Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2KT-14-2008].doc
Bylos nr.: 2KT-14/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Procesinio sprendimo kategorija 94

        Civilinė byla Nr. 2KT-14/2008                

         Procesinio sprendimo kategorijos 93.1;

                                            94.4; 106.7.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2008 m. vasario 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo Z. B. prašymu įpareigoti Vilniaus miesto 2 –ąjį apylinkės teismą priimti jo pareiškimą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų,

 

n u s t a t ė:

 

Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. vasario 14 d. gautas pareiškėjo Z. B. prašymas įpareigoti Vilniaus miesto 2 –ąjį apylinkės teismą priimti jo pareiškimą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno rajono apylinkės teismas pripažino jo seserį G. B. neveiksnia, o Kėdainių rajono savivaldybės valdyba paskyrė jį šio neveiksnaus asmens globėju. Paaiškina, jog pakeitė gyvenamąją vietą, šiuo metu gyvena Vilniaus mieste. Kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, tačiau teismas atsisakė priimti jo pareiškimą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų ir nurodė kreiptis į teismą, kuris pripažino asmenį neveiksniu. Tačiau Kauno rajono apylinkės teismas atsisakė priimti jo pareiškimą, nurodydamas, kad šis teismas nepripažino G. B. neveiksnia, o ieškinys, susijęs su globėjo pareigų vykdymu, gali būti paduodamas pagal globėjo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 10 d.).

 

Prašymą atsisakytina priimti.

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sprendžia bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui klausimą tik tuomet, kai prašymas dėl bylos perdavimo motyvuojamas vienu iš CPK 35 straipsnyje nurodytų pagrindų (siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo arba kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar teisėjo artimieji giminaičiai, o byla teisminga teismui, kuriame jis dirba teisėju) (CPK 35 str. 1, 2, 4 d.). Nagrinėjamu atveju civilinė byla nėra iškelta. Pareiškėjas neprašo perduoti civilinę bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, o tik kelia klausimą, kokiam teismui teismingas pareiškėjo pareiškimas dėl atleidimo nuo globėjo pareigų vykdymo.

Teismingumas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Pareiškimo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas ex proprio motu (savo iniciatyva) patikrina, ar pareiškimas jam teismingas. Nustatęs, kad teismingumo taisyklių nesilaikyta, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą ir nurodyti ieškovui, į kurį teismą kreiptis (CPK 137 str. 2 d. 2 p. ir 3 d.).

CPK 35 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės subjektai neturi teisės įpareigoti atitinkamą teismą priimti ieškinį (pareiškimą) ar atsisakyti jį priimti. Todėl Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą pareiškėjo prašymą atsisakytina priimti (CPK 3 str. 6 d. ir 137 str. 2 d. 1 p.). Atsisakydamas priimti šį pareiškimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, siekdamas išspręsti susidariusią sudėtingą faktinę ir teisinę situaciją, kai sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu priėmė apylinkės teismas, o sprendimą dėl globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo – kito apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikianti vykdomosios valdžios institucija - savivaldybės valdyba, bei atsižvelgdamas į tai, jog skirtingi apylinkių teismai atsisakė priimti pareiškimą, išaiškina pareiškėjui į kurį teismą jis turi teisę kreiptis dėl atleidimo nuo globėjo pareigų (CPK 137 str. 3 d.).

Pareiškėjas siekia būti atleistas nuo jam priskirtų globėjo pareigų. Toks pareiškimas, vadovaujantis CPK 494 sraipsnio pirmąja dalimi, turėtų būti teismingas teismui, kuris jį paskyrė į globėjo pareigas. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas globėju paskirtas iki naujojo CPK įsigaliojimo (iki 2003 m. sausio 1 d.) ir jį šias pareigas vykdyti paskyrė savivaldybės valdyba (2000 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu). Nurodyta teisės norma negali būti aiškinama plečiamai, t.y. kaip įpareigojanti pareiškimą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų teikti tam teismui, kurio veiklos teritorijoje veikė kompetentingas savivaldybės organas, paskyręs pareiškėją globėju, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Šio pareiškimo negali nagrinėti ir teismas, kuris sprendė tik asmens pripažinimo neveiksniu klausimą, nes tokios galimybės nenumato proceso įstatymas. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas, vadovaudamasis bendrąja ypatingosios teisenos norma, nustatančia bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, pareiškimą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų, turėtų teikti savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 443 str. 10 d.).  

 

Vadovaudamasis CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi ir 137 straipsnio antrosios dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo Z. B. prašymą įpareigoti Vilniaus miesto 2 –ąjį apylinkės teismą priimti jo pareiškimą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų atsisakyti priimti.

 

 

Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas                                                                                         Artūras Driukas