Baudžiamoji byla Nr. 2K-347/2012
Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00278-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.5.1.1; 1.2.4.5; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžių.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 35 parų arešto bausme, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės apimtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67, 71, 72 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo sumokėti per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir šaunamojo ginklo – dujinio revolverio „Chief cal.380 ME GUM“ konfiskavimas.
Iš R. M. priteista: V. S. 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, O. K. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, Valstybinei ligonių kasai – 106,08 Lt.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta R. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; V. S. naudai priteista suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 10 000 Lt.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą,
n u s t a t ė :
R. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 12 d., apie 12.30 val., viešoje vietoje, laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu, matant kitiems asmenims, be jokio pateisinamo motyvo, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia dujiniu revolveriu „Record Chief“ iš arti du kartus šovė V. S. į veidą, taip padarė veido bei kairės akies junginės ir ragenos I–II laipsnio terminius nudegimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pribėgusiai ginti savo sūnaus O. K., kaltinamasis iš dujinio revolverio iš arti šovė jai į veidą, padarydamas odos nudegimą kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais R. M. dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų nuosprendžius panaikinti ir bylą jam nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismai padarė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6, 7 straipsnių nuostatų pažeidimų, netinkamai aiškino bei taikė BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismų priimti sprendimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-95/2009). Taip pat pažeista teisė į teisingą ir nešališką teismą.
Kasatorius tvirtina, kad jis visiškai nekaltas, nes veikė esant būtinajai ginčiai, neperžengdamas jos ribų (BK 28 straipsnis). Kasatorius nurodo, kad nuolatinis, apie du metus besitęsiantis V. S. kibimas prie jo peraugo į grasinimus telefonu likus kelioms dienoms iki įvykio. Įvykio dieną V. S. veikė aktyviai, provokuodamas jį (kasatorių) konfliktui, o jam į pagalbą ėjo šakėmis apsiginklavęs asmuo, anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, todėl V. S. veiksmai buvo pavojingi. Dėl šių aplinkybių jo (kasatoriaus) veiksmai turėjo būti vertinami kaip padaryti esant būtinajai ginčiai net tada, jeigu V. S. sąmonėje nebuvo pavojingo kėsinimosi, o jis (kasatorius) dėl tokio kėsinimosi pagrįstai klydo, manydamas jį esant (tariamoji gintis). Teismai netyrė, ar besiginantysis galėjo suvokti savo klaidą dėl gresiančio pavojaus ar ne. Buvo svarbu nustatyti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, nes santykiai su V. S. buvo įtempti, ypač po jo grasinimų telefonu, o atvykęs į įvykio vietą, V. S. elgėsi provokuojančiai, be jokio teisėto pagrindo agresyviai artinosi prie jo (kasatoriaus), o jo bendras, ginkluotas šakėmis, artinosi prie kasatoriaus senyvo amžiaus tėvo. Šios aplinkybės (grasinimai telefonu ir elgesys atvykus į įvykio vietą) leidžia konstatuoti, kad V. S. ir jo bendrininko veiksmai buvo pavojingas smurtinis kėsinimasis. Be to, kasatoriaus manymu, teismai turėjo vertinti, ar jo (kasatoriaus) veiksmai nebuvo padaryti dėl neatsargumo. Teismai įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, padarė esminių įrodymų vertinimo klaidų, t. y. pirmosios instancijos teismas neaptarė kai kurių teisme apklaustų liudytojų parodymų, turinčių esminės reikšmės priimant sprendimą, abejonių nevertino jo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pakartojo, o ne ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Olga Zabelina siūlo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad R. M. veika kvalifikuota teisingai, BPK reikalavimai nepažeisti. Kasatoriaus teiginys apie teismų šališkumą neargumentuotas. Tai, kad teismų išvados nepalankios R. M., neatitinka jo interpretacijos, dar nereiškia teismo šališkumo ir neteisingo bylos išsprendimo (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Prokurorės manymu, teismai bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įrodymus įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismų sprendimai išsamūs, motyvuoti ir pagrįsti faktine bylos medžiaga. Pagal teismų nustatytas faktines įvykio aplinkybes pagrindo taikyti BK 28 straipsnį nėra. Šios įstatymo normos netaikymas teismų sprendimuose motyvuotas. Teismai nustatė, kad R. M. 2010 m. rugsėjo 12 d. veikė ne gindamasis, o dėl chuliganiškų paskatų, turėdamas menkavertę priežastį, t. y. V. S. išreikštas pretenzijas dėl neva suartos vagos ir pastarojo ėjimą kasatoriaus link. Nustatytos faktinės aplinkybės byloja apie tai, kad tuometis V. S. elgesys nebuvo akivaizdžiai, realiai pavojingas, t. y. pavojingas kėsinimasis prieš R. M. nebuvo pradėtas ir tiesiogiai negrėsė. Todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytoje situacijoje R. M. nebuvo pagrindo gintis, juolab šaunamuoju ginklu. Situacija, kai V. S. artinosi prie R. M., tęsėsi pakankamai ilgą laiką, per kurį R. M. galėjo ją tinkamai įvertinti ir išvengti konflikto, tačiau jis tuo metu nubėgo prie savo automobilio ir, paėmęs dujinį pistoletą, sugrįžo ir šaudė į V. S. bei jo motiną. Taigi šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios liudytų buvus būtinosios ginties situaciją. Kasaciniame skunde paminėtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-336/2008 pažymėta, kad tais atvejais, kai nėra pagrindo įžvelgti pavojingo kėsinimosi, tačiau asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padaro žalos kitam asmeniui, nėra nei tariamosios būtinosios ginties, nei būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Be to, vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo praeities (teistumo, nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus, polinkio konfliktuoti, smurtauti ir pan.) gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl būtinosios ginties
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Kasatorius skunde teigia, kad jis gynėsi nuo agresyviai besiartinančio nukentėjusiojo V. S., be to, prie kasatoriaus senyvo amžiaus tėvo artinosi nukentėjusiojo bendras ginkluotas šakėmis. Todėl, kasatoriaus manymu, jis turėjo teisę gintis nuo pavojingo nukentėjusiojo ir jo bendrininko kėsinimosi.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus ir akivaizdus.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinus surinktų įrodymų visumą, nepagrindžia nei būtinosios ginties, nei tariamos būtinosios ginties buvimo situacijos: nukentėjusysis V. S. neatliko jokių kasatoriaus sveikatai ar gyvybei grėsmę keliančių veiksmų, o tik reiškė pretenzijas dėl suartos bulvių vagos (beje, kasatorius skunde ir nenurodo, kad nukentėjusysis jam sudavė ar ketino suduoti, o tik tai, jog ,,artinosi agresyviai nusiteikęs“). Nuteistasis, supykęs dėl nukentėjusiojo jam reiškiamų pretenzijų, iš automobilio pasiėmė dujinį revolverį, pribėgo prie nukentėjusiojo ir tyčia iš arti šovė į veidą, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat iš arti į veidą šovė nukentėjusiojo motinai O. K., pribėgusiai ginti savo sūnaus, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius nukentėjusiajam V. S. nesunkų, o O. K. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o tyčia, supykęs dėl V. S. reiškiamų priekaištų. Tokioje situacijoje gintis, juo labiau panaudojant šaunamąjį ginklą, nebuvo jokio pagrindo. Jokios grėsmės iš nukentėjusiojo V. S. ar kitų asmenų pusės nei jo gyvybei, nei jo ar jo tėvo sveikatai ir turtui nebuvo. Taip pat byloje nenustatytas provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad prie kasatoriaus senyvo amžiaus tėvo artinosi nukentėjusiojo bendras (A. V.), ginkluotas šakėmis. Tiek iš liudytojo A. V., tiek iš liudytojo A. M. (kasatoriaus tėvo) parodymų matyti, kad jokio pavojingo kėsinimosi į A. M. nebuvo. Be to, pažymėtina, kad liudytojo A. V. ankstesnis teistumas neturi jokios reikšmės, nes būtinoji gintis skirta gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011).
Darytina išvada, kad teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo R. M. padarytoje veikoje nėra BK 28 straipsnyje numatytų būtinosios ginties sąlygų, todėl pagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Pažymėtina, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009).
Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007).
Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. M. neteisėtus veiksmus lėmė pyktis dėl nukentėjusiojo V. S. reiškiamų pretenzijų dėl suartos bulvių vagos, taip pat jų ankstesni konfliktai. Iš bylos duomenų matyti, kad konfliktinė situacija tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo V. S. dėl žemės ribų ir kelio tęsėsi daugiau kaip metus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju R. M. veiksmuose – padarant V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą – nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo požymio, kad jo padaryta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Ši nuteistojo veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl asmeninių priežasčių pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kita vertus asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jei savo asmeniniams santykiams aiškintis kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkinimas ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-159/2009). Teismų išvados dėl R. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra pagrįstos: šaunamojo ginklo naudojimas viešoje vietoje kelių žmonių, tarp jų ir mažamečių vaikų akivaizdoje, sukeliant jiems išgąstį, padarant ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. S., bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai O. K., pagrįstai pripažinti visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais. Šaudant viešoje vietoje, kad ir dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks viešoji rimtis ir tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti.
R. M. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirtį laisvės atėmimą vieneriems metams.
Kitas teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Gintaras Goda
Viktoras Aidukas