griovė sienas, betonavo. Be atsakovės daugiau niekas jokių statybos darbų namo pusrūsyje nevykdė. Taigi dėl statybinių atliekų susikaupimo namo pusrūsyje yra kalta atsakovė. Be to, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 31 d. atsiliepime nurodė, kad ginčo patalpose buvo „iškastos apie 20-40 cm gylio tranšėjos vandentiekio ir nuotekų vamzdžių vietose“. Atsakovei buvo surašytas 2016 m. balandžio 11 d. reikalavimas Nr. RV-19 nedelsiant sustabdyti vykdomus rūsio kasimo darbus. Taigi, iškastas gruntas ir statybinės atliekos susidarė būtent dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė dalį statybinių atliekų pašalino ir tokie jos veiksmai turėtų būti laikomi ieškinio dalies įvykdymu. Visgi tai neeliminuoja atsakovės pareigos pašalinti ir likusią dalį atliekų.
12. Atsakovė A. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. ieškovai ginčija 1987 m. planą, tačiau VĮ „Vilniaus komprojektas“ sudarytas 1987 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apmatavimų, architektūrinių detalių bylos rūsio planas gautas iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo. Pats planas yra patvirtintas atsakingų pareigūnų, jame sudėti visi reikiami rekvizitai, todėl planas laikytinas patikimu įrodymu. Be to, šis 1987 m. planas visiškai atitinka faktinę situaciją, t. y. plano autentiškumą ir tikslumą patvirtina faktinė patalpų konfigūracija. Ieškovai remiasi namo 1947 m. namų valdos techninės apskaitos byloje esančiu rūsio planu, kuriame neva jokia anga ginčo sienoje nepažymėta, tačiau šis planas yra neaktualus, kadangi byloje nėra ginčo dėl patalpų ploto, o 1947 m. planas akivaizdžiai buvo sudarytas siekiant įregistruoti patalpų plotą Registrų centre, ką patvirtina jau vien tai, jog šiame plane nenurodytos net arkinės nišos, esančios kituose planuose. Teismas visiškai pagrįstai vadovavosi 1987 m. planu, kuris buvo sudarytas būtent tikslu atvaizduoti patalpų konfigūraciją (tame tarpe ir architektūrines detales, tokias kaip arkinės nišos, arkinės durų angos ir kt.). 1987 m. planą visiškai atitinka apraše sudarytas tikslus patalpų planas, kuris buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus;
12.2. patalpose niekada nebuvo betoninių grindų ir patalpų grindys pagilėjo nuo jų pašalinant storą sluoksnį susigulėjusio šlako ir kitų atliekų, kuris iki angos atvėrimo nebuvo pašalintas. Kita vertus, ieškovų į bylą pateikta nuotrauka su tariamu angos matavimu neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi yra užfiksuota tik dalis ruletės juostos, neparodant, nuo kur yra matuojama ir kokioje vietoje. Atlaisvinus grindis nuo atliekų, atitinkamai pagilėjo (į apačią) ir durų anga, papildomai nekertant jokios sienos. Ieškovai reikalauja užmūryti vienintelį įėjimą į patalpą, kas prieštarauja atsakovės nuosavybės neliečiamumui (atimant iš atsakovės galimybę naudotis jai priklausančiomis patalpomis) ir yra nesuderinama su kitais ieškovų motyvais dėl bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (būtų neįmanoma šių tinklų prižiūrėti);
12.3. aplinkybę, kad buvusios angos sienoje atvėrimas nesusilpnino pastato konstrukcijų, patvirtina E. L. 2017 m. lapkričio 10 d. ekspertinio tyrimo išvados, kuriose nurodyta, kad siena, ant kurios atremtos perdangos metalinės sijos, yra laikanti konstrukcija, angų iškirtimas tokioje sienoje silpnina laikančiąją konstrukciją, tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovė neiškirto angos, o tik atvėrė jau buvusią. Pagal firmos „Tyrimai ir projektai“ parengtą Statinio konstrukcijų tyrimo aktą, slėptuvės kontūro 20 profilio sijų ir jas laikančių kolonų demontavimas neturės įtakos kitoms pastato konstrukcijoms. Statybos specialisto R. P. paaiškinimai taip pat patvirtina, kad laikinas, nors galbūt ir ilgalaikis, projektinių angų (langų ar durų) užmūrijimas pirminės pastato sienų konstrukcinės schemos nepakeičia; šis užpildas, sienų konstrukcijos dalimi netapęs, prireikus bet kada gali būti pašalintas be pavojaus pastato mechaniniam pastovumui ir patvarumui; laikinai užmūrytų projektinių angų mūro pašalinimas negali įtakoti pastato laikančiųjų konstrukcijų laikomosios galios;
12.4. atsakovė nesisavina jai nepriklausančio pusrūsio ploto ir nepretenduoja naudotis jai nepriklausančia pusrūsio dalimi. Būtent ieškovai, siekdami uždrausti atsakovei, kaip patalpų savininkei, naudotis bendro naudojimo pusrūsio plotu, patys savavaldžiaudami neteisėtai savinasi bendrojo naudojimo pusrūsio plotą. Byloje nustatyta ir ieškovai neginčija, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenimis ieškovams name priklauso butai su rūsiais, kurie individualiai ieškovams nepriskirti. Atidaroma buvusi durų anga veda tiesiai į pusrūsio koridorių, kuris yra bendro naudojimo, todėl atsakovė, kaip bendrasavininkė, turi teisę naudotis šiuo plotu ir kiti bendrasavininkai negali šios teisės riboti;
12.5. atsakovė jokių vamzdžių neužmūrijo. Jei vamzdžiai ir buvo estetiniais sumetimais paslėpti, tai buvo padaryta ne juos užmūrijant, bet apdengiant apdailos medžiagomis, kas yra akivaizdu ir iš pačių ieškovų į skundą įdėtų nuotraukų. Ieškovai nurodo, jog neva vamzdžiai buvo ir pjaustomi, ir perkeliami į iškirstas nišas, ir užmūrijami sienose arba grindyse arba lubose, nedetalizuojant, nei apie kuriuos vamzdžius yra kalbama, nei kas su jais tiksliai buvo padaryta. Ieškovai į bylą nėra pateikę jokių objektyvių įrodymų (schemų, planų) apie tai, kokie vamzdžiai ir kurioje vietoje turi būti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia;
12.6. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2017 m. sausio 20 d. raštu „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų prisijungimo“ nurodė, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka, parengus ir suderinus projektus su atsakingomis institucijomis, patalpoms būtų įrengiami vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo įrengimo projektas, kuris buvo suderintas su UAB „Vilniaus vandenys“, pagal kurį buvo atliekami paprastojo remonto, susijusio su vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo įrengimų, darbai. Projekte išvardytos visos vamzdynų keitimui naudojamos medžiagos, jų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Byloje yra atsakovės patalpų planas su jame atžymėtais vamzdynais. Prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų procesas buvo tinkamai parengtas ir įgyvendintas, o tolesnis vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių išvedžiojimas, tame tarpe ir paslėpimas, niekaip negali būti susijęs su bendrasavininkų teisių pažeidimu. Prisijungimas prie bendrojo naudojimo tinklų ir naudojimasis jais yra atsakovės, kaip patalpų savininkės, teisė, kurios įgyvendinimas šiuo atveju niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovų teisių bei teisėtų interesų;
12.7. ieškovai į bylą taip ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kur tiksliai turėtų būti jų nurodoma nuotekų prieduobė, kokio ji dydžio ir kokiu būdu įrengta. Skunde nurodytose nuotraukose yra užfiksuota remonto eiga atliekant įvairius remonto darbus, kuri yra sąmoningai klaidingai interpretuojama. Bet kuriuo atveju atsakovė turi pareigą įleisti į jos patalpas įgaliotus asmenis atlikti bendros inžinerinės įrangos priežiūros, remonto ar kitus darbus, kurios ji niekada nėra pažeidusi. Ieškovų reikalavimai atstatyti tinklus į iki statybos darbų atlikimo buvusią padėtį, t. y. bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus įrengti atvirai sienomis ankstesnėse jų vietose, realiai yra neįvykdomi, kadangi ieškovai, turėdami pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kur ir kokie (kaip tiksliai išsidėstę) privalo būti bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai ginčo patalpose;
12.8. ieškovai niekaip neįrodė, kad pusrūsyje paskleistas gruntas ir statybinės atliekos yra susijusios su atsakovės vykdytais remonto darbais. Tai, kad atsakovės patalpų grindų remonto darbų metu iškastas šlakas ir buitinės atliekos buvo išvežti, bet ne paskleisti pusrūsyje, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė įvykdė dalį ieškinio, statybinės atliekos buvo išvežtos iki ieškinio pareiškimo. Atsakovės rūpestingus ir atsakingus veiksmus išvežant statybines atliekas ieškovai bando panaudoti prieš ją pačią. Ieškovai iš esmės siekia, kad atsakovė savo lėšomis sutvarkytų bendrojo naudojimo pusrūsio patalpas, iš jų išveždama seniai, nuo ankstesnės nežinomų asmenų veiklos susikaupusį gruntą ir statybines atliekas, kas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
13. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklauso 82,11 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais nuo 17-20 iki 17-23, esančios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), (toliau – taip pat ir Namas), pusrūsyje.
17. Atsakovė pagal UAB „Senojo miesto architektai“ parengtą Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą – paprastojo remonto aprašą (toliau – taip pat ir Paprastojo remonto aprašas) iš 82,11 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavo du kadastro objektus – 42,85 kv. m. ploto patalpą Nr. 1 ir 36,55 kv. m. ploto patalpą Nr. 2. Remonto metu buvo įrengtos durys patalpoje 17-23 (naujai formuojama patalpa Nr.2), vedančios į bendrojo naudojimo koridorių R-15.
18. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė durų angą kapitalinėje / laikančioje patalpos 17-23 sienoje iškirto naujai, kas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktą yra statinio kapitalinis remontas ir kam pagal Statybos įstatymą reikalingas leidimas.
19. Kad patalpos 17-23 sienoje durų anga nebuvo naujai iškirsta, o įrengta atveriant ankščiau sienoje buvusią ir vėliau užmūrytą durų angą, patvirtina byloje esantys įrodymai.
20. Paprastojo remonto apraše nurodyta, kad dviejų kadastro objektų suformavimas (atskyrimas) iš negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka istoriškai buvusias atskiras patalpas. Pagal Paprastojo remonto aprašą, formuojant patalpą Nr. 2, atveriama XX a. antroje pusėje užmūryta durų anga kapitalinėje sienoje su lenkta sąrama patalpoje 17-23, angokraščiai ir sąrama restauruojami, įdedamos sustiprintos konstrukcijos medinės ar metalinės durys ir taip įrengiamas įėjimas į bendro naudojimo koridorių R-15.
21. VĮ „Vilniaus komprojektas“ (buvusio Komunalinio ūkio projektavimo instituto) dokumentų fondo 1987 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apmatavimų, architektūrinių detalių byloje esančio rūsio plano ištraukos kopijoje pažymėta arkinė durų anga patalpoje 17-23. Ši rūsio plano ištraukos kopija atsakovės atstovui buvo pateikta Vilniaus regiono valstybės archyvo iš jame saugomo VĮ „Vilniaus komprojektas“ dokumentų fondo, todėl abejoti šio plano tikrumu nėra pagrindo. Įstrižas brūkšniavimas buvusios arkinės durų angos vietoje aiškintinas tuo, kad plano sudarymo metu ši durų anga buvo užverta.
22. Ieškovų pateiktas 1947 m. rūsio patalpų planas, kuriame arkinė durų anga patalpos 17-23 sienoje nėra pažymėta, savaime nepaneigia 1987 m. rūsio plano duomenų. Neaiškus 1947 m. plano sudarymo tikslas, tikėtina, kad šis planas galėjo būti sudarytas siekiant įregistruoti patalpų plotą, nes 1947 m. plane nėra pažymėtos 1987 m. plane pažymėtos ir šiuo metu egzistuojančios arkinės nišos koridoriuose. 1987 m. planas yra iš Namo apmatavimų, architektūrinių detalių bylos, todėl šiame plane pažymėtos visos architektūrinės detalės (arkinės nišos, arkinės durų angos ir kt.), taip pat ir užvertos.
23. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerija pateikė 2019 m. kovo mėn. specialisto išvadą Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-01 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10266-466/2019 (toliau – taip pat ir Išdava), prie kurios pridėtas 2019 m. kovo 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-716 (toliau – taip pat ir Patikrinimo aktas) su fotofiksacija.
24. Išvadoje ir Patikrinimo akte nurodyta, kad patalpos 17-23 kapitalinėje sienoje iš rūsio pusės yra atverta užmūryta arkos formos anga, kurioje įrengtos patalpos durys. Virš atvertos angos vizualiai matoma senos statybos arkos formos sąrama, identiška sąramoms, atsiradusioms pastato statybos pradžios metu. Pirmosios instancijos teismas, betarpiškai apžiūrėjęs patalpos 17-23 kapitalinėje sienoje įrengtas duris 2019 m. birželio 12 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, nustatė, kad durys įrengtos atvėrus (o ne iškirtus) užmūrytą durų angą su lenkta sąrama. Senos statybos arkos formos sąrama virš patalpoje įrengtos durų angos matyti ir el. b. 5 t., 150 b. l. esančioje nuotraukoje.
25. Neįrodyti apeliacinio skundo teiginiai, kad net jei patalpos 17-23 sienoje kadaise ir buvo anga ar niša, tai atsakovė ne atvėrė, o aiškiai iškirto didesnę angą durims (ženkliai viršijančią 1987 m. plane nurodytą aukštį). Šio teiginio neįrodo el. b. 6 t., 42 b. l. esanti nuotrauka, nes iš šios nuotraukos nėra aišku, nuo kokio taško apačioje yra atliktas nuotraukoje pavaizduotas matavimas. Nustačius, kad durų angos viršuje yra likusi senos statybos arkinė sąrama, durų aukštis galėjo būti padidintas tik gilinant durų angą. Atsakovė neneigė, kad ant patalpos grindų buvo susikaupęs storas grunto, statybinių atliekų, šiukšlių kiekis, kuris buvo pašalintas. Dėl šios aplinkybės durų angos aukštis, pažymėtas 1987 m. plane, galėjo pasikeisti.
26. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys (nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. galiojusi redakcija) 12. 7 punktą buvusių laikinai užtaisytų angų statinio atitvarose atvėrimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą statybą leidžiantis dokumentas – leidimas, atsakovės atliktam paprastajam remontui nėra reikalingas. Tokią išvadą davė ir pirmosios instancijos teismo į bylą išvadą duodančia institucija įtraukta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerija.
27. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jei įstatymuose nenumatyta kitaip. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys 18 punktą statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą CK nustatytais atvejais ir tvarka. Durų laikančioje / kapitalinėje Namo sienoje (bendrojo naudojimo objekte) įrengimas yra šios sienos naudojimas. Todėl durų patalpos 17-23 sienoje įrengimui buvo reikalingas Namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Tokio sutikimo atsakovė nėra gavusi.
28. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad durų patalpos 17-23 sienoje įrengimas susilpnino Namo konstrukciją. Byloje yra statybos specialisto R. P. paaiškinimai, kad laikinas, nors galbūt ir ilgalaikis, projektinių angų (langų ar durų) užmūrijimas pirminės pastato sienų konstrukcinės schemos nepakeičia; šis užpildas, sienų konstrukcijos dalimi netapęs, prireikus bet kada gali būti pašalintas be pavojaus pastato mechaniniam pastovumui ir patvarumui; laikinai užmūrytų projektinių angų mūro pašalinimas negali įtakoti pastato laikančiųjų konstrukcijų laikomosios galios.
29. Neįrengus šių durų, atsakovė neturi galimybės patekti į po remonto iš atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotą atskirą patalpą Nr. 2.
30. Nepagrįsti ieškovų apeliacinio skundo teiginiai, kad durų patalpos 17-23 sienoje įrengimas pažeidžia ieškovų teises, nes dėl durų patalpos 17-23 sienoje įrengimo atsakovė nepagrįstai naudojasi didesne namo pusrūsio dalimi. Šį teiginį ieškovai grindžia tuo, kad atsakovė naudosis namo pusrūsio bendrojo naudojimo patalpa (koridoriumi) R-15, per šį koridorių patekdama į patalpą 17-23, nors ankščiau, iki atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo į dvi atskiras patalpas, įėjimas į atsakovei priklausančią negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėjo per koridorių R-15.
31. Atsakovė, kaip bendrojo naudojimo koridoriaus R-15 bendrasavininkė turi teisę be apribojimų naudotis šiuo koridoriumi pagal jo paskirtį – patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė koridoriumi R-15 naudojasi tokiu būdu, kad pažeidžia ieškovų teises.
32. Atsižvelgiant į sprendimo 28-31 punktuose nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovė duris bendrojo naudojimo patalpos 17-23 sienoje įrengė neturėdama ieškovų sutikimo, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę panaikinti šioje sienoje įrengtas duris, jas užmūrijant.
33. Vandentiekis ir nuotekos atsakovės remontuojamose patalpose buvo įrengiami pagal UAB „Projektai statyboms“ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) negyvenamoms patalpoms nr. 17-20 iki 17-23, Vilniuje, vandens apskaitos įrengimo paprastojo remonto projektą (toliau – taip pat ir Vandentiekio įrengimo projektas). Ieškovai neteigė ir neįrodinėjo, kad šiame projekte yra numatytas bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų vamzdžių demontavimas ir perkėlimas į kitas vietas (iškirstas nišas sienose, grindyse ar lubose). Byloje nėra įrodymų, kad Vandentiekis ir nuotekos atsakovės remontuojamose patalpose buvo įrengiami nukrypstant nuo Vandentiekio įrengimo projekto.
34. Ieškovų teiginiai, kad bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo pjaustomi, perkeliami į iškirstas nišas ir užmūrijami sienose, grindyse ar lubose nėra konkretūs ir nėra įrodyti. Ieškovai neįrodė, kokie konkretūs bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo supjaustyti ir perkeliami į kitas vietas – iškirstas nišas sienose, grindyse ar lubose, ir kuriose konkrečiose vietose yra perkelti bendrojo naudojimo vamzdžiai. Nurodytų ieškovų teiginių nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytos byloje esančios nuotraukos, nes iš šių nuotraukų negalima vienareikšmiškai identifikuoti jose pavaizduotų patalpų.
35. Ieškovo ieškinio reikalavimas atstatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose slėptuvės patalpose esančius namo bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus į iki statybos darbų atlikimo buvusią padėtį, t. y. bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus įrengti atvirai sienose ankstesnėse jų vietose, yra nekonkretus ir realiai neįvykdomas. Ieškovai nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kurioje atsakovei priklausančioje patalpoje ir kokie (kurioje vietoje) buvo bendrojo naudojimo vamzdžiai, kurie turi būti atstatyti.
36. Ieškovai taip pat nepateikė konkrečių įrodymų apie ieškiniu prašomos atidengti nuotekų šalinimo tinklų prieduobės vietą ir jos užbetonavimo faktą. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovės užbetonuota nuotekų šalinimo prieduobė yra patalpoje S2, pažymėtoje su ieškinio 4 priedu pateiktame plane. Iš šio plano galima daryti išvadą, kad patalpa S2 atitinka buvusią patalpą 17-23. Tačiau kurioje būtent patalpos S2 vietoje yra ieškovų nurodyta nuotekų šalinimo prieduobė, su ieškinio 4 priedu pateiktame plane nėra nurodyta. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 12 d. išvažiuojamajame teismo posėdyje nustatė, kad prieduobė, esanti patalpoje 17-23, nėra uždengta, užbetonuota ar kitaip uždengta apdailos medžiagomis. Iš su apeliaciniu skundu pateiktų byloje esančių nuotraukų negalima vienareikšmiškai identifikuoti, kad nuotraukose pavaizduota patalpa 17-23 ir joje esanti nuotekų prieduobė.
37. Atsakovė neneigė, kad jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra bendrojo naudojimo vamzdžiai, ir pripažino, kad šiuos vamzdžius yra paslėpusi po apdaila. Asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančių bendrojo naudojimo vamzdžių uždengimas apdailos medžiagomis nelaikytinas bendrojo naudojimo objektų naudojimu, kam yra reikalingas Namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).
38. Toks uždengimas taip pat nelaikytinas ieškovų teisių pažeidimu. Pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ar kitokią įrangą. Taigi, atsakovė turi pareigą leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jai priklausančiose patalpose esančius bendrojo naudojimo vamzdžius ir tam atidengti juos dengiančią apdailą.
39. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 12 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad pusrūsio bendrojo naudojimo patalpoje (koridoriuje) R-9 (arčiau prie įėjimo į rūsį) yra stipriai susigulėjusio grunto, kuris matomas ir el. b. 5 t., 71-72, 121-122 b. l. esančioje nuotraukoje.
40. Atsakovė pripažino, kad remonto metu šalino ant pusrūsio grindų ankščiau susikaupusį gruntą ir statybines atliekas, tačiau teigė, kad visą pašalintą gruntą ir statybines medžiagas iš pusrūsio išvežė. Byloje yra A. B. rašytiniai paaiškinimai, kad jis nuo 2015 m. spalio 17 d. iki 2016 m. vasario 19 d. A. Š. prašymu iš Namo rūsio išvežė 8 mašinas ankščiau susikaupusio šlako ir buitinių atliekų.
41. El. b. 5 t., 71-72, 121-122 b. l. esančios nuotraukos duomenys nėra pakankami susieti / identifikuoti nuotraukoje matomą gruntą ir statybines atliekas būtent su atsakovės vykdytais atsakovei remonto darbais. Tik ieškovų nurodyta aplinkybė, kad kiti namo gyventojai pusrūsyje remonto darbų nevykdė, nėra pakankama pripažinti, kad el. b. 5 t., 71-72, 121-122 b. l. esančioje nuotraukoje matomas gruntas ir statybinės atliekos yra atsakovės vykdyto remonto atliekos. Tuo labiau, kad, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, 2019 m. birželio 12 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ieškovų atstovas O. U. neneigė, kad grunto koridoriuje R-9 buvo ir ankščiau.
42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė