Civilinė byla Nr. e2VP-1486-1079/2023
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00343-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.5.1
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama – credit“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., A. P. ir antstolis Svajūnas Degimas.
Teismas
nustatė:
teisme gautas pareiškėjos individualios įmonės (toliau – IĮ) „Aujama – credit“ pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininkei R. P. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. P. sąskaitose, esančiose bankuose ir/ar kredito įstaigose, esančių lėšų.
Prašymas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Svajūnas Degimas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0156/20/00711 pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. P. išieškotojai IĮ „Aujama – credit“. 2023 m. sausio 9 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-156-832 iš A. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nurašomų lėšų suma 3259,59 Eur. 2023 m. vasario 14 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-23-156-3786, kuriuo siūloma išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės R. P. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. P., nustatymo. Patvarkyme nurodė, jog 2023 m. sausio 9 d. skolininkei buvo įteiktas patvarkymas ir sutikimas dėl skolininko turto dalies nustatymo. Per nustatytą terminą antstoliui toks sutikimas nebuvo pateiktas.
Teismui patikrinus SODRA duomenis, nustatyta, kad skolininkė R. P. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. sausio 28 d. ir (duomenys neskelbtini).
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu atsiranda būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Taigi tam, kad būtų galima taikyti CPK 667 straipsnį būtinos sąlygos: bendro turto areštas, pasiūlymas skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ir antstolio pasiūlymas kreiptis išieškotojui į teismą dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalies nustatymo. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jos sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininkės ir jo sutuoktinės nuosavybė.
CPK 667 straipsnio taikymo tikslas – nustatyti skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš tos dalies pagal skolininko asmenines prievoles. Analizuojant CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, matyti, kad išieškojimas (turto realizavimas) galimas tik iš to turto, kuris yra areštuotas (CPK 689 straipsnio 1 dalis, 691 straipsnio 1 dalis), todėl nesant vienos iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų – piniginių lėšų arešto bendrame turte – nėra ir pagrindo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nesant antstolio areštuoto bendro sutuoktiniams priklausančio turto, nėra objekto, kuriam CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka būtų būtinybė nustatyti skolininko dalį ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1312-823/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iš skolininkės R. P. išieškojimas vykdomas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą dėl skolos, kuri laikytina asmenine R. P. skola, todėl pirmiausia išieškojimas nukreipiamas į turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o tik jo nesant į sutuoktinio dalį bendrame turte. Taip pat nustatyta, jog 2023 m. sausio 9 d., remdamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininkės sutuoktinio vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Pastebėtina, jog CPK 689 straipsnis reglamentuoja disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų, todėl turėtų būti taikoma skolininkės, o ne kitų suinteresuotų asmenų turto atžvilgiu. Byloje duomenų, jog antstolis areštavo skolininkei bendrai su kitais asmenimis priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias skolininkės sutuoktinio banko sąskaitoje (sąskaitoje), nėra, toks turto arešto aktas priimtas nebuvo. Byloje nesant įrodymų apie tai, kad piniginės lėšos, esančios skolininkės sutuoktinio sąskaitoje yra areštuotos, pripažintina, jog nėra tenkinamos CPK 667 straipsnyje įtvirtintos sąlygos tam, kad teismas galėtų nustatyti skolininko turto dalį į pinigines lėšas, esančias skolininkės sutuoktinio vardu atidarytoje sąskaitoje (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė R. P. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, neturint duomenų, kad skolininkės asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, į tai, kad neegzistuoja CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidos dalyje dėl piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo spręsti dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 593, 666–667, 689 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos prašymą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. 0156/20/00711.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.
Teisėja Sigita Rozgaitė