Baudžiamoji byla Nr. 1-501-874/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04537-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
2019 m. vasario 19 d.
Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, taikant BK 641 straipsnį – laisvės atėmimu 10 mėnesių; taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2017-05-17 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
A. L. 2019 m. vasario 2 d. apie 1 val. 40 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu smogė sugyventinei D. J. į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. J. sukėlė fizinį skausmą.
A. L. padaryta veika yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
A. L. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:
A. L., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo, prisipažino visiškai ir parodė, kad suvokia, jog suduodamas smūgius sugyventinei D. J. sukėlė fizinį skausmą. Jis su D. J. gyvena apie 6 metus laiko ir veda bendrą ūkį, turi tris mažamečius vaikus. 2019-02-01 apie 19 val. jo sugyventinė išėjo pas draugę. Jis 22 val. užmigdė vaikus. Po kurio laiko pas jį į namus atėjo lengvai apsvaigusi nuo alkoholio D. J. mama, gyvenanti tame pačiame kaime. Jis su D. J. mama pradėjo gerti pastarosios atsineštą alų. Po vidurnakčio grįžo į namus lengvai apsvaigusi nuo alkoholio ir D. J. Abu ėmė tarpusavyje konfliktuoti. Į jų konfliktą įsikišo ir sugyventinės mama. Jis išėjo parūkyti. Sugrįžęs pamatė, kad moterys tarpusavyje stumdosi. Jis ėmė ant jų šaukt, tačiau šios nereagavo. Tada jis priėjo prie sugyventinės D. J. ir du kartus plaštaka sudavė į veidą. D. J. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Sugyventinei smūgius sudavė norėdamas moteris išskirti, nes D. J. buvo agresyviai nusiteikusi savo mamos atžvilgiu. Jis su sugyventinės mama išėjo, palikęs D. J. vieną namuose. Pilnai prisipažįsta, kad D. J. sudavė du smūgius ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Šiuo metu su D. J. susitaikė, ši jam jokių pretenzijų neturi. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 86-87);
nukentėjusiosios D. J. parodymais, kad 2019-02-01 apie 19 val., palikusi vaikus su tėvu, išėjo pas draugę. Ten gėrė trauktinę. Po vidurnakčio grįžo į namus lengvai apsvaigusi nuo alkoholio. Eidama į miegamojo kambarį, pamatė besisvečiuojančią mamą. Tarp jos ir mamos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu su mama susistumdė. Sugyventinis A. L. puolė jas skirti. Kuriuo metu A. L. jai sudavė smūgius į veido sritį, negali pasakyti dėl girtumo ir to, kad viskas įvyko spontaniškai. Ji apie įvykį pranešė policijai. A. L. su jos mama išėjo, ją palikę vieną su vaikais. Konfliktą su mama pradėjo ji. Sugyventinis jai vieną kartą pataikė į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Po suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Su A. L. susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi. Pripažįsta, kad iš dalies pati kalta dėl savo karšto būdo. Blaivi tikrai taip nebūtų pasielgusi (b. l. 37-38, 44);
2019-02-02 Šiaulių AVPK Joniškio RPK tyrėjo M. Mikšo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 9);
2019-02-02 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose buvo panaudotas fizinis smurtas prieš D. J. (b. l. 14-21);
2019-02-02 Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno H. Baltulio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 25-26);
2019-02-02 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ant nukentėjusiosios D. J. kūno matomi sužalojimai (b. l. 27-32).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Už šią veiką kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, nes tokia bausmė yra numatyta nusikalstamos veikos sankcijoje. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokuroro siūlomos bausmės rūšies bei dydžio (b. l. 93, 95-97).
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamojo asmenybė – A. L. teistas (b. l. 47-50), tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 77-78), dirba (b. l. 78).
Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimą bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Kadangi byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, taikant BK 641 straipsnio nuostatas kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019-02-07 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, 425 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti A. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Vijoleta Kurtkienė