Civilinė byla Nr. e2A-1972-565/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03803-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avtorikas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Guminta“.

Teismas

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ (toliau – ieškovė arba naujoji kreditorė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB  „Avtorikas“ (toliau – atsakovė) 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 3,97 Eur palūkanų, 12 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Guminta“ (toliau – pradinė kreditorė) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido, o ieškovė perėmė pradinės kreditorės 186,23 Eur reikalavimo teisę į atsakovę (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis).

3.       Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, informuodama apie įvykusį reikalavimo perleidimą ir nurodydama, kad atsakovės skolą sudaro 186,23 Eur pagrindinė skola, 22,35 Eur netesybos už nesavalaikį atsiskaitymą ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos (toliau – Pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo).

4.       Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 28 d. pradinei kreditorei sumokėjo pagrindinę skolą – 186,23 Eur. Nors atsakovė atliko mokėjimą ne tam asmeniui, ieškovė, bendradarbiaudama su pradine kreditore, išsprendė klausimą dėl pagrindinės skolos, todėl reikalavimas atsakovei dėl šios sumos sumokėjimo nėra reiškiamas.

5.       Atsakovė liko skolinga ieškovei 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, kurių pagrįstumo ieškovė neturi įrodinėti, bei 3,97 Eur palūkanų už delsimą apmokėti sąskaitas, pagal kurias ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė, jose nurodytais terminais, iš viso 43,97 Eur. 

6.       Palūkanos apskaičiuotos iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. imtinai, nes skola padengta 2023 m. rugpjūčio 28 d.: 1) PVM sąskaita-faktūra GUM 0231850 (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. gegužės 31 d.): 86,76 Eur skola x 10,50 proc. palūkanos x 88 pradelstos dienos / 365 dienų = 2,20 Eur; PVM sąskaita-faktūra GUM 0232269 (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. liepos 4 d. ): 99,4 Eur skola x 12 proc. palūkanos x 54 pradelstos dienos / 365 dienų = 1,77 Eur.

7.       Taip pat ieškovei turi būti priteistos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

8.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

9.       Atsakovė nurodė, jog ji 2023 m. rugpjūčio 16 d. gavo Pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei 186,23 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, tačiau jokios kitos informacijos pateiktose dokumentuose nebuvo – nei koks reikalavimas perleistas, nei kokiu pagrindu atsiradęs reikalavimas, nei pagal kokias PVM sąskaitas-faktūras atsiradęs. Atsakovei siekė išsiaiškinti situaciją, tačiau susisiekti su ieškove nepavyko. Susisiekus su pradine kreditore, jos darbuotojas nurodė, kad jis nieko nežino apie reikalavimo perleidimą ir informavo, kad atsakovė turi atsiskaityti su pradine kreditore.

10.       Tik su ieškiniu ieškovė pateikė ir dvi PVM sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu susidariusi skola, ieškovės teigimu, buvo perleista Reikalavimo perleidimo sutartimi.

11.       Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta 186,23 Eur skola galėjo susidaryti iš bet kurių kitų pradinės kreditorės turimų reikalavimų dalinio ar visiško perleidimo naujajai kreditorei, kadangi tarp atsakovės ir pradinės kreditorinės buvo įprasta, jog atsakovė vėluoja sumokėti pradinei kreditorei už suteiktas paslaugas.

12.       Kadangi atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, skolos sumokėjimas pradinei kreditorei yra tinkamas, dėl ko ieškovė neturi teisės reikalauti palūkanų ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, nes ieškovė nėra tinkama kreditorė atsakovės atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas, ar atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą jos atsiskaitymo su pradine kreditore momentu.

15.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog į bylą ieškovės pateikti įrodymai nesąlygoja išvados, kad atsakovė Pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą. Pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta perleidžiama skola nėra niekaip pagrindžiama, t. y. nenurodytos PVM sąskaitos-faktūros ar kiti šią sumą pagrindžiantys dokumentai, skolos susidarymo laikotarpis, kt.  

16.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad kitokių įrodymų, kokie dokumentai buvo atsakovei įteikti 2023 m. rugpjūčio 16 d. registruotu pranešimu, ieškovė nepateikė, padarė išvadą, kad apie konkrečios skolos perleidimą atsakovė buvo informuota tik teismui priėmus ieškinį ir jį išsiuntus atsakovei – 2023 m. lapkričio 14 d., t. y. po to, kai atsakovė Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą sumą tiesiogiai sumokėjo pradinei kreditorei, o ši prievolės įvykdymą priėmė.

17.       Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis atsakovės atžvilgiu nepradėjo veikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.       Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1.                       nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta perleidžiama skolos suma turėjo būti pagrindžiama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsižvelgiant į tai, ieškovės informavimas apie reikalavimo perleidimą, išsiunčiant Pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimą, atitiko CK 6.109 straipsnio nuostatas;

18.2.                      tiek pirmosios instancijos argumentą, tiek atsakovės poziciją, kad neva atsakovei nebuvo aiškus Reikalavimo perleidimo sutartimi perleistas reikalavimas, paneigia pačios atsakovės atlikti veiksmai, o būtent – atsakovės atliktas mokėjimas pradinei kreditorei 186,23 Eur sumai, gavus Pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą;

18.3.                      atsakovė, atlikdama 2023 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimą, kuriuo padengė pagrindinę skolą pradinei kreditorei, veikė savo rizika, t. y. įvertino ar turėjo įvertinti, jog toks prievolės įvykdymas nėra tinkamas ir gali sukelti tam tikrų neigiamų padarinių. Atsakovė, žinodama apie kreditorės pasikeitimą, savo rizika atliko mokėjimus netinkamam asmeniui, o ieškovės kaip sąžiningos naujosios kreditorės padėtis dėl tokių atsakovės veiksmų niekaip negali būti bloginama.

19.       Atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą.  Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1.                      iš Pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutarties nebuvo galimybės nustatyti, koks reikalavimas, kokiu pagrindu atsiradęs, kokia dalimi ir apimtimi bei pagal kokias būtent PVM sąskaitas-faktūras buvo perleistas ir turi būti vykdomas naujajai kreditorei. Pačios PVM sąskaitos faktūros pateiktos nebuvo, kaip ir jokios nuorodos į jas;

19.2.                      apie konkrečios skolos perleidimą atsakovė buvo informuota ieškovės tik teismui priėmus ieškinį ir jį išsiuntus atsakovei – 2023 m. lapkričio 14 d., t. y. tik su ieškiniu teismui pateikus PVM sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu atsiradęs reikalavimas buvo perleistas, t. y. po to, kai atsakovė Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą analogišką sumą tiesiogiai sumokėjo pradinei kreditorei.

Teismas

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatė.

22.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Guminta“ (pradinė kreditorė) ir UAB „Juris LT“ (naujoji kreditorė, ieškovė) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido, o ieškovė perėmė reikalavimo teisę į 186,23 Eur UAB „Avtorikas“ (atsakovė) skolą (Reikalavimo perleidimo sutartis). Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte nustatyta, kad reikalavimo teisė į nurodytą skolą perleidžiama kartu su visomis netesybomis, palūkanomis bei nuostoliais, kurie turėjo būti sumokėti pradinei kreditorei, reikalavimo teise į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su atsakovės skolomis pradinei kreditorei, taip pat bet kokiomis kitomis iš skolų kylančiomis ir / ar su jomis susijusiomis teisėmis.  

23.       Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. registruota pašto siunta bei el. paštu išsiuntė atsakovei Pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, informuodama, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras kartu su visomis netesybomis, palūkanomis bei nuostoliais, ir nurodydama, kad atsakovės skolą ieškovei sudaro 186,23 Eur pagrindinė skola pagal PVM sąskaitas-faktūras, 22,35 Eur netesybos už nesavalaikį atsiskaitymą ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos, iš viso 248,58 Eur, kurią atsakovė turi iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. sumokėti į ieškovės nurodytą sąskaitą. Prie Pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo buvo pridėta Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo atsakovei buvo įteiktas 2023 m. rugpjūčio 16 d.

24.       Iš su ieškiniu pateiktos atsiskaitymų su partneriais ataskaitos matyti, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio 28 d. atskirais mokėjimais (Op. Nr. 125907 (86,76 Eur) ir Op. Nr. 125908 (99,47 Eur)) sumokėjo pradinei kreditorei iš viso 186,23 Eur.

25.       Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir pradinė kreditorė tarpusavyje išsprendė klausimą dėl 186,23 Eur sumos pervedimo ieškovei, todėl ieškovė nereiškia reikalavimo atsakovei dėl 186,23 Eur skolos priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalyje, ir 3,97 Eur palūkanų, numatytų  MAPKSVPĮ 3 straipsnyje, už terminų sumokėti 186,23 Eur skolą praleidimą.

26.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą nebuvo tinkamai informuota, kadangi Pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta perleista skola nėra niekaip pagrįsta, t. y. nenurodytos PVM sąskaitos-faktūros ar kiti skolą pagrindžiantys dokumentai, skolos susidarymo laikotarpis, todėl Reikalavimo perleidimo sutartis atsakovės atžvilgiu nepradėjo veikti.

27.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

28.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 5 dalį, pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas. Be to, įstatyme nenustatyta, kad pranešime apie cesiją būtų nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas ir naujojo kreditoriaus sąskaita - pakanka informuoti skolininką, kad nurodytas pradinio kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra perleistas naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

30.       Taigi, pagal CK 6.109 straipsnio 5 dalį, sutarties dėl reikalavimo perleidimo pateikimas skolininkui yra laikomas pranešimu apie reikalavimo perleidimą. Byloje nėra ginčo, kad su 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei išsiųstu Pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo buvo pateikta ir Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, kurioje (kaip ir Pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo) nurodyta, kokia atsakovės skolos suma ir kokiam kreditoriui yra perleidžiama.

31.       Nors atsakovė nurodė, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorinės buvo įprasta, jog atsakovė vėluoja apmokėti pradinės kreditorės išrašytas sąskaitas, ir nei Pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo, nei Reikalavimo perleidimo sutartyje nebuvo nurodytos konkrečios PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias perleidžiamas reikalavimas, todėl atsakovei nebuvo aišku, koks reikalavimas buvo perleistas, šie atsakovės teiginiai nepatvirtina, kad atsakovė pagal Pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą informaciją objektyviai negalėjo suprasti, koks reikalavimas yra perleidžiamas.

32.       Iš su ieškiniu pateiktos atsiskaitymų su partneriais suvestinės matyti, kad atsakovė Reikalavimo perleidimo sutarties su pradine kreditore sudarymo metu buvo neapmokėjusi tik trijų PVM sąskaitų-faktūrų, tarp jų 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos-faktūros GUM 0231850 už 86,76 Eur ir 2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaitos-faktūros GUM 0232269 už 99,47 Eur. Šių PVM sąskaitų-faktūrų suma ir sudaro Reikalavimo perleidimo sutartimi perleistą reikalavimą – 186,23 Eur. Atsakovė neginčijo, kad Pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo gavimo momentu atsakovė turėjo šiame dokumente ir Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą 86,23 Eur skolą pradinei kreditorei. Kad tokia skola egzistavo ir atsakovei buvo žinoma, patvirtina 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsakovės atlikti du 86,76 Eur ir 99,47 Eur mokėjimai pradinei kreditorei, atitinkantys 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos-faktūros GUM 0231850 ir 2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaitos-faktūros GUM 0232269 sumas. 

33.       Taigi, pagal Pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo ir Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą informaciją atsakovė objektyviai galėjo suprasti, koks reikalavimas yra perleidžiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie 186,23 Eur reikalavimo perleidimą ieškovei.

34.       Nors atsakovė perleistą 186,23 Eur reikalavimą be pagrindo įvykdė pradinei kreditorei, ieškovė nereiškia atsakovei ieškinio dėl šios sumos priteisimo. Tačiau Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido ieškovei ne tik 186,23 Eur reikalavimą į atsakovę, bet ir reikalavimą į visas netesybas, palūkanas bei nuostoliais, kurie turėjo būti sumokėti pradinei kreditorei, reikalavimo teisę į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su atsakovės skolomis pradinei kreditorei, taip pat į bet kokias kitas iš skolų kylančias ir / ar su jomis susijusias teises. Be to, CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

35.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra GUM 0231850 už 86,76 Eur turėjo būti apmokėta iki 2023 m. gegužės 31 d., o 2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaita-faktūra GUM 0232269 už 99,47 Eur turėjo būti apmokėta iki 2023 m. liepos 4 d., tačiau šios sąskaitos buvo apmokėtos 2023 m. rugpjūčio 28 d.

36.       Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šiame straipsnyje nustatyto dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nesant duomenų, kad atsakovė ir pradinė kreditorė susitarė dėl palūkanų už sumų, nurodytų 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje GUM 0231850 ir 2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje GUM 0232269, pavėluotą mokėjimą, taikomos MAKSVPĮ, nustatančio palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai, nuostatos.

37.       Pagal MAKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Ieškovė ieškinyje pateikė duomenis, kurių pagrindu apskaičiavo prašomas priteisti 3,97 Eur palūkanas už delsimą apmokėti 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą GUM 0231850 ir 2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą GUM 0232269 jose nurodytais terminais. Prieštaravimų dėl prašomų priteisti palūkanų dydžio nepateikta.

38.       Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 3,97 Eur palūkanų.

39.       Pagal MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.  Ši suma yra išlaidos, susijusios su pavėluoto mokėjimo išieškojimu ne teismo tvarka, kurių pagrįstumo ieškovei nereikia įrodinėti.

40.       Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

41.       Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiama 12 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (43,97 Eur) nuo bylos pagal pareiškimą išduoti teismo įsakymą iškėlimo teisme (2023 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis).

42.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43.       Panaikinus pirmosios instancijos sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44.       Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 22 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti ir 484 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 506 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme o atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 20,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

45.       Ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo 22 Eur žyminiu mokesčiu. Įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė. Todėl, ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteisiama 22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avtorikas“, juridinio asmens kodas 304554224,  40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 3,97 Eur palūkanų, 12 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (43,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 506 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avtorikas“, juridinio asmens kodas 304554224, į valstybės biudžetą 20,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avtorikas“, juridinio asmens kodas 304554224, 22 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                        Rūta Burdulienė