Civilinė byla Nr. 2S-2423-343/2013

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01047-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 128.11; 129.23;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės  „Pralita“ atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1274-939/2013 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės  „Pralita“ skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Stiprybė“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Pralita“ skundu prašė panaikinti antstolės  D. M. 2013m. rugpjūčio 19 d. vykdomojoje byloje Nr. 0100/13/01068 priimtus patvarkymus Nr. S1 dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir Nr. 3 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Nurodė, kad antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris neatitiko CPK 648 straipsnio reikalavimų. Vykdomajame rašte Nr. 2-1193-260, išduotame Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo už akių pagrindu, yra tik ta sprendimo dalis, kuria taikyta restitucija ir automobiliai grąžinti BUAB „Stiprybė“. Vykdomajame rašte nėra sprendimo dalies, kuria iš  BUAB „Stiprybė“ yra priteista pareiškėjai 483 422 Lt. Antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti nesiaiškino  nuo kada atsirado BUAB „Stiprybė“ teisė į automobilių grąžinimą pagal dvišalę restituciją, todėl pažeidė CPK 651 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 ir 8 punktus. Pareiškėjos nuomone, kadangi teismo sprendime nebuvo nustatytas dvišalės priešpriešinės prievolės vykdymo terminas, tai šalys prievoles turėjo įvykdyti tuo pačiu metu. Antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą, turėjo taikyti CK 6.53 straipsnio nuostatas. BUAB „Stiprybė“ nepateikė įrodymų, kad reikalavo pareiškėją įvykdyti prievolę ir grąžinti automobilius. BUAB „Stiprybė“ nėra įgijusi teisės į priverstinį automobilių grąžinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės 2013 m. rugpjūčio 19 d. vykdomojoje byloje Nr. 0100/13/01068 priimtų patvarkymų Nr. S1 ir Nr. 3 panaikinimo, panaikino 2013 m. rugsėjo 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1257-939/2013 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr.0100/13/1068 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų.

Teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo vykdomojo rašto nepriimti. Antstolė pagrįstai priėmė vykdyti 2012 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą dėl 39 transporto priemonių grąžinimo išieškotojai BUAB „Stiprybė“ iš skolininkės UAB „Pralita“, išduotą įsiteisėjusio 2012 m. vasario 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1193-260/2012 pagrindu. Išieškotoja apmokėjo Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas  138 Lt būtinąsias vykdymo išlaidas. Vykdomasis raštas atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus. Teismas nurodė, kad antstolė neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdomojo dokumento CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. Teismas iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatė, kad išieškotoja 2012 m. lapkričio 6 d. pateikė reikalavimą skolininkei ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo pristatyti transporto priemones nurodytu adresu, tačiau skolininkė šio reikalavimo neįvykdė. Teismas sprendė, kad išieškotoja įgijo teisę į priverstinį automobilių grąžinimą nuo 2012 m. lapkričio 13 d., nes reikalavime buvo nurodžiusi, jog skolininkei per nustatytą terminą negrąžinus transporto priemonių, ji kreipsis dėl jų išieškojimo priverstine tvarka. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi buvo patvirtintas 483 422 Lt UAB „Pralita“ finansinis reikalavimas UAB „Stiprybė“ bankroto byloje, kaip ir nurodyta  2012 m. vasario 2 d. sprendime už akių. Teismas nurodė, kad, pripažinus antstolės patvarkymą Nr. S1 tesėtu, nėra pagrindo abejoti patvarkymo Nr. 3 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo teisėtumu. Teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, kadangi išnagrinėjus pareiškėjos skundą, neliko pagrindo vykdomiesiems veiksmams vykdomojoje byloje stabdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti, panaikinti 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą Nr. S1 - priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; panaikinti 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą Nr.3 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir priimti patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas nepagrįstai pripažino, jog antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, atitinkantį  vykdomajam raštui keliamus reikalavimus. Vykdomajame rašte nurodyta tik ta Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo už akių rezoliucinė dalis, kuria taikyta restitucija ir automobiliai grąžinti BUAB „Stiprybė“, tačiau nenurodyta sprendimo rezoliucinė dalis, kuria taikant restituciją iš ieškovo BUAB „Stiprybė“ atsakovui UAB „Pralita“ priteista 483 422 Lt. Vykdomajame rašte turi būti nurodytos kiekvieno asmens prievolės, nes tik tokiu atveju antstolis tiksliai žino, kas ir ką turi įvykdyti pagal teismo sprendimą. Antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą, nesiaiškino, kad jame nurodyta ne visa su išieškojimu susijusi teismo sprendimo rezoliucinė dalis;

2. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo už akių rezoliucinės dalies aiškinimas prieštarauja dvišalės restitucijos, kaip priešpriešinės prievolės, esmei (CK 6.39 str. 3 d.). Dvišalės priešpriešinės prievolės  atveju, viena prievolės šalis gali reikalauti, kad kita šalis įvykdytų prievolę tik tada, kai pati įvykdo savo prievolę. BUAB „Stiprybė“ neturi reikalavimo teisės grąžinti transporto priemones, nes pati nėra įvykdžiusi prievolės UAB „Pralita“ grąžinti pinigus. Sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje išaiškinimas, kad šio sprendimo pagrindu gali būti patvirtintas UAB „Pralita“ 483 422 Lt finansinis reikalavimas BUAB „Stiprybė“ bankroto byloje, reiškia tik tai, jog BUAB „Stiprybė“ savo prievolę UAB „Pralita“ turi įgyvendinti laikantis ĮBĮ nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, o UAB „Pralita“ negali kreiptis į antstolį dėl priverstinio sumos išieškojimo CPK nustatyta tvarka, tačiau tai nereiškia, jog UAB „Pralita“ pagal teismo sprendimą dvišalės restitucijos pagrindu atsiradusią naują priešpriešinę prievolę, grąžinti automobilius BUAB „Stiprybė“, turi įvykdyti anksčiau nei BUAB „Stiprybė“ grąžins už automobilius sumokėtus pinigus pagal pripažintas negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Stiprybė“ prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir  Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, prašo pareiškėjai skirti iki 20 000 Lt dydžio baudą, iš kurios 50 procentų skirti išieškotojos naudai bei priteisti iš pareiškėjos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo prašo atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka, nes to reikalauja viešasis interesas, atsižvelgiant į jo, kaip bankrutuojančios įmonės statusą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

1. Patvirtinus UAB „Pralita“ kreditorinį reikalavimą UAB „Stiprybė“ bankroto byloje, UAB „Stiprybė“ visiškai įvykdė sprendimą už akių toje dalyje, kurią turėjo įvykdyti UAB „Pralita“ atžvilgiu. Pareiškėja turėjo vykdytiną prievolę suinteresuotam asmeniui BUAB „Stiprybė“, neatsižvelgiant į tai, ar jos kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas;

2. Pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl ko antstolė neturėjo teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjo motyvai grįsti prielaidomis, deklaratyvūs ir susiję su teismo sprendimo už akių aiškinimu;

3. Pareiškėja  piktnaudžiauja teise reikšdama akivaizdžiai nepagrįstus ir nesąžiningus skundus, siekia vilkinti sprendimo įvykdymą. Iki šios dienos sprendimas nėra įvykdytas net iš dalies.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą antstolė nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės patvarkymų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl vykdomojo rašto neatitikimo CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams

Vykdomosios bylos Nr. 0100/13/01068 medžiaga patvirtina, kad BUAB „Stiprybė“ antstolei 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateikė vykdymui 2012 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1193-260/2012, išduotą Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1193-260/2012, pagrindu. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu už akių pripažino negaliojančiomis 39 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, taikė restituciją - įpareigojo atsakovę UAB „Pralita“ grąžinti ieškovei BUAB „Stiprybė“ 39 transporto priemones, iš ieškovės atsakovei priteisė 483 422 Lt, tačiau nusprendė šios sumos iš ieškovės bendra tvarka neišieškoti, išaiškino atsakovei, kad šio sprendimo pagrindu gali būti patvirtintas atsakovės 483 422 Lt finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje.

Atskirajame skunde pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdomasis raštas atitiko įstatymo reikalavimus, teigia, kad vykdomajame rašte turėjo būti įrašyta ne tik ta teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria taikyta restitucija ir BUAB „Stiprybė“ grąžintos transporto priemonės, bet sprendimo dalis, kuria iš  BUAB „Stiprybė“ atsakovei UAB „Pralita“ priteista 483 422 Lt, nes šiuo atveju su išieškojimu yra susijusios abi šios sprendimo dalys. Vykdomojo dokumento turinys reglamentuotas CPK 648 straipsnyje. Be kitų šio straipsnio reikalaujamų duomenų, vykdomajame rašte turi būti nurodyti išieškotojas ir skolininkas (CPK 648 str. 1 d. 7 p.) bei su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 str. 1 d. 4p.). Vykdomojo dokumento turiniui įstatymo nustatyti reikalavimai keliami tam, kad vykdomojo dokumento tekstas sudarytų galimybę antstoliui tinkamai identifikuoti vykdymo proceso šalis bei atlikti aiškiai ir suprantamai apibrėžtus vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas Nr. 2-1193-260/2012 buvo išduotas išieškotojai  BUAB „Stiprybė“ iš skolininkės UAB „Pralita“ priteistoms 39 transporto priemonėms išieškoti, todėl šiame vykdomajame rašte privalėjo būti įrašyta teismo sprendimo rezoliucinė dalis, susijusi su šios išieškotojos išieškojimu, t. y. teismo sprendimo dalis, kuria UAB „Pralita“ įpareigota grąžinti 39 transporto priemones BUAB „Stiprybė“. Kadangi į antstolę buvo kreiptasi ne dėl teismo sprendimu priteistos 483 422 Lt sumos išieškojimo, todėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria iš  BUAB „Stiprybė“ atsakovei UAB „Pralita“ priteista 483 422 Lt, neįrašymas į vykdomąjį raštą nebuvo kliūtis vykdomajam raštui Nr. 2-1193-260/2012 priimti vykdyti. Pažymėtina, kad antstolei Kauno apygardos teismo  2012 m. vasario 2 d. sprendimo už akių turinys buvo žinomas, kadangi minėto sprendimo kopija antstolei buvo pateikta kartu su vykdomuoju raštu. Remdamasis aukščiau nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vykdomasis raštas Nr. 2-1193-260/2012 atitiko CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

Dėl išieškotojo teisės į priverstinį teismo sprendimo vykdymą

Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, neįvertino, jog pagal CK 6.39 straipsnio 3 dalį BUAB „Stiprybė“ neturi reikalavimo teisės grąžinti transporto priemones, kadangi pati nėra įvykdžiusi prievolės UAB „Pralita“ grąžinti pinigus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais ir laiko juos nepagrįstais. Sprendimą išaiškinti turi teisę jį priėmęs teismas (CPK 278 str.). Šiuo atveju, įstatymas suteikė teisę aiškinti  2012 m. vasario 2 d. sprendimą už akių jį priėmusiam Kauno apygardos teismui. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėja UAB „Pralita“ turi vykdytiną prievolę grąžinti 39 transporto priemones BUAB „Stiprybė“, o BUAB „Stiprybė“ teisę į priverstinį šios prievolės įvykdymą įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo už akių pagrindu, nepriklausomai nuo UAB „Pralita“ finansinio reikalavimo patenkinimo BUAB „Stiprybė“ bankroto byloje.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Stiprybė“ prašo paskirti pareiškėjai iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą teise ir 50 procentų iš paskirtos baudos paskirti BUAB „Stiprybė“, kadangi pareiškėja, reikšdama akivaizdžiai nepagrįstus ir nesąžiningus skundus, vilkina sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo tenkinti šį suinteresuoto asmens prašymą nėra. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos naudojimasis įstatymo skolininkui suteikta teise  skųsti antstolio procesinius veiksmus (CPK 510 str.), nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja piktnaudžiauja įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiasi nesąžiningai (CPK 95 str. 1d.).

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju antstolei nebuvo CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą ar jo nevykdyti, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra palanki suinteresuotam asmeniui BUAB „Stiprybė“, kuris atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Atskirojo skundo netenkinti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                       Rūta Palubinskaitė