Civilinė byla Nr. 2-469-860/2016
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04504-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.1.5; 2.5.10.2; 2.5.39.2.6.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,
sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei Astridai Švedienei, trečiojo asmens atstovui adv. Mindaugui Paukštei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui R. S., trečiasis asmuo – A. Š., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,
n u s t a t ė :
Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo R. S.: 208,63 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2013-11-01 Ukmergėje dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė RENAULT LAGUNA nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tad „COMPENSA TOWARZYSTWO UBEZPIECZEN S.A. VIENNA INSURANCE GROUP“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgęs į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygino, išmokėdamas 208,63 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuomet ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 14 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo minėtai bendrovei išmokėtą 208,63 Eur draudimo išmoką. Teigia, kad jis, vadovaudamasi TPVCAPDĮ 23 straipsniu, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju atsakovas) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Nurodė, kad raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau iki šiol atsakovas nėra sumokėjęs 208,63 Eur.
Nei atsakovas R. S., nei trečiasis asmuo A. Š. nepateikė teismui atsiliepimų į ieškovo patikslintą ieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus pilnai palaikė. Papildomai nurodė, kad trečiojo asmens A. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamas iš atsakovo R. S. arba jam šios išlaidos turėtų būti neatlyginamos; A. Š. buvo gavęs nutarimą iš policijos, tačiau jis ieškovo apie tai laiku neinformavo. Ieškovo atstovė patvirtino, kad ieškovas iš A. Š. informaciją apie tai, kad pastarasis nevairavo automobilio buvo gavęs iki 2014 m. gegužės 29 d. Taip pat patvirtino, kad nors ieškovas net keletą kartų kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo eigos, tačiau toks klausimas: „Ar ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyta, kas vairavo automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo policijai užduotas. Dar nurodė, kad ieškovas gavęs atsiliepimą negalėjo iš karto pakeisti atsakovo, nes neturėjo duomenų apie Semašką.
Trečiojo asmens atstovas neprieštaravo, kad ieškovo reikalaujamos sumos būtų priteistos iš atsakovo, tačiau kategoriškai nesutiko su tuo, jog jo atstovaujamojo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos irgi iš atsakovo. Trečiojo asmens atstovo nuomone, šios išlaidos turi būti priteisiamos būtent iš ieškovo, kuris be jokio pagrindo buvo pareiškęs ieškinį A. Š.. Nurodė, kad jo atstovaujamojo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka įstatymo reikalavimus, jos nėra per didelės. Paaiškino, kad jo atstovaujamasis dar 2013 m. gruodžio mėnesį, t.y. praėjus tik 1 mėnesio laiko tarpui po eismo įvykio, informavo brokerį, kuris atstovavo ieškovą, jog jis nevairavo automobilio RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl minėto eismo įvykio nėra kaltas. Taip pat A. Š. nedelsiant kreipėsi ir į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vėliau jo niekas daugiau nebeklausė dėl šio įvykio, jis manė, kad viskas išsiaiškinta. Teigia, kad A. Š. elgėsi atsakingai, apdairiai ir rūpestingai bei atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus. A. Š. sužinojo apie ieškovo pretenzijas tik tada, kai gavo ieškovo ieškinį; tuomet kalbėjo su ieškovo atstove, tačiau išspręsti nieko nepavyko, nes pastaroji bendravo arogantiškai ir nieko nenorėjo girdėti. Pažymėjo, kad jo atstovaujamasis dar 2013 m. gegužės mėnesį buvo informavęs VĮ Regitrą apie transporto priemonės RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko pasikeitimą.
Ieškinys tenkintinas.
Dėl ginčo
Byloje nustatyta, kad 2013-11-01 apie 12.15 val. Ukmergėje (sankryžoje prie Lukoil degalinės) dėl atsakovo R. S., vairavusio transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 88-1-00085-14; kiti bylos duomenys); minėto eismo įvykio metu R. S. vairavo A. P. priklausančią transporto priemonę. Kadangi eismo įvykio metu R. S. vairuota transporto priemonė RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tad „COMPENSA TOWARZYSTWO UBEZPIECZEN S.A. VIENNA INSURANCE GROUP“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro vardu, atsižvelgęs į nukentėjusiojo asmens M. L. prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygino, išmokėdamas 208,63 Eur (720,35 Lt) dydžio draudimo išmoką (b.l. 8 - 20). Tuomet ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 14, sudarytos 2001-01-24 tarp ieškovo ir minėtos draudimo bendrovės, 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo minėtai bendrovei išmokėtą 208,63 Eur draudimo išmoką (b.l. 21).
Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo išmokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o būtent, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad 2013-11-01 apie 12.15 val. Ukmergėje, sankryžoje prie Lukoil degalinės, įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas atsakovas R. S., kuris vairavo transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuri nustatyta tvarka nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, į tai, jog ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras kompensavo išmokėtą draudimo išmoką (208,63 Eur) už minėta neapdrausta transporto priemone padarytą žalą trečiajam asmeniui, darytina išvada, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, t.y. R. S.. Taigi, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo R. S. ieškovui LR transporto priemonių draudikų biurui priteistina 208,63 Eur dydžio išmoka (LR CK 6.38 str., 6.263 str., 6.280 str., 6.988 str. 3 d., TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.).
Taip pat vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (208,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo patikslinto ieškinio, kuriame buvo suformuluoti reikalavimai būtent atsakovui R. S., priėmimo (2016-03-04)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir piktnaudžiavimo teise
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovo ieškinys tenkintas pilnai; tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Tai reiškia, kad ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (b.l. 23). Kitų dokumentų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovas nepateikė. Tad laikytina, kad ieškovas iš viso patyrė būtent 20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 93 str.).
Į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisę turi ir tretieji asmenys (CPK 47 str. 2 d.).
Trečiasis asmuo A. Š. iš viso patyrė 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 80, 110). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą (kuri vertintina kaip nesudėtinga; trečiasis asmuo iš esmės teikė tik argumentus ir įrodymus, susijusius su tuo, kad jis aptariamo eismo įvykio nepadarė), apimtį (nėra didelės apimties) ir trukmę (byla tęsėsi iki pusės metų), advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatas paskaičiavo, kad dviejuose posėdžiuose (2016-02-05 ir 2016-04-17) užgaišo 4 val. (valandinis įkainis – 60 Eur), tačiau iš teismo pažymų (b.l. 55 – 56, 111 - 113) matyti, jog minėti posėdžiai truko tik 2 val. 20 min.; be to, byla yra nesudėtinga, tad advokatas neturėjo užgaižti daug laiko rengdamas atsiliepimą į ieškinį, teismo nuomone, atsiliepimo rengimas į pirminį ieškinį 4 val. yra per didelės laiko sąnaudos), į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu, nurodytus dydžius, daro išvadą, kad A. Š. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra racionalios, pagrįstos ir būtinos tik 420 Eur sumoje; tad būtent dėl tokio dydžio A. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir spręstinas klausimas (CPK 47 str. 2 d., 93 str., 98 str.).
Aktualus klausimas, kas trečiojo asmens A. Š. patirtas minėtas bylinėjimosi išlaidas (420 Eur) turi atlyginti. Ieškovas teigia, kad šios išlaidos turėtų būti arba nepriteisiamos iš viso, nes jos patirtos dėl paties trečiojo asmens aplaidumo, arba priteisiamos iš atsakovo R. S., kuris eismo įvykio deklaracijoje nurodė klaidingus duomenis. Trečiasis asmuo yra kategoriškas, teigdamas, kad šios išlaidos turi būti priteisiamos tik iš ieškovo, kuris be jokio pagrindo buvo jam pareiškęs ieškinį; jis elgėsi atsakingai, apdairiai ir rūpestingai bei atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos A. T. 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Visų pirma teismas vertina ieškovo veiksmus. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2015-11-27 pateikė teismui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise; atsakovu nurodė A. Š. (b.l. 2 - 3). Vėliau, t.y. 2016-02-29, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu nurodė R. S., o trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, - A. Š. (b.l. 60 - 61). Nors 2013-11-01 eismo įvykio deklaracijoje kaltininku nurodytas A. Š. (b.l. 4), tačiau akivaizdu, kad ieškovui buvo žinoma ir kita informacija, t.y. jog A. Š. dar iki eismo įvykio buvo pardavęs transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad jis neigė eismo įvykio deklaracijoje nurodytu laiku vairavęs parduotą transporto priemonę; jog dėl šio įvykio, pagal A. Š. pareiškimą, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir pan. (b.l. 34 – 35, 37 – 38, 91 – 98, kt. bylos medžiaga). Ši informacija ieškovui (jo vardu veikiančiai draudimo bendrovei) buvo pateikta nedelsiant, kai tik A. Š. sužinojo apie jam pareikštas pretenzijas. Tad ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo pareigą pasidomėti minėto ikiteisminio tyrimo rezultatais. Ieškovas nurodo, kad stengėsi surinkti A. Š. teiginius pagrindžiančius įrodymus, t.y. ne kartą raštais kreipėsi į policiją, prašydamas pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau nebuvo gauta nei prašoma medžiaga, nei atsakymas, kodėl ji neteikiama. Tačiau teismas, įvertinęs ieškovo raštus policijai ir kitą medžiagą, daro išvadą, kad ieškovo veiksmai, siekiant gauti reikiamą informaciją, buvo ypač neprofesionalūs. Ieškovas policijos prašė atsiųsti atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau nebuvo paklausta, ar ikiteisminiame tyrime yra nustatytas transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo, jeigu taip, tai konkrečiai kas. Ieškovas gavęs iš policijos 2014-10-29 raštą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b.l. 50), kuriame buvo nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK atliktas ikiteisminis tyrimas byloje 2014-06-27 nutrauktas vadovaujantis LR BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nepaprašė policijos pateikti priimto procesinio sprendimo. Pagaliau ieškovas galėjo pateikti prašymą susipažinti su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau jis to nepadarė. Bet kokiu atveju, ieškovas įstatymo nustatyta tvarka galėjo skųsti bet kokį nepagrįstą policijos veiksmą, susijusį su prašomos informacijos nepateikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra profesionalus subjektas, turintis atskirą teisės departamentą, tad jam nebuvo jokių kliūčių ir sunkumų išsiaiškinti reikiamą informaciją prieš kreipiantis į teismą su reikalavimais A. Š.. Juo labiau, kad turima informacija kėlė pagrįstų abejonių dėl A. Š. kaltės; tad ieškovas privalėjo prieš kreipiantis į teismą būti atidesnis ir rūpestingesnis. Ieškovas nurodė, kad policija dar 2014-08-08 raštu išsiuntė A. Š. 2014-06-27 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau šio nutarimo jis ieškovui iki ieškinio pareiškimo teisme taip ir nepateikė. Pagal bylos duomenis, A. Š. nedelsiant po sužinojimo apie jam pareikštas pretenzijas (2013 m. pabaigoje, 2014 m. pradžioje) ne kartą informavo ieškovą (jo vardu veikiančią draudimo bendrovę) apie susidariusią situaciją, kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pan. Kadangi jam po to daugiau niekas jokių pretenzijų nebereiškė, tad jis turėjo pagrindo tikėtis, kad situacija išsisprendė. Juo labiau pats ieškovas, būdamas profesionalus subjektas, prieš kreipiantis į teismą, praėjus beveik 2 metams nuo pirmos pretenzijos pateikimo A. Š., turėjo pareigą paprašyti iš pastarojo informacijos apie ginčo situaciją ir pan. Taigi, ieškovas prieš pradedant procesą nebuvo pakankamai apdairus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir prasidėjus teisminiam procesui. Pagal bylos duomenis, A. Š., gavęs ieškinį, buvo susisiekęs su ieškovu, jam pateikė atitinkamą informaciją, tačiau ieškovas į tai nereagavo. Vėliau atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, prie jo be kita ko pridėjo prokuratūros 2014-06-27 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio akivaizdu, kad ginčo automobilį vairavo ne A. Š., bet R. S. (b.l. 30 - 41). Ieškovas šiuos dokumentus gavo 2016-01-15 (b.l. 44), tačiau patikslintą ieškinį teismui pateikė tik 2016-02-29 (b.l. 60), t.y. praėjus tik beveik 1,5 mėnesio laiko tarpui po neginčijamos informacijos apie tinkamą atsakovą gavimo. Pažymėtina ir tai, kad 2016-02-05 vyko parengiamasis teismo posėdis, tačiau ieškovas nei iki parengiamojo teismo posėdžio, nei jo metu iš esmės nesiėmė jokių realių veiksmų, jog nebūtų didinamos A. Š. bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nurodė, kad dar iki 2016-02-05 parengiamojo teismo posėdžio prašė A. Š. advokato pateikti R. S. asmens duomenis, tačiau tokie duomenys pateikti nebuvo. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio elektroninio laiško (b.l. 54), ieškovas į A. Š. advokatą dėl minėtos informacijos pateikimo kreipėsi tik 2016 m. vasario 2 ir 3 d., t.y. prieš pat parengiamąjį teismo posėdį. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, 2016-01-15 gavęs informaciją apie tai, jog A. Š. yra nekaltas dėl eismo įvykio, privalėjo nedelsiant imtis veiksmų, kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl reikiamų duomenų apie R. S. gavimo ir pan. Bet kokiu atveju, net ir negavęs laiku reikiamų duomenų apie R. S., ieškovui niekas netrukdė iki parengiamojo teismo posėdžio pasinaudoti kitomis procesinėmis priemonėmis, pvz., atsisakyti reikalavimų A. Š. ir pan. Tokiu būdu A. Š. nebūtų atsiradusios bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu minėtame parengiamajame teismo posėdyje. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas patikslinęs savo ieškinį A. Š. nurodė trečiuoju asmeniu, tačiau realiai nebuvo būtina to daryti, nes bylos išsprendimas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, negalėjo turėti jokios įtakos jo (A. Š.) teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Dėl šių netinkamų ieškovo procesinių veiksmų A. Š. taip pat atsirado bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu 2016-04-27 vykusiame teismo posėdyje. Tad ieškovas savo netinkamu elgesius neabejotinai yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų A. Š. susidarymą.
Vertinat trečiojo asmens A. Š. veiksmus pasakytina, kad jis 2013-04-29 pardavė transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta tvarka pranešė VĮ Regitrai (b.l. 34 - 35). Vėliau sužinojęs, kad jam nepagrįstai yra reiškiamos pretenzijos dėl autoįvykio, įvykusio 2013-11-01 apie 12.15 val. Ukmergėje, apie tai ne kartą informavo ieškovą (jį atstovaujančią draudimo bendrovę), taip pat kreipėsi į policija dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl dokumentų klastojimo ir pan. (b.l. 91 – 92, 97 - 98). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis A. Š. nėra niekaip kaltas dėl to, kad tretieji asmenys 2013-11-01 eismo įvykio deklaracijoje neteisingai nurodė jo asmens duomenis. Taigi, A. Š. iš esmės atliko visus būtinus veiksmus, kuriuos tokioje situacijoje būtų atlikęs kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo. Minėta, kadangi jam po to daugiau niekas jokių pretenzijų nebereiškė, tad jis turėjo pagrindo tikėtis, jog situacija išsisprendė. Vėliau A. Š. gavęs nepagrįstą ieškovo ieškinį, pasinaudojo savo teise turėti atstovą, kuris jam suteikė teisines konsultacijas, surašė atsiliepimą ir pan. Pažymėtina, kad A. Š. sąmoningai nesiekė didinti savo išlaidų, tiek jis pats, tiek jo atstovas prasidėjus procesui elgėsi tinkamai ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tad ieškovo atstovės argumentas, kad A. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas turi apmokėti pats A. Š., - atmestinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
Tačiau teismas šiuo konkrečiu atveju vertina ir tai, kad iš dalies ieškovą galėjo suklaidinti ir nesąžiningi atsakovo R. S. veiksmai, sąlygoję klaidingų duomenų nurodymą eismo įvykio deklaracijoje. Tad vis tik dalis atsakomybės dėl A. Š. susidariusių bylinėjimosi išlaidų tenka ir R. S..
Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), darytina išvada, kad yra pagrindas A. Š. patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (420 Eur) priteisti atitinkamai iš ieškovo 260 Eur, o iš atsakovo – 160 Eur. (CPK 93 str.).
Teismas patyrė iš viso 3.52 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų; šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 92 str., 96 str.).
A. Š. pateiktame atsiliepime į pirminį ieškovo ieškinį prašė pagal CPK 95 straipsnį paskirti ieškovui 5 792 Eur baudą (pusę sumos sumokant jam) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t.y. už tai, kad ieškovas žinodamas, jog dėl 2013-11-01 eismo įvykio kaltas ne A. Š., vis tiek nesąžiningai pateikė teismui nepagrįstą ieškinį ir iš jo reikalavo atlyginti žalą.
Teismas pažymi, kad nors ieškovo veiksmuose ir yra tam tikri piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymiai, tačiau teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tikslinga apsiriboti tik tuo, jog jau pripažinta, kad ieškovas elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai bei jis pripažintas iš dalies atsakingu už trečiojo asmens A. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 385 straipsniu, teisėjas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui LR transporto priemonių draudikų biurui, j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 208,63 Eur (du šimtus aštuonis eurus ir 63 ct) nuostolių atlyginimo regreso teise; 5 (penkis) proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (208,63 Eur) nuo 2016-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro, j.a.k. 125709291, 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti trečiajam asmeniui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,52 Eur (tris eurus ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 88-1-00085-14 grąžinti ją pateikusiai institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Saulius Jakaitis